Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant Laimutei Drebulienei, išnagrinėjęs E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv.., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, ūkininkės, administracine tvarka nebaustos, administracinio teisės pažeidimo bylą, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, bei Valstybinės darbo inspekcijos atstovui G. D. bei traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens atstovui advokato padėjėjai L. B.-

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-08-11 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės skyriuje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad E. L. būdama darbdaviu, esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams – susitarimui dėl darbo užmokesčio, darbo funkcijų, darbovietės, darbo tvarkos ir kitų darbo sutarties sąlygų, laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 25 d. iki 2014 m. liepos 23 d., leido dirbti savo ūkyje A. Č. ūkio darbininko darbą – pjauti žolę, šerti ir girdyti karvę, nešti į pieninę pieną bei dirbti kitus ūkio darbus, nustatyta tvarka nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie A. Č. priėmimą į darbą, t.y. nelegaliai ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. 2 d., 3 d., t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

E. L. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino ir paaiškino, kad A. Č. pažįsta nuo 1997 metų. Prieš tris metus jis apsigyveno senelių namuose ir vasaromis atvažiuodavo pas ją atostogoms. Buvo atvykęs ir šiai metais. Tačiau jie apsipyko ir jis išvažiavo. Dar išvažiuodamas pasiskolino 50 litų. Po to atvažiavo jos tikrinti iš darbo inspekcijos. Ji nuo 2006 metų neūkininkauja, nes susirgo onkologine liga. Šiuo metu laiko vieną karvę. Pieno nepriduoda, naudoja savo reikmėms. Turimą žemę yra išnuomavusi, pasiliko tik apie 60-70arų karvei ganyklai (b.l. 37-39).

Liudytoja B. B. teismo posėdžio metu parodė, kad A. Č. pažįsta. Ji su E. L. yra kaimynės. Kartais užeina pas ją į svečius. A. Č. šią vasarą matė pas E. L. namuose, tačiau niekada nematė jo dirbančio kokius nors darbus. E. L. turi karvę, tačiau pieno į pieno supirkimo punktą nepristatinėja. (b.l. 39)

Liudytoja J. K. teismo posėdžio metu parodė, kad A. Č. pažįsta. Ji su E. L. yra kaimynės. Matė A. Č. grybaujant, tačiau dirbant matyti neteko (b.l. 39).

Liudytojas V. L. teismo posėdžio metu parodė, kad A. Č. matė E. L. sodyboje, tačiau dirbančio nematė. (b.l. 39-40).

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad E. L. pažįsta, jis iš jos nuomojasi jos ūkio žemę. A. Č. jos sodyboje yra matęs. Matė, kad jis perrišo karvę, ją pagirdė, tačiau dirbančio jo matyti neteko. (b.l. 40)

Liudytojas A. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra pensininkas ir gyvena Kalvarijos globos namuose. 2014 m. birželio 25 d. išvažiavo atostogų. Pas E. L. prabuvo 28 dienas. Dėl darbo su E. L. sutarė telefonu. Pradžioje ji pasakė, kad darbo jam neturi ir neturi pinigų jam mokėti. Tačiau kai atvažiavo sutarė, kad už darbą sumokės 50 litų. Sumokėjo 76 litus 50 centų. Nesakė už kokį darbą. Laikotarpį žinojo, kadangi buvo atsivežęs dokumentą, nes kada išvažiuoja atostogų, apsistoja, tai turi už jį pasirašyti, ponia pasirašė savo vardą, pavardę, parašė parašą. Į darbą jį priėmė E. L.. E. L. laikė vieną melžiamą karvę. Su karve susijusius reikalus dirbo, rinko fekalijas – nešė į kibirą, į bačką, užraugdavo, paskui laistė daržoves. Perrišt karvę teko, kada pasakydavo E. L.. Buvo melžėja, kai aš buvau, turėjo melžėją, melžėja melžė, o jis karvę perrišdavo ir pagirdydavo. Šiemet buvo tokie darbai, nedaug, bet buvo. Išvažiuodamas prašė paskolinti jam 30 litų, tačiau ji davė tik 26.50 Lt. Tada jie apsipyko.

Pareiškime darbo inspekcijai nurodyta yra kitaip, nes ką rašyti jam pasakė ten buvusi sekretorė. Ji viską diktavo, ką turi rašyti (b.l. 48-49).

Teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Valstybinės darbo inspekcijos atstovas G. D. nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas nelegalus darbas, o atlygintinumas nėra būtina sąlyga. Pašo vadovautis skirti E. L. nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Administracinės bylos teisena nutrauktina.

Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Kadangi protokole nurodyta, kad E. L. veiksmai atitinka pažeidimą numatytą ATPK 41³ str. 1 d.., tai byloje spręstina ar pakanka duomenų, kad toks pažeidimas padarytas ir kad jį padarė E. L..

ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 str. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009).

Kaip jau minėta, siekiant nustatyti nelegalaus darbo faktą, būtina įvertinti, ar tarp asmenų susiklostę santykiai tikrai vertintini kaip darbo santykiai. Norint fizinį asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo, jis turi turėti specialų požymį – būti darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog taikant ATPK 41³ straipsnį kiekvienu atveju būtina nustatyti, koks konkretus asmuo atliko draudžiamą veiką, t.y. su kokiu konkrečiu asmeniu nelegalų darbą dirbęs darbuotojas susitarė dėl darbo atlikimo, darbo apmokėjimo, darbo tvarkos, koks asmuo jam leido pradėti dirbti nesilaikant DK 99 str. (Darbo sutarties sudarymas) taisyklių.

E. L. surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą paimtame paaiškinime užfiksuota, kad su pažeidimu nesutinka, nes jo dirbančio niekas nematė ir nurodytų darbų pas ją dirbti nereikia (b.l. 2). 2014-08-11 dienos E. L. paaiškinime nurodoma, kad A. Č. pas ją atostogavo ir jokių darbų nedirbo (b.l. 3). A. Č. prašyme Lietuvos respublikos valstybinei darbo inspekcijai nurodoma, kad į darbą jį priėmė pati E. L. 2014-06-25. Parodė, kad atvykus ji jam davė 50 litų, o iš karto žadėjo mokėti vidutinį darbo užmokestį. Jis dirbo visokius ūkio darbus. Pradėjus dirbti darbo sutartis su juo sudaryta nebuvo. Darbo faktą gali patvirtinti liudytojai B. B., J. K.. Paaiškino, kad dirbo po 10 – 14 valandų per dieną. Už darbą sumokėjo 76 litus ir 50 centų. (b.l. 4). Nelegalaus tyrimo akte nurodoma, kad tiriant A. Č. prašymą ir tikrinant A. L. ūkį, A. L. žodžiu paaiškino, kad A. Č. nuo 2014-06-25 iki 2014-07-23 pas ją ūkyje dirbo visokius ūkio darbus, tačiau rašytiniame paaiškinime tai patvirtinti atsisakė (b.l. 5)

Tačiau teismo posėdžio metu apklausti liudytojų – B. B., J. K., A. K. parodė, kad dirbančio A. Č. nematė. Pat A. Č. paaiškino, kad ką rašyti prašyme jam diktavo valstybinės darbo inspekcijos darbuotoja.

Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad E. L. būtų davusi privalomus nurodymus A. Č. dėl darbo drausmės, pietų ir poilsio pertraukų laiko ir trukmės, darbo organizavimo. Taip pat sutartiniams darbo santykiams būdinga tai, kad šalys aiškiai susitaria dėl atlyginimo už darbą dydžio, jo mokėjimo tvarkos, periodiškumo. Kaip nustatyta, šalys nesitarė dėl atlyginimo, apie periodiškai mokamą atlyginimą ar jo mokėjimo tvarką nebuvo kalbama.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Be to, administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007).

Nagrinėjamu atveju valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės skyrius nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, pagrindžiančių E. L. kaltę. Surinkti bei teismo posėdyje ištirti įrodymai nėra pakankami teigti, kad A. Č. ir E. L. susitarė dėl darbų atlikimo bei darbų apmokėjimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog E. L. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., sudėties objektyvieji bei subjektyvieji požymiai įrodyti, todėl vadovaujantis principu, kad visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, kad nėra pagrindo E. L. atžvilgiu taikyti administracinę atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena E. L. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius administracinio pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Dėl šios priežasties administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (ATPK 287 str.1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 str. 1 d. 2 p., 250 str. 1 p. teismas

nutaria:

nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal ATPK 41³ str. 1 d., nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas, per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.