Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. Z. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2021-06-07 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 94-ANR_N-905-2021 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (toliau ir – Institucija) 2021-06-07 nutarimu A. Z. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirta penkių šimtų eurų bauda.

A. Z. nubaustas už tai, kad 2021-04-10, 01 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-04 nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje teritorijoje paskelbimo“ (toliau ir - Nutarimas) laikotarpiu, būdamas naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, kuriame dalyvavo daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio asmenys, t. y. artimai kontaktavo šešių asmenų grupėje, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 2.1.8.1 papunkčio reikalavimo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Z. , tiek skunde, tiek apklaustas teismo posėdžio metu, prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir motyvuota teismo nutartimi kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau ir – Konstitucinis Teismas) dėl Nutarimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau ir – Konstitucija) 22 straipsniui, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatymui (toliau ir - ŽULKPĮ) ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymui (toliau ir - TPĮ) įvertinimo, taip pat prašo jo veiksmuose nustačius ANK įtvirtinto nusižengimo sudėtį, perkvalifikuoti jo veiką į ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą ir už padarytą administracinį nusižengimą skirti jam ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinę nuobaudą - įspėjimą.

Užkrečiamųjų ligų sukėlėjais užkrėstų teritorijų nustatymo ir jų paskelbimo (bei tokio skelbimo atšaukimo) tvarką reglamentuoja specialiosios teisės normos, įtvirtintos ŽULPKĮ 20 straipsnyje, kuris nustato, kad: a) jei tam tikroje Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl užkrečiamųjų ligų sukėlėjų ir (ar) jų plitimo ypatumų nuolat išlieka galimybė užsikrėsti šiomis ligomis, ši teritorija turi būti paskelbta užkrėsta užkrečiamųjų ligų sukėlėjais (20 straipsnio 1 dalis); b) teritorijų užkrėstumą užkrečiamųjų ligų sukėlėjais nustato Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (20 straipsnio 2 dalis); c) teritorijas skelbia užkrėstomis užkrečiamųjų ligų sukėlėjais ir tokius skelbimus atšaukia (visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar keliose savivaldybėse) – Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau ir – Vyriausybė) sveikatos apsaugos ministro teikimu (20 straipsnio 3 dalis). Pažymi, kad ŽULPKĮ 20 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, jog teritorijų skelbimo užkrėstomis, tokio skelbimo atšaukimo, užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių šiose teritorijose taikymo tvarką nustato Vyriausybė, kuri aptariamą tvarką patvirtino 1999-11-11 nutarimu Nr. 1267 „Dėl užkrėstų teritorijų ir teritorijų karantino Lietuvos Respublikoje skelbimo, jo atšaukimo bei užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių užkrėstose teritorijose naudojimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau - Teritoriją paskelbimo užkrėstomis teritorijomis tvarka). Tvarkos V skyriaus 14 punktas iš esmės atkartoja ŽULPKĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą - jei tam tikroje Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl užkrečiamųjų ligų sukėlėjų ir (ar) jų plitimo ypatumų nuolat išlieka galimybė užsikrėsti šiomis ligomis, ši teritorija turi būti paskelbta užkrėsta užkrečiamųjų ligų sukėlėjais.

Kadangi teritorijų karantinas, kaip specialus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių taikymo režimas, gali būti nustatomas tik užkrėstose teritorijose, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad ŽULPKĮ 20 straipsnis nustato, jog ta teritorija, kurioje nuolat išlieka galimybė užsikrėsti užkrečiamosiomis ligomis, turi būti paskelbta užkrėsta teritorija, darytina išvada, kad karantinas, kaip specialus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių taikymo režimas, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti nustatytas tik tuo atveju, jei Lietuvos Respublikos teritorija ŽULPKĮ nustatyta tvarka yra paskelbiama užkrėsta teritorija.

Pabrėžia, kad teritorijos paskelbimas užkrėsta teritorija ir karantino tam tikroje teritorijoje paskelbimas (nustatymas) yra nors ir tarpusavyje glaudžiai susijusios, tačiau netapačios teisinės procedūros, kurios, be kita ko, reglamentuojamos ir skirtingų teisės normų - atitinkamai ŽULPKĮ 20 straipsnyje (teritorijos paskelbimas užkrėsta teritorija) ir ŽULPKĮ 21 straipsnyje (karantino paskelbimas). Sistemine minėtų įstatymo teisės normų ir poįstatyminio teisės akto - Teritorijų paskelbimo užkrėstomis teritorijomis tvarkos, teisės normų analizė suteikia pagrindą daryti išvadą, kad teritorijos paskelbimas užkrėsta teritorija nereiškia (negali būti sutapatinamas su tuo), kad toje teritorijoje per se yra nustatytas ir karantinas, kaip ir nereiškia to, kad paskelbus tam tikroje teritorijoje karantiną, ši teritorija de jure yra paskelbta kaip užkrėsta teritorija. Kita vertus, šių teisės normų sąsajumas pasireiškia tuo, kad karantinas tam tikroje teritorijoje gali būti nustatomas tik šią teritoriją prieš tai paskelbus užkrėsta teritorija.

Kadangi karantiną nustatantis Nutarimas nustato karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kuri ŽULPKĮ 20 straipsnio nustatyta tvarka nebuvo ir iki šiol nėra paskelbta užkrėsta teritorija, administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Z. pagrįstai mano, kad Nutarimas prieštarauja ŽULPKĮ, todėl vadovautis šiuo Nutarimu nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Taip pat skunde nurodo, kad ŽULPKĮ 2 straipsnio 2 dalis nustato, jog karantininės užkrečiamosios ligos - ypač pavojingos užkrečiamosios ligos, kurių profilaktiką ir kontrolę nustato tarptautinės teisės aktai. To paties straipsnio 34 dalis reglamentuoja, kad tarptautinės teisės aktais, kurie nustato ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę, yra Pasaulio Sveikatos Organizacijos Asamblėjos patvirtintos taisyklės užkrečiamųjų ligų profilaktikos Ir kontrolės klausimais, kiti Pasaulio Sveikatos Organizacijos Asamblėjos priimti teisės aktai, prie kurių įstatymų nustatyta tvarka yra prisijungusi Lietuvos Respublika. Be to, ŽULPKĮ 19 straipsnyje nurodoma, kad Ypatingų epideminių situacijų nustatymo tvarką reglamentuoja ne tik šis įstatymas, bet ir Sveikatos sistemos įstatymas, kiti įstatymai, o taip pat ir tarptautinės teisės aktai.

2008-01-18 įstatymu Nr. X-1430 „Dėl tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių" (įsigaliojo nuo 2008-02-05) Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo Tarptautines sveikatos priežiūros taisykles (2005 m.). Pažymi, kad Tarptautinės sveikatos priežiūros taisyklės pateikia labai aiškią karantino sąvokos apibrėžtį: „karantinas“ - asmenų, kurie serga arba įtariami, kad serga, veiklos apribojimas, taip pat jų ir (arba) įtartino bagažo, konteinerių transporto priemonių ar prekių atskyrimas nuo kitų taip, kad būtų sustabdytas galimas infekcijos ar taršos plitimas. Pareiškėjas mano, kad karantinas, kaip specialus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių taikymo režimas, yra taikytinas asmenų kurie serga arba, kurie yra įtariami, kad serga, veiklos apribojimui ir jų atskyrimui nuo kitų asmenų, tačiau privaloma tvarka nėra ir negali būti taikomas asmenims, kurie neserga užkrečiamosiomis ligomis, nėra įtariami, kad serga užkrečiamosiomis ligomis, todėl nėra užkrečiamąją ligą platinančio užkrato nešiotojais.

Dar daugiau, ŽULPKĮ 8 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad asmuo, turėjęs sąlytį su ligoniu ar asmeniu, įtariamu, kad serga ypač pavojinga liga, įrašyta į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, arba šios ligos sukėlėjo nešiotoju, privalo būti izoliuotas savivaldybės vykdomųjų institucijų specialiai šiam tikslui įrengtose patalpose, stacionariose asmens sveikatos priežiūros įstaigose arba šių asmenų namuose, jeigu higienos sąlygos leidžia tai padaryti. Izoliavimą skiria, jo vietą bei terminus nustato apskrities vyriausiasis epidemiologas. Tuo tarpu ŽULPKĮ 9 straipsnio 2 dalis, 2¹ dalis bei 5 dalis nustato, kad asmenys, kurie neprivalo būti izoliuoti ar hospitalizuoti, nėra laikomi pavojingais asmenims, kadangi, kaip paaiškina įstatymo 9 straipsnis, nuo jų negali užsikrėsti kiti asmenys.

Institucijai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, tačiau jos atstovas į posėdį neatvyko. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant (ANK 639 straipsnis, 629 straipsnis).

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas, Institucijos nutarimas paliktinas nepakeistu (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-04 nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje teritorijoje paskelbimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsniui, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatymui ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymui įvertinimo

Dėl pareiškėjo teiginio, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-04 nutarimas Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje teritorijoje paskelbimo“ galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ŽULPKĮ ir TPĮ pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo su tuo sutikti ar abejoti šių teisės aktų atitikimu Konstitucijos nuostatoms. Ne visos Konstitucijoje įtvirtintos teisės yra absoliučios: „tai, kad pagrindinės žmogaus teisės, laisvės ir jų garantijos vienokia ar kitokia žodine forma suformuluotos Konstitucijoje, dar neleidžia teigti, jog šios formuluotės visais atvejais yra absoliučios jų taikymo prasme. Įstatymu žmogaus teisės, laisvės ir jų garantijos gali būti suformuluotos plačiau, negu jos pažodžiui išreikštos konkrečiame Konstitucijos straipsnyje ar jo dalyje. Taigi platesnis jų taikymas įmanomas, jeigu jį numato kitas teisės aktas, turintis įstatymo galią <...>“ (Konstitucinio Teismo 1995-01-24 išvada).

Konstitucinės žmogaus teisės, kurios nėra absoliučios, gali būti ribojamos, kai šie ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo, kaip vieno iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, kuris reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti“ (Konstitucinio Teismo 2002-03-14, 2009-12-11 ir 2011-07-07 nutarimai).

Konstitucinis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros, tačiau reikiamais atvejais ir ribojant asmens teises ir laisves (Konstitucinio Teismo 1997-02-13 nutarimas). Žmogaus teisė į asmens neliečiamybę esant būtinybei gali būti ribojama. Tai gali būti daroma tik įstatymuose nustatytais pagrindais bei tvarka (Konstitucinio Teismo 2000-05-08 nutarimas).

Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad Vyriausybės priimami teisės aktai yra poįstatyminiai aktai; jie yra įstatymų taikymo aktai, jais detalizuojamos ir sukonkretinamos įstatymų normos, reglamentuojamas jų įgyvendinimas; svarbu, kad poįstatyminius teisės aktus Vyriausybė priimtų neviršydama savo įgaliojimų ir kad šie poįstatyminiai teisės aktai neprieštarautų Konstitucijai ir įstatymams. Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad pagal Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktą Vyriausybė gali priimti poįstatyminius aktus nepriklausomai nuo to, ar jai įstatymu buvo nustatytas pavedimas, ar ne, o pagal šio straipsnio 7 punktą ji privalo priimti poįstatyminį aktą, kad realizuotų pareigą, kurią jai paveda Konstitucija ir kiti įstatymai.

Atsižvelgiant į minėtų teisės aktų analizę, A. Z. pažeidimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą dėl karantino metu paskelbto žmonių susibūrimų ribojimų, teismas neturi jokio pagrindo abejoti dėl ŽULPKĮ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, priimdama judėjimo apribojimus, laikėsi teisės aktų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimo, kad asmenų judėjimas šalyje gali būti apribojamas tik įstatymu, aptariamu atveju apribojimai buvo įvesti žmonių sveikatai apsaugoti. Subjektyvus pažeidėjo nesutikimas su Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimo turiniu, nedaro jo prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Kadangi teismui abejonių dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-04 nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ŽULPKĮ ir TPĮ nekyla, todėl prašymas sustabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti ar šis teisės aktas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją, ŽULPKĮ ir TPĮ, atmestinas.

Dėl padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimo, nuobaudos skyrimo

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Minėta, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2021-06-07 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 94-ANR_N-905-2021 A. Z. pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį skirta penkių šimtų eurų bauda už tai, kad 2021-04-10, 01 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-04 nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje teritorijoje paskelbimo“ laikotarpiu, būdamas naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, kuriame dalyvavo daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio asmenys, t. y. artimai kontaktavo šešių asmenų grupėje, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 2.1.8.1 papunkčio reikalavimo.

ANK 45 straipsnio 4 dalies dispozicija suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus.

ŽULPKĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta fizinių asmenų pareiga pagal savo kompetenciją vykdyti užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemones. Užkrečiamų ligų profilaktikos priemonės yra numatytos ŽULPKĮ 3 skyriuje, viena iš tokių priemonių yra 21 straipsnyje numatytas karantinas. Karantino tikslas – nustatyti specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygas, apribojimus ir tvarką bei ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, apribojimus ir tvarką ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimą (ŽULPKĮ 21 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 1¹ dalies 2 punkto a papunktyje numatyta, kad visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar keliose savivaldybėse dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų paskelbto karantino metu Vyriausybė gali riboti arba laikinai uždrausti renginius ir kitokius daugiau kaip dviejų žmonių susibūrimus institucijose, įmonėse, įstaigose, organizacijose, išskyrus atvejus, kai valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse atitinkamas funkcijas (darbus) būtina atlikti darbo vietoje, ir viešose vietose.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002-06-13 Nr. 278 įsakyme „Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami, izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašo patvirtinimo“ reglamentuojama, kad COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) priskiriama prie ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. Z. nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-04 nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.8.1 papunktyje numatyto ribojimo kontaktuoti su kitais namų ūkiais.

Tai patvirtina 2021-04-27 administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodytos visos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2021-04-14 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021-04-10 apie 1 val. 20 min. atvykus adresu (duomenys neskelbtini), prie klubo „(duomenys neskelbtini)“ kartu su ekipažu pagal gautą informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką dėl neatidėliotinos kratos atlikimo, iš vidaus girdėjosi sklindanti muzika. Niekam nereaguojant į reikalavimą atidaryti duris, buvo perspėta, kad jos bus išlaužtos ir tokiu būdu bus patekta į vidų, tačiau niekas durų neatidarė. Skambinta į savininko A. Z., kuris vėliau buvo rastas viduje, mobilųjį telefono numerį, tačiau niekas ragelio nekėlė, nors signalas buvo geras. Taip pat prie lauko durų, dešinėje pusėje, kampe buvo įrengta vaizdo stebėjimo kamera, todėl asmenys, buvę viduje, turėjo galimybę matyti, kad prie durų stovi policijos pareigūnai. Atvykusi Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau - PGT) pareigūnai atidarė laukines duris, taip buvo patekta į patalpų vidų. Įėjus į vidų, suveikė apsaugos signalizacija, kuri buvo įjungta. Apžiūrint patalpas, esančioje rūbinėje matėsi pakabintos striukės, taip pat esančioje šokių salėje, matėsi pastatytos gėrimų stiklinės, kurios buvo pripildytos įvairiais gėrimais, turinčiais alkoholio kvapo, visose patalpose šviesos buvo išjungtos, asmenų pagrindinėse patalpose nebuvo. Nuėjus į patalpose esantį tualetą, buvo pastebėtos durys į sandėliuką, kurios buvo užrakintos. Pasitelkiant PGT pareigūnus minėtos durys buvo atidarytos. Atidarius duris, viduje buvo pasislėpę septyni asmenys, kaip vėliau nustatyta, kad ten buvo: E. D., N. B., V. R., M. K., A. Z., kuris atsisakė pateikti savo telefono numerį, D. D. ir G. V.. Vieni asmenys aiškino, kad švenčia savo gimtadienį ir nesupranta, kodėl negali to daryti, kiti teigė, kad yra vienos šeimos nariai, todėl nieko nepažeidžia.

A. Z. padarytą administracinį nusižengimą patvirtina ir vaizdo bei garso įraše (CD laikmenoje) užfiksuoti neveikiančiame naktiniame klube buvę septyni skirtingų namų ūkio asmenys, tarp kurių ir A. Z.. A. Z. nesilaikymą Nutarime 2.1.8.1 papunktyje numatyto ribojimo kontaktuoti su kitais namų ūkiais, patvirtina ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2021-04-30 tarnybinis pranešimas.

Taigi, A. Z. 2021-04-10, 01 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-04 nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje teritorijoje paskelbimo“ laikotarpiu, būdamas negyvenamoje patalpoje – neveikiančiame naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, kuriame dalyvavo daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio asmenys, t. y. artimai kontaktavo šešių asmenų grupėje, savo elgesiu neabejotinai sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Z. neneigia to, kad buvo patalpose su administracinio nusižengimo byloje nurodytais asmenimis. Jo nurodytos aplinkybės, kad skundžiamame nutarime nurodyta vieta yra ne naktinis klubas, o jo nuomojamos patalpos, kur sandėliuoja savo prekes, bei, kad patalpose kartu buvę asmenys yra buvę kolegos ir draugai, su jais nuolat bendrauja ir jie, nors buvo susirinkę gimtadienio proga, tačiau labiau bendravo verslo reikalais, administracinio nusižengimo veikos kvalifikavimui teisinės reikšmės neturi.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. Z. kaltė, pažeidus Nutarimo 2.1.8.1 papunktyje numatytus ribojimus ir padarius ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą, įrodyta visiškai.

Nagrinėjamu atveju ANK 45 straipsnio 4 dalies normoje įtvirtinti pavojingi padariniai yra suformuluoti kaip vertinamieji, nesiejant jų su tuo, ar pažeidimą darantis asmuo serga COVID-19 liga ar ne. Taigi, asmeniui atsakomybė pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kyla įvertinus visas bylos aplinkybes, jo padarytais veiksmais sukeltą realų pavojų išplisti pavojingai ligai.

Nors nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad A. Z. ar su juo kartu buvę asmenys būtų sirgę COVID-19 liga, tačiau tai niekaip nemažina pažeidėjo veiksmų pavojingumo ir savaime nešalina pastarojo atsakomybės pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad A. Z. padarytas pažeidimas buvo itin pavojingas ir realiai sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai. Akcentuotina, kad A. Z. jam inkriminuojamą Vyriausybės Nutarimo pažeidimą padarė paskelbto karantino dėl plintančios COVID-19 ligos Lietuvos Respublikos teritorijoje metu. Įvertintina ir tai, jog jis ir su juo buvę asmenys pažeidimo padarymo vietoje buvo be svarbių ir pateisinamų priežasčių, t. y., ne tik, kad jis vienas kėlė pavojų ligos plitimui, tačiau dar didesnį pavojų kėlė tai, kad jis buvo ne vienas ir tikimybė ligos plitimui didėjo esant didesniam karantino sąlygų nesilaikančių žmonių skaičiui. Taigi, A. Z., priešingai nei jis mano, savo neteisėtais veiksmais sukėlė realų pavojų išplisti COVID-19 ligai. Esmės nekeičia tai, kad A. Z. teigia, jog jis yra persirgęs šia liga, darėsi antikūnų testą ar, kad visi po šio įvykio pasidarė COVID-19 testus.

Šiuo atveju toks faktas, kad nebuvo laikytasi nusižengimo padarymo metu galiojusio Nutarimo reikalavimų ir artimai kontaktavo šešių asmenų, kurie nėra vieno šeimos ūkio nariai, grupėje, įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsni 4 dalyje, ir jam pagrįstai skirta administracinė nuobauda. Dėl šių teismo nustatytų aplinkybių pareiškėjo pateikti dokumentai nelaikytini pareiškėjo kontaktavimą asmenų, kurie nėra vieno šeimos ūkio nariai, grupėje pateisinančiais dokumentais.

Taip pat dėl nurodytų aplinkybių, perkvalifikuoti pareiškėjo padarytą veiką į ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, teismo vertinimu, nėra pagrindo.

Už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą yra numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo penkių šimtų eurų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Kaip matyti iš bylos duomenų, byloje nebuvo nustatyta nei A. Z. atsakomybę lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Institucija A. Z. 2021-06-07 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 94-ANR_N-905-2021 už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, padarymą pagrįstai paskyrė minimalią penkių šimtų eurų dydžio baudą.

Esant aukščiau išdėstytų aplinkybių visumai, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkintinas ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2021-06-07 nutarimas paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto A. Z. skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2021-06-07 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 94-ANR_N-905-2021.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.