Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2019-09-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-498-1112/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-09-26
Bylos Nr.
1-498-1112/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Jasutienė
Kaltinamasis
A. K.
Nukentėjusysis
A. K.
Advokatai
Albertas Kruminas
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 26 d.Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Jolanta Jasutienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei J. S., Genovaitei Šetkauskienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) prokurorui Anatolijui Ivanovui,

kaltinamajam A. K.,nukentėjusiojo A. K. įstatyminei atstovei A. V. ir atstovui advokatui Albertui Kruminui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), dirbantis S. S. įmonėje, teistas 2015 m. gruodžio 11 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, t. y.:

2019 m. balandžio 14 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdamas savo namuose, (duomenys neskelbtini), sudavė diržu nenustatytą kiekį smūgių į sėdmenis mažamečiui sūnui A. K., gimusiam 2013 m., ir tokiais veiksmais smurtaudamas prieš mažametį sukėlė jam fizinį skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailėjosi, Nurodė, kad 2019 m. balandžio 14 d., sekmadienį, buvo išvykęs pas seserį, kur vartojo alkoholį, dėl to gali būti, kad visų aplinkybių nepamena. Neneigia, kad vaiką auklėja naudodamas fizines bausmes, t. y. delnu ne kartą yra trenkęs per sėdmenis. Jo sūnus Aivaras šiaip yra geras vaikas, tik kartais neklauso, todėl namuose pakabintas diržas yra skirtas vaikams pagąsdinti, kad klausytų. Labai myli savo vaikus, santykiai su jais geri. Neneigia, kad yra smurtavęs prieš savo sugyventinę, taip yra buvęs teistas ir už tai, kad buvo sudavęs vaikui per pirštus. Supranta, kad toks auklėjimo būdas yra netinkamas, labai dėl to gailisi. Nemano, kad jo sūnus A. galėtų jį apkalbėti, todėl pripažįsta visas kaltinime nurodytas aplinkybes. Jei sūnus būtų čia, jo atsiprašytų. Paaiškino, kad vieną kartą iš jų su sugyventine buvo atimti vaikai, bet neilgai trukus buvo grąžinti į šeimą. Pripažįsta, kad dažnai vartoja alkoholį, tačiau nemano, kad tai kelia problemą. Dirba S. S. individualioje įmonėje, todėl prašo paskirti jam baudą, kurią sumokėtų per atitinkamą laiko tarpą. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka visiškai. Šiuo metu A. V. su vaikais nebegyvena kartu, išvyko į Krizių centrą.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis). Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

A. K. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, yra visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardytais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

Nukentėjusysis mažametis A. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo specializuotame vaiko apklausos kambaryje parodė, kad su tėčiu sutaria gerai, tačiau kažkada sekmadienį tėtis jį mušė su diržu per sėdmenis. Jam skaudėjo ir jis dėl to verkė. Tai buvo vieną kartą, nes tėtis uždraudė žaisti telefonu. Mama tėčiui sakė, kad negalima mušti. Įvykį matė mama ir sesė, o brolis L. miegojo (I t., b. l. 74–75);

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja A. V. parodė, kad su sugyventiniu A. K. kartu gyvena apie 13 metų, vedę nėra. Kartu su A. K. ir augina 3 vaikus – iš kurių du vaikai yra jų bendri vaikai. Nori pranešti, kad su sugyventiniu A. K. yra ne kartą įvykę konfliktai, jis prieš ją smurtaudavo, būdavo kviečiama policija, pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau teisme jie susitaikydavo. Konfliktai įvykdavo tuomet kai jie būdavo apsvaigę nuo alkoholio. Jų vaikai buvo paimti į globos namus 2018 m. tiksliai datos nepamena, tačiau jie buvo gražinti prieš visas šventes, t. y: Kalėdas. Nuo to laiko, kai jiems buvo gražinti vaikai jie toliau konfliktuodavo su sugyventiniu, vartodavo alkoholį, tačiau policijos nekviesdavo. A. K. prieš savo mažamečius vaikus naudoja psichologinį smurtą, grasina vaikams pasiėmęs medinį pagalį, kad jie bus mušami, yra ir užtrenkęs su diržu A. K. per sėdmenis, nes jis tokiais veiksmais drausmindavo vaikus. Policijos nekviesdavo, nes bijojo savo sugyventinio. Iki jai su vaikais išsikraustant iš namų esančių (duomenys neskelbtini), A. jų bendrą sūnų A. K. mušė diržu 2019 m. balandžio 14 d., sekmadienį. Tą dieną ji buvo išėjusi į kiemą parūkyti, tuo metu namo viduje buvo likusi visa šeima. Jai būnant kieme girdėjo, kad A. pradėjo šaukti „eik į šalį, nelysk“ ir netrukus išgirdo vaiko šauksmą ir verksmą. Suprato, kad pradėjo verkti A. Ji iš karto nuėjo pažiūrėti kas vyksta. Įėjus pamatė vaiką sėdintį ant fotelio prie pečiaus ir verkiantį, o A. sėdėjo prie durų ant kėdės ir žaidė su planšete. Ji priėjusi prie mažamečio sūnaus A. jo paklausė, kas jam nutiko, kodėl jis verkia, jis atsakė, kad tėtis jį mušė, nes jis žaidė su planšete. Vaikas sakė, kad gavo diržu per sėdmenis, jam skaudėjo ir dar skauda. Ar buvo žymės, jau nebepasakys, neatsimena. Paaiškino, kad pas juos namuose rudas diržas su metaliukais visada būdavo pakabintas ant virvės, virtuvėje virš pečiaus. Šis diržas ten būdavo padėtas tam, kad jei vaikai neklauso, su juo būtų suduodama. Su minėtu A. yra gavęs ne kartą, taip pat yra gavusi ir mažoji jų dukrelė E. Tikslių datų tikrai nepasakys, kada jos vaikai yra buvę gavę mušti su diržu, tačiau tai buvo ne kartą. Dažniausiai ir A. ir E. iš A. diržu mušami buvo tada kai neklausydavo, kad reikia eiti miegoti. Tokių kartų kai vaikai nenori eiti miegoti, būna dažnai. Per savaitę kokius tris kartus taip su vaikais būna, kad nenori eiti vakare miegoti, tada būdavo, kad žodžiu jie su A. juos subardavo, kad reikia eiti miegoti, tačiau jei vaikai vis vien neklausydavo, tada jau A. paimdavo diržą, kabantį prie pečiaus virtuvėje ir juo suduodavo lovoje paguldytiems vaikams po porą smūgių diržu per sėdmenis. Ji A. sakydavo, kad taip elgtis negalima, tačiau jis neklausydavo. Kai vaikams suduodavo diržu vaikai iš karto pradėdavo verkti, šaukdavo, kad skauda. Kiek yra pastebėjusi, vaikams kartais likdavo žymės, kartais ne. Nori pasakyti, kad A. yra ne kartą buvusi pradėta baudžiamoji byla, dėl smurto prieš ją, jis yra linkęs smurtauti, todėl nebenori, kad vaikai kentėtų smurtą, todėl ji su vaikais išsikraustė (I t., b. l. 33–36, 43–44);

2019 m. balandžio 23 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2019 m. balandžio 17 d. (duomenys neskelbtini), apie 17 val. 30 min., savo namuose, sugyventinės A. V. akivaizdoje, virtuvėje tėvas A. K., sugriebęs rankomis už drabužių iš nugaros pusės savo mažametį vaiką A. K., pakėlęs jį į viršų sviedė savo vaiką į lovą, dėl ko A. K. krito ant lovos ir pradėjo verkti. Atvykę GMP darbuotojai apžiūrėję mažametį A. K. jokių sužalojimų nenustatė (I t., b. l. 1);

2019 m. birželio 25 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) prokuroro Anatolijaus Ivanovo nutarimu nutarta pareikšti įtarimą pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, dėl to, kad A. K. 2019 m. balandžio 14 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), būdamas savo namuose, sudavė diržu nenustatytą kiekį smūgių į sėdmenis mažamečiui sūnui A. K. ir tokiais veiksmais smurtaudamas prieš mažametį, sukėlė jam fizinį skausmą (I t., b. l. 121–123)

2019 m. gegužės 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su priedu (fotolentele), nustatyta įvykio vieta – namas, esantis (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 15–22);

2019 m. balandžio 25 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad A. V., pasakodama apie įvykio aplinkybes mini, jog ir ankščiau yra buvę smurto atvejų ne tik prieš ją, bet ir prieš vaikus (I t., b. l. 24–25);

2019 m. balandžio 23 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu užfiksuoti pirminiai A. V. parodymai (I t., b. l. 33–36);

2019 m. birželio 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu įtariamasis A. K. pateikė rudos spalvos diržą su kniedėmis, kuriuo buvo suduota vaikams (I t., b. l. 89–91);

2019 m. birželio 25 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas 2019 m. birželio 12 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas diržas – šviesiai rudos spalvos su metalinėmis kniedėmis ir kiauryminiais raštais, kurio ilgis – 105,5 cm, plotis – 6 cm, diržo sagtis metalinė (I t., b. l. 92–94).

Dėl veikos kvalifikavimo.

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, arba šiuos veiksmus atliko kankindamas nukentėjusį asmenį. Ši nusikalstama veika yra tyčinis nusikaltimas, pasireiškiantis poveikiu į žmogaus kūną, t. y. objektyviais veiksmais – mušimu ar kitokiu smurtavimu, kuomet sukeliamas žmogui fizinis skausmas arba nežymiai jis sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Pažymėtina, kad fizinio skausmo konstatavimui specialios žinios nėra būtinos. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, kančia, priešingybė malonumui. Nustatant fizinį skausmą nėra būtinos pasekmės – sužalojimas ar susargdinimas, pakanka nustatyti, kad dėl neteisėto kaltininko poveikio nukentėjusiojo kūnui, šis pajuto neigiamą organizmo reakciją.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. K. suduodamas diržu nenustatytą kiekį smūgių į sėdmenis sukėlė nukentėjusiajam mažamečiui A. K. fizinį skausmą. Paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda mažamečiui vaikui smūgį, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas kūno sužalojimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428-511/2015). Šiuo atveju kaltinamasis, būdamas suaugęs ir pakaltinamas, smurtaudamas prieš vaiką, suvokia, kad taip sukels padarinius – bent jau fizinį skausmą, tuo pačiu, nors šių padarinių nenori, bet sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti. Bylos aplinkybės yra aiškios, A. K. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais bei kitais rašytiniais įrodymais.

Dėl bausmės skyrimo.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis.

A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, veika baigta. 2015 m. gruodžio 11 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu teistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, 2016 m. liepos 5 d. Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nutrauktas (I t., b. l. 103–105). Per pastaruosius metus vieną kartą baustas administracine tvarka už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams (I t., b. l. 106–107). A. K. dirba S. S. individualioje įmonėje (I t., b. l. 112). Duomenų apie įrašymą į psichikos sveikatos centro įskaitas nėra.

Teismo nustatyta visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo socialinę padėtį, suponuoja išvadą, jog BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės paskirties tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus vieną iš BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytų nuobaudų – baudą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atliktus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam A. K. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgus į A. K. prašymą baudos mokėjimą išdėstyti dalimis bei tai, jog kaltinamasis uždirba minimalų mėnesinį atlyginimą, į tai, kad turi savo du nepilnamečius vaikus, darytina išvada, kad jis neturi realios galimybės paskirtą baudą sumokėti per 2 mėnesius, todėl paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas 24 mėnesių laikotarpiui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

A. K. 2019 m. birželio 26 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (I t., b. l. 136–137).

Dėl civilinio ieškinio.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Nukentėjusiojo įgaliotas atstovas advokatas Albertas Kruminas, gindamas mažamečio nukentėjusiojo A. K. interesus, pateikė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašydamas iš kaltinamojo A. K. nukentėjusiajam A. K. priteisti 1 000,00 Eur, kurį taip pat pasirašė nukentėjusiojo įstatyminė atstovė A. V. ir Šiaulių vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausias specialistas Audrius Klišauskas. Pagrįsdamas neturtinės žalos dydį, mažamečio nukentėjusiojo įgaliotas atstovas civiliniame ieškinyje nurodo, kad mažametis dėl smurtinių kaltinamojo veiksmų patyrė fizinį skausmą, išgąstį, pasidarė neramus, nervingas, jo elgesys pasikeitė, vaikas konsultuojamas medikų (II tomas b. l. 25).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Byloje nustatyta, kad dėl tyčinių neteisėtų A. K. veiksmų nukentėjusiajam mažamečiui A. K. buvo sukeltas fizinis skausmas, kuris nebuvo ilgalaikis, sukėlęs kūno sužalojimus, dėl kurio nukentėjusysis būtų buvęs nukreiptas medikų apžiūrai. Pripažintina, jog dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos mažametis nukentėjusysis A. K. patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, tačiau byloje nėra duomenų, kad šie potyriai būtų buvę žalingesni, užsitęsę ilgesnį laiką, neigiamai paveikę nukentėjusiojo sveikatą, pakenkę jo raidai.

Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas sprendžia, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas aukščiau išdėstytomis bylos aplinkybėmis ir duomenimis, tačiau teismo vertinimu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis, neatitinkantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, teismų formuojamos praktikos. Todėl prašomos priteisti žalos atlyginimui priteistini 500,00 Eur. Teismo nuomone, toks neturtinės žalos dydis užtikrina kaltinamojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, taip pat atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką.

Dėl procesinių išlaidų.

Byloje pateiktas Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) prokuroro Anatolijaus Ivanovo prašymas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Telšių AVPK) patirtas išlaidas – 281,75 Eur už psichologo dalyvavimą apklausoje pripažinti proceso išlaidomis (I tomas b. l. 76–85).

Pagal BPK 103 straipsnio 3 punktą, proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ikiteisminio tyrimo institucija – Telšių AVPK, apmokėjusi už psichologės, padedančios apklausti nepilnametį asmenį baudžiamajame procese, paslaugas patyrė 281,75 Eur dydžio išlaidas (I t., b. l. 76–85) kurios pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo Telšių AVPK naudai.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– rudos spalvos diržas su kniedėmis, pateiktas 2019 m. birželio 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ir 2019 m. birželio 25 d. nutarimu perduoti daiktus saugojimui bei 2019 m. birželio 25 d. priėmimo – perdavimo aktu atiduotas saugojimui į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kambarį, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas;

– kompaktinis diskas, su įrašu iš įvykio vietos, saugomas prie bylos, paliktinas prie bylos;

– kompaktinis diskas, su 2019 m. gegužės 27 d. įrašu iš mažamečio nukentėjusiojo apklausos, saugomas prie bylos, paliktinas prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti 54 MGL dydžio – 2 700,00 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų 00 ct) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. K. galutinę bausmę – 36 MGL dydžio – 1 800,00 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų 00 ct) baudą, įpareigojant baudą sumokėti per 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti kad paskirtą baudą, nurodžius įmokos kodą 6801, privaloma sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda išieškoma priverstinai.

Neturint lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu, šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Nukentėjusiojo A. K. įgalioto asmens advokato Alberto Krumino, ginančio mažamečio nukentėjusiojo interesus, civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo A. K. 500,00 Eur (penkis šimtu eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti A. K. naudai. Šių mažamečio nukentėjusiojo A. K. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pripažinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas 281,75 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 75 ct) išlaidas už psichologo dalyvavimą apklausoje, proceso išlaidomis ir jas išieškoti iš nuteistojo A. K. Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Išaiškinti A. K., kad priteistos procesinės išlaidos turi būti sumokėtos į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsikaitomąją sąskaitą Nr. LT64 7044 0600 0790 7453, esančią AB „SEB bankas“.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti A. K. 2019 m. birželio 26 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– rudos spalvos diržą su kniedėmis, pateiktą 2019 m. birželio 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ir 2019 m. birželio 25 d. nutarimu perduoti daiktus saugojimui bei 2019 m. birželio 25 d. priėmimo – perdavimo aktu atiduotą saugojimui į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kambarį, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

– kompaktinį diską, su įrašu iš įvykio vietos, saugomą prie bylos, palikti prie bylos;

– kompaktinį diską, su 2019 m. gegužės 27 d. įrašu iš mažamečio nukentėjusiojo apklausos, saugomą prie bylos, palikti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus. Suimtam asmeniui apskundimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įteikimo jam dienos.

Teisėja Jolanta Jasutienė