Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-03-01 · Administracinė byla Nr. AS-438-161-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-03-01
Bylos Nr.
AS-438-161-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Kryževičius (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Romanas Klišauskas (pran.)
Atsakovas
Neringos miesto savivaldybės tarybos, Neringos miesto savivaldybės administracijos bei trečiųjų suinteresuotųjų asmenų A, Neringos savivaldybės tarybai, Neringos savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
A.V., V.D., A.G., Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, L.G., K.K., M.Š., R.Č., V.Č., Z.A., J.Z., I.S., E.K., P.K., K.A., V.V., G.T., L.Z., V.T., V.A., J.B., R.K., A.K., I.B., M.M., J.M., P.M., M.J., A.A.A., I.A., R.R.-M., G.L., M.S., A.B., akcinei bendrovei „VST", uždarajai akcinei bendrovei „Viremidos investicijos"
Pareiškėjas
Klaipėdos apygardos vyriausiojo
Administracinė byla Nr. AS8 – 161/2007Procesinio sprendimo kategorija 54 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. kovo 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Neringos miesto savivaldybės tarybos ir Neringos miesto savivaldybės administracijos bei trečiųjų suinteresuotųjų asmenų A.V., V.D. ir A.G. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo - Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovams Neringos savivaldybės tarybai ir Neringos savivaldybės administracijai bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, L.G., K.K., M.Š., R.Č., V.Č., Z.A., J.Z., A.V., I.S., E.K., P.K., K.A., V.V., G.T., V.D., A.G., L.Z., V.T., V.A., J.B., R.K., A.K., I.B., M.M., J.M., P.M., M.J., A.A.A., I.A., R.R.-M., G.L., M.S., L.G., A.B., akcinei bendrovei „VST", uždarajai akcinei bendrovei „Viremidos investicijos", A.V. individualiai įmonei, akcinei bendrovei SEB VB Lizingas, J.N. projektavimo firmai „Rokas" dėl sprendimų ir projektavimo sąlygų sąvadų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas - Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras – kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu, kuriame nurodė šiuos reikalavimus:

1. Panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 151 „Dėl teritorijos tarp Miško ir Kalno gatvių (duomenys neskelbtini) Juodkrantės gyv., Neringa detalaus plano patvirtinimo";

2. Panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2002 m. gruodžio 24 d. išduotą R.K., A.K. projektavimo sąlygų sąvadą valgyklos dalies rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa;

3. Panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2003 m. vasario 10 d. išduotą V.V., L.V. projektavimo sąlygų sąvadą valgyklos dalies rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - laikinai, iki sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo, sustabdyti ginčijamo Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr.151 galiojimą dalyje, liečiančioje detaliojo plano sprendinius žemės sklypams (duomenys neskelbtini), ir jo pagrindu Neringos savivaldybės administracijos išduotus projektavimo sąlygų sąvadus. Pareiškėjas teigė, jog nesiėmus draudimų, kurių pagrindu būtų apribotos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės vykdyti statybas pagal ginčijamą detalųjį planą, prašymo patenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, nes priimtas būsimas teismo sprendimas dėl ginčijamų aktų teisėtumo galėtų turėti tiesioginės įtakos ir vertinant šių aktų pagrindu atliekamų statybų teisėtumą bei galėtų nulemti proceso dalyviams atitinkamų teisinių pasekmių, susijusių su atliktais statybos darbais, taikymą bei grąžinimo į ankstesnę padėtį.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 19 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino ir laikinai, iki sprendimo nagrinėjamoje administracinėje byloje įsiteisėjimo sustabdė šių ginčijamų teisės aktų galiojimą:

1) Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr.l51 „Dėl teritorijos tarp Miško ir Kalno gatvių (duomenys neskelbtini) Juodkrantės gyv., Neringa detalaus plano patvirtinimo" galiojimą dalyje, liečiančioje detaliojo plano sprendinius žemės sklypams (duomenys neskelbtini);

2) Neringos savivaldybės administracijos 2002 m. gruodžio 24 d. išduotą R.K., A.K. projektavimo sąlygų sąvadą valgyklos dalies rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini);

3) Neringos savivaldybės administracijos 2003 m. vasario 10 d. išduotą V.V., L.V. projektavimo sąlygų sąvadą valgyklos dalies rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) Neringa.

Teismas konstatavo, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 71 straipsnis reglamentuoja reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą. Minėto straipsnio l dalis numato, kad teismo nutartimi (motyvuotu proceso dalyvių prašymu arba teismas savo iniciatyva) reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kokioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių, sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomu. Teismas pabrėžė, jog pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą argumentuoja tuo, kad pradėjus įgyvendinti detaliojo plano sprendinius, susijusius su statybomis, numatytomis ginčijamo detaliojo plano sprendiniuose, prašymą patenkinus, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.

Šiuos pareiškėjo argumentus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo teismas pripažino pagrįstais. Teismo nuomone, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu siekiama išvengti tų neigiamų padarinių, kurie gali atsirasti, pradėjus įgyvendinti detaliojo plano sprendinius, susijusius su statybomis, numatytomis ginčijamo detaliojo plano sprendiniuose. Todėl teismas pritaikė vieną iš įstatyme numatytų reikalavimo užtikrinimo priemonių - laikinai, iki sprendimo nagrinėjamoje administracinėje byloje įsiteisėjimo sustabdė pareiškėjo ginčijamų teisės aktų galiojimą.

III.

Atskiruoju skundu atsakovai Neringos miesto savivaldybės taryba ir Neringos miesto savivaldybės administracija prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 19 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Atskirajame skunde nurodoma, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nenurodyti jokie faktiniai duomenys, jog nesustabdžius ginčijamų aktų galiojimo, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas, todėl darytina išvada, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas savo 2007 m. sausio 19 d. nutarties nemotyvavo.

2. Atskirajame skunde teigiama, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas reikštų reikalavimus dėl sklypo grąžinimo į ankstesnę padėtį, nėra duomenų, jog realizuojant ginčijamus sprendimus gali būti padaryta žala gamtinei aplinkai bei kraštovaizdžiui, todėl darytina išvada, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje byloje būtų neadekvatus siekiamam tikslui ir pažeistų proporcingumo principą, procesų šalių interesų pusiausvyrą ir trečiųjų asmenų interesus bei esamą administracinių teismų praktiką šiuo klausimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(5)-375/2005, 2006 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje AS(15)-183/2006, 2005 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje AS(4)-218/2005, 2005 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje AS(7)-312-2005.

3. Atskirajame skunde pabrėžiama, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 19 d. nutartyje nenurodė nutarties įvykdymo tvarkos ir būdo, neišaiškino kaip galima sustabdyti teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultato galiojimą, todėl buvo pažeistos imperatyvios Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 3 dalies nuostatos, ir skundžiama nutartis neteisėta iš esmės.

Atskiraisiais skundais tretieji suinteresuotieji asmenys A.V., V.D. ir A.G. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmesti ir netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių žemės sklypo 4-J atžvilgiu. Atskiruosius skundus grindžia šiais argumentais:

1. Atskiruosiuose skunduose nurodoma, jog pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nei pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo patenkintas toks prašymas, nėra motyvuoti, t. y. nenurodyti jokie faktiniai duomenys, kad nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo ne tik įvertinti prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nurodytas aplinkybes, šio prašymo pagrįstumą ir motyvuotumą, tačiau taip pat nuspręsti, ar toks prašymas atitinka laikinųjų apsaugos priemonių tikslus, ar juo nesiekiama nepagrįstai apriboti priešingos šalies teisių ir teisėtų interesų, ar minėtą prašymą pateikianti šalis elgiasi sąžiningai.

2. Atskiruosiuose skunduose teigiama, kad akto galiojimo laikinas sustabdymas yra konservacinio pobūdžio priemonė, skirta užtikrinti, kad tuo metu, kai nagrinėjama byla, remiantis ginčijamu aktu nebūtų priimami aktai ar atliekami veiksmai, kurie padarytų negalimu ar apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Šiuo procesu siekiama išspręsti ne konkrečių asmenų subjektinių teisių pažeidimo klausimą, o nuspręsti dėl norminio administracinio akto teisėtumo. Sprendimu dėl norminio administracinio akto teisėtumo teismas skundžiamą norminį aktą pripažįsta teisėtu arba pripažįsta jį prieštaraujančiu įstatymui. Tokie sprendimai paprastai nereikalauja specialaus vykdymo proceso, nes sukelia teisines pasekmes patys savaime. Tokiu negalima teigti, kad šioje byloje nesustabdžius administracinio akto galiojimo gali pasunkėti teismo sprendimo laikyti neteisėtą administracinį aktą panaikintu įvykdymas. Tuo tarpu dėl pasekmių, kylančių taikant ginčijamą administracinį aktą, turi būti sprendžiama individualiose bylose.

3. Atskiruosiuose skunduose pabrėžiama, jog pareiškėjo prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nurodomi teiginiai, kad jo ginčijamas detalusis planas jau yra realizuojamas, išduoti 2002 m. sausio 24 d., 2003 m. vasario 10 d. projektavimo sąlygų sąvadai, atlikti vykdomos rekonstrukcijos darbai be statybos leidimo, neliečia trečiųjų suinteresuotųjų asmenų valdomo sklypo (duomenys neskelbtini). Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, turėtų būti pakeista ir reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas žemės sklypui (duomenys neskelbtini) būtų panaikintas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras prašo palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 19 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjo teigimu, atmestinas atsakovų argumentas, kad pirmosios instancijos teismas reikalavimo užtikrinimo priemonę taikė be pagrindo, jos pritaikymo nemotyvavo, nenurodė savo nutarties įvykdymo tvarkos ir būdo. Šis argumentas, anot pareiškėjo, yra formalaus pobūdžio, kadangi skundžiamojoje nutartyje neabejotinai aiškiai ir suprantamai nurodyta reikalavimo užtikrinimo priemonė - kokių administracinių aktų galiojimas yra laikinai sustabdomas ir kam yra pavedamas paskirtu reikalavimo užtikrinimo priemonių vykdymas.

2. Pasak pareiškėjo, kritiškai vertintinas atsakovų teiginys, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas neargumentavo, kodėl nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, todėl buvo pažeistos Konstitucijos nuostatos dėl teisingumo vykdymo bei konstituciniai teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principai. Kaip teigia pareiškėjas, Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-412/2006, Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-496/2006 bei kitomis apeliacinės instancijos teismų nutartimis dėl sprendimų vykdymo užtikrinimo priemonių taikymo teismai ne kartą pasisakė, kad minimos įstatymų numatytos priemonės pagrįstai taikomos, jei teismas visos bylos medžiagos pagrindu pripažįsta būtinumą užkirsti kelią galimai neteisėtiems veiksmams itin saugomose teritorijose.

3. Pareiškėjo nuomone, kritiškai vertintinas ir atsakovų teiginys, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 19 d. nutartis neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas savo nutartimi taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę - laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sustabdė ginčijamo akto galiojimą - Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. 151 „Dėl teritorijos tarp Miško ir Kalno gatvių (duomenys neskelbtini) Juodkrantės gyv., Neringa detaliojo plano patvirtinimo" galiojimą dalyje, liečiančioje detaliojo plano sprendinius žemės sklypams (duomenys neskelbtini). Kaip teigia pareiškėjas, teismo priimta nutartis yra pagrįsta, nes, vadovaujantis protingumo ir ekonomiškumo principais, teismas nutartimi apribojo ne visų suinteresuotų asmenų teises, o tik tų trečiųjų asmenų teises, kurių detaliuoju planu suformuotose žemės sklypuose nustatyti pažeidimai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskiruosius skundus tretysis suinteresuotasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Atsiliepime nurodoma, jog administracinės bylos medžiagoje yra duomenų, leidžiančių spręsti, kad ginčijamu sprendimu patvirtinti sprendiniai, kurie, pareiškėjo nuomone, yra neteisėti, gali būti realizuoti šioje ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu požiūriu vertingoje teritorijoje. Šiuo metu patvirtintas detalusis planas yra realizuojamas: išduoti Neringos savivaldybės administracijos 2002 m. gruodžio 24 bei 2003 m. vasario 10 d. projektavimo sąlygų sąvadai, statybos leidimai neišduoti, tačiau atlikti atskirų pastatų rekonstrukcijos darbai. Siekiant užkirsti kelią galimai neteisėtam detaliojo plano sprendinių įgyvendinimui, būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių.

2. Atsiliepime pabrėžiama, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, yra sudaromos prielaidos papildomiems teisminiams ginčams dėl administracinių aktų, priimtų suinteresuotiems asmenims realizuojant detaliojo plano pagrindu įgytas teises. Atlikti statybos darbai apsunkintų sklypų būklės grąžinimą į ankstesnę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Taigi ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, jog nagrinėjant administracinę bylą reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei iš bylos medžiagos ar proceso dalyvių prašyme nurodomų motyvų galima padaryti išvadą, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo toje byloje įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Iš ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad šiuo atveju teismas taikė ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdė ginčijamų aktų galiojimą. Todėl atsižvelgiant į nurodytas ABTĮ 71 straipsnio 1 dalies nuostatas būtina įvertinti ar nesiėmus šios konkrečios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sustabdė šių ginčijamų administracinių aktų bei sprendimų galiojimą:

1. Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr.l51 „Dėl teritorijos tarp Miško ir Kalno gatvių (duomenys neskelbtini) Juodkrantės gyv., Neringa detalaus plano patvirtinimo" galiojimą dalyje, liečiančioje detaliojo plano sprendinius žemės sklypams (duomenys neskelbtini);

2. Neringos savivaldybės administracijos 2002 m. gruodžio 24 d. išduotą R.K., A.K. projektavimo sąlygų sąvadą valgyklos dalies rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini);

3. Neringos savivaldybės administracijos 2003 m. vasario 10 d. išduotą V.V., L.V. projektavimo sąlygų sąvadą valgyklos dalies rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) Neringa.

Todėl, nagrinėjant atsakovų bei trečiųjų suinteresuotųjų asmenų atskiruosius skundus, kuriais ginčijamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo teisėtumas ir pagrįstumas, atsižvelgiant į nurodytas ABTĮ 71 straipsnio 1 dalies nuostatas būtina įvertinti ar nagrinėjamoje administracinėje byloje atsisakius taikyti šią konkrečią reikalavimo užtikrinimo priemonę, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Be to, ABTĮ 92 straipsnis numato, jog skundžiamo akto panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju privalo būti atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis. Atitinkamai, svarbu nustatyti ar nesustabdžius pareiškėjo ginčijamo aktų galiojimo bylos nagrinėjimo metu, išnagrinėjus administracinę bylą galėtų būti įmanoma atkurti padėtį, buvusią iki skundžiamo akto priėmimo.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad dalies pareiškėjo ginčijamų administracinių aktų - Neringos savivaldybės administracijos 2002 m. gruodžio 24 d. projektavimo sąlygų sąvado ir Neringos savivaldybės administracijos 2003 m. vasario 10 d. projektavimo sąlygų sąvado – pagrindu yra rengiamasi pradėti statinių (valgyklos ir gyvenamojo namo), rekonstrukcijos darbus adresu (duomenys neskelbtini) Neringa (duomenys neskelbtini). Taip pat pagal Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr.l51 „Dėl teritorijos tarp Miško ir Kalno gatvių (duomenys neskelbtini) Juodkrantės gyv., Neringa detalaus plano patvirtinimo" buvo atlikti statybos darbai sklype (duomenys neskelbtini) Neringa bei sklype (duomenys neskelbtini) Neringa (b.l. 84). Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244 bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 ši teritorija yra priskirta valstybės saugomai teritorijai – Kuršių Nerijos nacionaliniam parkui.

ABTĮ 92 straipsnis numato, jog skundžiamo akto panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju privalo būti atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis. Todėl teisėjų kolegija pažymi, jog priimtas būsimas teismo sprendimas dėl pareiškėjo ginčijamų aktų teisėtumo galėtų turėti tiesioginės įtakos ir vertinant šių aktų pagrindu atliekamų statybų teisėtumą bei galėtų nulemti proceso dalyviams atitinkamų teisinių pasekmių, susijusių su atliktais statybos darbais, taikymą. Nesustabdžius ginčijamų aktų galiojimo, galėtų iš esmės pasunkėti ar pasidaryti neįmanoma užtikrinti būsimo teismo sprendimo šioje byloje vykdymą, tai yra buvusios iki ginčijamo akto priėmimo padėties atkūrimą, kadangi vykstant statybos darbams itin vertingoje saugomoje teritorijoje (Kuršių nerijos nacionaliniame parke, įrašytame į Pasaulio paveldo objektų sąrašą) gali būti padaryta žala unikaliam kraštovaizdžiui, gamtinei aplinkai, o atliktų statybos darbų padarinių pašalinimas bei buvusios padėties atkūrimas būtų susijęs su sudėtingais technologiniais procesais, dideliais materialiniais nuostoliais.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad nesiėmus pareiškėjo reikalavimų užtikrinimo priemonių teismo sprendimo šioje dalyje įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Tačiau ginčijama 2007 m. sausio 19 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas taip pat sustabdė Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr.l51 „Dėl teritorijos tarp Miško ir Kalno gatvių (duomenys neskelbtini) Juodkrantės gyv., Neringa detalaus plano patvirtinimo" galiojimą ir dalyje, liečiančioje ne tik detaliojo plano sprendinius žemės sklypams (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (kuriuose buvo atliekami statybos darbai), bet ir žemės sklypams (duomenys neskelbtini) ir(duomenys neskelbtini). Tuo tarpu įrodymų, patvirtinančių, jog sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra realiai pradėti aplinkos pertvarkymo, statybų darbai ar priimti sprendimai (administraciniai aktai), kurie sudarytų tiesioginį teisinį pagrindą tokiems darbams atlikti, nepateikta. Priešingai, iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2006 m. gruodžio 20 d. rašto Nr. 14.2-466(14.8) matyti, kad statybos leidimai darbams šiuose sklypuose neišduoti ir patys statybos darbai nepradėti (b.l. 84). Taigi pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamo Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr.l51 „Dėl teritorijos tarp Miško ir Kalno gatvių (duomenys neskelbtini) Juodkrantės gyv., Neringa detalaus plano patvirtinimo" – galiojimą sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, neįrodė jog šioje dalyje būsimo teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar taptų neįmanomu.

Todėl atsakovo ir trečiųjų suinteresuotųjų asmenų skundai tenkinami iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo 2007 m. sausio 19 d. nutartį ir panaikinant jos dalį, kuria buvo sustabdytas Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr.l51 „Dėl teritorijos tarp Miško ir Kalno gatvių (duomenys neskelbtini) Juodkrantės gyv., Neringa detalaus plano patvirtinimo" galiojimas dalyje, liečiančioje detaliojo plano sprendinius žemės sklypams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Atsakovų Neringos miesto savivaldybės tarybos ir Neringos miesto savivaldybės administracijos bei trečiųjų suinteresuotųjų asmenų A.V., V.D. ir A.G. atskiruosius skundus tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 19 d. nutartį pakeisti: panaikinti jos dalį, kuria buvo sustabdytas Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr.l51 „Dėl teritorijos tarp Miško ir Kalno gatvių (duomenys neskelbtini) Juodkrantės gyv., Neringa detalaus plano patvirtinimo" galiojimas dalyje, liečiančioje detaliojo plano sprendinius žemės sklypams (duomenys neskelbtini) ir(duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje Klaipėdos apygardos administracinio 2007 m. sausio 19 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Birutė JanavičiūtėRomanas KlišauskasGintaras Kryževičius