Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Daliaus Jocio, Editos Lapinskienės

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. P. gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, neištekėjusi, iki nusikaltimo gyvenusi (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, teista 6 kartus:

2006 m. lapkričio 6 d. Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį 500 Lt (4 MGL) bauda;2007 m. gruodžio 12 d. rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 3 mėnesiams viešųjų darbų, 2008 m. kovo 27 Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi bausmė pakeista 10 parų areštu;2008 m. balandžio 14 d. Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, taikant 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį – 70 parų arešto;2008 m. gegužės 6 d. Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 metams laisvės atėmimo, taikytas BK 75 straipsnis, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2012 m. rugsėjo 10 d. Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

6) 2013 m. liepos 17 d. Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - 6 MGL (780 Lt) bauda, teistumas neišnykęs, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus raštu 2015 m. rugsėjo 25 d. Tauragės apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK pranešta, kad R. B. mirė nuo sunkios galvos traumos. Teismo medicininiu požiūriu mirtis yra smurtinė.

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. B. mirė naktį iš 2015-09-24 į 2015-09-25 nuo sunkios galvos traumos sukeltų komplikacijų. Konstatuoti pakauškaulio linijiniai lūžimai, galvos smegenų sumušimo židiniai abiejų pusrutulių kaktinių ir smilkininių skiltyse, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir į skilvelių sistemą, kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose pakaušyje, tarpuplaučio dešinėje, plaučių vartuose, poodinės kraujosruvos abiejose alkūnėse bei poodinės kraujosruvos nugaroje. Be šių sužalojimų rasti daugybiniai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto sužalojimai veide, rankose, krūtinėje, nugaroje, kojose, lytiniuose organuose, kakle, kurie padaryti paskutinę parą iki mirties ne mažiau kaip 34 trauminiais smūginiais bei dinaminiais poveikiais. R. B. kraujyje rasta 2,20 promilių alkoholio. Po patirtų sunkių sužalojimų nuo kelių iki keliolikos valandų R. B. galėjo atlikti aktyvius veiksmus. Po traumos besivystant galvos smegenų suspaudimui galėjo pasireikšti kūno traukuliai. Nebuvo nustatyta požymių, kurie leistų teigti, kad kritimą įtakojo kokios tai R. B. nesveikatos būklės (t. 1, b. l. 83-86).

Apžiūrėjus įvykio vietą nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) namas yra 5 aukštų daugiabutis. Butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra trečiame aukšte. Pro duris patenkama į koridoriuką ir iš jo pro duris į butą Nr. A. Č. ant sofos-lovos aukštielninkas guli vyriškos lyties lavonas. Apranga: tamsios kelnės ir šviesi palaidinė. Stebimos kraujosruvos rankose, veide, kakle. Aplinkoje grumtynių pėdsakų neužfiksuota. Papildomos apžiūros metu kambaryje ant grindų prie stalo užfiksuotos galimai kraujo dėmės. Galimai kraujo dėmės užfiksuotos ir ant patalynės (t. 1, b. l. 9-27). I. P. parodymais, kuriuos patvirtina specialisto išvada (t. 1, b. l. 101) nustatyta, kad kraujas yra I. P.: kaltinamoji basa koja užmynė sudaužyto puodelio šukę ir persipjovė koją, o kraujo dėmės ant patalynės buvo paliktos prieš įvykį.

2015 m. rugsėjo 26 d. atliktas I. P. parodymų patikrinimas vietoje (t. 2, b. l. 13-21). Parodymų patikrinimo vietoje metu paimti sportiniai bateliai, kurias I. P. nurodo mušusi R. B.. Bateliai apžiūrėti ir pridėti prie bylos (t. 1, b. l. 106-110).

Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visetu patikimai įrodyta, kad I. P. padarė nusikalstamą veiką, t. y. tyčia nužudė savo šeimos narį – sugyventinį R. B.. Teismo specialisto išvada nustatyti daugybiniai sužalojimai ant R. B. kūno ir trauminės kontaktų žymės nukentėjusiojo galvoje, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes.

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jo išsivystantys padariniai yra dėsningi ir iš anksto numatomi. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. B. mirė nuo sunkios galvos traumos sukeltų komplikacijų. Pati kaltinamoji pripažįsta, kad mušė sugyventinį, kad nuo patirtų smūgių šis ne kartą griuvo ir atsitrenkė į grindis, kitus kambaryje buvusius daiktus. Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad prieš pat mirtį arba paros iki mirties laikotarpiu nukentėjusysis buvo itin intensyviai mušamas. Specialisto išvadoje teigiama, kad paskutiniai padaryti įvairūs R. B. kūno sužalojimai atsirado dėl ne mažiau kaip 34 trauminių smūginių bei dinaminių poveikių. Sužalojimai galvoje, veide, kakle padaryti kietais, bukais, turinčiais ribotą paviršių daiktais. Nuo bet kurio vieno patirto smūginio trauminio poveikio į veidą R. B. griuvo aukštielninkas ir pakaušine galvos dalimi atsitrenkė į kietą plokščią paviršių ar aplinkoje buvusį daiktą, dėl to trūko smegenų ir jų minkštųjų dangalų kraujagyslės, išsiliejo kraujas po minkštaisiais smegenų dangalais abiejuose pusrutuliuose bei išsiliejo kraujas į galvos smegenų skilvelių sistemą, susidarė sumušimo židiniai smegenų audinyje, tvenkiantis kraujui buvo spaudžiamos smegenys, vystėsi galvos smegenų edema ir strigimas. To paties kritimo metu susidarė kraujosruvos tarpuplautyje, plaučių vartuose bei poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai abejose alkūnėse ir nugaroje. Išvadoje nurodoma, kad galvos sužalojimas yra sunkus ir sąlygojo mirtį.

Pagal bylos faktinius duomenis, mirtiną sužalojimą nukentėjusiajam padarė I. P.. Ji įvykio metu prieš neblaivų nukentėjusįjį naudojo fizinį smurtą, kuris reiškėsi smūgių sudavimu į įvairias kūno vietas, taip pat sudavė smūgius nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą. Specialisto išvada nustatyti apie dešimt sužalojimų nukentėjusiojo veide. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp I. P. veiksmų – smūgių nukentėjusiajam į gyvybiškai pavojingą kūno vietą – galvą – ir padarinių – mirties – yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsiradę padariniai buvo tyčinių smūgių pasekmė, šie padariniai yra dėsningi, tarp veiksmų suduodant smūgį ir atsiradusių žalingų padarinių nebuvo įsiterpęs joks kitas veiksnys, kuris būtų turėjęs įtakos R. B. mirčiai. Sužalojimų pobūdis bei lokalizacija įrodo, kad kaltinamoji suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, bet sąmoningai leido atsirasti pasekmėms, tai patvirtina, jog kaltinamoji I. P. nužudė nukentėjusįjį netiesiogine tyčia. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nužudymo netiesiogine tyčia atveju kaltininkas supranta, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors nenori atimti gyvybės, sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-481/2006, 2K-469/2007, 2K-P-247/2009, 2K-485/2009, 2K-4/2012). Kaltinamoji, būdama suaugusi, turinti pakankamai gyvenimiškos patirties, smūgiuodama kumščiu į kito neblaivaus žmogaus gyvybei svarbų organą – galvą, negalėjo nesuprasti, kad nuo tokio pavojingo veikimo jis gali nugriūti, pavojingai susitrenkti galvą, kad tokie smūgiai į galvą yra pavojingi žmogaus gyvybei ir nuo tokių veiksmų nukentėjusysis gali ne tik patirti sužalojimus, bet ir mirti. Nors kaltinamoji po kurio laiko pamačiusi nukentėjusiojo būklę iškvietė medicininę pagalbą, atsiradusių pasekmių išvengti nepavyko.

Kaltinamosios veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kuriame numatyta baudžiamoji atsakomybė už savo artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymą. Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje, kuriuo remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-381/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „artimieji giminaičiai“ yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o 2 šio straipsnio dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Teismų praktikoje (LAT nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-6/2012) sprendžiant klausimą, ar nukentėjusysis laikytinas traukiamo baudžiamojon atsakomybėn šeimos nariu, vadovaujamasi Konstitucinio Teismo nutarimais. 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime Konstitucinis Teismas nurodė, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Vertinant klausimą, ar asmenų santykiai priskirtini šeimos santykiams, svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam. Kaip nurodoma Konstitucinio Teismo nutarimuose ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, būtina vertinti tų aplinkybių visumą, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų požiūrį vienas į kitą, ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant šeimos būdingų santykių turinį atitinkančius santykius (LAT nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-487/2013).

Nagrinėjamoje byloje remiantis pačios kaltinamosios, jos motinos liudytojos R. P., nukentėjusiosios V. B., liudytojų A. B., A. M. parodymais nustatyta, kad kaltinamoji I. P. ir mirusysis R. B. faktiškai neįregistravę santuokos kaip sugyventiniai gyveno apie devynerius metus: vedė bendrą ūkį, gyveno bendrą šeiminį, lytinį gyvenimą, miegojo vienoje lovoje, susilaukė bendro vaiko. Nustatytos aplinkybės, kad sugyventiniai pykdavosi, kad buvo išsiskyrę ir vėl taikėsi, nesudaro pagrindo susiklosčiusių santykių vertinti kitaip kaip šeimos santykių. Faktas, kad I. P. nedirbo ar negavo pajamų, taip pat neįrodo aplinkybės, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji nėra sugyventiniai. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad I. P. ir R. B. siejo sugyventinių santykiai, kurių turinys iš esmės atitinka šeimos teisinius santykius, nepaisant to, kad jie nebuvo sudarę santuokos (įregistravę partnerystės), todėl padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama ta aplinkybė, kad kaltininkė teikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje nustatyta, kad kaltinamoji, pastebėjusi, kad nukentėjusysis prarado sąmonę, bandė teikti pagalbą, pasikvietė kaimynus, kvietė greitąją medicininę pagalbą, o tai rodo, kad aktyviais veiksmais ji bandė išvengti sunkesnių žalingų padarinių. Taip pat kaltinamosios atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tą aplinkybę, jog I. P. nusikalto apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo neabejotinos tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamosios girtumas patvirtintas alkotesterio rodmenimis, kaltinamosios pripažinimu iki nusikaltimo vartojus alkoholį bei liudytojų parodymais.

Kaltinamoji anksčiau teista už kitos rūšies nusikaltimus – nusikaltimus nuosavybei, teistumai neišnykę, daug kartų bausta administracine tvarka. Nusikaltimo padarymo metu nedirbo, darbo biržoje neregistruota. Santykius su nukentėjusiuoju atskleidžia ir kaltinamosios asmenybę neigiamai charakterizuoja byloje duomenys iš policijos, iš kurių matyti, kad sugyventiniai girtuokliavo, I. P. kreipdavosi pagalbos į policiją, pati buvo baudžiama administracine tvarka, už smurto vartojimą artimoje aplinkoje teistas ir R. B.. Duomenys apie administracinius teisės pažeidimus, nuosprendžiai, kuriais buvo nuteistas R. B., liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, jog padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis, o yra logiška kaltinamosios ir nukentėjusiojo gyvenimo būdo pasekmė, kai nuo girtavimo, smurto artimoje aplinkoje vartojimo buvo prieita prie labai sunkaus, negrįžtamas pasekmes sukėlusio nusikaltimo. Įvertindama jauną kaltinamosios amžių, charakterizuojančius duomenis, atsižvelgdama į tai, kad nusikaltimas padarytas esant netiesioginei tyčiai, įvertinusi dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančią aplinkybę, kolegija daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas paskyrus kaltinamajai už tyčinį kvalifikuotą nužudymą mažesnę negus sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji O. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį (2 t., b. l. 91), kuriuo prašo priteisti iš kaltinamosios dėl sūnaus mirties jo patirtą 3 000 eurų turtinę žalą ir 28 000 eurų dydžio neturtinę žalą. Nurodo, kad turtinę žalą sudaro nužudytojo palaidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidos.

Ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintina iš dalies. Nukentėjusioji prie ieškinio pateikė prašomą priteisti sumą patvirtinančius rašytinius įrodymus (2 t., b. 92-95, 118). Liudytojo A. B. parodymais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad laidojimo išlaidas sudarė mirusiojo apranga, šarvojimo salės nuoma, kapo duobės iškasimo, gedulingų pietų ir kitos būtinos paslaugos. Nukentėjusioji laidojimo išlaidas rašytiniais įrodymais pagrindė 1814,64 euro sumai, tačiau nepateikė pinigų sumokėjimo kvito už gedulingus pietus. Raštu nukentėjusioji nurodė, kad gedulingiems pietums išleido 850 eurų. Gedulingi pietūs yra laidojimo tradicijos dalis, netikėti nurodyta suma nėra pagrindo, todėl ji priteistina. Liudytojas A. B., kuris rūpinosi laidojimo reikalais, parodė, kad gavo 300 eurų laidojimo pašalpą, ši suma išskaičiuotina ir nukentėjusiajai priteistina 2364,64 eurų laidojimo iš kapo sutvarkymo išlaidų.

Ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo taip pat tenkintina iš dalies. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais, neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis; CK 6.251 straipsnio 2 dalis bei CK 6.282 straipsnis). Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai: žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdis, individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija ir kt.). Su nužudytu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Taigi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji ir nužudytasis yra motina ir sūnus. Sūnus gyveno skyrium nuo motinos, tačiau santykius su motina palaikė. R. B. savaitgaliais lankydavo motiną, padėjo jai ūkyje, paruošdavo malkų, vasarą pjaudavo žolę. Ryšiai tarp motinos ir sūnaus buvo artimi, nukentėjusiajai suaugęs sūnus buvo svarbus ir artimas asmuo.

Neturtinė žala nukentėjusiajai buvo padaryta aktyviais tyčiniais nusikalstamais kaltinamosios veiksmais, kuriais buvo pasikėsinta į didžiausią vertybę – žmogaus gyvybę. Nukentėjusiosios šeimos nariai parodė, kad motina išgyveno ir rūpinosi dėl nesusiklosčiusio sūnaus asmeninio gyvenimo, tačiau artimieji nepajėgė jo paveikti ir pakeisti, o dėl tragiškos, žiaurios ir beprasmės sūnaus netekties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą. Nėra pagrindo netikėti A. B. parodymais, kad po sūnaus netekties senyvo amžiaus motinai sunku gyventi, pablogėjo sveikata, kad prisiminusi sūnų motina verkia. Nėra konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų galima tiksliai pasverti motinos išgyvenimų ir dvasinio skausmo dydį dėl sūnaus mirties. Šie dvasiniai išgyvenimai turi būti atlyginti. Nustatant neturtinės žalos dydį vertinama ir kaltinamosios turtinė padėtis, atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Pažymėtina, kad nustatyti faktiniai duomenys, jog nužudytasis pats piktnaudžiavo alkoholiu, gyveno nepavyzdingą gyvenimą, nemažina jo gyvybės vertės žmogiškąja prasme. Įvertinus paminėtas aplinkybes ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įtvirtintais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į bendrą neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panašaus pobūdžio bylose, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajai 15000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (1 t., b. l. 23–26), t. y. iš įvykio vietos paimtos šukės, pagalvė, nuoplovos nuo grindų, paklodės iškarpos, pora sportinių batelių. (t. 1, b. l. 111-112) saugomi Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

I. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir ją nubausti laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą, remiantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš nuteistosios I. P. nukentėjusiajai O. B. 2364,64 eurų turtinės žalos atlyginimo, 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y iš įvykio vietos paimtas šukes, pagalvę, nuoplovas nuo grindų, paklodės iškarpas, pora sportinių batelių, saugomų Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajai – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.