Alytaus apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas

Žemesnės instancijos teismas

Š. B., būdamas mažosios bendrijos (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), vadovu, laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 24 d. iki 2017 m. liepos 31 d. apgaulingai tvarkė bendrijos apskaitą, t. y. pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ), Nr. IX-574, 21 straipsnį būdamas atsakingas už bendrijos buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), pagal 1999 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 719 patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ 9 punktą (teisės akto redakcija galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d. ), 64 punktą (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.), būdamas atsakingas už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizacijos duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, teisingų inventorizacijos rezultatų bei neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į apskaitą, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 30 punktą, būdamas atsakingas, kad bendrovėje būtų laikomasi šių taisyklių, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. BAĮ 3 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad apskaita turi būti tvarkoma pagal šį Įstatymą ir kitus teisės aktus, 4 straipsnį, kuriame nurodyta, kad apskaita turi būti tvarkoma taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad buhalterinė apskaita turi būti organizuojama taip, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai būtų pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai turi būti surašyti ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu ar jiems pasibaigus ar įvykus, 12 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys turi būti užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad buhalterinė apskaita turi būti organizuojama taip, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys būtų registruojami apskaitos registruose, 16 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad buhalterinė apskaita turi būti organizuojama taip, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai būtų registruojami pagal apskaitos dokumentus, o būtent:

tyčia buhalterinėje apskaitoje neapskaitė plastikinių langų įsigijimo šių ūkinių operacijų:

2014 metais už 24 119,31 Eur (83525,19 Lt):

1. 2014-02-21 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 14-WDT/015I už 424,59 Eur;

2. 2014-02-28 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 14-WDT/0I87 už 683,89 Eur;

3. 2014-03-05 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 14-WDT/0197 už 53,70 Eur;

4. 2014-03-06 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 14-WDT/0201 už 3952,93 Eur;

5. 2014-03-12 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 14-WDT/02I5 už 1453,81 Eur;

6. 2014-03-14 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 14-WDT/0238 už 1551,26 Eur;

7. 2014-03-19 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 14-WDT/0243 už 978,10 Eur;

8. 2014-03-21 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 14-WDT/0281 už 792,04 Eur;

9. 2014-04-14 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 14-WDT/0398 už 617,90 Eur;

10. 2014-04-15 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 14-WDT/0406 už 332,30 Eur;

11. 2014-05-20 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 14-WDT/0642 už 1239,72 Eur;

12. 2014-06-25 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 14-WDT/0904 už 52,86 Eur;

13. 2014-06-30 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 14-WDT/0928 už 1081,75 Eur;

14. 2014-07-15 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 14-WDT/1038 už 881,18 Eur;

15. 2014-07-30 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 14-WDT/1I53 už 1228,97 Eur;

16. 2014-08-04 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 14-WDT/1185 už 475,31 Eur;

17. 2014-08-26 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 14-WDT/1324 už 730,37 Eur;

18. 2014-09-03 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 14-WDT/1378 už 126,99 Eur;

19. 2014-09-10 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 14-WDT/1421 už 186,15 Eur;

20. 2014-09-17 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 14-WDT/1472 už 1634,70 Eur;

21. 2014-09-24 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 14-WDT/1519 už 629,64 Eur;

22. 2014-10-09 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 14-WDT/1626 už 1973,99 Eur;

23. 2014-10-17 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 14-WDT/I681 už 1358,89 Eur;

24. 2014-10-22 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 14-WDT/1714 už 575,01 Eur;

25. 2014-11-19 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 14-WDT/1920 už 520,13 Eur;

26. 2014-12-03 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 14-WDT/20I4 už 351,34 Eur;

27. 2014-12-17 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 14-WDT/2107 už 232,19 Eur;

2015 metais už 23 193,70 Eur:

1. 2015-01-21 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 15-WDT/0056 už 1816,30 Eur;

2. 2015-02-05 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 15-WDT/0129 už 525,07 Eur;

3. 2015-03-13 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 15-WDT/0294 už 201,81 Eur;

4. 2015-03-27 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 15-WDT/0369 už 953,14 Eur;

5. 2015-04-03 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 15-WDT/0407 už 981,93 Eur;

6. 2015-04-24 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 15-WDT/0504 už 1026,22 Eur;

7. 2015-04-29 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 15-WDT/0535 už 2221,11 Eur;

8. 2015-05-06 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 15-WDT/0564 už 293,70 Eur;

9. 2015-06-04 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 15-WDT/0721 už 1684,50 Eur;

10. 2015-06-11 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 15-WDT/0756 už 5778,30 Eur;

11. 2015-07-09 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 15-WDT/0910 už 168,90 Eur;

12. 2015-07-24 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 15-WDT/1015 už 1198,66 Eur;

13. 2015-08-20 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 15-WDT/1174 už 4674,89 Eur;

14. 2015-09-04 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 15-WDT/1259 už 1247,20 Eur;

15. 2015-09-11 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 15-WDT/1328 už 421,97 Eur;

2016 metais už 26 750,83 Eur:

1. 2016-01-14 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 16-WDT/0025 už 171,46 Eur;

2. 2016-02-04 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 16-WDT/0102 už 663,78 Eur;

3. 2016-02-12 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 16-WDT/0167 už 126,17 Eur;

4. 2016-03-18 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 16-WDT/0319 už 4554,88 Eur;

5. 2016-03-22 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 16-WDT/0355 už 374,72 Eur;

6. 2016-04-08 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 16-WDT/0430 už 665,11 Eur;

7. 2016-04-14 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 16-WDT/0446 už 934,06 Eur;

8. 2016-04-29 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 16-WDT/0528 už 274,04 Eur;

9. 2016-05-05 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 16-WDT/0561 už 726,56 Eur;

10. 2016-05-12 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 16-WDT/0599 už 438,08 Eur;

11. 2016-05-23 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 16-WDT/0659 už 1249,74 Eur;

12. 2016-06-01 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 16-WDT/0678 už 492,40 Eur;

13. 2016-06-09 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 16-WDT/0730 už 895,78 Eur;

14. 2016-06-14 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 16-WDT/0763 už 3383,35 Eur;

15. 2016-06-22 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 16-WDT/0837 už 57,49 Eur;

16. 2016-07-12 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 16-WDT/09I5 už 830,06 Eur;

17. 2016-07-15 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 16-WDT/0950 už 2274,46 Eur;

18. 2016-08-10 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 16-WDT/1113 už 849,59 Eur;

19. 2016-08-23 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 16-WDT/1192 už 1566,90 Eur;

20. 2016-09-05 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 16-WDT/1272 už 197,20 Eur;

21. 2016-09-08 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 16-WDT/I301 už 253,46 Eur;

22. 2016-09-27 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 16-WDT/1416 už 1295,59 Eur;

23. 2016-10-03 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 16-WDT/1468 už 752,51 Eur;

24. 2016-10-10 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 16-WDT/1511 už 1151,90 Eur;

25. 2016-10-25 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 16-WDT/1609 už 466,86 Eur;

26. 2016-11-07 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 16-WDT/1701 už 844,82 Eur;

27. 2016-11-16 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 16-WDT/1767 už 368,46 Eur;

28. 2016-11-28 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 16-WDT/1817 už 711,40 Eur,

2017 metais už 3 301,81 Eur:

1. 2017-01-11 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 17-WDT/0024 už 380,24 Eur;

2. 2017-01-18 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 17-WDT/0075 už 749,71 Eur;

3. 2017-02-18 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 17-WDT/0186 už 46,23 Eur;

4. 2017-06-05 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 17-WDT/0764 už 950,02 Eur;

5. 2017-07-04 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 17-WDT/0967 už 175,94 Eur;

6. 2017-07-11 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 17-WDT/0994 už 999,67 Eur,

iš Lenkijos mokesčių mokėtojo M. K., PVM kodas (duomenys neskelbtini), už kuriuos buvo atsiskaityta grynais pinigais. Gautus šių plastikinių langų įsigijimo dokumentus paslėpė ir jų nepateikė MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkiusiai buhalterei J. J., todėl buhalterė J. J., nieko nežinodama apie šią vadovo Š. B. nusikalstamą veiką, šių įvykusių ūkinių operacijų negalėjo atvaizduoti bei neatvaizdavo bendrijos vedamuose buhalterinės apskaitos dokumentuose bei registruose: 2 klasės „Atsargų, prekių, skirtų perparduoti“ sąskaitose, gautų PVM sąskaitų faktūrų neįregistravo gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registruose, be to jis šių paslėptų dokumentų nepateikė ir mokesčių administratoriui;

taip pat buhalterinėje apskaitoje tyčia neapskaitė minėtų įsigytų neapskaitytų atsargų iš Lenkijos Respublikos mokesčių mokėtojo M. K. – plastikinių langų bei jų montavimo paslaugų pardavimų ūkinių operacijų, šiuos duomenis paslėpė ir jų nepateikė MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkiusiai buhalterei J. J., todėl buhalterė, nieko nežinodama apie šią vadovo Š. B. nusikalstamą veiką, vedamos buhalterinės apskaitos dokumentuose bei registruose minėtiems prekių ir paslaugų tiekimams negalėjo įforminti bei neįformino PVM sąskaitų faktūrų bei apskaitos registrų 5 klasės buhalterinėje „Pajamos“ sąskaitoje neįregistravo pardavimo ūkinių operacijų, dėl to tokiu būdu neįformino ir neapskaitė PVM apmokestinamų šių tiekimų: 2014 m. ne mažiau 30 382,91 Eur (105 216 Lt), 2015 m. ne mažiau 29 217 Eur, 2016 m. ne mažiau 33 471 Eur, 2017 m. sausio – liepos mėn. ne mažiau 4 160 Eur;

taip pat pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 8 punktą, kuriame nurodyta, kad apskaitos duomenys turi būti pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis, 1999 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 719, patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ 3 punktą (akto redakcija, galiojusi nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.), kuriame nurodyta, kad privaloma inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, biologinį turtą, žaliavas, medžiagas, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus ir kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą, o įmonės, kurių veikla sezoninė, atsargas turi inventorizuoti laikotarpiu, kurį atsargos įmonėje yra mažiausios, bet ne anksčiau kaip ataskaitinių metų birželio 30 dieną, 7 punktą (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio), kuriame nurodyta, kad privaloma inventorizuoti visą turtą ir įsipareigojimus ne rečiau kaip kartą per metus prieš sudarant metines finansines ataskaitas pagal ne vėlesnius kaip ataskaitinių finansinių metų paskutinės dienos duomenis, o subjektai, kurių veikla sezoninė, atsargų likučius privalo inventorizuoti tą laikotarpį, kurį atsargų likučių juose yra mažiausiai, bet ne anksčiau kaip likus 6 mėnesiams iki finansinių metų pabaigos, 37 punktą (akto redakcija, galiojusi nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.), kuriame nurodyta, kad žaliavos, medžiagos, prekės, pagaminta produkcija ir kitas turtas į inventorizavimo aprašus turi būti įrašomi pagal apskaitoje vartojamą jo pavadinimą ir matavimo vienetus, inventorizavimo apraše (aprašuose) materialiai atsakingas asmuo (asmenys) privalo pasirašyti po įrašu: „Visą šiame inventorizavimo apraše išvardytą turtą komisija man dalyvaujant patikrino natūra ir įrašė į aprašą, todėl inventorizacijos komisijai pretenzijų neturiu. Už išvardyto turto išsaugojimą atsakau.“, jeigu materialiai atsakingas asmuo (asmenys) turi pretenzijų, komisija turi dar kartą perskaičiuoti (pasverti, išmatuoti) inventorizuojamą turtą, 51 punktą (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.), kuriame nurodyta, kad ilgalaikio turto, biologinio turto, pinigų, numeruotų ir saugiųjų dokumentų blankų ir atsargų inventorizavimo aprašuose turi būti rašytinis patvirtinimas, kad visi gavimo ir nurašymo arba išdavimo dokumentai atiduoti subjekto buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, gautas turtas užpajamuotas, o perduotas turtas nurašytas arba išduotas, taip pat nurodomi paskutinių gavimo, nurašymo arba išdavimo dokumentų numeriai, datos, padaromas įrašas: „Visą šiame inventorizavimo apraše išvardytą turtą komisija man dalyvaujant patikrino ir įrašė į aprašą, todėl inventorizacijos komisijai pretenzijų neturiu. Už išvardyto turto išsaugojimą atsakau“ ir po juo pasirašo atsakingas (atsakingi) asmuo (asmenys), jeigu atsakingas (atsakingi) asmuo (asmenys) turi pretenzijų, inventorizacijos komisija turi perskaičiuoti (persverti, išmatuoti) inventorizuojamą turtą, jeigu ir po pakartotinio patikrinimo atsakingas (atsakingi) asmuo (asmenys) atsisako pasirašyti inventorizavimo aprašą, tai įrašoma inventorizavimo apraše, o jis (jie) turi raštu paaiškinti atsisakymo pasirašyti priežastis ir pasirašyti paaiškinimą, šis pridedamas prie inventorizavimo aprašo, jeigu atsakingi asmenys keičiasi, kai perduodamas ir priimamas turtas, inventorizavimo apraše turtą perduodantis asmuo pasirašo, kad jį perdavė, o priimantysis, – kad priėmė;

63 punktą (akto redakcija, galiojusi nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.), kuriame nurodyta, kad remiantis inventorizavimo aprašais, faktiški inventorizuotų objektų likučiai turi būti sutikrinami su buhalterinės apskaitos duomenimis pagal jų būklę inventorizacijos pradžios dieną, radus likučių trūkumą arba perteklių, turi būti sudaromas sutikrinimo žiniaraštis;

nuo 2015 m. sausio 1 d. pažeidė 58 punktą, kuriame nurodyta, kad remiantis inventorizavimo aprašais, faktiniai inventorizuotų objektų likučiai (jų kiekis, buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodyta vertė (kaina, suma) arba tik vertė (kaina, suma), arba tik kiekis) sutikrinami su buhalterinės apskaitos duomenimis pagal jų būklę inventorizacijos pradžios dieną, radus likučių trūkumą arba perteklių, sudaromas sutikrinimo žiniaraštis arba sutikrinimo žiniaraščio duomenys gali būti papildomai įrašomi į inventorizavimo aprašą, bei 64 punktą, kuriame nurodyta, kad atsargų likučiai turi būti įvertinami faktine įsigijimo verte arba pasigaminimo savikaina, jeigu atsargos įtraukiamos į buhalterinę apskaitą periodiškai apskaitomų atsargų būdu, jos turi būti įvertinamos tos rūšies atsargų, įsigytų paskiausiai iki inventorizacijos pradžios, verte, joms nesudaromas sutikrinimo žiniaraštis;

nuo 2015 m. sausio 1 d. pažeidė 59 punktą, kuriame nurodyta, kad jeigu atsargos įtraukiamos į buhalterinę apskaitą periodiškai apskaitomų atsargų būdu, pagal inventorizacijos duomenis nustatomi jų likučiai ir sutikrinimo žiniaraštis nesudaromas;

tyčia laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. neinventorizavo atsargų (prekių, skirtų perparduoti), neįformino inventorizavimo aprašų, netikrino faktinių atsargų kiekių, t. y., faktiškai turimo turto nepalygino su buhalterinės apskaitos duomenimis ir inventorizacijos rezultatų nepateikė MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkiusiai buhalterei J. J., todėl buhalterė J. J. neįtraukė į bendrijos apskaitą teisingų inventorizacijos rezultatų bei neišieškotų trūkumų ir pertekliaus, dėl šių priežasčių už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 24 d. iki 2017 m. liepos 31 d. iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos rezultatų bei nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų ir struktūros.

Šiais savo veiksmais Š. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis kaltinamas tuo, jog laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 18 d. iki 2017 m. liepos 15 d., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pateikė neteisingus duomenis apie pajamas ir pelną už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 24 d. iki 2017 m. liepos 31 d., t. y. pagal BAĮ 21 straipsnį būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, pažeidė 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą Nr. IX-2112, o būtent:

pažeidė 8 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos;

pažeidė 40 straipsnį, kuriame nurodyta, kad mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; 2) bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių; 3) teisės aktų nustatyta tvarka įsiregistruoti mokesčių mokėtoju, laiku pranešti apie pasikeitusius mokesčių mokėtojų registre esančius duomenis; 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais; 5) laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus; 6) teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos dokumentus ir registrus, taip pat kitus dokumentus; 7) sudaryti mokesčių administratoriui patikrinimui atlikti reikiamas sąlygas, kai patikrinimas atliekamas nuvykus pas mokesčių mokėtoją; 8) pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis bei kitą informaciją; 9) šio Įstatymo 42 straipsnyje nustatyta tvarka pateikti mokesčių administratoriui informaciją apie sąskaitos užsienio kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoje atidarymą; 10) šio Įstatymo 421 straipsnyje nustatyta tvarka pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie šio Įstatymo 421 straipsnyje nurodytus sandorius; 11) atlikti kitas šiame ir kituose įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas.

Taip pat jis pažeidė 2002 m. gegužės 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) įstatymą Nr. IX-751, o būtent:

pažeidė 14 straipsnį, kuriame nurodyta, kad 1. prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip; 2. šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą; 3. prievolė apskaičiuoti PVM už užsienio apmokestinamojo asmens tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą, kai kitais nei šio Įstatymo 95 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais apskaičiuoti ir sumokėti PVM privalo pirkėjas (klientas), atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai pirkėjas (klientas) gauna apskaitos dokumentą, kuriuo įformintas prekės tiekimas arba paslaugos teikimas; 2) kai pirkėjas (klientas) moka atlygį už patiektą prekę arba suteiktą paslaugą; 3) mokestinio laikotarpio, kurį prekės buvo patiektos arba paslaugos suteiktos, paskutinę dieną, jeigu iki šios dienos neįvyko nė vienas iš šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų įvykių; 4. neatsižvelgiant į šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, tais atvejais, kai už prekes arba paslaugas visiškai ar iš dalies atlyginama prieš perduodant prekes ar suteikiant paslaugas, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai gaunamas toks visiškas ar dalinis atlygis, jeigu pagal sandorio sąlygas šios prekės bus perduotos arba visos paslaugos suteiktos ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos (toliau šiame Įstatyme visiškas arba dalinis atlygis, mokamas prieš prekės perdavimą arba paslaugos suteikimą, vadinamas avansu). Jeigu avansas gaunamas, kai pagal sandorio sąlygas prekės bus perduotos arba visos paslaugos suteiktos anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos, apmokestinamasis asmuo turi teisę pasirinkti prekių tiekimo arba paslaugų teikimo apmokestinamuoju momentu laikyti avanso gavimo momentą ir nuo gauto avanso skaičiuoti PVM šiame Įstatyme nustatyta tvarka. Šios dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai apmokestinamoji vertė yra marža, apskaičiuota šio Įstatymo 102 ir 107 straipsniuose nustatyta tvarka; 5. neatsižvelgiant į kitas šio straipsnio nuostatas, prekių tiekimo atveju, nurodytu šio Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai prekės perduodamos; 6. neatsižvelgiant į kitas šio straipsnio nuostatas, jeigu teikiamos ilgalaikės paslaugos (t. y. paslaugos, kurios teikiamos tam tikrą tęstinį laikotarpį (telekomunikacijų, nuomos ar kt.), taip pat ilgą laiką tiekiama elektros energija, dujos, šilumos ir kitų rūšių energija, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra, kuria įforminamas per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį suteiktų paslaugų arba patiektų prekių kiekis, o jeigu PVM sąskaita faktūra neišrašoma – kai gaunamas atlygis už per tą ataskaitinį laikotarpį suteiktų paslaugų arba patiektų prekių kiekį. Jeigu iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos arba patiektos prekės, 10 dienos nėra išrašyta PVM sąskaita faktūra už per tą ataskaitinį laikotarpį suteiktų paslaugų arba patiektų prekių kiekį ir negautas atlygis, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda kitą dieną po minėto termino, per kurį dokumentas turėjo būti išrašytas, pabaigos. Jeigu pagal nuomos sutartį nuomojamą daiktą numatyta nuomininkui perduoti ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos ir gaunamas avansas, taikomos šio straipsnio 4 dalies nuostatos. Jeigu šioje dalyje nurodytų paslaugų teikėjas yra užsienio apmokestinamasis asmuo, kai pagal šio Įstatymo 95 straipsnio 2 dalies nuostatas apskaičiuoti ir sumokėti PVM privalo pirkėjas (klientas), prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra, kuria įforminamas per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį suteiktų paslaugų kiekis, o jeigu PVM sąskaita faktūra neišrašoma, – kai sumokamas atlygis už per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį suteiktų paslaugų kiekį. Jeigu PVM sąskaita faktūra nėra išrašyta ir nesumokėtas atlygis, prievolė apskaičiuoti PVM už šias paslaugas atsiranda, kai paslaugos baigiamos teikti, o tais atvejais, kai šios paslaugos teikiamos ilgiau negu 12 mėnesių ir šiuo laikotarpiu nėra išrašyta PVM sąskaita faktūra už per atitinkamą laikotarpį suteiktų paslaugų kiekį ir nesumokėtas atlygis, prievolė apskaičiuoti PVM už per atitinkamą laikotarpį suteiktų paslaugų kiekį atsiranda kiekvienų kalendorinių metų paskutinę dieną, iki paslaugos baigiamos teikti. Jeigu šioje dalyje nurodytų paslaugų teikėjas arba prekių tiekėjas yra užsienio apmokestinamasis asmuo, kai kitais negu šio Įstatymo 95 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais apskaičiuoti ir sumokėti PVM privalo pirkėjas (klientas), prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai pirkėjas (klientas) gauna apskaitos dokumentą, kuriuo įformintas per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį suteiktų paslaugų arba patiektų prekių kiekis; 2) kai pirkėjas (klientas) moka atlygį už per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį patiektų prekių arba suteiktų paslaugų kiekį (įskaitant avansą, mokamą pagal nuomos sutartį, kuri numato nuomojamo daikto perdavimą nuomininkui ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos); 3) kito po ataskaitinio laikotarpio mėnesio paskutinę dieną, jeigu iki šios dienos neįvyko nė vienas iš šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų įvykių; 7. prievolė apskaičiuoti PVM už prekę, suvartotą PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti, arba paslaugą, suteiktą PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti, atsiranda, kai tokia prekė suvartojama arba paslauga suteikiama; 8. prievolė apskaičiuoti PVM už pasigamintą ilgalaikį materialųjį turtą atsiranda, kai pasigamintas turtas pradedamas naudoti PVM mokėtojo ekonominėje veikloje (pastato (statinio) esminio pagerinimo atveju – kai šie darbai baigti); 9. PVM mokėtojas, tiekiantis žemės ūkio produkciją, kurios tiekimas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi būti įforminamas žemės ūkio produkcijos pirkėjo išrašoma PVM sąskaita faktūra, turi teisę pasirinkti specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, pagal kurią prievolė apskaičiuoti PVM už jo tiekiamą žemės ūkio produkciją atsiranda, kai sumokamas atlygis už ją. Jeigu atlygis mokamas dalimis, PVM apskaičiuojamas dalimis kiekvienos atlygio dalies sumokėjimo momentu. Kai už patiektą žemės ūkio produkciją turi būti mokamos subsidijos ar dotacijos, kurios įtraukiamos į apmokestinamąją žemės ūkio produkcijos vertę, PVM nuo šios apmokestinamosios vertės dalies apskaičiuojamas, kai pirkėjas sumoka atitinkamą sumą. Pasirinkimą taikyti šioje dalyje nustatytą specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką PVM mokėtojas privalo deklaruoti vietos mokesčio administratoriui centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka ir ji taikoma apskaičiuojant PVM už žemės ūkio produkciją, kuri tiekiama pradedant kitu mokestiniu laikotarpiu nuo prašymo pateikimo dienos. PVM mokėtojas turi teisę šio pasirinkimo atsisakyti, tačiau ne anksčiau kaip praėjus 24 mėnesiams nuo to mokestinio laikotarpio, kurį ši tvarka buvo pradėta taikyti, pradžios, o PVM už žemės ūkio produkciją, kuri buvo patiekta, bet mokestis nebuvo apskaičiuotas, apskaičiuojamas pirmąjį mokestinį laikotarpį, nuo kurio vėl pradėta taikyti bendra apmokestinamojo momento nustatymo tvarka; 10. neatsižvelgiant į kitas šio straipsnio nuostatas, prievolė apskaičiuoti PVM už prekių tiekimą į kitą valstybę narę, kuriam taikomos šio Įstatymo VI skyriaus nuostatos, atsiranda, kai išrašoma PVM sąskaita faktūra, kuria įforminamas toks prekių tiekimas, bet ne vėliau kaip kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį prekės buvo išgabentos, 15 dieną; 11. prievolė apskaičiuoti PVM už prekių įsigijimą iš kitos valstybės narės atsiranda, kai šių prekių tiekėjas išrašo PVM sąskaitą faktūrą, bet ne vėliau kaip kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį prekės buvo išgabentos, 15 dieną; 12. prievolė apskaičiuoti importo PVM atsiranda, kai prekės ne iš Europos Sąjungos teritorijos įvežamos į šalies teritoriją. Kai įvežtoms į Europos Sąjungos teritoriją prekėms pradedami taikyti šio Įstatymo 123 straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodyti veiksmai, procedūros ar režimas, prievolė apskaičiuoti importo PVM atsiranda, kai prekėms šie veiksmai, procedūros ar režimas nustojami taikyti šalies teritorijoje; 13. prievolė apskaičiuoti importo PVM už prekes, kurioms pagal atitinkamus Europos Sąjungos teisės aktus yra taikomi importo muitai, žemės ūkio ar kitos rinkliavos, nustatytos Europos Sąjungos mastu, atsiranda tuo metu, kai pagal minėtus teisės aktus atsiranda prievolė už jas apskaičiuoti importo muitus, žemės ūkio ar kitas rinkliavas. Kai prekėms netaikomi jokie importo muitai, žemės ūkio ar kitos rinkliavos, prievolė apskaičiuoti importo PVM atsiranda tada, kai pagal atitinkamas Muitinės kodekso nuostatas šalies teritorijoje būtų apskaičiuota importo skola muitinei, jeigu prekėms šie muitai ar rinkliavos būtų taikomi; 14. atsiradus prievolei apskaičiuoti PVM pagal šio Įstatymo 53 straipsnio 7 dalį, PVM turi būti apskaičiuojamas tame straipsnyje nustatytu momentu;

taip pat pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. kovo l d. įsakymu Nr. VA-29 patvirtintas PVM deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisykles, privalėdamas organizuoti apskaitą taip, kad pagal PVM objektą, paslaugų suteikimo vietą tinkamai būtų pritaikytas apmokestinimo momentas ir PVM tarifai, to nepadarė ir dėl to siekdamas išvengti mokesčių, tyčia neapskaitė įsigytų iš Lenkijos Respublikos mokesčių mokėtojo M. K. (PVM kodas PL8441006007) plastikinių langų pardavimo bei jų montavimo pajamų buhalterinėje apskaitoje, t. y. šiuos duomenis paslėpė ir jų nepateikė MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkiusiai buhalterei J. J., todėl buhalterė, nieko nežinodama apie vadovo Š. B. nusikalstamą veiką, nuo gautų nuslėptų minėtų apmokestinamųjų pajamų neapskaičiavo mokėtino į biudžetą 21 procento pardavimo PVM, įrašė į PVM deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie MB „(duomenys neskelbtini)“ PVM ir jas per Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistemą pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai, o būtent:

2015 m. sausio 22 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos PVM deklaracijos (forma FR0600) už 2014 m. gruodžio mėn. mokestinį laikotarpį 29 laukelyje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie pardavimo PVM, nurodant – 3 231 Eur (11 156 Lt) PVM, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta 9 630,15 Eur (33 251 Lt), tokiu būdu 35 laukelyje liko neapskaičiuota ne mažiau 6 399,15 Eur (22 095 Lt) papildomo mokėtino į biudžetą PVM;

2016 m. sausio 20 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos PVM deklaracijos (forma FR0600) už 2015 m. gruodžio mėn. mokestinį laikotarpį 29 laukelyje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie pardavimo PVM, nurodant – 967 Eur PVM, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta 7 103 Eur, tokiu būdu 35 laukelyje liko neapskaičiuota ne mažiau 6 136 Eur papildomo mokėtino į biudžetą PVM;

2017 m. sausio 23 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos PVM deklaracijos (forma FR0600) už 2016 m. gruodžio mėn. mokestinį laikotarpį 29 laukelyje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie pardavimo PVM, nurodant – 635 Eur PVM, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta 7 664 Eur, tokiu būdu 35 laukelyje liko neapskaičiuota ne mažiau 7 029 Eur papildomo mokėtino į biudžetą PVM;

2017 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos PVM deklaracijos (forma FR0600) už 2017 m. liepos mėn. mokestinį laikotarpį 29 laukelyje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie pardavimo PVM, nurodant – 0 Eur PVM, tačiau nustatyta, jog šioje eilutėje turėjo būti nurodyta 874 Eur, tokiu būdu 35 laukelyje liko neapskaičiuota ne mažiau 874 Eur papildomo mokėtino į biudžetą PVM,

dėl to, pateikiant žinomai neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, jis nesumokėjo (6399,15 + 6136 + 7029 + 874) 20438,15 Eur PVM ir Lietuvos Respublikos biudžetui iš viso padarė 20 438,15 Eur žalą.

Be to, jis pažeidė 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą Nr. IX-675, o būtent:

pažeidė 4 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje;

pažeidė 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame nurodyta, kad taikomi šie pelno mokesčio tarifai: Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita;

pažeidė 11 straipsnį, kuriame nurodyta, kad apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita, iš pajamų: 1) atimamos neapmokestinamosios pajamos; 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai; 3) atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai,

privalėdamas organizuoti apskaitą taip, kad pagal LR pelno mokesčio bazę tinkamai būtų apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas, to nepadarė ir dėl to, siekdamas išvengti mokesčių, tyčia neapskaitė įsigytų iš Lenkijos Respublikos mokesčių mokėtojo M. K. (PVM kodas (duomenys neskelbtini)) plastikinių langų pardavimo bei jų montavimo pajamų buhalterinėje apskaitoje, t. y. šiuos duomenis nuslėpė ir jų nepateikė MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkiusiai buhalterei J. J., todėl buhalterė J. J., nieko nežinodama apie vadovo Š. B. nusikalstamą veiką, nuo gautų minėtų nuslėptų apmokestinamųjų pajamų neapskaičiavo mokėtino į biudžetą 15 proc. pelno mokesčio nuo veiklos rezultato – pelno, įrašė į pelno deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie MB „(duomenys neskelbtini) pelną“ ir jas per Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistemą pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai, o būtent:

2015 m. balandžio 8 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos pelno mokesčio deklaracijos (forma (duomenys neskelbtini) už 2014 m. mokestinį laikotarpį 18 laukelyje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie gautas apmokestinamąsias pajamas, neįtraukiant – 30 472,66 Eur (105 216 Lt) sumos gautų apmokestinamųjų pajamų, 37, 40, 52 laukeliuose buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie veiklos rezultatą – pelną, jį sumažinant 6 282,15 Eur (21 691 Lt), tokiu būdu 59, 62 laukeliuose liko neapskaičiuota ne mažiau 942,42 Eur (3 254 Lt) papildomo mokėtino į biudžetą pelno mokesčio;

2016 m. gegužės 9 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos pelno mokesčio deklaracijos (forma (duomenys neskelbtini) už 2015 m. mokestinį laikotarpį 18 laukelyje buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie gautas apmokestinamąsias pajamas, neįtraukiant – 29 217 Eur sumos gautų apmokestinamųjų pajamų, 37, 40, 52 laukeliuose buvo nurodyta žinomai neteisingi duomenys apie veiklos rezultatą – pelną, jį sumažinant 6 023 Eur, tokiu būdu 59, 62 laukeliuose liko neapskaičiuota ne mažiau 903 Eur papildomo mokėtino į biudžetą pelno mokesčio,

dėl to, pateikiant žinomai neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą pelno mokestį, jis nesumokėjo (942,42 + 903) 1 845,42 Eur pelno mokesčio ir Lietuvos Respublikos biudžetui padarė 1 845,42 Eur žalą, Šiais veiksmais iš viso valstybei padaryta (20 438,15 + 1 845,42) 22 283,57 Eur dydžio žala. Šiais savo veiksmais Š. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis Š. B. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prieš tai dirbo Alytaus regiono UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos salono vadovu, kuri turėjo Alytuje plastikinių langų, durų, vartų prekybos saloną, užsiėmė smulkiais apdailos darbais. 2012 metais bendrovę nupirko Skandinavijos bendras koncernas „(duomenys neskelbtini)”. Naujieji vadovai nurodė, kad arba jie uždaro Alytaus padalinį, arba gali įkurti savo įmonę frančizės pagrindu. Įkurdamas bendrij,ą tarėsi su kolega vadybininku A. A., jog abu bus bendrijos steigėjai, tačiau kai jau beveik visi dokumentai buvo sutvarkyti, A. A. atsisakė būti steigėju, todėl steigėju liko tik jis. Įsakymu pasiskyrė save direktoriumi ir juo buvo visą veiklos laikotarpį. Sutvarkius steigimo dokumentus, visi darbuotojai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perkelti į MB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2012 m. iki 2017 m., kai buvo bendrijai iškeltas bankrotas, vykdė tokią pačią veiklą kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Direktorius į bendriją įnešdavo pinigų, kad išmokėtų darbuotojams atlyginimus, tiekėjams skolas. Buhalterinę apskaitą tvarkė J. J., kuri užeidavo kelioms valandoms į saloną ir ten tvarkydavo apskaitą pagal direktoriaus jai pateikiamus dokumentus, pačioje ūkinėje veikloje nedalyvaudavo. Bendrijos veiklos klausimais - pirkimais, pardavimais, montavimo paslaugomis, apmokėjimais rūpinosi įmonės vadovas. Vadybininkas A. A. buvo atsakingas už sutarčių sudarymą, medžiagų pirkimą, iš dalies už montuotojų darbą, klientų paiešką. Bendrijoje kasininku buvo direktorius, pas jį buvo gryni pinigai, taip pat valdė banko sąskaitą ir vykdė atsiskaitymus. Kasos pajamų bei išlaidų orderius, kasos knygą pildė buhalterė. Avansu vadovui buvo išduodami pinigai, avansines apyskaitas ir viską, kas su jomis susiję, pildė buhalterė. Deklaracijas Sodrai bei mokesčių inspekcijai teikdavo buhalterė pagal pateiktuose buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis. Ji deklaracijas atspausdindavo, duodavo direktoriui pasirašyti ir pateikdavo skenuotas, buvo ir deklaracijų, kurios buvo pateikiamos ir elektroniniu būdu, jas pateikdavo buhalterė be jo žinios, pagal jai pateiktus dokumentus. Buhalterė informuodavo jį apie deklaracijose pateikiamus duomenis. Mokėtinas mokesčių ir kitų mokėjimų sumas buhalterė užrašydavo ant lapelio ir paduodavo jam, ir pagal nurodytus duomenis jis atlikdavo mokėjimus. Kaltinamasis Š. B. nurodė, jog buhalterinėje apskaitoje neapskaitė plastikinių langų įsigijimo 2014 m. – 2017 m. iš M. K., už kuriuos atsiskaitė grynais pinigais, taip pat neapskaitė minėtų iš M. K. įsigytų plastikinių langų bei jų montavimo paslaugų pardavimų ūkinių operacijų bei iš to gautų pajamų, neapskaičiavo pardavimo PVM, dėl to liko neapkaitytos pardavimo pajamos nuo realizuotų plastikinių langų bei jų montavimo paslaugų, neteisingai deklaruoti duomenys apie pelną, nes tikėjosi, kad kontroliuojančios institucijos, tarp jų Valstybinė mokesčių inspekcija, to nepastebės. Be to, manė, kad tokiu būdu galės padėti MB „(duomenys neskelbtini)“, kuomet atsirado bendrijoje finansinių sunkumų. Gautas iš M. K. sąskaitas bei pajamas nuslėpė ir jų nepateikė buhalterei. Buhalterė, nežinodama apie šių sąskaitų egzistavimą, negalėjo šių duomenų tvarkyti, apskaitą tvarkė tik pagal tuos dokumentus, kuriuos jai pateikdavo, todėl tokie duomenys ir buvo suvesti, o tai nulėmė pasekmes. Supranta, kad dėl jo neteisėtų veiksmų apgaulingai buvo tvarkyta MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita ir Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl jo kaltės buvo pateiktos pridėtinės vertės ir pelno mokesčio deklaracijos, kuriose nurodyti žinomai neteisingi duomenys apie gautas apmokestinamąsias pajamas, neįtraukiant gautų apmokestinamųjų pajamų už realizuotus plastikinius langus ir dėl to liko neapskaičiuota papildomo mokėtino į biudžetą PVM 20 438,15 Eur ir pelno mokesčio 1 845,42 Eur, ir dėl to iš viso liko nesumokėta ne mažesnė nei 22 283,57 Eur mokesčių. Supranta, kad nesumokėjo valstybinei mokesčių inspekcijai minėto dydžio mokesčių sumą ir dėl to padarė valstybei minėto dydžio žalą. Be to, nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 24 d. iki 2017 m. liepos 31 d. neinventorizavo atsargų (prekių, skirtų perparduoti), netikrino faktinių atsargų kiekių su buhalterinės apskaitos duomenimis, nes gale metų nebuvo galimybės daryti inventorizacijų, kadangi inventorizuojamo turto beveik nebuvo, nes paprastai medžiagas ar langus nupirkdavo, sukomplektuodavo, panaudodavo ir parduodavo. Jei būdavo kokių medžiagų, tai inventorizacijas pasidarydavo sau, pradžioje veiklos taip dažniau darydavo, pabaigoje bendrijos veiklos nelabai ką būdavo inventorizuoti, todėl neinventorizuodavo. Visiškai prisipažįsta dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai dėl to gailisi, įsipareigoja atlyginti jo veiksmais padarytą žalą. Civilinį ieškinį pripažįsta, sutinka su jo dydžiu ir įsipareigoja jį atlyginti. (4 t., b. l. 127-130, 133-134).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. J. parodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo buhaltere nuo 2013 m. gegužės iki 2017 m. rugpjūčio. Nurodė, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrė savininkas Š. B.. Nežino, kokiu laikotarpiu ir kokią veiklą vykdė MB „(duomenys neskelbtini)“. Jos darbas vyko nuotoliniu būdu, apskaitą vedė iš pirminių dokumentų, buhalterine programa nesinaudojo, viską tvarkė namuose savo asmeniniame kompiuteryje ir lenteles persiųsdavo vadovui, o registrus atsispausdindavo ir susegdavo į segtuvus, kurie buvo ofise. MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus ji pasiimdavo iš ofiso, kuriuos suvedusi, grąžindavo. Visi dokumentai ir deklaracijos buvo ofise segtuvuose, su jais vadovas galėdavo susipažinti bet kuriuo metu. Kadangi MB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijas ir kitas nustatyta tvarka reikiamas ataskaitas pateikinėjo elektroniniu būdu, jos vadovas Š. B. apie MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, jos apyvartą, pajamas, pelną, turtą sužinodavo elektroniniu paštu. Suvedusi pirminius dokumentus, apie rezultatus pranešdavo vadovui iki sekančio mėnesio 20 d. Visą informaciją, kokius mokesčius reikia sumokėti, ji teikdavo į MB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninį paštą. Vadovas ir vadybininkas žinojo, kokius dokumentus reikia vesti į apskaitą. Dėl dokumentų pateikimo bendravo su vadovu. Ji pildė pirkimo - pardavimo registrus, kasos dokumentus, banko registrą, visas VMI ir Sodros deklaracijas, statistines formas. Prie VMI ir Sodros turėjo prieigą ir per ją teikdavo dokumentus. MB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų srautus tvarkė vadovas. Kasininko nebuvo, už kasininką pasirašydavo vadovas, nors įsakymo dėl jo paskyrimo nebuvo. Bendrijos vadovas valdė sąskaitas, sprendė bei vykdė pinigų išmokėjimus, gryni pinigai taip pat buvo vadovo žinioje. Grynų pinigų priėmimo kvitus, kasos pajamų bei išlaidų orderius išrašinėjo vadybininkas A. A., pinigų priėmimo kvitus išrašinėjo ir vadovas. Kasos knygą pildė ji kompiuteriu. MB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai avansu nebuvo išduodami. Nuo 2013 m. balandžio 24 d. iki 2017 m. liepos 31 d. buvo neinventorizuotos atsargos (prekės, skirtos perparduoti), netikrinti faktinių atsargų kiekiai su buhalterinės apskaitos duomenimis, nes metų pabaigoje likučių nebuvo nei faktinių, nei buhalterinėje apskaitoje. Parodė, kad PVM deklaracijas pildė ji ir buvo klaususi vadovo dėl PVM taikymo, jis nurodė, jog sąskaitos išrašytos teisingai, todėl PVM deklaracijose už 2014, 2015, 2016 metų mokestinius laikotarpius rodė be PVM, pritaikiusi 0 procentų PVM tarifą vykdytiems tiekimams į Švedijos Respubliką vietoje 21 procento dydžio PVM tarifo. 2016 m. balandžio mėn. PVM deklaracijoje už įsigytus statybos darbus, kuriems taikomas atvirkštinis PVM, neišskaičiuotas ir į biudžetą, nesumokėtas pardavimo PVM, kadangi buvo pirkimas pagal PVM 96 straipsnį ir šiuo atveju buvo padaryta žmogiška klaida – neparodyta PVM deklaracijoje 33 – Pardavimo PVM, bet šitas pirkimo PVM nepriskaitytas prie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM deklaracijoje, todėl biudžetui nuostolis nepadarytas. Metinėse pelno deklaracijose už 2013, 2014, 2015 metų mokestinius laikotarpius nurodyti žinomai neteisingi duomenys apie pelno mokesčio tarifą, t. y. vietoje 15 proc. nurodant pelno mokesčio tarifą 5 proc., nes vadovas jai nesuteikė informacijos apie kitų įmonių akcijas. Jis turėjo jai pranešti, kad turi kitų įmonių akcijų. Bendrijoje veikla buvo vykdoma iš vadovo daromų piniginių įnašų į įmonę, iš kokių pajamų jis tai darė, ji nežino (4 t., b. l. 49-56).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. A. parodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku dirbo nuo 2013 m. iki 2017 m. rugpjūčio, kai bankrutavo bendrija. Jis dirbo praktiškai ofise, buvo atsakingas už langų, klientų priėmimą, aptarnavimą, kainų apskaičiavimą, sutarčių sudarymą, matavimus ir pan. 2013 m. „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo, tačiau prieš tai atskyrė montavimą, ir vadovybė privertė įkurti visuose filialuose mažąsias bendrijas, įkurta mažoji bendrija liko savarankiškai dirbti po „(duomenys neskelbtini)“ bankroto. Mažosios bendrijos steigėjas ir vadovas buvo Š. B.. Vadovas buvo atsakingas už visą veiklą, rūpinosi pirkimu, pardavimais, montavimo paslaugomis, apmokėjimais, sutarčių sudarymu, medžiagų užpirkimu, montuotojų darbu, klientų paieška ir pan., tačiau dalis visų šių punktų buvo ir A. A. darbas, nes tekdavo klientų paieškoti, medžiagas užsakyti, montuotojams darbą nurodyti ir pan. MB „(duomenys neskelbtini)“ visą veiklos laikotarpį vykdė prekybą ir montavimą plastikinių langų ir durų, sekcijinių garažo vartų, šarvo durų. MB „(duomenys neskelbtini) “ apskaitą tvarkė buhalterė J. J., dažniausiai ofise. A. A. išrašydavo sąskaitas faktūras, darbų aktus, jei apmokama grynais pinigais, išrašydavo grynųjų pinigų paėmimo kvitus ir viską sudėdavo į vadinamą buhalterės stalčių, kai ji atvykdavo dokumentus pasiimdavo iš to stalčiaus. Kasininko nebuvo, jei klientas grynais sumokėdavo, tai jis pasiimdavo kortelę ir nešdavo pinigus įdėti į banko sąskaitą. Gryni pinigai būdavo ofise stalčiuje, ar jų būdavo pas vadovą, jis nežino. Banko sąskaitas valdė vadovas, t. y. jis su buhaltere tardavosi tarpusavyje, tačiau vadovo žodis būdavo paskutinis. Bendrijoje grynų pinigų priėmimo kvitus išrašinėdavo ir paimdavo pinigus A. A. ir vadovas. Kasos pajamų bei išlaidų orderius rašydavo buhalterė bei pildė kasos knygą. MB inventorizacijos nebuvo atliekamos, nes metų gale nelikdavo gaminių. Mano, jog vadovą Š. B. buhalterė informuodavo apie įmokų Sodrai, mokesčių VMI, kitų mokėjimų sumas, datas. Nurodė, jog K. B. bendrijoje dirbo tiek pat kiek jis, manė, kad K. B. įformintas dirba, nes kiekvieną rytą ateidavo į darbą, koks susitarimas buvo ir kokiu tikslu, to nežino. A. A. visais atvejais išrašydavo pardavimo sąskaitas faktūras prieš montavimą, kaip nutiko, kad įsigijimai už prekes atlikti grynaisiais pinigais nebuvo apskaityti bendrijos apskaitoje bei plastikinių langų bei jų montavimo paslaugų pardavimų įvykusios ūkinės operacijos neatvaizduotos vedamos buhalterinės apskaitos dokumentuose bei registruose, nežino. Faktinis atsargų judėjimas sandėlyje ne visada atitiko atsargų registravimą buhalterinėje apskaitoje, greičiausiai dėl to, kad dalis prekių nebuvo parodyta apskaitoje, tačiau tiksliai nežino. Atlyginimą gaudavo minimalų ir lauko priedą, dar dalis priklausydavo nuo sudarytų sutarčių. Neapskaityto atlyginimo negaudavo. Į buhalterio ir vadovo veiklą jis nesikišo (4 t., b. l. 59-64).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas K. S. nurodė, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo langų, durų montuotoju 2015 – 2016 m. Buvo atsakingas už montavimo darbus. Už ką buvo atsakingas direktorius, kokius konkrečius darbus atlikdavo, nežino. MB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė langų, durų ir vartų montavimo paslaugas. K. S. bendrijos veikloje nedalyvavo, jokių dokumentų nepildė. Jam dokumentus paduodavo direktorius Šarūnas, K. S. pateikdavo juos pasirašyti klientui ir vėl perduodavo direktoriui. Mano, jog tai buvo sąskaitos faktūros. MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vadybininkas A. A. Apie buhalterinę apskaitą, grynuosius pinigus, duomenų teikimą įvairioms institucijoms ir pan. nieko nežino. A. A. viską, kas susiję su langų priėmimu, tvarkydavo, kartais atvažiuodavo ir direktorius. Jis neprisimena, kad būtų pasirašęs ant plastikinių langų priėmimo dokumentų, tačiau savo parašą ant dokumentų atpažino, neatsimena pasirašinėjimo aplinkybių. K. B. įmonėje mažai buvo. Kai jie atvažiuodavo, langai jau būdavo iškrauti, jiems duodavo kitą dieną reikiamus dokumentus, jie jų pasiimdavo, kiek ir kokių reikia, ir išvažiuodavo pas klientą pagal adresą. Gal yra buvę keli kartai, kad ir jie yra iškrovę langus, bet jokių dokumentų nepasirašinėdavo ir netvarkydavo, tą padarydavo dažniausiai A. A. ar pats direktorius (4 t., b. l. 75-79).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas K. B. parodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo techniku nuo įsikūrimo, langus remontuodavo, reguliuodavo po dėjimo, pamatuodavo ir pan., paskui sirgo ir išėjo į pensiją. Įmonės vadovas buvo jo sūnus Š. B., dirbo dar buhalterė J. J., vadybininkas A. A., du montuotojai: K. ir S. Vadybininkas A. A. jiems duodavo darbus, išrašydavo važtaraščius, sąskaitas, grynų pinigų priėmimo kvitus, numatydavo darbus. Montuotojai paimdavo darbų lapą ir važiuodavo atlikti paskirtų darbų. Nežino daugiau nieko, kaip įmonėje buvo tvarkoma buhalterinė apskaita, nežino, kodėl apskaitoje neapskaityta įsigijimai iš Lenkijos Respublikos mokesčių mokėtojo M. K., nežino, kaip atsitikę, kad Lenkijos mokesčių mokėtojas pateikė dokumentus, pagrindžiančius vykdytus tiekimus MB „(duomenys neskelbtini)“: PVM sąskaitas faktūras, apmokėjimo dokumentus, CMR važtaraščius, kuriuose nurodyta prekių iškrovimo vieta MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo adresu, prekes priėmusių asmenų vardai, pavardės, gavimas patvirtintas parašais: A. A., K. B., K. S., nežino, kodėl K. B. ant dokumentų pasirašinėjo visus 2014-2017 m., nors įmonėje jis buvo įdarbintas laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 14 d. iki 2014 m. vasario 28 d. (4 t., b. l. 67-71).

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. sausio 10 d. patikrinimo aktu Nr. (7.45) FR0680-7 dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita tvarkoma pažeidžiant BAĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi įmonės apskaita iš dalies nebuvo tvarkoma pagal šį įstatymą ir kitus teisės aktus, apskaitoje neužfiksuotos visos įvykusios ūkinės operacijos, neapskaityta dalis pajamų, neteisingai apskaičiuoti ir deklaruoti mokesčiai; 4 straipsnį, 6 straipsnį, nes į apskaitą įtraukė ne visas ūkines operacijas, neapskaitė dalies pajamų, 12 straipsnio 1 punkto nuostatas, nes privaloma įforminti visas ūkines operacijas, ūkinė operacija turi būti įvykusi apskaitos dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis, dokumento rekvizitai turi identifikuoti ūkinę operaciją atlikusius asmenis. Vadovaujantis BAĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tikrinamuoju laikotarpiu MB (duomenys neskelbtini) apskaitą tvarkė J. J.. Vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatomis, tikrinamuoju laikotarpiu MB (duomenys neskelbtini) vardu dokumentus pasirašė vadovas Š. B.. Vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatomis, tikrinamuoju laikotarpiu už MB (duomenys neskelbtini) apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako vadovas Š. B.. Atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytus BAĮ straipsnių pažeidimus, už laikotarpį nuo 2013-04-24 iki 2017-07-31 iš dalies negalima nustatyti MB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos rezultatų bei nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų ir struktūros. Patikrinimo metu mokesčiai apskaičiuoti pagal bankroto administratoriaus pateiktus pirminius apskaitos dokumentus, suvestinius buhalterinės apskaitos registrus, VMI duomenų bazėse esančius bei trečiųjų šalių pateiktus duomenis. Be to MB (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 37, 63, 64 punkto nuostatas, nes tikrinamuoju laikotarpiu MB (duomenys neskelbtini) neinventorizavo atsargų (prekių, skirtų perparduoti), nebuvo tikrinami faktiniai atsargų kiekiai su buhalterinės apskaitos duomenimis.