- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-28
- Bylos Nr.
- 1A-26-768/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-2-00089-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Jolanta Raščiuvienė, Valdas Ciesiūnas
- Nuteistasis
- M. S.
- Advokatai
- Valentinas Baltrūnas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. gynėjo advokato Valentino Baltrūno apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį - 80 MGL (4000 Eur) dydžio bauda;
- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį - 70 MGL (3500 Eur) dydžio bauda;
- pagal 306² straipsnio 1 dalį - 65 MGL (3250 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes bausmes ir M. S. skirta galutinė subendrinta bausmė – 80 MGL (4000 Eur) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. M. S., turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą – didesnę draudimo išmoką, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. gegužės 9 d. (duomenys neskelbtini), tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, suklastojo automobilio „Mercedes Benz E220“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ridą ir tikrą dokumentą – šio automobilio 2019 m. vasario 21 d. techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei pasikėsino apgaule įgyti svetimą Ergo Insurance SE Lietuvos filialo turtą – 1800 eurų didesnę draudimo išmoką, o būtent: 2019 m. vasario 20 d. iš UAB (duomenys neskelbtini) už 4700 Eur įsigijo automobilį „Mercedes Benz E220“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rida buvo apie 380000 km.; laikotarpiu nuo automobilio įsigijimo iki 2019 m. vasario 21 d. 16 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, suklastojo šio automobilio ridos duomenis (ridos duomenis pakeisdamas į 183127 km); 2019 m. vasario 21 d. apie 16 val. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) techninei apžiūrai minėtą automobilį su suklastotais ridos duomenimis, dėl ko kontrolierius R. R. (kuris dėl šios veikos nėra kaltas) melagingus ridos duomenis, t. y. 183127 km įrašė į techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini); 2019 m. vasario 28 d. Ergo Insurance SE Lietuvos filialui sudarant automobilio „Mercedes Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kasko draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė draudikui šį automobilį su suklastotais ridos duomenimis bei suklastotą 2019 m. vasario 21 d. techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini); 2019 m. balandžio 13 d. apie 20.48 val. (duomenys neskelbtini), įvykus eismo įvykiui, kurio metu minėtas automobilis paskendo tvenkinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 9 d. paaiškinime draudimo bendrovei nurodė melagingus duomenis, kad „Mercedes Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo už 11000 Eur ir šio automobilio rida yra apie 190000 km.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir M. S. išteisinti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 306² straipsnio 1 dalį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne įstatymo nustatyta tvarka patikrintais ir abejonių nekeliančiais duomenimis, o prielaidomis - teismo nuosprendyje iškeltas abejones buvo galima patikrinti įstatyme numatytais proceso veiksmais, tačiau ikiteisminį tyrimą atlikusi institucija to nepadarė, o teismas, pažeisdamas asmens nekaltumo prezumpciją, įrodinėjimo dėl nekaltumo pareigą nepagrįstai perkėlė nuteistajam M. S.;
2.2. Teismas didelį dėmesį skyrė M. S. duotiems parodymams, akcentuojant į parodymų nenuoseklumą, tačiau pažymėtina, kad net ir esant prieštaravimams nuteistojo parodymuose, kurie nėra esminiai, tai negali būti asmens kaltę patvirtinančiu įrodymu, kadangi įstatymo tiek įtariamajam, tiek kaltinamajam yra suteikta teisė duoti parodymus, juos pildyti, keisti ar net sakyti netiesą. Dėl to, netinkamai vertindamas bylos įrodymus, teismas neteisingai pritaikė įstatymą, ko pasėkoje priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį;
2.3. Cituodamas nuteistojo parodymus teigia, kad M. S. neklastojo ridos, o tik dėl gedimo pakeitė automobilio prietaisų skydelį su jame buvusia kita, nei sugedusio prietaisų skydelio rida. Neatsižvelgiant į tai, ar automobilyje yra originalus, ar įdėtas kitas analogiškas prietaisų skydelis, užvedus automobilį, ridos duomenų nesimato, todėl M. S. objektyviai nežinojo ir negalėjo žinoti, jog pakeitus esamą prietaisų skydelį kitu prietaisų skydeliu, - rida bus ne 380000 km, o - 183 127 km. M. S. tyčia buvo nukreipta ne į ridos klastojimą ir ne į finansinės naudos ateityje gavimą, o į netinkamo prietaisų skydelio (odometro) pakeitimą į tinkamą. Nuteistasis nebuvo nuvykęs kaltinime nurodytu laiku į automobilių techninės apžiūros centrą, nepateikė automobilio techninei apžiūrai, neįrašė į techninės apžiūros kortelę tikrovės neatitinkančių duomenų bei neprašė ir nenurodė, kad tokius duomenis įrašytų kiti asmenys. M. S. neatliko jokių tyčinių veiksmų, kurie atitiktų BK 300 straipsnio 1 dalies dispoziciją;
2.4. Teismas M. S. kaltę grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis: „<...> abejoti kaltinamojo M. S. pozicija verčia ir eismo įvykio, kurio metu kaltinamasis automobiliu įvažiavo į upelio užtvanką, aplinkybės <....>“ arba „<...> kaltinamasis M. S. negalėjo įtikinamai nurodyti, kodėl įvykio vietoje neliko automobilio stabdymo ar jo nesuvaldymo žymių. Tai leidžia manyti, kad automobilis į minėtą vandens telkinį galėjo įvažiuoti ne kaltinamojo M. S. nurodytomis aplinkybėmis, t. y., ne praradus jo kontrolę, stabdant automobilį ir jam slystant“. Tai reiškia, kad teismas prieštaraudamas pats sau, įrodymus vertina ne pareikšto kaltinimo ribose, o akivaizdžiai šias ribas peržengdamas;
2.5. Ištirtų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo išvadai, jog M. S. veiksmus galima būtų pripažinti tyčiniais ir esminiais, galėjusiais sąlygoti draudimo bendrovę sudaryti su M. S. Kasko draudimo sutartį, o vėliau išmokėti didesnę, nei priklauso draudiminę išmoką, kadangi įstatymas nenumato asmeniui pareigos informuoti apie automobilio techninę būklę, todėl atsižvelgiant į draudimo bendrovės poziciją sutarties sudarymo momentu, M. S. informacijos apie automobilio prietaisų skydelio pakeitimą nesuteikimas draudimo bendrovės darbuotojui ar brokeriui, nelaikytinas baudžiamuoju nusikaltimu;
2.6. Kaltinimas turėjo pateikti tinkama tvarka ir tam skirta metodika pagrįstus atskirus paskaičiavimus - kiek galėtų mažėti automobilio vertė dėl ridos pakeitimo ir/ar klastojimo ir kiek dėl to, kad automobilis buvo eksploatuojamas teikiant taksi paslaugas, o proceso dalyviai ir teismas vertinti šių paskaičiavimų pagrįstumą. Kadangi tokių įrodymų byloje nebuvo pateikta, todėl nei proceso dalyviai, nei teismas jų ir negalėjo vertinti, o tai reiškia, kad buvo pažeista M. S. teisė į gynybą. Be to, nebuvo nustatyta galima turtinė žala ir jos dydis, kurie yra būtini kvalifikuojantys požymiai, nenustatytas ir neįrodytas priežastinis ryšys tarp M. S. veikos ir padarinių, o tai reiškia, kad M. S. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje sudėties.
3. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teismo padarytomis išvadomis ir teigia, jog teismas nenustatė visų būtinųjų nusikalstamos veikos požymių, dėl kurių M. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, analizuos būtent šiuos klausimus.
6. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bei tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą M. S. pripažinti kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 306² straipsnio 1 dalį. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, visi duomenys, kuriais teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. M. S. pasinaudojus teise duoti parodymus, pirmosios instancijos teismas juos išsamiai tyrė ir analizavo visų įrodymų kontekste, kadangi kaltinamojo (šiuo metu nuteistojo) parodymai yra viena iš įrodymų rūšių, kuriais gali būti grindžiamas teismo nuosprendis. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, teismas išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia M. S. kaltę, nepažeidė nekaltumo prezumpcijos reikalavimų, nuteistojo atžvilgiu nebuvo perkelta ,,įrodinėjimo našta” (onus probandi – lot.), nes visi nuteistojo atžvilgiu pareikšti kaltinimai buvo grindžiami įrodymais.
7. Nuteistojo gynėjas skunde pirmiausia teigia, jog pirmosios instancijos teismas peržengė kaltinimo ribas ir M. S. nuteisė už tai, kuo jis nebuvo kaltinamas, t. y., jog teismas nuosprendžio motyvuose nuteistojo kaltę grindė iš dalies vertindamas duomenis, dėl kurių jam buvo panaikinti įtarimai (skundžiamo nuosprendžio 3.7, 3.8, 3.9, 3.10, 3.11, 3.12, 3.13, 3.14, 3.15 punktai). Teisėjų kolegija su šiuo skundo argumentu nesutinka. Kaip matyti teismas skundžiamame nuosprendyje iš tiesų labai išsamiai vertino nuteistojo parodymus dėl eismo įvykio, kurio metu nuskendo nuteistojo automobilis, lygindamas juos tarpusavyje, pažymėdamas jų nenuoseklumą, prieštaringumą byloje esantiems įrodymams, nemažai dėmesio skyrė eismo įvykio faktinių aplinkybių analizei, tačiau kaltinimo ribų neperžengė. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo motyvai susiję su eismo įvykio analize aprašomojoje nuosprendžio dalyje laikytini pertekliniais, tačiau nepažeidžiantys BPK 255 straipsnio 1 dalyje numatyto reikalavimo bylą nagrinėti tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaltinamajame akte, kuris buvo perduotas į teismą, kaip ir iš esmės analogiškai skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta, jog „<...> M. S. įvykus eismo įvykiui, kurio metu minėtas automobilis paskendo tvenkinyje <...> paaiškinime draudimo bendrovei nurodė melagingus duomenis <...>“ (3 t., b. l. 1-5; 92-93). M. S. skundžiamu nuosprendžiu nėra pripažintas kaltu dėl tyčinio eismo įvykio inscenizavimo, šios aplinkybės jam nėra inkriminuotos.
8. Nuteistojo gynėjas skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas pripažindamas nuteistąjį kaltu dėl nusikalstamų veikų, nenustatė visų nusikalstamos veikos požymių, t. y., nenustatė tyčios suklastoti automobilio ridą bei techninės apžiūros rezultatų kortelę, pabrėžia, kad nuteistasis negalėjo žinoti, jog pakeitus prietaisų skydelį pasikeis ir transporto priemonės rida, jog nuteistojo tikslas buvo sutvarkyti prietaisų skydelį, kad techninei apžiūrai automobilį pateikė ne jis, o kitas asmuo, tačiau šiuos argumentus teisėjų kolegija vertina kaip išimtinai deklaratyvius, nepagrįstus byloje esančiais įrodymais siekiant nuteistajam išvengti baudžiamosios atsakomybės.
8.1. Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, tarp jų ir pačio nuteistojo M. S. parodymais neginčijamai nustatyta, kad pirkdamas automobilį „Mercedes Benz E220“ tikrąją (apie 380 000 km) jo ridą žinojo (3 t., b. l. 82). Kaip parodė pats M. S., automobiliui turint gedimų, jį nuvežė pas meistrą. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis labai aiškiai įvardijo, kas buvo sutvarkyta automobiliui, įskaitant ir prietaisų skydelio pakeitimą bei patvirtino, kad automobilį iš meistro pasiėmė pats ir jį parvairavo, todėl neabejotina, jog prietaisų skydelį su jame pasikeitusia rida matė. Sutvarkytą automobilį nuteistasis pateikė techninei apžiūrai, tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nei pats, nei per kitą jo skunde akcentuojamą asmenį, sąmoningai neinformavo techninės apžiūros darbuotojo liudytojo R. R. apie tokį pakeitimą, ko pasekoje, į techninės apžiūros dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įrašyti neteisingi duomenys, juos nurašant tokius, kokie buvo tą dieną automobilio prietaisų skydelyje. Pažymėtina, kad apie kaltės turinį sprendžiama ne vien tik iš subjektyvių pačių kaltininko paaiškinimų, tačiau teismas vertina visus objektyvius bylos duomenis, atsižvelgia į kaltininko atliktus veiksmus, jų tikslą ir pan. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog be kita ko, nuteistasis pateikdamas prašymą dėl automobilio registracijos, kaip vieną iš dokumentų pateikė ir automobilio techninės apžiūros kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), nors pats nuosekliai parodė, jog apie pakeistą ridą prietaisų skydelyje ir neteisingus duomenis techninėje kortelėje sužinojo iškart po techninės apžiūros, t. y., dar iki automobilio registracijos, be to, žinodamas šias aplinkybes, automobilį eksploatavo apie savaitę laiko iki automobilio registracijos (3 t., b. l. 79). Teismo įsitikinimu, šių duomenų kontekste neabejotina, jog nuteistasis suvokė, jog sumažindamas ridą - ją suklastojo bei pateikdamas tokią tikrovės neatitinkančią informaciją, suklastojo techninės apžiūros kortelę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistasis M. S. minėtas nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia.
9. Skunde nuteistojo gynėjas teigia, jog nuteistojo veiksmai nesudaro BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties, nes nenustatyta nei nuteistojo tyčia, nei apgaulė, kadangi nuteistasis sudarydamas sutartį su draudimo bendrove neturėjo nurodyti automobilio techninės būklės įskaitant ridos. Teisėjų kolegija nelaiko šių argumentų pagrįstais, kadangi šios aplinkybės vadovaujantis protingumo principus jokiu būdu neeliminuoja nuteistojo pareigos po draudiminio įvykio draudikui suteikti teisingą informaciją, kadangi duomenys apie automobilio techninę būklę, kaip parodė liudytojas R. P., yra esminiai išmokos mokėjimo metu, nes būtent tada yra nustatinėjama automobilio vertė (3 t., b. l. 52). Kaip aukščiau byloje konstatuota, nuteistasis neabejotinai žinojo tikrąją automobilio „Mercedes Benz E220“ techninę būklę (didelis nusidėvėjimas, variklio defektas) bei tikslius ridos duomenis. Po draudiminio įvykio nuteistasis kreipdamasis į draudimo bendrovę „ERGO“ dėl draudiminio įvykio ir žalos atlyginimo bei rašydamas paaiškinimą, be kita ko, Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo 96 straipsnio 4 dalimi buvo įpareigotas „pateikti turimą informaciją apie draudžiamo įvykio aplinkybes <...>“, tačiau ignoruodamas šias nuostatas, draudimo bendrovei pateikė akivaizdžiai melagingą informaciją, t. y., kad automobilio rida buvo maža (apie 190 000) bei, kad automobilio techninė būklė buvo nepriekaištinga – jokių trūkumų nebuvo (1 t., b. l. 31). Nuteistojo apgaulė šiuo atveju buvo esminė, kadangi ji suklaidino draudiką ir lėmė draudimo išmokos dydį, tai patvirtino ir liudytojas R. P. parodęs, jog ryšys tarp ridos ir automobilio vertės yra didelis, ji signalizuoja apie automobilio nusidėvėjimo lygį - kuo ji didesnė, tuo daugiau ji krenta. Analogiškai liudytojas A. K. parodė, jog skaičiuojant draudimo išmokos dydį, ji pasikeitė jam sužinojus apie automobilio ridą bei variklio defektą (3 t., b. l. 76-78). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog nuteistasis pateikdamas draudimo bendrovei atitinkamai geresnius duomenis apie savo automobilį, suprato savo veiksmus, numatė, jog draudimo išmoka dėl to bus didesnė ir norėjo taip veikti. Būtent šie nuteistojo veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nustatytais padariniais. Be kita ko, teisėjų kolegija pastebi, jog skunde nuteistojo gynėjas nurodo tik M. S. palankių įrodymų tam tikrus fragmentus, tačiau toks įrodymų vertinimas neatitinka baudžiamajame procese įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y., vertinti jų visumą.
9.1. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo pritarti skunde pateiktiems argumentams, jog nėra nustatyta žala nagrinėjamos nusikalstamos veikos atžvilgiu, kadangi ji, kaip matyti, pagrįsta objektyviais bylos duomenimis. Draudimo bendrovė „Ergo“ yra pateikusi raštą, kuriame atitinkamai apskaičiuota automobilio vertė pagal tai, kokius duomenis buvo pateikęs pats nuteistasis bei pagal tai, kokie duomenys buvo iš tiesų. Rašte labai aiškiai įvardyti visi faktoriai, kurie lemia vertinimo metodiką (2 t., b. l. 3). Be to, šiame rašte išdėstytas aplinkybes teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir „Ergo“ draudimo bendrovėje dirbantis liudytojas A. K., kuris paaiškino, jog vien dėl ridos skirtumo, automobilio „Mercedes Benz E220“ vertė įvykio metu būtų buvusi ne 12 000 Eur, o 10 200 Eur, t. y., 1800 Eur mažesnė (3 t., b. l. 77-78). Pirmosios instancijos teismas tiesiogiai apklausęs šį liudytoją nenustatė aplinkybių, kurios leistų tokią išvadą vertinti kaip nepatikimą, tokių aplinkybių nenustatė ir skundą išnagrinėjusi teisėjų kolegija.
10. Tuo pačiu pažymėtina, jog skunde nepagrįstai teigiama, jog buvo pažeista M. S. teisė į gynybą, kadangi nuteistasis negalėjo ginčyti pateiktos žalos dydžio paskaičiavimo bei pateikti savus paskaičiavimus. Kaip jau konstatuota aukščiau, žalos dydis inkriminuojant nuteistajam BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį yra nustatytas. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis bei jo gynėjas tiriant įrodymus susijusius su žalos nustatymu, posėdžiuose dalyvavo bei, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, nei vienam iš šių asmenų nebuvo ribojamos procesinės teisės, numatytos baudžiamojo proceso kodekse (3 t., b. l. 53;77). Pažymėtina, kad BPK 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta ne tik kaltinamojo teisė dalyvauti įrodymų tyrime, užduoti klausimus, bet ir savarankiškai pateikti įrodymus, tačiau šia teise nei nuteistasis, nei jo gynėjas nepasinaudojo.
11. Atsižvelgdama į tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai M. S. pripažino kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 306² straipsnio 1 dalį, dėl to Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. S. gynėjo advokato Valentino Baltrūno apeliacinį skundą atmesti.