Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-19411-475/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ ieškinį atsakovei A. L. dėl skolos priteisimo ir Šakių rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-1101-443/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ ieškinį atsakovei A. L. dėl skolos priteisimo sujungimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartimi kreipėsi į Kauno apygardos teismo pirmininką su prašymu sujungti civilines bylas Nr. e2-19411-475/2016 ir e2-1101-443/2016.

Prašymas sujungti bylas tenkintinas.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-19411-475/2016 yra pasirengimo stadijoje (atsakovei nustatytas terminas atsiliepimas pateikti), o Šakių rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-1101-443/2016 yra išnagrinėta, joje priimtas sprendimas už akių, kuris dar nėra įsiteisėjęs.

Šalys sudarė vieną taikos sutartį, kuria bendrai išsprendė reikalavimus, keliamus abejose bylose. Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas nedraudžia šalims viena sutartimi spręsti ginčą keliose bylose. Taip pat galiojanti procesinė norma (CPK 140 straipsnio 4 dalis) numato galimybę šalims sudaryti taikos sutartį ir po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, kaip kad yra ir šiuo atveju.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė AB „BnP Finance“ ir atsakovė A. L. sudarė taikos sutartį, kurioje abipusių nuolaidų būdu susitarė dėl reikalavimų, reiškiamų Kauno apylinkės teisme ir Šakių rajono apylinkės teisme nagrinėjamose civilinėse bylose, išsprendimo. Minėtose civilinėse bylose ieškovė AB „BnP Finance“ yra pareiškusi reikalavimus atsakovei A. L. dėl skolų priteisimo, remiantis tarp šalių sudarytų vartojimo kredito sutarčių pagrindu. Nustačius, kad bylos, kurias prašoma sujungti, yra vienarūšės (tos pačios šalys, reikalavimai kilę nors iš skirtingų, tačiau vartojimo kredito sutarčių), be to šalys abipusių nuolaidų būdu sudarydamos taikos sutartį siekia išspręsti kilusį ginčą abiejose bylose, akivaizdu, kad yra pagrindas prašomas bylas sujungti, nes tai atitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, sudaro prielaidas kuo greitesnei teisinei taikai tarp šalių atkurti, o teismo procesą daro ekonomiškesnį ir operatyvesnį (CPK 136 str. 4 d.).

Sprendžiant klausimą kuriam teismui perduoti nagrinėti sujungtą bylą įvertintina tai, jog Šakių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1101-443/2016 yra priimtas sprendimas už akių, kuris dar nėra įsiteisėjęs. Todėl vadovaujantis CPK 140 straipsnio 4 dalimi pasinaikinti priimtą sprendimą ir bylą nutraukti patvirtinus taikos sutartį gali tik pats sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas.

Atsižvelgiant į tai, prašomas bylas sujungus jos perduotinos Šakių rajono apylinkės teismui spręsti taikos sutarties patvirtinimo klausimą.

Teismo pirmininkas, remdamasis išdėstytais motyvais bei vadovaudamasis 136 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-19411-475/2016 ir Šakių rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-1101-443/2016 sujungti ir perduoti jas kartu nagrinėti Šakių rajono apylinkės teismui.

Sujungtų bylų šalis (jų procesinius atstovus) bei Kauno apylinkės teismą apie bylų sujungimą informuoti išsiunčiant jiems nutarties kopijas.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.