Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. R., išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. R., gimęs (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. N. R., 2020 m. liepos 18 d., laikotarpyje nuo 20:30 val. iki 23:00 val., kartu su I. P. ir T. M., automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), priėję prie palikto, stovinčio automobilio (duomenys neskelbtini), priklausančio (duomenys neskelbtini), tyčia jį stumdami, nevairuojamą, įstūmė į šalia automobilių stovėjimo aikštelės įrengtą stendą „Tarpukario Lietuvos Želvos miestelis“, priklausantį Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Želvos seniūnijai ir tokiu būdu padarė sugadinimų už 131,68 Eur. Tokiais tyčiniais veiksmais N. R. pažeidė viešąją tvaiką ir žmonių rimtį, bei padarė administracini nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje.

2. N. R. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jam buvo pranešta tinkami (b. l. 2), administracinio nusižengimo protokole nurodė, kad sutinka su pažeidimu ir gailisi (b. l. 2). Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byloje pakanka duomenų išsamiai ir teisingai išnagrinėti bylą, byla nagrinėtina iš esmės N. R. nedalyvaujant (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

3. Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad N. R. įvykdė jam inkriminuojamą nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas).

Dėl veikos kvalifikavimo

4. N. R. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, patvirtinta rašytine administracinio nusižengimo bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 2), pranešimu apie įvykį (b. l. 3), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK) Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. R. 2020 m. liepos 25 d. tarnybiniu pranešimu su fotonuotraukomis (b. l. 5) įvykio fotonuotraukomis (b. l. 6-16, 20-22), BIRT ataskaitų žiūryklės išrašu (b. l. 17-18), S. R., užpildžiusio pranešimą dėl įvykio per ePolicija portalą paaiškinimu (b. l. 119), liudytojų paaiškinimais (b. l. 24, 27-34).

5. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad N. R., kartu su I. P. ir T. M., automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), priėję prie palikto, stovinčio automobilio (duomenys neskelbtini), tyčia jį stumdami, nevairuojamą, įstūmė į šalia automobilių stovėjimo aikštelės įrengtą stendą „Tarpukario Lietuvos Želvos miestelis“, priklausantį Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Želvos seniūnijai ir tokiu būdu padarė sugadinimų už 131,68 Eur (b. l. 2), todėl jo veiksmai administracinių nusižengimų protokole teisingai kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.

6. Tarnybiniame pranešime, administracinio nusižengimo protokole, taip pat rašytiniuose paaiškinimuose aplinkybės išdėstytos nuosekliai, jos yra išsamios, neprieštaringos, atitinka byloje esančią kitą medžiagą, todėl jomis abejoti nėra teisinio pagrindo. Taigi nėra pagrindo netikėti pareigūnų tarnybiniame pranešime ir administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis.

Dėl nuobaudos individualizavimo

7. ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo 30 Eur iki 140 Eur.

8. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Darydamas pažeidimą asmuo prisiima galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką.

9. Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ir kitų aktų dėl administracinių nusižengimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

10. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltės formą (tiesioginė tyčia), į tai, kad administracinį nusižengimą N. R. padarė būdamas nepilnametis, kad nėra nustatytų sunkinančių atsakomybę aplinkybių, tačiau nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prisipažino ir nurodė besigailintis (b. l. 2) (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai). Iš byloje esančios Informacijos apie pretendentą, nustatyta, kad N. R. anksčiau nebuvo trauktas administracinėn atsakomybėn. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, N. R. už padarytą administracinį nusižengimą yra skirtina sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, paskiriant minimalų sankcijoje numatytą baudos dydį, lygų pusei paskirto dydžio (ANK 34 straipsnio 2 dalis, 44 straipsnis).

Dėl žalos atlyginimo

11. ANK 664 straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. ANK 665 straipsnis numato, kad jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija gali priteisti tik vieno šimto penkiasdešimt eurų neviršijančios turtinės žalos atlyginimą.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad „administracinio nusižengimo byloje įstatymas imperatyviai nenumato teismo pareigos priteisti žalos atlyginimą (kai ji padaryta) visais atvejais. Ar galima toje pačioje administracinio nusižengimo byloje išnagrinėti žalos atlyginimo priteisimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Jei teismas nusprendžia šio klausimo nenagrinėti, toks jo sprendimas turi būti argumentuotas (ANK 636 straipsnio 4 dalis)“ (LAT 2018 m. sausio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-511/2018, 7.2 punktas). LAT taip pat yra išaiškinęs, kad „žalos atlyginimo priteisimo išsprendimo klausimas administracinio nusižengimo byloje neturi sudaryti kliūčių operatyviam bylos išnagrinėjimui, įstatymu įtvirtinta šios teisenos paskirtimi; sudėtingesni žalos atlyginimo klausimai, kurių išnagrinėti visapusiškai, išsamiai ir kartu operatyviai administracinio nusižengimo byloje nėra galimybės, nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Žalos atlyginimo nukentėjusiajam priteisimą toje pačioje administracinio nusižengimo byloje įstatymas sieja su galimybe nustatyti žalos dydį neatidėjus bylos nagrinėjimo (ANK 665 straipsnio 1 dalis). <...> Kai žalos padarymo faktas akivaizdus, tačiau negalima apskaičiuoti žalos dydžio, teismas gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl turtinės žalos dydžio pats perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (ANK 655 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju administracinio teisės pažeidimo byloje pareikštas civilinis ieškinys iš esmės turėtų atitikti CPK keliamus ieškinio formos ir turinio reikalavimus“ (LAT 2018 m. sausio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-511/2018, 7.3 punktas).

13. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad 131,68 Eur žala padaryta Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Želsvos seniūnijai (b. l. 2). Byloje taip pat yra Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Želsvos seniūnijos raštas, kuriame nurodoma, kad išnagrinėjus bylą ir nustačius kaltus asmenis, prašoma įpareigoti atlyginti žalą, kurią sudaro 530,21 Eur.

14. Nagrinėjamu atveju, susipažinęs, su byloje esančiais dokumentais, teismas daro išvadą, kad neatidėjus bylos nagrinėjimo nėra galimybės išspręsti klausimo dėl žalos atlyginimo. Iš pateiktų į bylą dokumentų matoma, kad prie žalos padarymo galimai galėjo prisidėti ir kiti asmenys, ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Pažymėtina ir tai, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Želsvos seniūnijos raštas neatitinka ieškiniui keliamų reikalavimų. Esant tokioms aplinkybėms teismas žalos atlyginimo klausimo administracinio nusižengimo byloje nesprendžia.

15. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Želsvos seniūnijai išaiškintina, kad . Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Želsvos seniūnija turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, 44 straipsniu, 481 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pripažinti N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalyje ir skirti 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 44 straipsniu ½ dalimi sumažinti paskirtą baudą ir skirti galutinę nuobaudą – 15 Eur (penkiolikos eurų) baudą.

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: (duomenys neskelbtini). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1-2 dalys);

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Išaiškinti nukentėjusiesiems, kad jie dėl jiems padarytos žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.