- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-09
- Bylos Nr.
- N-63-289-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Kategorijos
- 45.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. nutarties M. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2008 m. lapkričio 16 d. surašė M. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 10.25 val., aukščiausios kategorijos keliu A1 Vilnius – Kaunas - Klaipėda vairavo N1 kategorijos transporto priemonę nesumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio, taip pažeisdamas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos įgaliotas pareigūnas 2008 m. gruodžio 10 d. nutarimu M. M. už pažeidimo, numatyto ATPK 148 straipsnio 4 dalyje, padarymą skyrė 800 litų baudą.
II.
M. M. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole pareigūnai įrašė, jog sustabdė jį kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda 39 km, nors aplink nebuvo jokio informacinio ženklo, nurodančio 39 km. Paaiškino, kad ši vietovė kadastro žemėlapyje navigacijos prietaise yra pavaizduota kaip Vievio miestas, Kauno gatvė. Pažymėjo, jog važiavo 108 keliu ir turėjo nuvažiuoti į Vievio cerkvę, įvažiavimas į ją įmanomas tik iš Kauno gatvės. Kirsdamas Kauno gatvę, nuvažiavo į cerkvę, o iš cerkvės turėjo važiuoti į Stoties gatvę, o tai galėjo padaryti, tik kirsdamas Kauno gatvę. Mano, kad Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai neįrodė, kad Vievio mieste, Kauno gatvėje, reikia mokėti naudotojo mokestį. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad jis galėjo važiuoti 107 keliu, bet taip nėra, nes į cerkvę jis galėjo važiuoti tik iš 108 kelio. Nurodė, kad yra įsigijęs naudotojo mokesčio metinę vinjetę, bet dėl to, kad naudojimo instrukcija yra parašyta labai smulkiai, nežinojo, kad vinjetė turi būti priklijuota prie automobilio stiklo. Taip pat pabrėžė, kad yra smulkus ūkininkas, išlaiko du mažamečius vaikus, todėl paskirta bauda paveiktų jo materialinę padėtį.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 2 d. nutartimi M. M. skundą tenkino iš dalies ir Institucijos nutarimą pakeitė, t. y. sumažino paskirtą 800 Lt baudą iki 400 Lt. Teismas nurodė, jog ATPK 148 straipsnio 4dalis numato atsakomybę už transporto priemonių savininkų – žemės ūkio veiklos subjektų – važiavimą aukščiausios kategorijos automobilių keliais (magistraliniais ir krašto) N₁–N₃ kategorijų iki 16 tonų (įskaitytinai) bendrosios masės kelių transporto priemonėmis, nesumokėjus transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, tarp jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkai ar valdytojai naudotojo mokestį moka už važiavimą magistraliniais keliais. M. M. nurodė, kad jis apmokestinta gatve nevažiavo, o tik ją kirto, muitinės pareigūnai neįrodė, kad Vievio mieste Kauno gatvė apmokestina, be to pažymėjo, kad naudotojo mokestį jis yra sumokėjęs, tačiau nustatyta tvarka nepritvirtino vinjetės prie transporto priemonės stiklo.
Teismas pabrėžė, jog iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo, pareiškėjo paaiškinimo nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų sulaikytas Kauno g., Vievio mieste, Elektrėnų savivaldybėje. Iš byloje pateikto internetinės svetainės www.maps.lt išrašo matyti, kad Kauno g. priskirtina A1 magistraliniam keliui, o remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr.447 patvirtinto Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, iš jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio dydžių, mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 2.1 punktu, minėtas magistralinis kelias A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda yra priskiriamas prie apmokestintų. Taigi, M. M. teiginys, kad muitinės pareigūnai neįrodė, jog jis važiavo apmokestintu keliu, nepagrįstas. Aprašo 8 punkte numatyta, kad naudotojo mokestis netaikomas, jei apmokama kelio dalis naudojama kaip apylanka, kuri pažymėta specialiais ženklais, taip pat kertant apmokamą kelią, taip pat žemės ūkio veiklos subjektams, kai jie važiuoja iki savo dirbamo lauko ir grįžta iš jo. Iš byloje esančio M. M. paaiškinimo ir jo paaiškinimų teisme nustatyta, kad asmuo, važiuodamas iš Vikuniškių k., važiavo 108 keliu, iš kurio galima nuvažiuoti į A1 kelią ir A1 keliu nuvažiuoti iki Vievio miesto cerkvės. Būtent tokiu maršrutu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir nurodė važiavęs. Taigi M. M. apmokestintą kelią A1 ne kirto, o juo važiavo, pareiškėjo teiginys, jog Kauno gatvę tik kirto, nepagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais. Iš čia daro išvadą, jog M. M. važiavo A1 magistraliniu keliu, privalėjo būti susimokėjęs važiavimo minėtu keliu naudotojo mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, jog iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kelių naudotojų mokestį buvo sumokėjęs, tačiau jo sumokėjimą patvirtinantis dokumentas – vinjetė - nebuvo tinkamai pateiktas. Vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo 4 punkte numatyta, kad įsigiję atitinkamo nominalo vinjetę, transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai) privalo ją užpildyti naudojimosi instrukcijoje nustatyta tvarka. Vinjetės pagrindinė dalis turi būti priklijuota ant priekinio automobilio stiklo naudojimosi instrukcijoje nurodytoje vietoje. Automobilio valstybinis registracijos numeris turi būti aiškiai užrašytas nustatytose vietose ant vinjetės pagrindinės dalies bei kontrolinio kupono. Vinjetė galioja tik tada, kai ji tinkamai užpildyta, pažymėta, jos pagrindinė dalis priklijuota prie transporto priemonės priekinio stiklo, kaip nurodyta naudojimosi instrukcijoje, bei kartu pateikus kontrolinį kuponą. Atsižvelgiant į tai, teismas pažymėjo, jog M. M. paaiškinimas, kad neperskaitė smulkiai parašytos instrukcijos ir vinjetės nustatyta tvarka prie stiklo nepriklijavo, nelaikytina aplinkybe, šalinančia atsakomybę. Byloje nėra duomenų, kad asmuo net ir blogai matydamas nebūtų galėjęs pasinaudoti kitų asmenų pagalba ir įvykdyti teisės aktų reikalavimus.
Dėl skirtos baudos teismas nurodė, jog M. M. yra smulkus ūkininkas, augina du nepilnamečius vaikus, todėl mano, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti sušvelninant paskirtą nuobaudą iki sankcijoje numatytos minimalios.
IV.
Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartimi, M. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir jo skundą dėl nuobaudos panaikinimo tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo analogiškas kaip ir pirmosios instancijos teisme išdėstytas aplinkybes, papildomai pabrėžia, jog 2006 m. buvo užpultas ir sumuštas, dėl ko neteko vienos akies, todėl negalėjo perskaityti smulkiai aprašytos vinjetės naudojimo instrukcijos.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti palaikydama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties motyvus. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog asmuo keliu A1 važiavo, o ne kirto. Pažymi, jog apeliantas sustabdytas kelio 39 kilometre, o šis kelias apmokestinamas nuo 10 km iki 306,3 km, be to, vinjetės naudojamos nuo 2007 m. liepos 1 d., taigi tai nėra naujovė. Atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas, remiantis jo paties paaiškinimais, vinjetę įsigijo 2008 m. liepos 24 d., todėl turėjo pakankamai laiko išsiaiškinti vinjetės galiojimui būtinas sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog M. M. kaltė, padarius ATPK 148 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.
Pažymėtina, jog apeliantas savo skunde dėsto tas pačias įvykio aplinkybes, dėl kurių pirmosios instancijos teismas savo nutartyje išsamiai pasisakė, o M. M., teigdamas, jog teismas neišsiaiškino visų įvykio aplinkybių, tokių aplinkybių neįvardina. Teisėjų kolegija palaiko Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties argumentaciją, todėl jos nebekartoja.
Dėl papildomai akcentuojamos apelianto aplinkybės, jog jis negalėjo perskaityti smulkiai aprašytos vinjetės naudojimo instrukcijos dėl 2006 m. patirto akies sužalojimo, pasakytina, jog tokia aplinkybė nelaikytina kliūtimi vinjetės naudojimo tvarkai sužinoti, nes, kaip pats nurodė, regėjimas yra pakankamas vairuoti, taigi ir pakankamas dokumentams perskaityti, be to, vinjetės antroje pusėje jos galiojimo reikalavimai pavaizduoti ir paveiksliukuose, kurie nėra smulkūs. Taip pat pažymėtina, jog M. M. pats teigė, kad vinjetę įsigijo 2008 m. liepos 24 d., taigi turėjo pakankamai laiko išsiaiškinti vinjetės galiojimui būtinas sąlygas. Pastebėtina ir tai, jog savo įvykio versiją apeliantas vis pildė (protokole apie jokį kelio kirtimą nekalbėjo, o tokie paaiškinimai atsirado vėliau), kas leidžia jo paaiškinimus vertinti kaip pasirinktą gynybos taktiką siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
M. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.