Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Justo Namavičiaus,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo M. D. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 27 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams iki 2024 m. spalio 5 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 119 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad jis nuo 2022 m. sausio iki 2023 m. vasario 23 d. vykdydamas K. L. (K. L.), bendradarbiaujančios su Baltarusijos Respublikos žvalgybos organizacijos – Baltarusijos valstybės saugumo komiteto Vyriausiosios konstitucinės santvarkos apsaugos ir kovos su terorizmu valdybos (toliau – BR KGB) ikiteisminio tyrimo nenustatytais darbuotojais, užduotis, surinko ir jai perdavė BR KGB dominančią informaciją, t. y. šnipinėjo.

2. Taip pat M. D. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) kaltinamas tuo, kad siekė paveikti liudytojas V. V. (V. V.) ir K. M., jog šios pakeistų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir duotų melagingus parodymus, t. y. jis, būdamas įtariamuoju ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-36423-22, žinodamas, kad viena iš jam paskirtų kardomųjų priemonių yra rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuria paskirtas įpareigojimas nebendrauti bei neieškoti ryšių su asmenimis, nurodytais 2023 m. vasario 8 d. nutarime dėl minėtos kardomosios priemonės paskyrimo, o taip pat žinodamas, jog liudytojos, davusios parodymus apie jo veiksmus, turinčius nusikalstamos veikos požymių, yra iš Baltarusijos dėl politinio persekiojimo pabėgusios, su kuriomis kardomąja priemone jam uždrausta ieškoti ryšių bei bendrauti: V. V. išsiuntė SMS žinutę ir 3 nuotraukas, sudarančias pagrindą šiai liudytojai manyti, kad jis turi ryšių Baltarusijoje, toje valstybėje yra žinomas ir tos valstybės pareigūnų palaikomas, gali pateikti informaciją apie V. V., kuria remiantis ji, kaip ir kiti (duomenys neskelbtini) diktatūriniam režimui nepritariantys ir oponuojantys asmenys, gali būti nuteista, o mobiliojo ryšio telefonu susirašinėdamas su K. M., siuntė jai ikiteisminio tyrimo procesinių dokumentų kopijas bei SMS žinutę „M. jau kirvį galanda“, taip sudarydamas pagrindą šiai liudytojai manyti, kad jis turi ryšių su ikiteisminį tyrimą atliekančiais pareigūnais, gali daryti įtaką tyrimo eigai bei dėl duotų parodymų pakenkti pačiai K. M..

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka M. D. 2022 m. rugsėjo 28 d. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas buvo tęsiamas. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartimi panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis ir M. D. paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės: intensyvi priežiūra, nustatant 3 (trijų) mėnesių terminą, ir įtariamojo dokumento – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės Nr. 154111561 paėmimas, o Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2023 m. vasario 8 d. nutarimu ir kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant M. D. nebendrauti, be kita ko, ir su Baltarusijos Respublikos pilietėmis K. L., V. V. bei K. M.. M. D. pažeidus jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas, jis BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka 2023 m. vasario 23 d. vėl laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nutartimi M. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant jos terminą iki 2023 m. balandžio 5 d. Vėlesnėmis teismų nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

II. Skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo M. D. skundas atmetamas.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo M. D. skundą ir įvertinusi pateiktos baudžiamosios bylos duomenis, daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartimi kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas pagrįstai ir teisėtai. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, laikėsi BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

8. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad M. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti liudytojų bei liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, nukentėjusiųjų apklausų protokoluose, VSD pažymose, kratų, apžiūros protokoluose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu, o galutines išvadas dėl inkriminuojamų aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais darys pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės.

9. Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam M. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, t. y., pagrįstai manant, kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Pažymėtina, kad priešingai nei nurodyta kaltinamojo skunde, apygardos teismas nesukonkretino, kokius tiksliai nusikaltimus M. D. gali daryti paleistas iš suėmimo, taip pat nustatydamas minėtą suėmimo taikymo pagrindą, neakcentavo ir kaltinamojo ryšių su K. L.. Kaltinamojo elgesys bendraujant su šia Baltarusijos Respublikos piliete įvertintas, sprendžiant dėl M. D. elgesio šį paleidus iš suėmimo ir pritaikius jam švelnesnes kardomąsias priemones.

10. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

11. Šioje baudžiamojoje byloje M. D., kuris anksčiau teistas devynis kartus, kaltinamas padaręs du nesunkius nusikaltimus ir vieną labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 119 straipsnio 2 dalyje, patenkantį į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Vienas iš šio M. D. inkriminuojamo labai sunkaus nusikaltimo epizodų, persiunčiant K. L. šios bylos duomenis (apklausos protokolus, Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento raštus, Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro nutarimą) galimai padarytas laikotarpiu, kai M. D. buvo paleistas iš suėmimo, jam paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, taip pat ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant M. D., be kita ko, nebendrauti ir neieškoti ryšių su Baltarusijos Respublikos piliete K. L.. Be to, kaltinamojo akto duomenimis M. D. per K. L. Baltarusijos KGB atstovams šiuos dominančią informaciją surinko ir perdavinėjo sistemingai, ir tai suteikia pagrindą spręsti, kad galimai nusikalstamas kaltinamojo elgesys, nagrinėjamas šioje baudžiamojoje byloje, nebuvo atsitiktinis. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje taikant M. D. už suėmimą švelnesnes kardomąsias priemones, jis galimai padarė ir dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 233 straipsnio 1 dalyje, t. y., jis siekė paveikti liudytojas V. V. ir K. M., su kuriomis, be kita ko, jam buvo nustatytas įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti su jomis ryšių. Taigi, visos šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį bei rodo, kad jis nėra linkęs laikytis įstatymų bei jam skiriamų įpareigojimų, yra linkęs nusikalsti, savo gyvenimo būdo nekeičia, todėl apygardos teismas pagrįstai sprendė, jog egzistuoja ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas.

12. Teisėjų kolegija, turėdama omenyje kaltinamajam D. D. inkriminuojamo, be kita ko, labai sunkaus nusikaltimo pavojingumą, jo pobūdį bei įvertindama siekį užtikrinti kardomųjų priemonių paskirtį, tarp kurių ir siekį eliminuoti naujų nusikalstamų veikų grėsmę, taip pat atsižvelgdama į ankstesnį kaltinamojo elgesį, paskyrus jam už suėmimą švelnesnes kardomąsias priemones, neturi pagrindo išvadai, kad nagrinėjamoje situacijoje suėmimą galima būtų vėl pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę, nurodytą kaltinamojo skunde – į kaltinamojo įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Kaip minėta, šiame procese M. D. paleidus iš suėmimo ir paskyrus jam švelnesnes kardomąsias priemones (intensyvią priežiūrą, dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti), kaltinamajam parodytas pasitikėjimas nuo naujų nusikalstamų veikų darymo jo nesulaikė, jis nustatytų įpareigojimų nebendrauti bei neieškoti ryšių su K. L., V. V., K. M. nesilaikė ir galimai tęsė labai sunkaus nusikaltimo darymą, taip pat galimai padarė ir du nesunkius nusikaltimus. Toks kaltinamojo elgesys patvirtina, kad paskyrus kaltinamajam jo skunde nurodytą ar bet kurią kitą už suėmimą švelnesnę kardomąją priemonę BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimas nebūtų užtikrintas. Ir būtent suėmimui pratęsti reikšmingų pagrindų analizė, o ne kaltinamojo asmenybė (nors be kita ko ji taip pat turi būti įvertinama svarstant dėl suėmimo skyrimo ar pratęsimo) lėmė suėmimo pratęsimą.

13. Atsakant į skundo argumentus, susijusius su proceso vilkinimu ir kaltinamojo paaiškinimus teismo posėdyje dėl nedidelės bylos apimties, pažymėtina, kad ši baudžiamoji byla vis tik yra pakankamai didelės apimties – ją šiuo metu sudaro 23 tomai, byloje yra nagrinėjamos trys nusikalstamos veikos, be to M. D. inkriminuojamą BK 119 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikaltimą sudaro keliolika epizodų, byloje nukentėjusiaisiais pripažinti 3 asmenys. Byla su kaltinamuoju aktu pirmosios instancijos teisme buvo gauta 2023 m. rugsėjo 14 d., teisiamajam posėdžiui perduota 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, byla iš esmės pradėta nagrinėti 2023 m. spalio 2 d. Iš teisiamojo posėdžio protokolų turinio nustatyta ir tai, kad teismo posėdžiai (po kelis jų) pirmosios instancijos teisme buvo planuojami iš anksto, kurių iš viso vyko 15 (du suplanuoti teismo posėdžiai neįvyko dėl teisėto teisėjos nebuvimo darbe), o kiekvieną mėnesį vyko pagrinde po du teismo posėdžius (po vieną teismo posėdį vyko 2024 m. vasario mėnesį ir skunde nurodytą 2024 m. gegužės mėnesį). Pažymėtina ir tai, kad 2024 m. birželio 11 d. teismo posėdyje buvo sprendžiamas klausimas ir dėl bylos nagrinėjimo eigos (bylos nagrinėjimo užbaigimo): iš anksto buvo suplanuota, kad baigiamųjų kalbų bus klausomasi 2024 m. birželio 26 d. teismo posėdyje, tačiau pačiam kaltinamajam paprašius, kad po prokuroro baigiamosios kalbos būtų rengiamas dar vienas teismo posėdis tam, kad jis su gynėju galėtų aptarti prokuroro baigiamosios kalbos turinį, o kaltinamojo gynėjui nurodžius, kad jis 2024 m. birželio 26 d. numatytam teismo posėdžiui nebus pasiruošęs sakyti baigiamąją kalbą, buvo suderintas dar vienas teismo posėdis 2024 m. rugpjūčio 6 d., kuriame planuojama išklausyti gynėjo baigiamąją kalbą ir kaltinamojo paskutinį žodį bei baigti bylos nagrinėjimą.

14. Taigi, įvertinus ir jau minėtą bylos apimtį, įvykusių teismo posėdžių, apklaustų asmenų skaičių, atliktų kitų procesinių veiksmų kiekį, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vilkinimas ar proceso eiga organizuojama netinkamai. Įvertintinas ir teismo aktyvumas siekiant skirti teisiamuosius posėdžius dar 2024 m. liepos mėnesį, tačiau to nepavykus padaryti dėl objektyvių priežasčių – prokuroro atostogų, posėdis paskirtas 2024 m. rugpjūčio 6 d. Nepagrįstu pripažintinas skundo argumentas, kad teisiamajame posėdyje galėtų dalyvauti ir kitas prokuroras. Manytina, kad būtų neracionalu baigiamojoje proceso stadijoje keisti prokurorą, nes baudžiamajame procese galioja rungimosi principas ir po išsakytos gynėjo baigiamosios kalbos prokuroras turi įstatymo garantuotą teisę į atsikirtimų išsakymą. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas kaltinamojo išsakytas vertinimas, kad sekančiame posėdyje prokuroro dalyvavimas būtų tik formalius ir bet kuris iš jų galėtų dalyvauti ir išklausyti jo gynėjo kalbą. Be kita ko pažymėtina, kad Lietuvos prokuratūra yra nepriklausoma bei savarankiška institucija, ir ne kaltinamasis, ir net ne teismas sprendžia, koks konkretus prokuroras kokioje konkrečioje byloje turi palaikyti valstybinį kaltinimą. Kaip minėta, įvertinus priežastis dėl ko pertrauka ilgesnė nei vienas mėnuo, ji pripažinta pagrįsta, sekantis posėdis paskirtas kiek įmanomai operatyviai, dėl ko teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog byla vilkinama dėl teismo, ar prokuroro kaltės.

15. Taip pat teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstą alternatyvų skundo reikalavimą sutrumpinti suėmimo terminą. Sutiktina su skundo argumentu, kad suėmimas tęsiasi pakankamai ilgai ir reiktų skaičiuoti visą kaltinamojo suėmime praleistą laiką. Tačiau dar kartą paminėtina, jog teismo procesas nėra vilkinamas, sekantis posėdis yra suplanuotas įmanomai artimiausiu laiku atsižvelgiant į proceso dalyvių darbo ir poilsio grafiką, ir per pratęstą suėmimo terminą, kaip suprantama iš skundžiamos nutarties motyvų, pirmosios instancijos teismas planuoja išnagrinėti bylą ir paskelbti nuosprendį.

16. Apibendrinant tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinamojo M. D. skundo argumentai nepaneigia būtinumo taikyti jam griežčiausią kardomąją priemonę ar trumpinti suėmimo terminą, todėl naikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartį nėra pagrindo. Tokioje situacijoje, kokia yra nustatyta nagrinėjamu atveju, asmens laisvės suvaržymas, siekiant apsaugoti visuomenę nuo naujų nusikaltimų padarymo bei įvykdyti teisingumą dėl galimai padarytų nusikaltimų, tarp kurių – ir labai sunkus nusikaltimas, yra pateisinamas, proporcingas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ar BPK reikalavimų nepažeidžia.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartimi kaltinamajam M. D. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams palikti nepakeistą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.