- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-04
- Bylos Nr.
- ATP-260-719/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-00253-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
- Kategorijos
- 47.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Vilma Stukaitė Adm.teisės pažeidimo byla Nr. ATP-260-719/2013
2013 m. liepos 4 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs O. G., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. G. skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 164 str. 3 d. ir nubausta 50 Lt baudą su alkoholio konfiskavimu už tai, kad ji 2013 m. kovo 31 d., apie 20.20 val., dirbdama pardavėja UAB „D.“ parduotuvėje „V.“, esančioje (duomenys neskelbtini), pardavė neblaiviam P. K. (nustatytas 1,55 promilių girtumas) vieną butelį 0,7 l talpos vyno „G.“ baltas (18 proc. alkoholio tūrio koncentracijos) ir du butelius 1 l talpos alaus „G.“ (7,5 proc. alkoholio tūrio koncentracijos), tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-20 nutarimu Nr. 618 patvirtintų Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių 9.3 punkto, kuriame nustatyta, kad draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims, reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu O. G. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2013-05-07 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė prieštaraujančią objektyviems bylos duomenims išvadą, kad pirkėjo šlubavimas turėjo sukelti įtarimą, kadangi parduotuvės patalpos, kuriose vyksta prekyba, yra visiškai nedidelės, dėl ko pastebėti pirkėjo judėjimo sutrikimus praktiškai neįmanoma. Taip pat apeliantė pabrėžia ir tai, jog policijos pareigūnams sukėlė įtarimą sutrikusi P. K. eisena, nors eisenos sutrikimui didelę įtaką turėjo stiprus vėjas, slidumas ir kojos trauma, ko mažose parduotuvės patalpose pastebėti beveik neįmanoma. Be to apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog P. K. alų iš šaldytuvo pasiėmė pats ir padėjo ant prekystalio, su juo apeliantė beveik nebendravo, o alkoholio kvapo taip pat ji negalėjo jausti ir dėl jos bei pirkėjo ūgio skirtumo. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog pirmos instancijos teismas objektyviai nevertino aplinkybės, kad policijos pareigūnai P. K. iš karto paleido į gatvę, ko, jeigu butų buvę girtumo požymių, dėl kurių būtų įžeidžiamas žmogaus orumas ir visuomenės dorovė, daryti nebūtų buvę galima, bei kas leidžia daryti išvadą, jog nebuvo galima nustatyti aiškių P. K. girtumo požymių. Be to, P. K. savo parodymuose nurodė, jog į parduotuvę apie 20 val. atėjo pamiegojęs, kas leidžia teigti, jog pas jį buvo tik liekamieji alkoholio požymiai. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma ir tai, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai nurodyta, jog pažeidimas buvo padarytas dėl neatsargumo, nors šis administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą Utenos rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog apeliaciniame skunde O. G. nurodomos aplinkybės dėl alkoholio pirkėjo girtumo požymių nebuvimo, prieštarauja teismo nustatytoms aplinkybėms ir vertinamos kaip pasirinkta gynybinė pozicija. Taip pat pažymima, kad O. G. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 164 str. 3 d. įrodyta pilnai, o apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo nutarimą ir bylą nutraukti yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal ATPK 257 str. administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą ir patikrinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė teisingas surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir pagrįstai O. G. pripažino kalta pagal ATPK 164 str. 3 d. ir skyrė 50 Lt dydžio baudą, dėl ko Utenos rajono apylinkės teismo 2013-05-07 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, jog apylinkės teismas nepilnai, nevisapusiškai įvertino byloje esančias aplinkybes, neatsižvelgė į tai, jog įvykio metu sutrikusiai P. K. eisenai turėjo įtakos patirta trauma, slidi kelio danga bei stiprus vėjas, į tai, jog apeliantė yra labai mažo ūgio, dėl ko negalėjo užuosti alkoholio kvapo, o taip pat ir į tai, jog P. K., atėjusiam į parduotuvę nusipirkti alkoholio buvo tik liekamieji alkoholio požymiai – pagirios, juo labiau, kad parduotuvės patalpoms esant labai mažoms, nebuvo galima pastebėti sutrikusios P. K. eisenos. Tokie apeliacinio skundo argumentai vertinami kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog O. G. padarė ATPK 164 str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais – 2013-04-19 policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (6-8 b.l.), 2013-03-31 policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (9-10 b.l.), P. K. 2013-03-31 paaiškinimais (12, 37 b.l.), 2013-03-31 asmens blaivumo testu Nr. 19175 (13 b.l.), 2013-03-31 daiktų paėmimo protokolu (14 b.l.), Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio 2013-04-05 nutarimu perduoti administracinėje byloje paimtus daiktus (19 b.l.) bei policijos pareigūnės parodymais pirmosios instancijos teismo posėdyje (37 b.l.), nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, policijos pareigūnė I. B. tiek tarnybiniame pranešime, tiek apylinkės teismo posėdžio metu vieningai tvirtino, jog įvykio metu P. K. buvo akivaizdžiai neblaivus – svirduliavo, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba buvo nerišli bei jam iš burnos sklido alkoholio kvapas. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir pareigūno M. N. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, jog įvykio metu P. K. buvo akivaizdžiai neblaivus, bei paties P. K. 2013-03-31 pranešime bei apylinkės teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai, jog įvykio dieną buvo vartojęs alkoholio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog P. K. įvykio metu buvo akivaizdžiai neblaivus, dėl ko apeliantės O. G. argumentas, jog to nepastebėjo, yra atmetamas, kaip nepagrįstas. Pastebėtina dar ir tai, jog netikėti išsamiais ir nuosekliais policijos pareigūnų paaiškinimais apygardos teismas neturi jokio pagrindo, juo labiau kad byloje nėra nustatyta, kad šie pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi.
Taip pat atmetamas apeliacinio skundo argumentas, jog ATPK 164 str. 3 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, kadangi šis pažeidimas gali būti padaromas ir neatsargumu, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nuodugniai išdėstė, kodėl nagrinėjamu atveju O. G. inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą padarė būtent dėl neatsargumo.
Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl skundą nagrinėjantis teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Pažymėtina, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl O. G. kaltės daryti.
Esant nurodytoms aplinkybėms, remdamasis išdėstytais argumentais teismas daro išvadą, jog Utenos rajono apylinkės teismo 2013-05-07 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁰ str., 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas,
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir O. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.