- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-10-01
- Bylos Nr.
- A2.6.-953-373/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Dumskienė
- Pažeidėjas
- J. G.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Laima Dumskienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam J. G., UAB „Statoil Fuel & Retail Lietuva” atstovei E. Č., išnagrinėjusi J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė
J. G. 2014-08-06, apie 22.34 val. Utenoje, J.Basanavičiaus g. 3, esančioje degalinėje „Statoil“, vairuodamas M. G. priklausantį automobilį Mazda Xedos 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti neatjungė dujų kolonėlės užpylimo žarnos nuo automobilio ir pradėjęs važiuoti ją nutraukė, apie įvykį policijai nepranešė, iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija, Žin. 2008, Nr. 88-3530) Kelių eismo taisyklių 9, 231.1, 232 punktų reikalavimus.
Šiais veiksmais J. G. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
J. G. kaltę dėl pažeidimų pripažino, tačiau teigė, kad įvykio metu nesuprato sugadinęs dujų užpylimo įrenginį ir padaręs žalą degalinei, todėl situacijos neįvertino kaip eismo įvykio ir apie tai nepranešė nei degalinės darbuotojams, nei policijai. Jis paaiškino, kad įsipylė dujų į automobilį, už jas sumokėjo ir pradėjo važiuoti, bet išgirdo trekštelėjimą ir sustojo. Tada pamatė, kad pamiršo atjungi nuo automobilio dujų užpylimo žarną ir ją nutraukė. Jis atjungė iš savo mašinos žarną ir priėjęs prie degalinės ją sujungė per movą su degaline. Jis manė, kad viską gerai sutvarkė ir nepadarė žalos, todėl sėdo į mašiną ir išvažiavo.
Liudytoja M. G., kuri kartu su J. G. važiavo automobiliu, davė analogiškus parodymus.
Įmonės atstovė paaiškino, kad J. G., nutraukdamas dujų užpylimo žarną, padarė žalą įmonei, nes nepatikrinus įrenginio, jo negalima buvo toliau eksploatuoti. Buvo iškviesti specialistai ir atlikti remonto darbai.
Šią aplinkybę patvirtina PVM sąskaita faktūra, iš kurios matyti, kad remonto darbų vertė – 47,50 Lt, o kartu su transporto išlaidomis - 420,48 Lt (b.l.7).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad J. G. degalinėje, neatjungęs dujų pistoleto nuo automobilio, pradėjo važiuoti ir išvažiuodamas nutraukė dujų užpylimo žarną. Tai pastebėjęs jis sustojo, išlipo iš automobilio ir nuėjęs prie kolonėlės sujungė žarną per nutrūkimo vietą. J. G. teigia nesupratęs, jog padarė žalą, nes manęs, kad žarną sujungė tinkamai ir įrenginį toliau buvo galima eksploatuoti. Tokie jo paaiškinimai atmetami, nes prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, patvirtinantiems, kad po šio įvykio dujų įrenginys buvo remontuojamas ir dėl jo sugadinimo buvo padaryta žala įmonei.
J. G. pastebėjo nutraukęs dujų užpylimo žarną, bandė apgadintą įrenginį pataisyti, t.y. prijungė žarną prie degalinės. Šie jo veiksmai neleidžia abejoti, kad jis suprato, jog vairuodamas transporto priemonę apgadino degalinei priklausantį turtą. Toks jo elgesys, kuomet jis elgėsi neatsakingai ir, išvykdamas iš įvykio vietos, nurodytas aplinkybes dėl įrenginio sugadinimo ignoravo, rodo jo tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Jis pats pripažino, kad įvykis buvo vėlyvą vakarą, tą dieną buvo nuvažiavęs apie 400 kilometrų, skubėjo namo ir nepažiūrėjęs ar po to, kai jis prijungė nutrauktą žarną prie įrenginio, galimas tolimesnis dujų tiekimas, iš degalinės išvažiavo. Šios aplinkybės rodo, kad jis, kaip vairuotas, nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus. J. G., turėdamas vairuotojo pažymėjimą ir būdamas eismo dalyvis, privalėjo suprasti, jog jis sukėlė eismo įvykį, t.y. judančia transporto priemone apgadino degalinei priklausantį turtą, ir privalėjo suvokti ir jo, kaip rūpestingo ir atidaus vairuotojo, pareigą apie eismo įvykį, kurio metu kito asmens turtui buvo padaryta žala, pranešti nukentėjusiajam asmeniui ar policijai, kaip tai numato Kelių eismo taisyklių nuostatos. Jis, apgadinęs svetimą turtą, t.y. sukėlęs eismo įvykį, sąmoningai pasitraukė iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Tokia veika visiškai atitinka ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje nustatytų administracinių teisės pažeidimų sudėtį.
Šalintina aplinkybė, kad J. G. pažeidė KET 106 punkto reikalavimus, nes šis punktas nustato vairuotojo pareigą kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Šioje situacijoje kiti eismo dalyviai nedalyvavo ir žalos jiems nebuvo padaryta.
Skiriant administracinę nuobaudą J. G. atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimus. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė - pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda.
Taip pat vertinami J. G. asmenybę apibūdinantys duomenys: baustas administracine tvarka, turi dvi galiojančias nuobaudas už KET pažeidimus, dirba.
Skiriant administracines nuobaudas vadovaujamasi teisingumo principu, kuris reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą, būtų proporcinga (adekvati) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuojant skiriamas nuobaudas būtina nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos, taikant ATPK 30¹ str. nuostatas (kasacinės nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-29-2013 ir kt.).
J. G. kaltę dėl pažeidimų pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, atsakomybės nevengia, jo darbas, kuris yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, susijęs su teisės vairuoti transporto priemonę turėjimu (UAB (duomenys neskelbtini) pažyma). Jis važinėja į darbą iš Utenos į Vilnių bei visokeriopai rūpinasi kaime gyvenančia savo garbaus amžiaus senele.
Eismo įvykio metu svetimas turtas apgadintas nežymiai, nes jo remontas kainavo 47,50 Lt. Todėl toks eismo įvykis vertintinas kaip mažareikšmis, o J. G. veika mažiau pavojinga. J. G., pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, nesutrukdė policijai išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jo padarytus KET pažeidimus. Dėl eismo įvykio mažareikšmiškumo ir kitų pirmiau išvardytų aplinkybių eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį ATPK 130 str. 1 d. numatytos nuobaudos galėtų būti vertinamos kaip teisingos ir proporcingos padaryto teisės pažeidimo pavojingumui.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, J. G. pagal ATPK 130 str. 1 d., taikant ATPK 30¹ str., skirtina mažesnė bauda bei trumpesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nei sankcijoje nustatyti minimalūs šių nuobaudų dydžiai, pagrįstai manant, kad ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.
J. G. įpareigotinas atlyginti UAB „Statoil Fuel & Retail Lietuva” padarytą 420,48 Lt (122 EUR) turtinį nuostolį per du mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos (LR ATPK 37 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR ATPK 30² str., 33 str., 224 str., 250 str. 1 d. 1 p., 269 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas,
nutaria
- pagal LR ATPK 127 str. 2 d. - 120 Lt (34 EUR) baudą;
- pagal LR ATPK 130 str. 1 d., vadovaujantis LR ATPK 30¹ str., - 1000 Lt (289 EUR) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti ir J. G. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1000 Lt (289 EUR) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.
Remiantis LR ATPK 37 str., įpareigoti J. G. atlyginti UAB „Statoil Fuel & Retail Lietuva” 420,48 Lt (122 EUR) turtinį nuostolį per du mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Nutarimą dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pavesti vykdyti Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Pažeidėjas baudą per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6030.
Išaiškinti pažeidėjui, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda išieškoma LR ATPK 314 str. nustatyta priverstine tvarka, išieškant ir vykdymo išlaidas. Vadovaujantis LR ATPK 313 str. 3 d. pažeidėjas ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.