- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-11-13
- Bylos Nr.
- I-431-513/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pran.), Aušrelė Mažrimienė, Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- O. B., T. B.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Advokatai
- Viačeslavas Žarkovas
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Aušrelės Mažrimienės ir Dalios Gumuliauskienės, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei - Bedalienei, dalyvaujant pareiškėjams O. B. ir T. B., pareiškėjų atstovui advokatui Viačeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov), atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Ričardui Patlabai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų O. B. ir T. B. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai skundu ir patikslintu skundu (b.l. 4-5, 12-13) prašo: 1) pripažinti automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinį nuvežimą neteisėtu; 2) panaikinti 2008-05-28 Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko sprendimą Nr. 30-E-S-7963; 3) įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjams automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 4) priteisti iš atsakovo pareiškėjams bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3). Pažymėtina, kad pareiškėjai skunde netiksliai nurodė skundžiamo atsakovo Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko sprendimo datą – turi būti 2008-05-28 (nurodyta data – 2008-05-29) ir numerį – turi būti 30-E-S-7963 (nurodytas – 30-G-S-7963).
Skunde pareiškėjai teigia, kad atsakovo sprendimas negrąžinti jiems automobilio yra neteisėtas, nes automobilį nuvežti į saugojimo aikštelę nebuvo sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir LR ATPK) 269 straipsnio 7 dalyje. Mano, kad LR ATPK 269 straipsnio 7 dalies dispozicijoje aiškiai susiaurinta LR ATPK 127 straipsnio apimtis, t.y. LR ATPK 269 straipsnio 7 dalis gali būti taikoma, jei Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimu sukeliamas kitų asmenų nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 4-5, 12-13).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu su skundo reikalavimais nesutinka. Nurodo, kad O. B. 2008-05-28 raštu Nr. 30-E-S-7963 informuotas, jog automobilis į saugojimo aikštelę nuvežtas teisėtai ir bus grąžintas tik įvykdžius LR ATPK 269 straipsnio 7 dalyje keliamus reikalavimus, t.y. kai bus sumokėta skirtoji bauda arba atliktas administracinis areštas. Prašo skundo netenkinti (b.l. 22).
Šalies argumentai
Pareiškėjai ir pareiškėjų atstovas teismo posėdžio metu prašo skundą tenkinti, iš esmės skunde nurodytų motyvų pagrindu. Pareiškėjas O. B. nurodė, kad kreipėsi į policiją dėl administracinio arešto vykdymo, arešto bausmės nėra atlikęs. Pareiškėja T. B. nurodė, kad O. B. yra jos sūnus. Tą dieną automobilį kieme vairavo O. B., ji nuėjo namo, o O. B., likęs su broliu automobilyje, gėrė alkoholį (b.l. 58-62).
Pareiškėjų atstovas paaiškino, jog policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę esant dviem sąlygoms: turi būti padarytas vienas iš LR ATPK 269 straipsnio 7 dalyje nurodytų pažeidimų ir transporto priemonė turi trukdyti kitiems eismo dalyviams arba kitaip pažeisti jų teises. Teigia, kad transporto priemonė šiuo atveju niekam netrukdė - nei eismui, nei kitiems asmenims. Mano, kad policijos pareigūnai priverstinai nuveždami transporto priemonę nesilaikė tokio veiksmo atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (b.l. 58-62).
Atsakovo atstovas su skundu nesutinka ir prašo atmesti. Paaiškino, kad pareigūnai priverstinai nuveždami transporto priemonę vadovavosi LR ATPK 269 straipsnio 7 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir užblokavimo tvarkos patvirtinimo“. Nurodė, kad 2008-09-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu O. B. nubaustas pagal LR ATPK 127 straipsnio 3 dalį, nes būdamas neblaivus padarė eismo įvykį. Šis nutarimas yra įsiteisėjęs ir galioja (b.l. 58-62).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir LR ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjai ginčija atsakovo atlikto veiksmo – transporto priemonės priverstinio nuvežimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas – institucija, formuojanti vienodą teismų praktiką administracinėse bylose, yra pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių taikymas yra veiksmas; vykstant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai viešojo administravimo aktai nepriimamai, o administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu; skitingai nuo administracinio akto, veiksmas negali būti pripažintas negaliojančiu, nes negalima pripažinti negaliojančiais jau įvykusių realaus gyvenimo pokyčių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1736/2007).
Taigi šiuo atveju būtina nustatyti, ar atsakovo veiksmai taikant vieną iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių - transporto priemonės priverstinį nuvežimą - yra teisėti ir pagrįsti.
Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad 2008-04-29 Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E 769014, kuriuo užfiksavo, kad 2008-04-29 01.42 val. Rumpiškės g. 25, Klaipėdos m., O. B. vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, važiavo atbuline eiga ir atsitrenkė į stovintį automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais O. B. pažeidė KET 53, 68 punktų reikalavimus, atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje (b.l. 34-35). Automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra pareiškėja T. B. (b.l. 15). Surašius 2008-04-29 transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą Nr. 934, automobilis buvo priverstinai nuvežtas ir yra saugomas aikštelėje, esančioje adresu Minijos g. 152, Klaipėdoje (b.l. 43). 2008-05-26 pareiškėjas O. B. kreipėsi į atsakovą su prašymu grąžinti priverstinai nuvežtą automobilį, 2008-05-28 raštu Nr. 30-E-S-7963 atsakovas automobilį grąžinti atsisakė ir nurodė, kad nuvežtą transporto priemonę leidžiama grąžinti tik po to, kai sumokėta paskirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas, išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama (b.l. 6).
2008-09-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. A5-453-201/2008 O. B. pagal LR ATPK 127 straipsnio 3 dalį paskirta administracinė nuobauda – 25 parų areštas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams (b.l. 32-33). Minėtu nutarimu teismas nutarė automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti savininkui tik po to, kai O. B. atliks jam paskirtą arešto bausmę. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-10-17 nutartimi 2008-09-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą paliko nepakeistą ir O. B. apeliacinio skundo netenkino (LITEKO duomenų bazė, administracinė byla Nr. N-062-4921/2008). Vertinant šias aplinkybes konstatuotina, kad O. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, administracinė nuobauda jam skirta teisėtai ir pagrįstai (b.l. 34-35, 32-33). Byloje įrodyta, kad administracinis arešto bausmė dar neatlikta.
LR ATPK 127 straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytų veiksmų, padarytų neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Nagrinėjamu atveju atsakovas atliktą veiksmą - priverstinį transporto priemonės nuvežimą užfiksavo, surašydamas 2008-04-29 transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą Nr. 934 (b.l. 43). Šiame akte nurodyta, kad transporto priemonė priverstinai nuvežama vadovaujantis LR ATPK 269 straipsnio 7 dalimi, nes vairuotojas pažeidė KET 68, 53 punktų reikalavimus.
LR ATPK 269 straipsnio 7 dalyje (2007-12-18 įstatymo X-1381 redakcija) numatyta, kad padarius pažeidimus, numatytus šio kodekso 127 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą) policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka; nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas.
Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarka (toliau – ir Tvarka) patvirtinta 2001-11-27 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1426 (Valstybės žinios, 2001, Nr. 101-3604). Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežama esant LR ATPK 269 straipsnio 7 dalyje nurodytiems pažeidimams; 5 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnas nuodugniai apžiūri nuvežtiną transporto priemonę, matomą jos įrangą (signalizaciją, garso aparatūrą, anteną, automobilio telefono įrangą ir kitokią), matomus transporto priemonėje esančius daiktus ir išsamiai aprašo policijos generalinio komisaro nustatytos formos akte; policijos pareigūnas perduoda transporto priemonę vilkiko vairuotojui ir policijos pareigūnas bei vilkiko vairuotojas pasirašo 5 punkte nurodyto akto 5 punkte (Tvarkos 8 punktas). Šios Tvarkos nuostatų atsakovas nepažeidė – transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte nurodytas tokio veiksmo atlikimo pagrindas, aprašyti nuvežamos transporto priemonės išoriniai apgadinimai, policijos pareigūnas perdavė transporto priemonę vilkiko vairuotojui, kuris akte pasirašė (b.l. 43).
2002-01-11 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 15 patvirtinta transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo instrukcija (toliau – ir Instrukcija, Valstybės žinios, 2002, Nr. 9-353). Pažymėtina, kad Instrukcijos 3 punktas pakeistas 2004-06-15 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. V-280, šį punktą išdėstant taip: „Transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežama padarius pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnyje (transporto priemonės stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako, stovėjimas geležinkelio pervažose ir 50 metrų kelio ruože prieš jas ir už jų, tuneliuose, ant tiltų, viadukų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui), 132¹ straipsnyje (transporto priemonių stovėjimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose nesilaikymas), jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises“, panaikintas 2.1. punktas (šiame punkte buvo nurodyta grėsmės eismo saugumui sąvoka) (Valstybės žinios, 2004, Nr. 98-36801). Todėl pareiškėjų atstovo argumentas, jog O. B. vairuojamas automobilis policijos nuvežtas nepagrįstai ir neteisėtai, kadangi automobilis nekėlė grėsmės eismo saugumui, atmestinas kaip nepagrįstas, nes tokios grėsmės buvimas ar nebuvimas neturi įtakos skundžiamam veiksmui atlikti.
O. B. pažeidė kitų asmenų teises – apgadino kito asmens automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pasišalino iš įvykio vietos ir policijos pareigūnų aptiktas vairuojantis automobilį jau kitame Rumpiškės g., Klaipėdos m., namo kieme (b.l. 32-33). Be to, pareiškėjas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus girtas - tai įrodo didelį pavojų tiek kitiems asmenims, jų turtui, tiek ir pačiam pažeidėjui.
Atmestinas skundo argumentas, kad LR ATPK 269 straipsnio 7 dalis gali būti taikoma, jei KET pažeidimu sukeliamas kitų asmenų nežymus sveikatos sutrikdymas, nes šios normos aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad priverstinis transporto priemonės nuvežimas taikomas padarius 127 straipsnio 3 dalyje nurodytą pažeidimą, t.y. kai Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytą neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Taip pat priverstinis nuvežimas taikomas ir tuo atveju, kai padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą, nepriklausomai nuo to, ar pažeidėjas buvo girtas (apsvaigęs), ar ne.
Tai, kad atsakovas priverstinai nuvežė automobilį, kuris valdytojui nepriklauso, nepažeidžia transporto priemonės savininko teisių ir teisėtų interesų, nes savininkas suteikė teisę transporto priemonę vairuoti kitam asmeniui; įstatymas leidžia priverstinai nuvežti transporto priemonę padarius atitinkamus ATPK pažeidimus, nurodytus ATPK 269 straipsnio 7 dalyje. Transporto priemonės savininko ir valdytojo (vairuotojo) galimas interesų konfliktas nėra šios bylos dalykas ir gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.
Vertinant byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovas, priverstinai nuveždamas O. B. valdytą transporto priemonę, elgėsi teisėtai ir pagrįstai, nes transporto priemonei priverstinai nuvežti buvo LR ATPK 269 straipsnio 7 dalyje numatytas pagrindas ir atsakovas veikė pagal aukščiau minėtų teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius transporto priemonės priverstinio nuvežimo tvarką.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad nėra pagrindo atsakovo veiksmus taikant vieną iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių - transporto priemonės priverstinį nuvežimą, laikyti neteisėtais ir nepagrįstais, todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Proceso šalių turėtų išlaidų byloje atlyginimą reglamentuoja LR ABTĮ 44 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl pareiškėjų reikalavimas priteisti jiems iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjų O. B. ir T. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.