- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-05
- Bylos Nr.
- eI-3675-342/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00116-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Eglė Kiaurakytė, Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- D. P.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),
2019 m. rugpjūčio 27 d. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. P. (toliau – ir pareiškėja) prašo:
1) panaikinti atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) 2019-01-15 sprendimą Nr. (12.15)-Ž2-11 „Dėl žemės sklypo Klaipėdoje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto nederinimo” (toliau – ir ginčijamas sprendimas);
2) įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto derinimą.
Pareiškėja nurodo, kad nuosavybės teise valdo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Pažymi, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018-03-01 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-467-583/2018 skundą tenkino iš dalies ir panaikino atsakovės 2017-11-08 sprendimą Nr. (31.1) RS2-971. Pažymi, kad teismas įpareigojo atsakovę iš naujo išnagrinėti 2017-10-10 prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Administracijos direktorius, atsižvelgdamas į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018-03-01 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-467-583/2018, 2018-04-25 priėmė įsakymą Nr. ADI-1031 „Dėl žemės sklypo Klaipėdoje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo”, kuriuo, pirma, pradėjo rengti žemės sklypo Klaipėdoje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą; antra, pavedė Žemėtvarkos skyriui vykdyti žemės sklypo Klaipėdoje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto organizatoriaus funkcijas.
Nurodo, kad kreipėsi į žemės sklypo Klaipėdoje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto organizatorių - Administracijos Urbanistinės plėtros departamento Žemėtvarkos skyrių su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Pažymi, kad T. B. projektavimo IĮ 2018-12-27 atsakovei pateikė atsakymą į pastabas dėl žemės sklypo Klaipėdoje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. Administracijos Urbanistinės plėtros departamento Žemėtvarkos skyrius, susipažinęs su žemės sklypo Klaipėdoje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektu, ginčijamu raštu parengto projekto nederino.
Cituoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2018-03-01 Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimu administracinėje byloje Nr. I-467-583/2018, atsakovė buvo įpareigota organizuoti žemės sklypo Klaipėdoje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Atsižvelgdamas į tai, atsakovės direktorius 2018-04-25 priėmė įsakymą Nr. ADI-1031. Pažymi, kad atsakovė 2017-11-08 raštu Nr. (31.1.) RS2-971, atsisakydama pradėti žemės sklypo Klaipėdoje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, motyvavo tuo, kad per pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį sklypą yra svarstoma galimybė įrengti Klaipėdos rajono kelių (gatvių) susisiekimo jungtį su Klaipėdos teritorija, kaip tai numatyta Klaipėdos rajono savivaldybės rengiamame specialiajame plane; nurodė, kad kol nėra parengta specialiojo plano korektūra ir neparengta nauja gatvės (kelio trasa), negalima priimti sprendimo pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Atkreipia dėmesį, kad ginčijamas sprendimas motyvuojamas tuo, kad kol nėra parengta specialiojo plano korektūra dėl projektuojamos D1 kategorijos gatvės jungties su rajono savivaldybės teritorija, yra nederinamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas.
Cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, 2013-11-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014-12-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2013-04-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-658/2013, 2015-02-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012-07-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012, 2012-08-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012 ir kt.).
Teigia, kad esant nurodytoms aplinkybėms bei suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, darytina išvada, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Argumentuoja, kad ginčijamas sprendimas nepagrįstas objektyviais duomenimis ar teisės aktais, kaip tai numato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis; atsakovė remiasi tik prielaidomis, o motyvai grindžiami bendro pobūdžio teiginiais. Atsižvelgia į tai, kad atsakovė ginčijamame sprendime nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių neturėtų būti pradėtas derinti žemės sklypo Klaipėdoje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, ir mano, kad atsakovė įpareigotina pradėti žemės sklypo Klaipėdoje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo procesą.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėja 2017-10-10 kreipėsi į Administracijos direktorių dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo, kurio tikslas - padalyti esamą sklypą į atskirus sklypus, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Pažymi, kad gautą atsakymą pareiškėja apskundė, o Regionų apygardos administracinis teismas 2018-03-01 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-467-583/2018 panaikino sprendimą ir įpareigojo atsakovę iš naujo išnagrinėti prašymą. Teigia, kad atsižvelgiant į teismo sprendimą, Administracijos direktoriaus 2018-04-25 įsakymu Nr. AD1-1031 buvo pradėtas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas - pertvarkyti žemės sklypą padalijant į du ir daugiau žemės sklypų, pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; projekto organizatoriaus funkcijos pavestos vykdyti Žemėtvarkos skyriui.
Nurodo, kad Administracijos Urbanistinės plėtros departamento Žemėtvarkos skyriaus 2018-05-07 raštu Nr. (12.15.)-Ž2-178 išduoti projekto rengimo reikalavimai, kurių 3 punkte išvardinti teritorijų planavimo dokumentai, kurių sprendiniai taikomi rengiamam projektui, o 5 punkte nurodyta, jog parengto projekto sprendiniai turi neprieštarauti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2017-12-21 sprendimu Nr. T11-407 „Dėl 2017 m. lapkričio 30 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T11-369 „Dėl tunelio po magistraliniu keliu A13 Klaipėda-Liepoja (7.8 km) ir kelių (gatvių) Sendvario seniūnijoje specialiojo plano su žemės paėmimu visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analize specialiojo plano koncepcijos patvirtinimo” pakeitimo patvirtintai specialiojo plano koncepcijai (TPDRIS, Nr. S-VT-55-16-277) (toliau – ir Koncepcija).
Vadovaujasi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 punktu. Pažymi, kad ŽPDRIS sistemoje parengtas projektas buvo pateiktas derinti organizatoriui - Administracijos direktoriui. Organizatoriaus funkcijas vykdantis Žemėtvarkos skyrius ginčijamu sprendimu nurodė, jog pateikti projekto sprendiniai prieštarauja projekto rengimo reikalavimuose nurodytam Klaipėdos miesto rytinės dalies A teritorijos susisiekimo infrastruktūros vystymo specialiojo plano, patvirtinto Administracijos direktoriaus 2015-10-12 įsakymu Nr. AD1-2997 (toliau – ir Specialusis planas), galiojantiems sprendiniams. Paaiškina, kad projektuojama D1 kategorijos gatvė pagal pateiktus Koncepcijos sprendinius turėtų būti maždaug toje vietoje ir tokio pločio, kaip nurodyta parengtame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte. Teigia, kad šiuo metu galioja Specialiojo plano sprendiniai, kurie ginčo sklype D1 kategorijos gatvės nenumato.
Nurodo, kad Administracijos direktoriaus 2018-05-23 įsakymu Nr. AD1-1280 pradėta rengti Specialiojo plano korektūra bei 2018-06-01 įsakymu Nr. AD1-1385 patvirtinta planavimo darbų programa. Pažymi, kad Taisyklių 9 punktas numato, jog projektai rengiami tais atvejais, kai planuojama projekto teritorija neįtraukta į rengiamus kitos rūšies žemės valdos projektus (planus), detaliuosius planus, vietovės lygmens bendruosius planus (M 1: 2000) ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, kuriais nustatomos ar keičiamos esamos žemės sklypų ribos. Daro išvadą, kad atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją ir nurodytas aplinkybes buvo pateiktas ginčijamas sprendimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019-01-15 sprendimo Nr. (12.15)-Ž2-11 „Dėl žemės sklypo Klaipėdoje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto nederinimo” teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja taip pat prašo įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto derinimą.
Teisėjų kolegija nustatė, jog pareiškėja nuosavybės teisės pagrindu valdo žemės sklypą Klaipėdos mieste, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas). Nustatyta, jog pareiškėja 2017-10-10 kreipėsi į atsakovę dėl ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo. Projekto tikslas - padalyti esamą sklypą į atskirus sklypus, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Atsakovė 2017-11-08 sprendimu Nr. (31.1)RS2-971 pareiškėjos prašymo netenkino. Regionų apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-467-583/2018 2018-03-01 sprendimu panaikino atsakovės 2017-11-08 sprendimą bei įpareigojo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2017-10-10 prašymą. Atsižvelgus į minėtą Regionų apygardos administracinio teismo 2018-03-01 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-467-583/2018, atsakovė priėmė 2018-04-25 įsakymą Nr. ADI-1031 „Dėl žemės sklypo Klaipėdoje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo”, kuriuo: 1) pradėjo rengti žemės sklypo Klaipėdoje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą; 2) pavedė Žemėtvarkos skyriui vykdyti žemės sklypo Klaipėdoje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto organizatoriaus funkcijas. Pareiškėja kreipėsi į Administracijos Urbanistinės plėtros departamento Žemėtvarkos skyrių su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Administracijos Urbanistinės plėtros departamento Žemėtvarkos skyrius, susipažinęs su ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu, ginčijamu sprendimu nederino parengto projekto. Ginčijamo sprendimo pagrindu nurodyta tai, kad pagal Klaipėdos rajono specialiojo plano patvirtintą koncepciją yra suplanuota nauja D1 kategorijos gatvė iki miesto ribos, tačiau miesto teritorijoje specialiojo plano patvirtinto nėra, todėl neaiški nei jungties vieta nei sankryžos/sankirtos įrengimo būdas, kuris turės įtakos pateikiamiems projekto sprendiniams. Nurodyta, kad Projekto sprendiniai prieštarauja projekto rengimo reikalavimuose nurodytam Klaipėdos miesto rytinės dalies A teritorijos susisiekimo infrastruktūros vystymo specialiajam planui, todėl kol neparengta specialiojo plano korektūra dėl projektuojamos D1 kategorijos gatvės jungties su rajono savivaldybės teritorija, nepritarta pateiktiems projekto sprendiniams.
Be kita ko, nustatyta, jog pareiškėja 2019-06-09 ir 2019-07-01 teikė atsakovei ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto korektūras. Atsakovė 2019-06-20 sprendimu Nr. (12.15.)-Ž2-224 nederino parengto projekto, nes projekto sprendiniais suplanuoto 9 sklypo ribų posūkio taškų koordinatės neatitiko Klaipėdos miesto rytinės dalies A teritorijos susisiekimo infrastruktūros vystymo specialiojo plano korektūros sprendinių brėžinyje numatyto sprendinio. Atsakovė 2019-07-05 sprendimu Nr. (12.15.)-Ž2-238, susipažinusi su pataisytu ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu, informavo pareiškėją, kad parengto projekto sprendinius derina be pastabų. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėja minėtų atsakovės sprendimų teisės aktų nustatyta tvarka neskundė. Iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad Administracijos direktorius 2019-08-23 įsakymu patvirtino ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Planavimo tikslas – pertvarkyti žemės sklypą padalijant į du ir daugiau žemės sklypų, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir nustatyti naudojimo būdus. Projekto rengimo organizatorius – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius. Projekto rengimo iniciatorius – sklypo savininkas. Aptariamo įsakymo 3 punktu, be kita ko, pakeista ginčo žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis iš žemės ūkio į kitą ir nustatyti naudojimo būdai: sklypams nuo Nr. 1 iki Nr. 8 – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; sklypui Nr. 9 – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos; sklypams nuo Nr. 10 iki Nr. 14 – atskirųjų želdynų teritorijos.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atvejai, kada rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai. Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba Nacionalinė žemės tarnyba. Aptariamo straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, o 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad šie asmenys prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia savivaldybės administracijai, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir keitimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant projekto nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018-12-06 iki 2019-05-23.; minėta, toliau – ir Taisyklės).
Pagal Taisyklių 2 punktą projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Taisyklių 2.1 punktas numato, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami (išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir atvejus, nustatytus šių Taisyklių 6 punkte). Pagal Taisyklių 5 punktą projektas rengiamas, derinamas, viešinamas ir tvirtinamas vadovaujantis Žemės įstatymu ir šiomis Taisyklėmis; projektą, parengtą kaimo gyvenamosios vietovės (išskyrus miestelius) teritorijoje, tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o projektą, parengtą miesto ar miestelio teritorijoje, – savivaldybės administracijos direktorius. Vadovaujantis Taisyklių 12.2 punktu, projektų rengimą miestų ir miestelių teritorijose organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, o pagal Taisyklių 13.4 punktą projektų rengimo inicijavimo teisę, be kita ko, turi privačios žemės savininkai. Vadovaujantis Taisyklių 19.2 punktu iniciatoriai prašymą organizuoti Projekto rengimą pateikia raštu užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą arba užpildydami elektroninę prašymo formą ŽPDRIS savivaldybės administracijos direktoriui, kai Projektą pageidaujama rengti miesto ar miestelio teritorijoje.
Iš Taisyklių matyti, jog nustatyta, kad gali būti rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kai rengiamo projekto sprendiniai atitinka kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, įstatymus ir kitus teisės aktus, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniam (Taisyklių 2 punktas). Įstatymo leidėjas akcentuoja rengiamų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų atitikimą galiojantiems bendriesiems planams. Projekto rengimo reikalavimai turi būti tiesiogiai susieti su projekto teritorija ir projekto tikslais, vietovės ypatumais ir ribomis (Taisyklių 25 punktas). Be kita ko, Taisyklių 9 punkte įtvirtinta nuostata, jog projektai rengiami tais atvejais, kai planuojama Projekto teritorija neįtraukta į rengiamus kitos rūšies žemės valdos projektus (planus), detaliuosius planus, vietovės lygmens bendruosius planus (M 1: 2000) ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, kuriais nustatomos ar keičiamos esamos žemės sklypų ribos.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinti individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai ir pranešimas apie individualaus administracinio akto priėmimą.
Aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2014-12-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014-03-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009-03-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009 ir kt.). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2014-10-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011 ir kt.). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. LVAT 2014-12-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014 ir kt.). Individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., LVAT 2010-10-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010 ir kt.).
Vadovaujantis ABTĮ 91 straipsniu, skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismas nagrinėdamas bylą nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Šiuo atveju matyti, kad pareiškėja, po nagrinėjamos bylos iškėlimo teisme dienos, 2019-06-09 bei 2019-07-01 teikė atsakovei ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto korektūras. Atsakovė 2019-06-20 sprendimu Nr. (12.15.)-Ž2-224 nederino parengto projekto korektūros, o pareiškėja šio atsakovės sprendimo teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, bet teikė 2019-07-01 korektūrą, po kurios 2019-07-05 sprendimu atsakovė parengto projekto sprendinius derino be pastabų. Administracijos direktorius 2019-08-23 įsakymu patvirtino ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei pakeitė ginčo žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Iš aptartų aplinkybių darytina išvada, jog pareiškėja atliko ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto korektūras, t. y. šalino trūkumus, dėl kurių ginčijamu sprendimu ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas nebuvo derinamas. Tokie pareiškėjos veiksmai – pateiktos projekto korektūros, kuriomis iš esmės pašalinti ginčijamame sprendime nurodyti projekto nederinimo pagrindai - iš esmės suponuoja išvadą, kad ginčijamas sprendimas buvo pagrįstas. Pažymėtina tai, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų (žr., pvz., LVAT 2007-10-04 nutartį administracinėje byloje Nr. AS16-420/2007). Kaip matyti iš atsakovės 2019-08-23 įsakymo, atsakovė, po pareiškėjos pateiktų korektūrų, suderino ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, t. y. atliko veiksmus, kurių iš esmės siekė pareiškėja ir dėl kurių yra kilęs nagrinėjamas ginčas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovei priėmus minėtą įsakymą, išnyko skundo dalykas ir pagrindas (nebeliko ginčo objekto), t. y. ginčijamas sprendimas nederinti ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto jokių tiesioginių neigiamų pasekmių nesukelia. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi ginčijamo sprendimo turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog jis yra pakankamai motyvuotas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme. Iš nagrinėjamos bylos aplinkybių darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai nederino ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto. Pareiškėja po administracinės bylos iškėlimo teisme įvykdė nurodytas ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto korektūras, kurių pagrindu atsakovė priėmė sprendimą derinti ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Dėl nurodytų priežasčių naikinti ginčijamą sprendimą nėra pagrindo. Kadangi pagrindinis pareiškėjos reikalavimas dėl sprendimo panaikinimo atmestinas, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Taigi pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas H.v. Finland; ir kt.).
Pareiškėja prašo priteisti išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Atmetus pareiškėjos skundą, bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos D. P. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.