- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-05-22
- Bylos Nr.
- A2.6.-5815-870/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05109-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Pažeidėjas
- E. P.
- Advokatai
- Tomas Jurgelionis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešajame teismo posėdyje išnagrinėjusi E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), išsiskyrusios, aukštojo išsilavinimo, dirbančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje, šiuo metu esančios motinystės atostogose, lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, baustos administracine tvarka (paskutinį kartą 2014-07-15), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. P. 2015 m. vasario 27 d., apie 20:30 val., prie S. Moniuškos 19, Vilniuje, vairavo automobilį „Opel Meriva“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė priešpriešais atvažiuojantį automobilį „Audi A2“, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Šiais savo veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 126 punkto reikalavimus ir padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą. Taip pat iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama KET 220 punkto reikalavimus ir padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Atvykusi į teismo posėdį, administracinėn atsakomybėn traukiama E. P. paaiškino, kad ji pripažįsta, kad padarė KET pažeidimą, turėjo praleisti automobilį. Nurodė, kad jos pusėje buvo mašinos. Ji nuvažiavo pusę kelio ir į ją pradėjo važiuoti (nukentėjusio automobilio vairuotoja). Joms prasilenkiant veidrodėliai susilietė ir užsilenkė. Ji nekliudė automobilio, jos tik susilietė veidrodėliais. Nei jos, nei nukentėjusiosios veidrodėlis nebuvo nei sudaužytas, nei sulaužytas. Sustojo toje pačioje vietoje iškišo galvą, paklausė, ar viskas gerai. Ponia pasakė, kad ne, kad E. P. užlenkė veidrodėlį. Paskui ją važiavo automobiliai, pradėjo signalizuoti. Ji pavažiavo 500 metrų, sustojo toliau. Ten reikia sustoti gatvės priekyje, kad nuvažiuoti iki gatvės galo. Sustojo prie „Maxima“ parduotuvės ir pamatė, kaip ponia įlipa į automobilį. Suprato, kad ji išvažiuoja. Ji suprato, kad veidrodėlis ne problema. Ponia aiškino, kad valandą laukė policijos. Sakė, kad šaukė E. P., kad reikia iškviesti policiją, bet E. P. negirdėjo, nes lijo, buvo tamsu ir ji buvo pravažiavus gabalą. Pas E. P. ant veidrodėlio yra 2 cm. įbrėžimas, pas ponią ant išorinės pusės gal 5 cm. įbrėžimas. Ji gailisi (b.l. 15, 25, 27).
Atvykęs į teismo posėdį, liudytojas policijos pareigūnas R. Z. paaiškino, kad vaizdo veidrodėlis galėjo būti pabraižytas ar sudaužytas (b.l. 23-24).
Atvykusi į teismo posėdį, liudytoja (nukentyėjusioji) A. K. paaiškino, jog ji važiavo palei kraštą, gatvė yra siaura. E. P. automobiliui reikia šiek tiek išlįsti į priešingą juostą, kad apvažiuoti kliūtį. Ji nebent galėjo lipti ant bordiūro. Praleidimas nieko nebūtų pakeitęs. Priešais važiavęs automobilis, vairuojamas A. P. greitai pravažiavo pro šoną ir trenkėsi jų veidrodėliai. Yra vienintelis įmanomas būdas prasilenkti: toje kelio juostoje, kurioje yra kliūtis, neišvažiuoti, o tiesiog sustoti, palaukti ir praleisti. Ji sustojo, išlipo apsižiūrėti ir pamatė, kad veidrodėlis įbrėžtas. Tas automobilis, vairuojamas E. P. irgi buvo sustojęs, bet niekas neišlipo iš mašinos. Ji matė tik, kaip atsidarė langą. Ji tada garsiai sušuko, kad E. P. jai apdaužė veidrodėlį. Atstumas tarp jų buvo apie penki metrai, pasakė garsiau, kad ją išgirstų. Buvo pakankamai tamsu. Moteris atsakė, kad ji E. P. apdaužė veidrodėlį. Ji pasakė, kad jos buvo pirmenybė, nes E. P. pusėje buvo kliūtis. Tada pamatė, kad automobilis juda, pasakė nebėgti, nes praneš policijai. Žala minimali. Įbrėžtas veidrodėlis (b.l. 24-27).
E. P. 2015 m. kovo 5 d. paaiškinime nurodo, kad buvo vakaras, tamsu, lijo. Jos pusėje stovėjo mašina šalikelėje. Pradėjo važiuoti. Nuvažiavus pusę atstumo, iš priekio atvažiavo automobilis. Nebuvo, kur važiuoti į šoną tam, kad praleisti automobilį. Pravažiuojant užkliudė vienas kitam kairės pusės veidrodėlius. Sustojo, atlenkė veidrodėlį, paklausė vairuotojo (kito automobilio), ar viskas gerai ir kad užlenkėm veidrodėlius (kito automobilio vairuotojas atsakė, kad E. P. užlenkė veidrodėlį, o E. P. atsakė, kad ir jai užlenkė, tokios neprasilenkimo pasekmės). Paskui E. P. važiavo kiti automobiliai, pavažiavo į priekį, praleido iš paskos važiuojančius automobilius, sustojo. Automobilis, kuriam irgi buvo užlenktas veidrodėlis, buvo įjungęs avarinį signalą ir po to nuvažiavo. Pamačiusi, kad tas automobilis nuvažiavo, nuvažiavo ir E. P. (b.l. 11).
Motyvuojamoji dalis
E. P. kaltė padarius jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą (ATPK 127 str. 2 d.), įrodyta byloje surinkta medžiaga. E. P. teismo posėdžio metu prisipažino, kad padarė KET pažeidimą, turėjo praleisti automobilį. Taip pat nurodė, kad veidrodėliai susilietė ir užsilenkė. Pažymėjo, kad pas E. P. ant veidrodėlio yra 2 cm. įbrėžimas, pas ponią ant išorinės pusės gal 5 cm. įbrėžimas (b.l. 15). Atvykusi į teismo posėdį, liudytoja A. K. paaiškino, jog priešais važiavęs automobilis greitai pravažiavo pro šoną ir trenkėsi jų veidrodėliai. Pamatė, kad veidrodėlis įbrėžtas. Žala minimali. Įbrėžtas veidrodėlis. Atvykęs į teismo posėdį, liudytojas policijos pareigūnas R. Z. paaiškino, kad vaizdo veidrodėlis galėjo būti pabraižytas ar sudaužytas (b.l. 24). Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuoti automobiliui „Audi A2“ padaryti apgadinimai (kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis) (b. l. 7). Iš fotolentelės matyti, kad nežymiai įbrėžti galinio vaizdo veidrodėliai (b.l. 12). E. P. 2015 m. kovo 5 d. paaiškinime teigiama, kad pravažiuojant užkliudė vienas kitam kairės pusės veidrodėlius (b.l. 11). Išraše iš policijos registruojamų įvykių registro nurodoma, kad A. K. teigė, jog „važiuodama pro šalį savo veidrodėliu trenkė į mano automobilio veidrodėlį“ (b.l. 6). 2015-02-27 tarnybiniame pranešime pažymima, kad A. K. paaiškino, kad jai vairuojant automobilį, prasilenkiant su kitu automobiliu, „Opel Meriva“, susidūrė galinio vaizdo kairės pusės veidrodėliais. (b.l. 5). 2015-02-27 A. K. paaiškinime teigiama, kad „priešais važiavęs automobilis kliudė kairės pusės veidrodėlį (b.l. 8). Atkreiptinas dėmesys, kad priešpriešais važiavo mašina, kurios pusėje buvo kliūtis (sustatyti automobiliai) (b.l. 5) (šių aplinkybių neneigia E. P. (b.l. 11)). Pažymėtina, kad E. P., pastebėdama, jog jos kelio pusėje, šalikelėje stovėjo mašina (kliūtis) (b.l. 11), ji, visų pirma, pagal KET 128 punktą („Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“), privalėjo sulėtinti greitį arba sustabdyti automobilį (tai patvirtina ir A. K. paaiškinimas teismo posėdžio metu, jog yra vienintelis įmanomas būdas prasilenkti, t.y. toje kelio juostoje, kurioje yra kliūtis, neišvažiuoti, o tiesiog sustoti, palaukti ir praleisti (b.l. 24)), tačiau ji nemažu greičiu važiuodama nepristabdė (b.l. 6, 8), o, antra, jeigu ji įvertino, jog prasilenkdama nesukels pavojaus eismo dalyviams, ji, pagal KET 126 punktą, turėjo palikti tarpą iš „Audi A2“ šono, kad eismas būtų saugus. Vis dėlto, ji neapskaičiavo gatvės siaurumo ir važiuodama pro šalį savo veidrodėliu trenkė į A. K. automobilio veidrodėlį (b.l. 6, 8, 11). E. P. veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai – ji pažeidė KET 126 p. reikalavimus (nepaliko tarpo iš šono) ir apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę. Pažeidėja baustina.
E. P. kaltė taip pat įrodyta padarius jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą (ATPK 130 str. 1 d.) byloje surinkta medžiaga. Pažymėtina, kad E. P. ir A. K. dėl eismo įvykių aplinkybių nesutarė (A. K. pasakė E. P., kad E. P. nubrėžė jai veidrodėlį. E. P. A. K. pasakė, kad A. K. vairuojamas automobilis nubrozdino E. P. vairuojamą automobilį (b.l. 6, 8). Analogiškas aplinkybes A. K. nurodė ir teismo posėdžio metu (b.l. 24). Be to, teismo posėdžio metu E. P. pasakė, kad ji iškišo galvą, paklausė, ar viskas gerai. A. K. pasakė, kad ne, kad E. P. užlenkė veidrodėlį (b.l. 15)), todėl, pagal KET 220 p., turėjo būti kviečiama policija („Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą“). E. P. teigia, jog ji nuvažiavo tik tada, kai nuvažiavo A. K., tačiau, pažymėtina, kad tiek KET 220 p. numato pareigą eismo dalyviams iškviesti policiją įvykus eismo įvykiui (pagal LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 d., „Eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas“, taigi, veidrodėlių apgadinimas (įbrėžimas) laikytinas eismo įvykiu), tiek KET 222 p. numato analogišką pareigą („Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai“), todėl, jeigu E. P. nežinojo, ar A. K. iškvietė policiją, ji turėjo tuo pasidomėti arba pati iškviesti policiją, o ne nuvažiuoti. Negalima sutikti su E. P. pozicija, kad E. P. manė, jog dėl veidrodėlių užlenkimo policijos kviesti nebūtina, veidrodėlių užlenkimas ne problema (b.l. 15), kadangi E. P., kaip ir minėta aukščiau, A. K. išreiškė priekaištą dėl apgadinto veidrodėlio, be to, E. P. turėjo ir galėjo pastebėti, kad A. K. įlipo į automobilį ir kurį laiką stovėjo, įsijungusi avarinį signalą (b.l. 11), tuo įtarti, jog ji susirūpino dėl apgadinto veidrodėlio, taip pat žinoti, kad ATPK 127 str. 2 d. numato atsakomybę už transporto priemonės apgadinimą. E. P. veika pagal ATPK 130 str. 1 d. kvalifikuota teisingai - iš eismo įvykio vietos išvažiavo, tuo pažeisdama KET 220 p. reikalavimus. Pažeidėja baustina.
Skirdamas administracinę nuobaudą už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį (E. P. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, sukėlė minimalią žalą. Veidrodėliai nesutrūko (b.l. 26). A. K. pažymėjo, kad ji į draudimo bendrovę nesikreipė, neketina taisyti veidrodėlio, žala minimali (b.l. 25). Pasitraukdama iš eismo įvykio vietos ji nesutrukdė policijai išaiškinti eismo įvykio aplinkybių ir jos padarytų KET pažeidimų. Ji nenuvažiavo iškart, o sustojo toliau, kad netrukdytų eismui, o nuvažiavo tik tada, kai A. K. įsėdo į automobilį, klaidingai suprasdama (neteisingai įvertindama), kad veidrodėlių apgadinimas neužtraukia administracinės atsakomybės. Susidūrimas įvyko judant abiems transporto priemonėms (b.l. 24)). Teismas taip pat atsižvelgia, kad E. P. dirba, yra motinystės atostogose, LITEKO duomenimis, neteista, administracine tvarka už KET pažeidimus bausta 5 kartus, jai paskirtas baudas sumokėjo (b.l. 3-4), duomenų, kad pažeidimo darymo metu buvo neblaivi nėra, augina 3 vaikus (b.l. 29-31), dukra mokosi (b.l. 33, 34), ji 2015-03-27 nutraukė santuoką (b.l. 32). Pažeidimą padarė likus iki vaiko gimdymo nepilnai dviems mėnesiams (b. l. 29), nukentėjusioji jai atleido, ji paaiškino, kad būtų žinojusi, jog tokia situacija būtų buvę kitaip, tikriausiai nebuvo žmogiško kontakto. Jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės - kaltininkė nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), teisės pažeidimą padarė nėščia moteris (ATPK 31 str. 1 d. 9 p.), jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė - pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Šių nustatytų aplinkybių pagrindu bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais teismas sprendžia, kad už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą E. P. skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda, o skiriant nuobaudą už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą šiuo atveju yra pagrindas E. P. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir mažinti sankcijoje nustatytos piniginės nuobaudos dydį bei neskirti papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Šiuo atveju ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Remiantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą (LVAT 2001-01-15 konsultacija Nr. 123).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 27 str., 30 str., 30¹ str., 302 str., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str. teismas,
nutarė:
pripažinti E. P. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 28 EUR baudą.
pripažinti E. P. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ATPK 30¹ str., skirti jai 100 EUR baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę administracinę nuobaudą skirti E. P. 100 EUR baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėja turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.