- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-22
- Bylos Nr.
- eI3-813-1047/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03857-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Beata Martišienė (pirm.), Tomas Blinstrubis, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos automobilių Kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą A. D. J., tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir Ministerija) kreipėsi į teismą su patikslintu prašymu, kuriame prašoma nustatyti, kad atsakovei A. D. J. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 28 d. aktu Nr. ŽVP-782-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4-17,9 km ruožui tiesti)“ paimtą 0,1966 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį. .(duomenys neskelbtini), dydis yra (duomenys neskelbtini) Eurų pagal ekspertizės aktą (2022 m. kovo 16 d. teismo nutartimi priimti pareiškėjos reikalavimai). Taip pat pareiškėja prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 7 d. nutartimi nutarė patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 28 d. akto Nr. ŽVP-782-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. .(duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4–17,9 km ruožui tiesti)“ teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovės A. D. J. .(duomenys neskelbtini) ploto žemės sklypą, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini), esantį .(duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4–17,9 km ruožui tiesti.
Pradiniame pareiškime Ministerija rėmėsi Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. AM18/0821/34N (toliau – ir Ataskaita), kurioje atsakovės Žemės sklypas buvo įvertintas 1 850 Eur. 2022 m. sausio 6 d. nutartimi teismas nutarė paskirti Žemės sklypo rinkos vertės ekspertizę, nustatant 2020 m. sausio 14 dienos rinkos vertę. Ekspertizės klausimas (vertinimo data) buvo pasiūlyta atsakovės. Nors Ministerija laikėsi pozicijos, kad rinkos vertė nustatytina sprendimo paimti žemės sklypą priėmimo metu – 2019 m. rugpjūčio 28 d., bet ne nutarties patvirtinti aktą įsiteisėjimo metu, tačiau susipažinusi su ekspertizės aktu, su jos pagrindimu ir išvada sutiko, nors rinkos vertės nustatymo data buvo palankesnė atsakovei ir lėmė didesnį atlyginimą (matyti buvo kainų didėjimas 2019 m. IV ketvirtį). Ministerijos nuomone, nėra racionalu ir ekonomiška užsakyti pakartotinę ekspertizę. Paskirtasis teismo ekspertas G. J. B. 2022 m. vasario 18 d. pateikė teismui Ekspertizės aktą Nr. 2202-002 (toliau – ir Ekspertizės aktas) bei 2022 m. vasario 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TVN 20220214-5, išrašytą 590 Eur sumai. Ekspertizės aktu buvo nustatyta Žemės sklypo rinkos vertė – 8 530 Eur, vertė nustatyta 2020 m. sausio 14 d. data.
2021 m. gruodžio 22 d. pareiškėja pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad naujos kartos viešųjų logistikos centrų („krovinių kaimelių“) steigimo ilgalaikės plėtros perspektyvos buvo išsamiai nagrinėjamos ir steigti Išorės transporto infrastruktūros logistikos centrus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje (prireikus – ir kituose regionuose) nuspręsta dar 2005 metais Ilgalaikėje (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 6922. Remiantis ministerijos tinklalapyje skelbta informacija, 2007 m. spalio 31 d. ministerijoje buvo pristatytas Viešųjų logistikos centrų (toliau – ir VLC) išdėstymo plano parengimo galutinės studijos ataskaitos projektas. Studijos rengėjas – UAB „Vilnius Consult“. Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto posėdžio 2007 m. lapkričio 28 d. protokolu Nr. 28 dėl viešųjų logistikos centrų steigimo, buvo pritarta trijų VLC steigimui, be kita ko, Vilniaus VLC steigimui teritorijoje prie Vaidotų geležinkelio stoties; pasiūlyta parengti ir pateikti Vyriausybei sprendimų projektus dėl Vilniaus ir Klaipėdos VLC steigimo planuojamose teritorijose pripažinimo valstybinės svarbos ekonominiais projektais. 2007 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. 2-13-6215 ministerija suinteresuotoms institucijoms pateikė derinti VLC nutarimo projektą. 2007 m. gruodžio 17 d. Ministerijos tinklalapyje buvo paskelbta informacija apie pritarimą studijai dėl Viešųjų logistikos centrų išdėstymo plano parengimo, apie pritarimą VLC steigėjų ir valdytojų paskyrimui, bei informuota apie rengiamus teisės aktus. Be to, informuota apie sprendimą siūlyti apskričių administracijoms ir savivaldos institucijos rengiant teritorijų bendruosius planus, juose pažymėti teritorijas, tinkamas viešiesiems logistikos centrams steigti. 2007 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. 2-13-6677 ministerija pateikė Vyriausybei VLC nutarimo projektą. 2008 m. sausio 22 d. Vyriausybės ministerijų valstybės sekretorių pasitarimo protokolu Nr. 4 buvo nuspręsta siūlyti įvertinti institucijų pastabas pateiktas pasitarime, ir Nutarimo projektą svarstyti Vyriausybės pasitarime. 2008 m. vasario 6 d. Vyriausybė nutarimu Nr. 110 nutarė, be kita ko, pripažinti Vilniaus viešojo logistikos centro projektą Vilniaus miesto kadastrinėje vietovėje ir Vilniaus rajono savivaldybės pagirių kadastrinėje vietovėje –.(duomenys neskelbtini) valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Priimtas nutarimas paskelbtas „Valstybės žiniose“ 2008-02-19, Nr. 20-7345. Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. T3-359 „Dėl(duomenys neskelbtini) teritorijos specialiojo plano Viešojo logistikos centro statybos vietai parinkti patvirtinimo“ patvirtino Specialųjį planą, kuriame nustatė Viešojo logistikos centro statybos vietą. Taigi pareiškėja mano, kad priimtas VLC nutarimas nerezervavo konkrečių žemės sklypų VLC projektui, nepradėjo žemės paėmimo procedūros ir nenustatė jokių konkrečių apribojimų į šią teritoriją patenkantiems sklypams. Tai buvo numatyta spręsti savivaldybės institucijoms savo teritorijų planavimo dokumentuose.
Akcentuoja, kad atsakovė nepateikė dokumentų, iš kurių galima spręsti kad įsigijusi sklypus ginčo teritorijoje būtų ėmusis (ir kada) tam tikrų veiksmų žemės paskirčiai pakeisti ir statyboms pradėti.
Dėl VLC nutarimo projekto viešinimo visuomenei pabrėžia, kad sprendimai dėl Vilniaus VLC projekto buvo nagrinėjami ir priimti dar 2007 metais, iki atsakovės šeimai įsigyjant sklypus ginčo teritorijoje. Svarbiausi sprendimai ir naujienos dėl VLC projekto steigimo ir VLC nutarimo projekto rengimo buvo skelbiami institucijų (Vyriausybės, ministerijos) tinklalapiuose, posėdžių darbotvarkėse (pasikeitus interneto tinklalapiams darbotvarkės neišliko), galimai ir žiniasklaidos priemonėse.
Pažymi, kad atsakovės Žemės sklypas paimamas būtent valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 ruožui tiesti pagal Specialųjį planą, patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T3-160 ,,Dėl Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio tarp magistralinių kelių A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir A3 Vilnius-Minskas 7,60-27,26 km ruožo tiesimo specialaus plano patvirtinimo“. Šis Specialusis planas buvo rengiamas 2006–2008 metais, ir teisės aktų nustatyta tvarka buvo viešinamas ne tik savivaldybių seniūnijose, interneto tinklalapiuose, tačiau apie Specialiojo plano sprendinius buvo informuojami ir žemės savininkai (naudotojai). Ministerija gavo kelis pranešimus, iš kurių matyti kad tuometiniai žemės savininkai buvo informuoti raštu 2007 m. vasario mėnesį. Iš vieno iš šių asmenų .(duomenys neskelbtini) atsakovės šeimos nariai nusipirko pradinį 1,9299 ha ginčo žemės sklypą. Taigi 2007 metų pabaigoje įsigyjant vietovėje žemės sklypą pirkėjas turėjo ir galėjo žinoti apie toje vietoje planuojamą tiesti aplinkkelį. Pareiškėja svarsto, kad būtent dėl planuojamo VLC projekto ir aplinkkelio suteikiamų galimybių atsakovės šeima toje vietovėje ir pirko didelius ir itin brangius žemės sklypus (2007-11- 20, 2007-12-18 ir 2008-03-07).
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjos patikslintą pareiškimą teisės aktų nustatytais terminais nepateikė. Atsakovė atsiliepime į pradinį pareiškimą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad iš esmės neprieštarauja pačiam visuomenės paėmimo poreikiams procesui, todėl neskundė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 7 d. nutarties. Tačiau, jau administracinio sprendimo priėmimo metu nurodė, kad nesutinka pasirašyti Akto, nes nesutinka su jame nurodytos kompensacijos suma. Nagrinėjamu atveju, nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama.
Teigia, kad nekvestionuoja pareiškėjos ir kitų institucijų priimtų sprendimų, kuriais jai priklausantį Žemės sklypą numatyta paimti visuomenės poreikiams, tačiau žemės paėmimo visuomenės poreikiams Akte nurodyta atlyginimo suma negali būti vertinama kaip teisingas atlyginimas už iš savininko paimamą nuosavybę, o pati procedūrą ir jos teisinis reguliavimas pažeidžia atsakovės nuosavybės teises ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atsakovė šioje byloje kvestionuoja ne tik pačią žemės vertę, bet ir nurodytą teisinį reguliavimą, pagal kurį valstybė, kuri pati inicijuoja žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą, pati ir pasirenka jai palankiausią žemės vertės nustatymo momentą, kuris yra siejamas ne su realaus paėmimo visuomenės poreikiams pradžia, bet su formaliomis procedūromis.
Pažymi, jog nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, kada realiai buvo pradėtas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesams ir Žemės sklypo savininkui nustatyti atitinkami apribojimai. Tie apribojimai buvo nustatyti gerokai anksčiau, nei buvo priimtas formalus sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams, nes savininkų nuosavybės teisės buvo apribotos, jie negalėjo savo žemės sklypuose vykdyti veiklos. Tai buvo motyvuojama pradedamu žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesu, kurio eigos savininkas negalėjo kontroliuoti. Todėl savininkui turėtų būti atlyginama tokia turto kaina, už kurią jis būtų galėjęs įsigyti analogišką žemės sklypą tuo momentu, kada jis de facto prarado savo nuosavybę.
Nesutinka su Vertinimo ataskaitoje apskaičiuota suma, kadangi atsakovė minėtą Žemės sklypą buvo įsigijusi su mintimi plėtoti ūkinę veiklą. Šis Žemės sklypas turėjo komercinio pobūdžio plėtros perspektyvas. Atsakovės tėvas planavo statyti fabriką, tačiau remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 110 „Dėl pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais projektais“ jo nebuvo leista statyti. Atsakovės nuomone, šioje byloje teismas turi nustatyti realią žemės sklypo įsigijimo kainą, remiantis teismų praktikos išaiškinimais, nustatant žemės įsigijimo metu buvusias faktines ir teisines aplinkybes.
2021 m. rugpjūčio 6 d. atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog Vertinimo ataskaita atlikta tuomet, kai pareiškėja nusprendė išviešinti nekilnojamojo turto registre informaciją apie vykdomą žemės paėmimo procedūrą, nors atsakovės Žemės sklypą pareiškėja visuomenės poreikiams nusprendė paimti dar 2008 m. ir nuo to momento buvo de facto taikyti žemės naudojimo apribojimai, kurie turėjo esminę įtaką žemės vertei. Atsižvelgdama į LVAT 2021 m. birželio 30 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus ir teisinį reguliavimą, mano, jog būtų tikslinga skirti ekspertizę. Taip pat atsakovė pateikia savo suformuluotus klausimus ekspertui. Taip pat mano, jog būtų tikslinga kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, su prašymu ištirti ar Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 ir 47 straipsnio atitinkamos dalys, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Paaiškina, kad atsakovės tėvas A. J. savo sūnaus E. J. vardu 2007 m. lapkričio 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. DA-5381 pagrindu įsigijo 1.9299 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo įvykdyto žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto pagrindu minėtas žemės sklypas buvo padalintas į žemės sklypus: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. .(duomenys neskelbtini) ir Nr. .(duomenys neskelbtini), pastarasis yra šios administracinės bylos ginčo objektas. Šalia įsigijo ir daugiau žemės, ketino statyti fabriką, tačiau nespėjo realizuoti savo planų, nes Vyriausybė 2008 m. vasario 6 d. nutarimu 356 ha ploto teritorijoje, į kurią pateko visi A. J. supirkti žemės sklypai, numatė statyti viešąjį logistikos centrą, kurį pripažino valstybei svarbiu ekonominiu projektu, o to nutarimo pagrindu Vilniaus rajono savivaldybės administracija sustabdė į tą teritoriją patenkančių žemės sklypų paskirties keitimo procedūras.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T3-160 ,,Dėl Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio tarp magistralinių kelių A1Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir A3 Vilnius-Minskas 7,60-27,26 km ruožo tiesimo specialaus plano patvirtinimo“ dalis A. J. įsigytos žemės pateko į numatytą tiesti Vilniaus miesto pietinį aplinkkelį. Tokie valstybės institucijų sprendimai ir veiksmai gerokai sumažino žemės rinkos kainą toje vietovėje.
Atsakovė prašo skirti ekspertizę, nes nuo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios (2008 m.) iki perėjimo valstybės nuosavybėn (2020 m.) praėjo reikšmingai ilgas laikotarpis. Tai suponavo esminius žemės vertės pokyčius, todėl visuomenės poreikiams paimamo žemės vertės, nustatytos 2018 m. rugpjūčio 21 d., taikymas, kai atsakovės nuosavybės teisė į žemę pasibaigė 2020 m. sausio 7 d. nutarties pagrindu, o nuosavybės teisės buvo pradėtos riboti dar 2008 m., neatitinka nuosavybės teisės apsaugos imperatyvų (teisingo atlyginimo už žemę pinigais pagal rinkos vertę), kildinamų iš Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Žemės paėmimo įstatymo. Atsakovė prašo teismo ekspertui pavesti nustatyti visuomenės poreikiams paimamos žemės kainą, buvusią 2008 m. gegužės 30 d. (Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. T3-160 ,,Dėl Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio tarp magistralinių kelių A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir A3 Vilnius-Minskas 7,60-27,26 km ruožo tiesimo specialaus plano patvirtinimo“ priėmimo metu) ir 2020 m. sausio 7 d. (nutarties administracinėje byloje Nr. eI-1369-426/2020 įsiteisėjimo metu).
Taip pat atsakovė prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti: 1) Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalies, priimtos 1994 m. balandžio 26 d. Nr. I-446, redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d. (Valstybės žinios, 2013 m. liepos 16 d., Nr. 76-3828) atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 46 straipsniams ir konstituciniams ūkinės laisvės, teisinės valstybės ir proporcingumo principams ta apimtimi, kuria paminėtoje nuostatoje nėra nustatytas terminas, per kuriuos žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija privalo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu paimti žemę visuomenės poreikiams, ir tokio termino praleidimo teisinės pasekmės; 2) Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio, priimto 1994 m. balandžio 26 d. Nr. I-446, redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d. (Valstybės žinios, 2013 m. liepos 16 d., Nr. 76-3828) atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 46 straipsniams ir konstituciniams ūkinės laisvės, teisinės valstybės ir proporcingumo principams ta apimtimi, kuria straipsnyje nėra nustatytas terminas, per kurį Nacionalinė žemės tarnyba turi užbaigti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą; 3) Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalies, priimto 1994 m. balandžio 26 d. Nr. I-446, redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d. (Valstybės žinios, 2013 m. liepos 16 d., Nr. 76-3828) atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 46 straipsniams ir konstituciniams ūkinės laisvės, teisinės valstybės ir proporcingumo principams ta apimtimi, kuria nustatyta, kad: paimamo žemės sklypo rinkos vertė nustatoma pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, nevertinant žemės savininko už žemę sumokėtų lėšų ir momento, kuriuo metu buvo realiai pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.
2021 m. lapkričio 9 d. atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad teismo paskirtos ekspertizės atsakovė neprašė, toks klausimas neturi nieko bendra su atsakovės prašyme dėl ekspertizės skyrimo nurodytomis aplinkybės ir argumentais, todėl už ją nesumokėjo ir nesutinka sumokėti.
2021 m. lapkričio 26 d. atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad atsakovės nesutikimas apmokėti tokios ekspertizės išlaidų yra ne dėl to, kad ekspertizės kaina per didelė ar atsakovė negali tiek mokėti. Mano, kad nėra prasmės atlikti vertinimą tą dieną, kai civilinė apyvarta nevyko, o ji nagrinėjamoje vietovėje iki 2020 m. nevyko, nes valstybė dar 2008 m. užsirezervavo kelių šimtų hektarų žemės teritoriją galimiems visuomenės poreikiams. Atsakovė sutinka apmokėti savo prašomos ekspertizės išlaidas (dėl žemės vertės kainos nustatymo 2008 m. gegužės 30 d. ir 2020 m. sausio 14 d.), tačiau nesutinka apmokėti jokios dalies ekspertizės išlaidų, kurioje formuluojami klausimai nesusiję su atsakovės pozicija šioje byloje ir prašymais, nes nemato tokių ekspertizių atlikimo prasmės.
2022 m. kovo 15 d. pareiškėja pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad nesutinka su patikslinto pareiškimo priėmimu šioje byloje ir mano, kad pareiškėja šioje byloje neturėjo teisės nukrypti nuo savo priimtuose administraciniuose sprendimuose, dėl kurių patvirtinimo ji kreipėsi į teismą, suformuluotų sprendimų.
Pabrėžia, kad iš atsakovės šeimos visuomenės poreikiams yra paimtas ne tik šios bylos dalyku esantis žemės sklypas, kurį pats pareiškėjas suformavo atidalindamas jį iš atsakovės nuosavybės teise turėto sklypo, bet ir kur kas daugiau greta esančios žemės, už kurią atsakovės šeima 2007–2008 m. sumokėjo kelis milijonus litų. Taigi, kompensacijos dydis konkrečiai už šitą gabaliuką žemės, ar tai bus 1 850 eurų ar 8 530 eurų nesudaro esminio skirtumo, kuomet atsakovės šeima ne tik negalėjo realizuoti savo turėtų planų, bet ir netenka nuosavybės, už kurią sumokėjo kelis milijonus litų.
Akcentuoja ne konkretų vertinimą ir jo rezultatą, bet esamo teisinio reguliavimo spragas, kurios sudaro galimybę pareiškėjai ir kitoms valstybės institucijos piktnaudžiauti savo įgaliojimais, paimant visuomenės poreikiams atitinkamą žemę ar kitą privačią nuosavybę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nutarties pagrindu atliktas naujas nekilnojamojo turto vertinimas kitai datai įrodo pareiškėjos poziciją. Nors vertinimų datų skirtumas, lyginant pareiškėjos užsakymu atliktą vertinimą ir teismo nutarties pagrindu atliktą vertinimą skiriasi apie pusantrų metų (2018 m. rugpjūčio 21 d. ir 2020 m. sausio 14 d.), nustatyta vertė skiriasi 4,6 karto. Taigi galima numanyti, kiek ta vertė skirtųsi, jeigu vertinimas būtų atliktas atsakovės prašyme nurodytoms datoms, ypatingai 2008 m., kuomet visa verčių zona .(duomenys neskelbtini) dar nebuvo patekusi į visuomenės poreikiams rezervuotą teritoriją ir joje buvo sudaromi komerciniai sandoriai.
Realiai žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesas buvo pradėtas 2008 m. gegužės 30 d., o pabaigtas 2020 m. sausio 14 d. Visą tą laikotarpį atsakovė realiai neturėjo galimybės naudoti ir disponuoti savo nuosavybe. Identiškoje situacijoje buvo ir kiti žemės savininkai, kurių žemės sklypai pateko į aplinkelio ir logistikos parko patvirtintas teritorijas. Taigi visoje verčių zonoje(duomenys neskelbtini), pagal kurią turėtų būti atliekamas vertinimas, nuo 2008 m. gegužės 30 d. sudaromi sandoriai buvo įtakoti valstybės institucijų priimtų sprendimų, kuriais tai teritorijai nustatytas visuomenės poreikis. Mano, kad tai neabejotinai turėjo įtakos ne tik atitinkamų sandorių vertei, bet netgi pačios zonos vertei.
Pakartoja savo poziciją, kad teisinis reguliavimas nėra nei teisingas, nei teisėtas ir dėl to palaiko savo raštu išdėstytą prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir Direkcija) atsiliepimo į pareiškėjos patikslintą skundą nepateikė. Atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą su pareiškėjos pareiškimu sutinka ir prašo teismo pareiškėjos pareiškimą tenkinti.
Nurodo, kad techninį projektą galima rengti tik užbaigus visą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, nes valstybinės reikšmės keliai (išimtinė valstybės nuosavybė) gali būti projektuojami tik valstybinėje žemėje. Taip pat magistralinis kelias vienu metu turi būti rekonstruojamas ir (arba) tiesiamas visame statybos sklype, suformuotame iš visų žemės savininkų paimtų žemės sklypų (dalių). Nepaėmus atsakovės nuosavybės teise valdomos žemės sklypo dalies, nebus techninių ir juridinių galimybių įvykdyti II etapo įgyvendinimo darbų ir nutiesti Vilniaus pietinio aplinkkelio ruožą iki magistralinio kelio A15 Vilnius–Lyda.
Pažymi, jog naujai nutiestu aplinkkelio ruožu Vilniaus mieste bus sumažintos transporto grūstys bei kelio naudotojų sąnaudos.
2021 m. rugpjūčio 25 d. trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, Vertinimo ataskaitoje vertės nustatymo data ir būdas atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą. Nesutinka su atsakovės argumentais, jog jos Žemės sklypą pareiškėja visuomenės poreikiams nusprendė paimti dar 2008 m. ir nuo to momento buvo de facto taikyti žemės naudojimo apribojimai, kurie turėjo esminę įtaką žemės vertei. Atsakovė taip pat nepateikia duomenų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, jog apskaičiuota suma yra neteisinga. Mano, kad atsakovės nurodomi motyvai nepaneigia Vertinimo ataskaitoje nustatytos Žemės sklypo vertės, kuri ir turėtų būti atlyginama atsakovei. Be to, skirti prašomą teismo ekspertizę, siekiant nustatyti sklypo vertę, buvusią 2008 m., nėra pakankamo teisinio pagrindo. Pažymi, jog tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia ar yra būtinybė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl teisės aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepimo į pareiškėjos patikslintą skundą ar skundą nepateikė. 2022 m. vasario 23 d. pateikė poziciją, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neprieštarauja, kad teismas nagrinėtu bylą rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 14 d. parengta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. AM18/0821/34N.
2019 m. sausio 14 d. Direkcija raštu Nr.6.1)2-346 „Dėl susipažinimo su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ informavo pareiškėją apie viešai paskelbtą projektą, pagal kurį iš atsakovės planuojama paimti jai nuosavybės teise priklausančią 0,1966 ha Žemės sklypą. Taip pat atsakovė buvo supažindinta su Vertinimo ataskaita. Atsakovė šį raštą gavo 2019 m. sausio 29 d.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2019 m. rugpjūčio 28 d. priėmė aktą Nr. ŽVP-782-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 4167/0200:917) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4–17,9 km ruožui tiesti)“.
2019 m. rugsėjo 12 d. Direkcija raštu Nr. (6.1)2-4667 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ pakvietė atvykti pasirašyti Aktą.
2019 m. spalio 2 d. atsakovė raštu nurodė, jog nesutinka su nustatyta Žemės sklypo atlyginimo suma.
2019 m. spalio 29 d. Direkcija raštu Nr. (6.1)2-5732 „Dėl informacijos apie atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę pervedimą į notaro depozitinę sąskaitą“ informavo, jog 2019 m. spalio 23 d. 1 850 Eur sumą už Žemės sklypą pervedė į Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės A. A. depozitinę sąskaitą.
2019 m. lapkričio 12 d. pareiškėja kreipėsi į teismą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-1369-426/2020 patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 28 d. aktą Nr. ŽVP-782-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4–17,9 km ruožui tiesti)“ (toliau – ir Aktas), leido įregistruoti šiuo Aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovės A. D. J. Žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį Žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4–17,9 km ruožui tiesti bei įpareigojo atsakovę A. D. J. per 2 (du) mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos išsikelti iš visuomenės poreikiams paimamo turto. Minėta nutartis įsiteisėjo.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1369-426/2020 pareiškėjos pareiškimą tenkino ir nustatė, kad atsakovei A. D. J. apskaičiuota Žemės sklypo suma – 1 850,00 Eur yra teisėta ir pagrįsta.
LVAT 2021 m. birželio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1558-789/2021 atsakovės A. D. J. apeliacinį skundą tenkino. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-1369-426/2020 panaikino ir perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir vertindamas pateiktus duomenis, nebuvo pakankamai aktyvus ir nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių bei visapusiškai, objektyviai jų neištyrė.
2022 m. vasario 5 d.–2022 m. vasario 14 d. teismo ekspertas atliko Žemės sklypo ekspertizę, surašė ekspertizės aktą (toliau – ir Ekspertizės aktas), kuriame nurodė, kad 0,1966 ha ploto žemės sklypo, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2020 m. sausio 14 d., apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams, įgyvendinant ypatingos svarbos projektus įstatymo 13 straipsnio nuostatomis, buvo 8 530 Eur.
Teismas atmeta atsakovės argumentus, jog pareiškėjos patikslintas pareiškimas negalėjo būti pateiktas ir priimtas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 3 dalis nustato, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis taikant šio įstatymo 33 straipsnio nuostatas. Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą), išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) atskiruoju skundu neskundžiama.
Patikslintas pareiškimas priimtas, nes, teismo vertinimu, būtinybė jį pateikti iškilo vėliau (teismo ekspertizė atlikta ir teismui pateikta 2022 m. vasario 18 d., patikslintas pareiškimas surašytas per protingą terminą nuo susipažinimo su ekspertize) ir teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Pažymėtina, kad patikslinto pareiškimo priėmimas niekaip nepažeidžia atsakovės teisių, priešingai – jis jai palankesnis (prašoma nustatyti didesnę paimamo Žemės sklypo vertę nei pradiniame pareiškime).
Ginčo teisinius santykius (dėl paimamo žemės sklypo vertės) reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Žemės paėmimo įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.
Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Jeigu teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) naudotojų patirtų išlaidų dydį, negu nurodyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte, už paimtą visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis.
Pagal Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę.
LVAT yra nurodęs, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl kitų žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę, turi būti aktyvus, įvertinti ne tik turto vertinimo ataskaitos duomenis, su kuriais atsakovai gali nesutikti, bet ir kitus duomenis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1558-789/2021, 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI3-4106-1047/2021 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje Ekspertizės aktas yra pagrindinis įrodymas, kuriuo byloje vadovaujasi teismas, nustatydamas Žemės sklypo vertę. Su Ekspertizės aktu sutiko pareiškėja. Atsakovė jokių argumentų, paneigiančių Ekspertizės aktą, nurodančių jo trūkumus ar nesutikimą su juo, nepateikė. Teismo vertinimu, Ekspertizės aktas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl juo vadovaujasi spręsdamas dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo.
Atsakovė nepateikė įrodymų, kad būtų pradėjusi planavimo ar projektavimo procedūras, siekdama pakeisti sklypo paskirtį ar vykdyti statybas. Taip pat nenustatyta, kad vykdė komercinę veiklą ir privalėjo ją nutraukti dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų vykdymo.
Taigi teismas konstatuoja, kad atsakovei pagal Ekspertizės Aktą nustatytas atlyginimo už Žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams dydis yra teisingas ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę.
Byloje ginčas kilo dėl datos, kada turi būti nustatyta Žemės sklypo vertė. Teismo vertinimu, Ekspertizės akte nustatyta Žemės sklypo rinkos vertė 2020 m. sausio 14 d. yra teisinga ir aktuali nagrinėjamai bylai. LVAT, formuodamas vienodą praktiką analogiškose bylose, yra konstatavęs, kad, teisme nagrinėjant ginčą dėl atlyginimo už paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą dydžio nustatymo, tokio žemės sklypo rinkos vertė ir su ja siejamas atlyginimo buvusiam savininkui dydis nustatytini institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną (LVAT 2020 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1201-438/2020 ir kt.). Tačiau nagrinėjamu atveju, teismas, atsižvelgęs į proceso trukmę (nuo sprendimų pradėti procedūras iki nutarties paimti Žemės sklypą priėmimo ir įsiteisėjimo), į susiklosčiusią individualią situaciją (pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas LVAT, byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo), į atsakovės argumentus, kad Žemės sklypo vertė galėjo būti mažesnė dėl sandorių nebuvimo Akto priėmimo metu, paskyrė teismo ekspertizę 2020 m. sausio 14 d. Tokiu būdu užtikrintas individualus teisingumas atsakovės atžvilgiu: 1) 2020 m. sausio 14 d. teismui priėmus nutartį paimti Žemės sklypą atsakovė realiai neteko nuosavybės; 2) kaip teigia pati atsakovė, tą dieną rinkoje jau vyko sandoriai, taigi nustatyta reali rinkos vertė.
Teismas atmeta atsakovės argumentus, kad jai turi būti atlyginta Žemės sklypo įsigijimo kaina, nes rizika įsigyjant Žemės sklypą dėl jo vertės svyravimų, rinkos situacijos, kt. aplinkybių, visada egzistuoja. Byloje nėra įrodymų, kad valstybės institucijos specialiai delsė paimti atsakovės Žemės sklypą, laukė rinkos situacijos, kai kainos yra žemiausios ir t.t. Be to, Ekspertizės aktu nustatyta Žemės sklypo vertė tai dienai, kai, anot atsakovės, rinka jau veikė ir sklypų vertė buvo reali.
Kiti įrodymai yra Vertinimo ataskaita, Žemės sklypo įsigijimo dokumentai. Teismas nesivadovauja Vertinimo ataskaita, nes, pirma, ja nebesivadovauja ir proceso dalyviai. Pareiškėja patikslino savo pareiškimą pagal Ekspertizės aktą, o atsakovė visada nesutiko su Vertinimo ataskaita. Antra, Vertinimo ataskaitoje pateikta Žemės sklypo vertė nutolusi laike nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties paimti Žemės sklypą priėmimo ir įsiteisėjimo (teisinis nuosavybės teisės praradimo momentas). Todėl Vertinimo ataskaita teismas nesivadovauja.
Teismas nesivadovauja Žemės sklypo įsigijimo dokumentuose nurodyta Žemės sklypo verte, nes, pirma, atsakovė Žemės sklypo, paimamo visuomenės poreikiams, savininke tapo 2016 m. balandžio 29 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Tuo metu jau buvo priimti valstybės institucijų sprendimai dėl Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio tarp magistralinių kelių A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir A3 Vilnius-Minskas 7,60-27,26 km ruožo tiesimo (Specialusis planas, patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T3-160 ,,Dėl Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio tarp magistralinių kelių A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir A3 Vilnius-Minskas 7,60-27,26 km ruožo tiesimo specialaus plano patvirtinimo“). Taigi, priimdama dovaną, pareiškėja jau žinojo apie suvaržymus, taikomus Žemės sklypui, ir jo būsimą likimą. Ji įgijo dovaną tokios vertės, kokios ji buvo 2016 m. balandžio 29 d., o ne kokiu nors kitu metu. Taigi nėra jokio pagrindo remtis pirkimo-pardavimo sutartimis, pagal kurias jos brolis / brolio vardu tėvas pirko Žemės sklypą iš kitų asmenų.
Antra, teismas atmeta atsakovės argumentus, kad jos šeima, įsigydama ginčo Žemės sklypą, neturėjo informacijos ir negalėjo žinoti apie galimą Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio tiesimą. Pareiškėja pateikė į bylą įrodymus, kad tuometiniai žemės savininkai buvo informuoti. Be to, nors 2007 m. galutinai, kur eis kelias, nebuvo nuspręsta, viešai buvo prieinama informacija apie svarstymus, derinimus ir pareiškėjos šeima, įsigydama Žemės sklypą, turėjo ir privalėjo įvertinti riziką, domėtis įsigyjamu daiktu, aptarti šiuos klausimus su buvusiu savininku, įvertinti visą viešai prieinamą informaciją. Pažymėtina, kad pareiškėja 2021 m. gruodžio 22 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose detaliai nurodo viešinimo procedūras ir viešai prieinamą informaciją.
Atsakovė pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti: 1) Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalies, priimtos 1994 m. balandžio 26 d. Nr. I-446, redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d. (Valstybės žinios, 2013 m. liepos 16 d., Nr. 76-3828) atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 46 straipsniams ir konstituciniams ūkinės laisvės, teisinės valstybės ir proporcingumo principams ta apimtimi, kuria paminėtoje nuostatoje nėra nustatytas terminas, per kuriuos žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija privalo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu paimti žemę visuomenės poreikiams, ir tokio termino praleidimo teisinės pasekmės; 2) Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio, priimto 1994 m. balandžio 26 d. Nr. I-446, redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d. (Valstybės žinios, 2013 m. liepos 16 d., Nr. 76-3828) atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 46 straipsniams ir konstituciniams ūkinės laisvės, teisinės valstybės ir proporcingumo principams ta apimtimi, kuria straipsnyje nėra nustatytas terminas, per kurį Nacionalinė žemės tarnyba turi užbaigti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą; 3) Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalies, priimto 1994 m. balandžio 26 d. Nr. I-446, redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d. (Valstybės žinios, 2013 m. liepos 16 d., Nr. 76-3828) atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 46 straipsniams ir konstituciniams ūkinės laisvės, teisinės valstybės ir proporcingumo principams ta apimtimi, kuria nustatyta, kad: paimamo žemės sklypo rinkos vertė nustatoma pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, nevertinant žemės savininko už žemę sumokėtų lėšų ir momento, kuriuo metu buvo realiai pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą.
Teismas šio atsakovės prašymo netenkina, nes, teismui nekilo abejonių atsakovės nurodytais aspektais. Pirma, bylai teisingai išspręsti (nustatyti paimamo Žemės sklypo vertę) reikia įvertinti ne abstraktų teisinį reguliavimą (kiek laiko turi trukti žemės paėmimo procedūros kiekvienu atveju ir t.t.), o konkretų šiai bylai aktualų klausimą – paimamo Žemės sklypo vertę. Byloje ginčo, kad nagrinėjamu atveju Žemės sklypas paimtas ir paimtas teisėtai, nėra. Tam, kad būtų nustatyta Žemės sklypo vertė, į b ylą buvo teikiami įrodymai (vertinimo ataskaita, Žemės sklypo įsigijimo dokumentai ir kt.), tokią galimybę turėjo ir pareiškėja, ir atsakovė. Teismas taip pat paskyrė teismo ekspertizę Žemės sklypo vertei nustatyti. Taigi byloje šalims buvo sudaryta galimybė ir pačioms teikti įrodymus, ir teismas buvo aktyvus, paskyrė teismo ekspertizę. Ginčo, ar Žemės sklypas paimtas teisėtai, nebėra. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų pakanka bylai teisingai išspręsti. Antra, pažymėtina, kad teismas individualiai įvertino paimamo Žemės sklypo vertę, atsižvelgė į konkrečiai šios bylos aplinkybes (Žemės sklypo paėmimo trukmę, datą, įsigijimo datą ir kt.), paimamo Žemės sklypo vertę nustatė 2020 m. sausio 14 d., t. y. palankiausia atsakovei data, kurios ji ir prašė, teikdama prašymą dėl ekspertizės. Be to, būtent šią dieną buvo priimta Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis paimti Žemės sklypą visuomenės poreikiams, kuri įsiteisėjo, nes proceso dalyviai jos neskundė. Taigi Žemės sklypo vertė buvo nustatyta individualiai, atsižvelgiant į konkrečiai šios nagrinėjamos bylos ypatumus, siekiant užtikrinti atsakovės teisių apsaugą. Trečia, pareiškėja nuosavybėn Žemės sklypą gavo dovanų jau tada, kai Žemės sklypas buvo įtrauktas į Specialųjį planą, tai atitinkamai lėmė jo vertę. Taigi teismui nekyla abejonių dėl atsakovės nurodyto teisinio reguliavimo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 46 straipsniams ir konstituciniams ūkinės laisvės, teisinės valstybės ir proporcingumo principams, nes atsakovė savininke tapo jau žinodama apie būsimus valstybės planus, galėjo įvertinti riziką, Žemės sklypo vertės kitimą (galimą kilimą, galimą kritimą), spręsti dėl dovanos ne / priėmimo.
Apibendrinant teismas konstatuoja, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą atsakovės A. D. J. 0,1966 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. .(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį.(duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 8 530 Eur. Tokia suma nustatyta vadovaujantis teisės aktais, Ekspertizės aktu ir, teismo vertinimu, yra teisinga.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja savo poziciją patikslino pagal Ekspertizės aktą (prašoma įvertinti suma padidėjo nuo 1 850 Eur iki 8 530 Eur), atsakovė laikėsi pozicijos, kad jos Žemės sklypas vertas daugiau, tačiau tiksliai neįvardijo sumos (manytina, kad daugiau kaip 56 000 Eur), darytina išvada, kad kiekvienai šaliai lieka jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Teismas vadovaujasi ABTĮ 40 straipsnio 4 dalimi ir tokį bylinėjimosi išlaidų paskirstymą laiko teisingu, nes ekspertizė buvo skirta teismo iniciatyva, ji buvo naudinga abiem šalims (vienai pareiškimo patikslinimui, kitai didesnei Žemės sklypo vertei nustatyti), ekspertizės išlaidos nėra didelės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 4 dalimi, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, 132–134 straipsniais, Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalimi, teismas
nusprendžia:
Nustatyti, kad atsakovei A. D. J. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 28 d. aktu Nr. ŽVP-782-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstfybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4–17,9 km ruožui tiesti)“ paimtą 0,1966 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis – 8 530 Eur (aštuoni tūkstančiai penki šimtai trisdešimt eurų).
Nustatyti, kad kiekvienai šaliai tenka jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.