Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgos Vasiliauskienės rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. Z. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijos teikimas dėl nuteistajam V. Z. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. V. Z. Kauno apygardos teismo 2004 m. vasario 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktus ir jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2004 m. gegužės 6 d. Bausmės pradžia 2003 m. vasario 19 d.

2. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracija teikimu kreipėsi į Kauno apygardos teismą, siūlydama V. Z. skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

3. Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijos teikimo netenkino, konstatavęs, kad, nepaisant teigiamų pokyčių nuteistojo V. Z. elgesyje, nėra pagrindo jo elgesio bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingo. Jis pakankamai ilgą laiką nuo bausmės atlikimo pradžios nesilaikė įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir pažeidinėjo režimo reikalavimus. Be to, nors nuo pirminio nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo V. Z. rizika pakartotinai nusikalsti išlieka maža, tačiau nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas stebimas būtent struktūruotoje aplinkoje.

III. Skundo argumentai

4. Nuteistasis V. Z. prašo Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijos teikimą tenkinti ir pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

4.1. Pažymi, kad nors jis nėra atlyginęs nukentėjusiajai padarytos žalos, tačiau žalą bendru susitarimu sutiko atlyginti D. Z., kuris taip pat nuteistas Kauno apygardos teismo 2004 m. vasario 4 d. nuosprendžiu. Be to, jis ir pats 2014 m. pabaigoje kreipėsi į nukentėjusiąją M. L. ir prašė jos atsiųsti bankinius rekvizitus, kad galėtų tiesiogiai, pagal galimybes, jai atlyginti padarytą žalą.

4.2. Mano, kad apygardos teismas nepagrįstai pažymėjo, jog jis ilgą laiką nerodė iniciatyvos pradėti dirbti, nes jau nuo 2008 m. aktyviai ieškojo bet kokios darbinės veiklos. Pirmiausiai, kameroje gamino aplankus byloms, o vėliau - pradėjo dirbti gamyboje.

4.3. Tvirtina, kad jis dėl savo veiksmų nori nuoširdžiai atsiprašyti nukentėjusiosios ir prašo jos atleidimo.

IV. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Nuteistojo V. Z. skundas netenkinamas.

5. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus ir nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiama Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nes priimta išsamiai išanalizavus ir tinkamai įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atspindinčius duomenis. Nuteistojo asmens byloje esantys duomenys apie jo asmenybę ir jo nusikalstamų veiksmų vertinimą bent jau šiuo metu neleidžia daryti išvados, kad teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tikslai, taip pat ir valstybės pareiga bei siekis apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens, gali būti pasiekti šiuo metu pakeitus nuteistajam paskirtą bausmę terminuotu laisvės atėmimu.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaiga, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinės aplinkos, kriminogeninių veiksnių, taip pat kitų aplinkybių, susijusių su bausmės vykdymu šiam nuteistajam tyrimą ir ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuteistojo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

7. Taigi įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, taikyti minėtą institutą, o kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, esant pagrįstam manymui, kad nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, pakeitus taikomą bausmę į švelnesnę terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal pataisos proceso metu surinktus nuteistąjį charakterizuojančius ir jo elgesio teigiamą pokytį patvirtinančius duomenis.

8. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

9. Kaip jau minėta ankstesniuose teismų sprendimuose, nuteistasis V. Z. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka ilgiau nei 20 (dvidešimt) metų, t. y. nuo 2003 m. vasario 19 d. Visgi vien šio kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamu atveju vis dar nėra visų įstatymo leidėjo įtvirtintų sąlygų, suteikiančių pagrindą V. Z. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, kad asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

10. Iš tiesų, kaip pagrįstai pažymėjo žemesnysis teismas, iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad jis, bausmės atlikimo pradžioje, buvo linkęs nesilaikyti įstaigoje nustatytos tvarkos. Nuo 2003 m. kovo 14 d. iki 2006 m. spalio 26 d. buvo fiksuoti penki V. Z. pažeidimai. Jis 2023 m. kovo 10 d. sulaužė jam laikinajam naudojimui įstaigos pareigūno perduotas žirkles (asmens bylos t. 1, b. l. 20). Iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2003 m. birželio 23 d. nutarimo matyti, kad V. Z. grasino susižaloti, elgėsi grubiai, nevykdė teisėtų administracijos reikalavimų (asmens bylos t. 1, b. l. 52). Jis 2003 m. lapkričio 2 d. pro kameros lange padarytą skylę traukė virvę (asmens bylos t. 1, b. l. 84, 85). 2004 m. birželio 23 d. atliktos kratos metu buvo rasti trys rulonėliai vielos, 20 vnt. vinių bei vienkartinio skutimosi peiliuko geležtė (asmens bylos t. 1, b. l. 125). 2006 m. spalio 24 d. užfiksuotas tyčinis kameroje buvusio klozeto sugadinimas (asmens bylos t. 1, b. l. 171). V. Z. 2003 m. gegužės 22 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo drausminės komisijos posėdžio protokolu įrašytas į linkusių bėgti įskaitą. Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus 2005 m. liepos 27 d. drausmės komisijos posėdžio protokolo Nr. 31-24 matyti, kad nutarta V. Z. palikti įrašytą į linkusių pabėgti asmenų įskaitą. Taigi V. Z. elgesys pirmaisiais bausmės atlikimo metais buvo komplikuotas ir reikalavo didesnio įstaigos pareigūnų dėmesio. Jis ne tik nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, bet ir elgėsi agresyviai bei kėlė pavojų savo ir aplinkinių sveikatai. Tai patvirtina ir byloje esančios V. Z. charakteristikos. Iš 2005 m. sausio 6 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo charakteristikos matyti, kad nuteistasis mėgsta gudrauti, būna neatviras, nepalankiose situacijose gali būti konfliktiškas. Nuteistojo charakteryje pastebimi individualistiniai – egoistiniai polinkiai. Jis labai vertina materialines vertybes, yra pavydus, nejaučia atsakomybės už savo poelgius, lengvai pasiduoda neigiamai įtakai. Vengia pokalbių apie įvykdytą nusikaltimą, rimtesnių išvadų nėra padaręs (asmens bylos t. 1, b. l. 143). 2006 m. vasario 4 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo charakteristikoje nurodoma, kad nuteistasis yra sunkaus būdo, linkęs į emocinius „sprogimus“, stiprius pykčio išsiveržimus, užsispyręs, dažnai neigiamai reaguoja į įvykius ar reiškinius, kurie jam nepalankūs ir nepriimtini, nesugeba ieškoti kompromisų, nesavikritiškas savo elgesiui ir pasaulėžiūrai, nejaučia atsakomybės už savo poelgius. Pastebimas silpnavališkumas (asmens bylos t. 1, b. l. 165). 2007 m. balandžio 2 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo charakteristikoje nuteistasis apibūdinamas, kaip sunkaus būdo, nesimokantis, nebendraujantis, išlaikantis atstumą, pasitikintis savo jėgomis, nepalankiose situacijose gali būti konfliktiškas, nesavikritiškas savo elgesiui ir pasaulėžiūrai (asmens bylos t. 1, b. l. 187). Paskutinis V. Z. įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas užfiksuotas 2010 m. kovo 30 d., kai jis pro kameros langą bendravo su kitais nuteistaisiais bei su virve traukė ryšulį (asmens bylos t. 2, b. l. 21) Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 2024 m. balandžio 17 d. pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad vėliau V. Z. savo elgesį keitė ir bausmę atliko laikydamas įstaigoje nustatytos tvarkos ir taisyklių. Jis buvo skatinamas net trisdešimt du kartus, pareiškiant padėką, suteikiant papildomus trumpalaikį ir ilgalaikį pasimatymus, padidinant pataisos įstaigos parduotuvėje apsipirkti nustatytą sumą. Aptarti duomenys patvirtina V. Z. elgesio teigiamą pokytį, tačiau vertinant, ar jis yra pakankamas, sprendžiant dėl paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, turi būti vertinamas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo laikotarpiu, o ne vien paskutiniaisiais bausmės atlikimo metais, savo elgesį derinant prie laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme procedūros. Iš nuteistojo V. Z. asmens bylos matyti, kad jis 2013 m. gruodžio 15 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2–osios valdybos adaptacinėje charakteristikoje charakterizuojamas patenkinamai (asmens bylos t. 2, b. l. 59). 2018 m. lapkričio 27 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos charakteristikoje nuteistasis apibūdinamas, kaip manipuliatyvus, įžvalgus, gynybiškas, priklausomas nuo referentinės grupės normų ir taisyklių (asmens bylos t. 2, b. l. 110–111). Svarbu pažymėti ir tai, kad V. Z. bausmę lengvojoje grupėje atlieka tik nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. (asmens bylos t. 2, b. l. 144). Aptartos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių tuo, kad šiuo metu V. Z. elgesio pokytis jau yra pakankamas spręsti, jog jis daugiau nepasirinks skaudžias pasekmes sukeliančių elgesio modelių.

11. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijos teikime pažymėta, kad stebimas teigiamas nuteistojo požiūris į mokymąsi ir darbą. Be to, jis bausmės atlikimo metu aktyviai dalyvauja įvairiose įstaigoje organizuojamose veiklose ir programose. Iš nuteistojo V. Z. asmens bylos matyti, kad jis 2007 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į įstaigos direktorių dėl galimybės dirbti kameroje (asmens bylos t. 1, b. l. 194). Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2008 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. N-106 matyti, kad V. Z. VĮ prie Pravieniškių pirmųjų pataisos namų Lukiškių gamybos bare pradėjo dirbti nuo 2008 m. lapkričio 4 d. (asmens bylos t. 1, b. l. 197). Nuteistojo asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. Z. nepertraukiamai dirba nuo 2014 m. gruodžio 18 d., kai buvo įdarbintas VĮ „Mūsų amatai“. Iki tol V. Z. požiūris į darbą nebuvo nuosekliai teigiamas. Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo socialinės reabilitacijos skyriaus 2012 m. kovo 19 d., 2013 m. gegužės 15 d. V. Z. charakteristikų matyti, kad buvo stebimas ir pakankamai lengvabūdiškas jo požiūris į darbinę veiklą, jis nedirbo, darbas jam nebuvo siūlytas, nesimokė, teigė, kad laukia kol įstaigos administracija jį įdarbins gamybos bare, o mokymasis jo nedomina (asmens bylos t. 2, b. l. 35, 45). Vėliau V. Z. įgijo sandėlio operatoriaus ir elektrinio krautuvo eksploatatoriaus profesines kvalifikacijas. Taip pat jis ketina siekti šaltkalvio-suvirintojo profesinio išsilavinimo. Teisėjų kolegijos manymu, šiuo metu stebimas V. Z. polinkis į motyvuotą užimtumą ir kvalifikacijos kėlimą.

12. Vis tik, sprendžiant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau ne mažiau svarbu įvertinti ir duomenis apie nuteistojo padarytos žalos atlyginimą ar įsipareigojimą ją visiškai atlyginti. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismo 2004 m. vasario 4 d. nuosprendžiu solidariai iš V. Z. ir kito nuteistojo D. Z. nukentėjusiajai M. L. priteista 11 100 Lt (3 214,78 Eur) turtinei ir 100 000 Lt (28 962 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus 2024 m. balandžio 17 d. pažymos Nr. NFP-23-385 matyti, kad nuteistojo V. Z. vardu vykdomieji dokumentai negauti. Nuteistasis V. Z. skunde akcentuoja, kad jis savarankiškai 2014 m. pabaigoje kreipėsi į nukentėjusiąją M. L. dėl pastarosios bankinių rekvizitų, kad galėtų jai, pagal galimybes, atlyginti padarytą žalą. Vis tik toks nuteistojo kreipimasis savaime nepatvirtina pastarojo ketinimo atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą realumo. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. Z. per visą bausmės atlikimo laiką nukentėjusiajai yra atlyginęs tik 24,20 Eur. Toks simbolinis žalos atlyginimas nėra pakankamas spręsti apie V. Z. norą reikšmingai prisidėti prie dėl jo nusikalstamų veiksmų kilusios žalos atlyginimo. Iš tiesų, iš nuteistojo V. Z. asmens byloje esančio 2017 m. gegužės 19 d. susitarimo protokolo matyti, kad atsižvelgiant į tai, kad V. Z. bausmę atlieka įkalinimo įstaigoje, D. Z. sutiko visą nukentėjusiajai priteistą žalą atlyginti savarankiškai. Nukentėjusioji M. L. šiai sąlygai neprieštaravo (asmens bylos t. 2, b. l. 88–89). Todėl antstolis 2019 m. sausio 3 d. rašte prašė dėl 2017 m. gegužės 19 d. susitarimo nutraukti skolos išieškojimą. Iš 2024 m. birželio 17 d. antstolio Aleksandro Ščiukino rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad šiuo metu iš nuteistojo D. G. (D. Z.) išieškota 19 075,23 Eur (65 862,95 Lt). Taigi šiuo metu nukentėjusiajai M. L. neatlygintos žalos dalis yra vis dar reikšminga. Ši aplinkybė, nepaisant pirmiau aptarto 2017 m. gegužės 19 d. susitarimo, neatitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje minimo reikšmingos padarytos žalos dydžio atlyginimo kriterijaus.

13. Be to, viena iš reikšmingų aplinkybių, sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nustatoma remiantis laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. Iš nuteistojo V. Z. asmens bylos matyti, kad 2021 m. kovo 30 d. atlikto pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu bei vėliau atliktais 2023 m. sausio 19 d., 2024 m. balandžio 18 d. vertinimais nustatyta maža V. Z. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Iš Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo resocializacijos skyriaus 2024 m. balandžio 18 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai: vienas statinis – smurtinio elgesio istorija ir penki dinaminiai – buvusi asocialios grupės įtaka, praeityje fiksuotas smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, praeityje fiksuotas impulsyvus elgesys, praeityje fiksuotas agresyvus elgesys, praeityje fiksuotas savitvardos praradimas. Taigi, nors iš paskutinės atliktos 2024 m. balandžio 18 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad aktualūs dinaminiai veiksniai „Mąstymo ir elgesio“ srityje mažėjo, šiuo metu vis dar stebimi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos būtina sumažinti ir visiškai pašalinti tam, kad būtų galima daryti išvadą, jog V. Z., būdamas laisvėje, nekels grėsmės visuomenei, o priešingai, į ją integruosis ir taps naudingu visuomenės nariu. 2024 m. balandžio 18 d. socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistajam į laisvę išeinant šiuo metu, jam būtų nustatomas vidutinis didelės žalos rizikos lygis visuomenei ir pažįstamiems suaugusiems. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl galimybės V. Z. atliekamą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme ir vertinant V. Z. elgesį bei jį charakterizuojančius duomenis, privalo būti stebimas šio nustatyto vidutinio didelės žalos rizikos lygio visuomenei ir pažįstamiems suaugusiems mažėjimas. Tam neprieštarauja ir nukentėjusiosios M. L. pozicija, jog V. Z. paleidimas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, šiuo metu jai keltų baimę dėl savo ir anūkų sveikatos bei gyvybės (teikimo bylos l. 20–21).

14. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas pagrįstai pripažino, jog, nepaisant nustatytų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, vis dar nėra pagrindo manymui, jog V. Z. atliktos bausmės poveikis jau yra pakankamas spręsti, kad jis nepavojingas visuomenei ir būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl šiuo metu nėra pagrindo nuteistajam V. Z. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija dėl nuteistojo skunde nurodytų argumentų neturi pagrindo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartį, todėl ji paliekama galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. Z. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.