- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-25
- Bylos Nr.
- 2-98-516/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01454-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- A. S., SIA „Kommot“
- Trečiasis asmuo
- T. Z.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-55-661/2014 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Transfood“ ieškinį atsakovams A. S. ir SIA „Kommot“ (trečiasis asmuo – T. Z.) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Transfood“ iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Ieškovė BUAB „Transfood“, atstovaujama bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti tariama, todėl niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, atsakovų A. S. ir Latvijos Respublikos įmonės SIA „Kommot“ 2009 m. liepos 13 d. sudarytą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2009/1, kuria A. S. perleido SIA „Kommot“ 1 000 vienetų 100 Lt nominalo paprastųjų vardinių akcijų už 100 000 Lt; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo A. S. 3 873 040,62 Lt žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino: 1) pripažino niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2009 m. liepos 13 d. atsakovų A. S. ir SIA „Kommot“ sudarytą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį; 2) priteisė ieškovei BUAB „Transfood“ iš atsakovo A. S. 3 873 040,62 Lt žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. liepos 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisė ieškovei iš A. S. 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų; 4) priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovo A. S. 42 730 Lt žyminio mokesčio.Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį dėl priteistinos žalos dydžio panaikino ir grąžino nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties fiktyvumo, S. Ž., kaip fiktyvaus direktoriaus, statuso ir ginčo sandorio metu įmonėje susiklosčiusios finansinės padėties vertinimo yra pagrįstos; bylos duomenų visuma patvirtina, jog A. S. (kaip faktinis įmonės vadovas) elgėsi nesąžiningai, esant įmonei faktiškai nemokiai, sudarė tariamą ginčo akcijų perleidimo sandorį ir imitavo įmonės valdymo funkcijų perdavimą S. Ž., nors turėjo inicijuoti bankroto bylos įmonei iškėlimo procedūras. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent jis neišsaugojo visų įmonės dokumentų ir turto bei (ar) jų neperdavė bankroto administratoriui ir pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai įvertino, kad šiais veiksmais atsakovas A. S. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnyje nustatytą bendrąją pareigą veikti išimtinai juridinio asmens interesais bei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, ir dėl tokių jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) įmonė ir jos kreditoriai patyrė žalą, kurią jis privalo atlyginti.Vilniaus apygardos teisme 2017 m. birželio 27 d. gautas atsakovo A. S. prašymas dėl proceso dalies atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-55-661/2014. Atsakovas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, prašė atnaujinti procesą dalyje dėl 2009 m. liepos 13 d. sudarytos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir šioje dalyje ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad jam tapo žinoma apie naujai paaiškėjusią aplinkybę – vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas SIA „Kommot“ direktoriaus S. Ž. (S. Ž.) paruošimas apklausai, t. y. įrašas, kuris, atsakovo nuomone, patvirtina, jog BUAB „Transfood“ bankroto administratorė R. T., užduodama klausimus S. Ž., nuteikinėjo pastarąjį duoti tendencingus parodymus: moteriškas balsas vaizdo įraše nurodo S. Ž. „ir jokio turto negavai. Jokių transporto priemonių negavai“, „Galbūt pasakyk, kad niekada tokio vadovaujamo darbo nedirbai“, o antras pašnekovas S. Ž. taip pat nurodo „Taip, kad tu nieko negavai. Piniginių lėšų negavai. Jokių sprendimų dėl to nepriėmei“. Atsakovo teigimu, apie įrašą jam tapo žinoma tik 2017 metų birželio mėnesio pradžioje, praėjus daugiau kaip dvejiems metams po Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo dalies įsiteisėjimo. Atsakovo įsitikinimu, bankroto administratorė R. T. neleido S. Ž. pačiam išreikšti savo tikrosios valios ir duoti teisingus parodymus, todėl remtis S. Ž. parodymais, nagrinėjant bylą, apskritai nebuvo galima.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi prašymą atnaujinti proceso dalį civilinėje byloje Nr. 2-55-661/2014 atmetė.Teismas nurodė, kad pats S. Ž. pirmosios instancijos teisme nedalyvavo ir jokių parodymų neteikė, o tinkamą jo teisių įgyvendinimą užtikrino kuratoriaus dalyvavimas. Teismo įsitikinimu, net ir vertinant pridėtą vaizdo įrašą, kaip naują įrodymą, jis neturi esminės reikšmės įsiteisėjusiai sprendimo daliai, nes teismas, priimdamas 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą, rėmėsi ne tik S. Ž. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais byloje dalyvavusių proceso dalyvių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais.Teismas akcentavo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 25 d. nutartyje konstatavo, jog nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi išimtinai S. Ž. parodymais, kurie nesutampa ar prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Tiek notarės akivaizdoje, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams duoti S. Ž. paaiškinimai dėl esminių jo dalyvavimo šioje sandorio imitavimo situacijoje aplinkybių yra nuoseklūs. Abiem atvejais S. Ž. patvirtino, kad su SIA „Kommot“ bei BUAB „Transfood“ jis susijęs tik tiek, kiek už tam tikrą atlygį (nedidelę pinigų sumą, maistą, apgyvendinimą) pasirašė nepažįstamų jam asmenų pateiktus dokumentus, tačiau realiai šių bendrovių veikloje niekada nedalyvavo, BUAB „Transfood“ dokumentų ir turto nematė, nieko nepriėmė. Remdamasis išdėstytu, teismas konstatavo, kad A. S. pateiktas vaizdo įrašas nepripažintinas, kaip esminė bylos aplinkybė, turinti esminės reikšmės pakeisti ar panaikinti įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį dėl sandorio nuginčijimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas A. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir prašymą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinės bylos Nr. 2-55-661/2014 dalyje dėl sudarytos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia bei šioje dalyje ieškinį atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Civilinėje byloje Nr. 2-55-661/2014 ginčas nagrinėtas dviem esminiais epizodais: sandorio negaliojimo epizodas ir žalos atlyginimo epizodas. Sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, svarbu vertinti pagrindą atnaujinti procesą konkretaus epizodo aspektu. Darydami išvadas dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, teismai vertino bylos metu nustatytas aplinkybes, tarp kurių ir SIA „Kommot“ direktoriaus S. Ž. parodymai. Vaizdo įraše užfiksuota, kad bankroto administratorė ir kitas asmuo nuteikinėjo S. Ž. duoti tendencingus parodymus bei darė poveikį jam dėl esminių su ginčo dalyku susijusių aplinkybių vertinimo. Epizodui dėl akcijų pardavimo sutarties vertinimo S. Ž. parodymai turėjo esminę reikšmę. Be jo parodymų nebūtų absoliučiai jokio teisinio pagrindo kvestionuoti akcijų pardavimo sandorio realumo, nes visos kitos aplinkybės liudijo apie jo tikrumą: 1) sutarties kaina atsakovui A. S. sumokėta; 2) buvo priimti sprendimai dėl įmonės valdymo organų pakeitimo, vadovu paskiriant S. Ž.; 3) pasirašytinai S. Ž. buvo perduotas įmonės turtas ir dokumentai; 4) nauji duomenys apie akcininkų ir vadovo pasikeitimą buvo įregistruoti VĮ Registrų centre ir išviešinti. Taigi, S. Ž. parodymų nelaikant patikimais, įrodymų byloje, kad akcijų pardavimo sutartis yra tariama, nebūtų.Kadangi atsakovo A. S. pateiktas įrodymas yra naujas, svarbus ir turintis esminę reikšmę sandorio pripažinimo fiktyviu klausimui išspręsti, tai sudaro pagrindą abejoti priimtų teismų sprendimų teisėtumu. Teismas šioje proceso stadijoje, spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, neturėjo spręsti ar pateiktas įrodymas lemtų kitokio sprendimo priėmimą, o pateiktą įrodymą turėjo vertinti tik tiek, ar jis pakankamas pagrindas atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimo procesą.Sudarant tariamą sandorį abi šalys turi sutarti, kad toks sandoris šalims neturės jokių teisinių pasekmių. Konstatuoti sandorį buvus tariamu galima tik įrodžius, kad nei viena sandorio šalis neketino sukurti jokių teisinių pasekmių. S. Ž. duoti parodymai skiriasi, yra prieštaringi, todėl apeliantas bylos nagrinėjimo metu ne kartą kvestionavo šių parodymų patikimumą, tačiau jų patikimumą paneigiančių įrodymų jis neturėjo. S. Ž., kaip vienintelio teigiančio, esą akcijų pardavimo sandoriu nebuvo siekiama sukurti realių teisių ir pareigų, parodymai šioje bylos dalyje yra svarbūs ir reikšmingi, dėl šios priežasties jie negali būti prieštaringi, S. Ž. negali būti daromas poveikis. Be to, S. Ž. teisme nedalyvavo ir jokių parodymų neteikė, o kuratorius buvo paskirtas atstovauti įmonės SIA „Kommot“, tačiau ne S. Ž., interesus. Taigi, įrodymas, kuriame akivaizdžiai matomas S. Ž. paruošimas apklausai, nuteikinėjant duoti tendencingus parodymus, negali būti vertinamas kaip turintis neesminę reikšmę sandorio pripažinimo fiktyviu kontekste. Teismai, priimdami sprendimus, iš esmės rėmėsi vien sandorio šalies subjektyviais parodymais, nors visi kiti byloje esantys įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes – kad akcijų pardavimo sutartis buvo realiai vykdoma.Ieškovė BUAB „Transfood“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Skunde nėra nurodoma, ką melagingai bankroto administratorė nurodinėja kalbėti S. Ž., pastarajam duodant parodymus teisėsaugos institucijoms. Kaip matyti iš administratorės R. T. parodymų, ji teigė bendravusi su SIA „Kommot“ nominaliu direktoriumi S. Ž. tam, kad išsiaiškintų bankrutuojančius įmonės turtinę padėtį, surastų neperduotą įmonės turtą. Pati R. T. turi išsaugojusi to pokalbio garso įrašą. Iš jo akivaizdu, kad administratorė ragina S. Ž. bendradarbiauti su teisėsaugos organais, duoti teisingus parodymus. Jos raginimuose nėra nieko, kas leistų teigti, kad S. Ž. buvo raginamas duoti melagingus parodymus. Pats raginimas duoti teisingus parodymus ir bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis negali būti laikomas teisės pažeidimu.Apelianto bandymas išaiškinti teismų praktiką dėl sandorio pripažinimo tariamu savo naudai yra netinkamas. A. S. sudarė ginčo akcijų pirkimo–pardavimo sutartį su benamiu S. Ž., kaip SIA „Kommot“ įmonės nominaliu vadovu. Tai, kad atsakovas į bylą pateikė įrodymus, jog S. Ž. buvo SIA „Kommot“ vadovu ir neva sumokėjo 100 000 Lt, nepatvirtina, kad S. Ž. ir SIA „Kommot“ turėjo lėšų, suteikiančių galimybę įsigyti akcijas, o taip pat patirties įmonių valdymo srityje. Pateikti mokėjimų pavedimai kelia abejonių dėl realaus apmokėjimo už akcijas, nes vienas pavedimas padarytas S. Ž. vardu, kitas – M. S. (M. S.), nors atsiskaitymas turėjo būti tarp juridinių asmenų, ir nėra jokių pagrindų, kodėl M. S. būtų turėjęs mokėti pinigus už SIA „Kommot“. Be to, aplinkybė, kad M. S. mokėjimo nurodyme nurodė, jog moka už S. U. (t. y. grubi klaida pavardėje), rodo, jog jis net nepažinojo S. Ž. ir nežinojo tokios įmonės. Kaip matyti iš S. Ž. parodymų, to, kad jis tapo UAB „Transfood“ vadovu, jis realiai net nesuprato, A. S. ir kitų jo aplinkos žmonių prašomas pasirašinėjo bet kokius jam kišamus dokumentus, nesiaiškindamas jų turinio ir paskirties. Šie jo parodymai, atsižvelgiant į jo, kaip benamio, socialinį statusą, laikytini labiau tikėtinais, negu apelianto teiginiai dėl S. Ž. ir SIA „Kommot“ finansinio pajėgumo. Aplinkybę, kad S. Ž. jau keletą metų buvo benamis ir neoperavo pakankamomis lėšomis akcijoms pirkti, yra įrodyta vienų iš Rygos nakvynės namų pateikta pažyma. Be to, iš aplinkybės, kad laikotarpiu nuo deklaruojamo sutarties sudarymo iki sumokėjimo už akcijas ir jos įregistravimo A. S. pasiūlė akcijas nupirkti kitai įmonės savininkei T. Z. už kainą net 12 kartų didesnę nei SIA „Kommot“, akivaizdu, jog A. S. buvo būtina, jog akcijas įsigytų būtent SIA „Kommot“, kurios nominalus vadovas yra benamis, kuris pasirašytų bet kokius dokumentus, šalinančius atsakovo atsakomybę prieš kreditorius. Galiausiai, pati akcijų pirkimo–pardavimo sutartis yra sudaryta lietuvių kalba, o apeliantas į bylą nepateikė jokio dokumento, kuris patvirtintų, kad benamiui, lietuvių kalbos nemokančiam S. Ž., sutarties ar kitų pateiktų dokumentų tekstas buvo išverstas. Todėl paties S. Ž. paaiškinimai, kad jis siekė gauti minimalią siūlomą naudą (40 latų) už jam nežinomų dokumentų pasirašinėjimą, laikytini pakankamai tikėtinais.Aplinkybės, kad su S. Ž. taip ir nebuvo sudaryta darbo sutartis, UAB „Transfood“ dokumentus po akcijų pardavimo sandorio sudarymo iki pat 2009 m. rugpjūčio 7 d. toliau, kaip direktorius, pasirašinėjo apeliantas, įmonės dokumentai ir tam tikros įmonei priklausančios materialinės vertybės, nepaisant su S. Ž. įformintų priėmimo–perdavimo aktų, iki pat 2011 m. balandžio 1 d. buvo pas apeliantą, o taip pat tai, kad nei S. Ž., nei SIA „Kommot“ nepareiškė jokių reikalavimų įmonės bankroto byloje, tik patvirtina teisingą teismų įsitikinimą, jog SIA „Kommot“ realiai nepriėmė akcijų, netapo jų valdytoja ir S. Ž. neįgijo UAB „Transfood“ direktoriaus teisių ir pareigų. Apelianto pateiktas vaizdo įrašas nepaneigia nei vienos iš nustatytų ir įrodytų aplinkybių, leidžiančių teigti, kad sprendimas išnagrinėtoje bylos dalyje yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimą apeliacinės instancijos teismas turi atlikti ex officio, šiuo aspektu jis nėra saistomas atskirojo skundo argumentų. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti procesą dėl įsiteisėjusios teismo sprendimo dalies, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Apeliantas pateikė prašymą atnaujinti proceso civilinėje byloje Nr. 2-55-661/2014 dalį, kurioje Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu, patenkinęs BUAB „Transfood“ ieškinį, pripažino niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2009 m. liepos 13 d. atsakovų A. S. ir SIA „Kommot“ sudarytą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, o Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 25 d. nutartimi šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.Pažymėtina, kad tiek Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-55-661/2014, kurioje siekiama atnaujinti proceso dalį, tiek šiuo metu skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį, kuria atmestas prašymas dėl proceso atnaujinimo, priėmė tas pats teisėjas A. B.. Pagal CPK 370 straipsnio 5 dalį nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą ir (ar) bylą, kurioje procesas atnaujintas, negali dalyvauti teisėjas, dėl kurio sprendimo ar nutarties yra atnaujintas procesas. Kaip nurodyta pirmiau, šiuo atveju prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-55-661/2014 išnagrinėjo tas pats teisėjas, kuris nagrinėjo ir pačią bylą, kurioje prašoma atnaujinti proceso dalį, bei priėmė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą, todėl, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad skundžiama nutartis priimta neteisėtos sudėties teismo, o tai yra absoliutus Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).Kadangi skundžiama nutartis yra negaliojanti dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, ji naikinama ir, remiantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsakovo A. S. prašymas atnaujinti proceso civilinėje byloje Nr. 2-55-661/2014 dalį perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Esant tokiai procesinei bylos baigčiai, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.