Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-07-04 · Administracinė byla Nr. I-481-609/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-07-04Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-03-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. eP-101-492/2015Nutartis · 2015-10-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. ApeliacijaSprendimas · 2015-12-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-07-04
Bylos Nr.
I-481-609/2014
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01857-2013-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
M. R.
Atsakovas
Kretingos rajono savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
R. Ž., G. Ž.
Kategorijos
  • 11.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-481-609/2014Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01857-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 11.8, 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės, Remigijaus Armino, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjos M. R. atstovui Linui Mažoniui, atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovui Algimantui Gedvilui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. R. skundą atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. Ž., G. Ž. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja M. R. prašo panaikinti atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2013-11-07 sprendimą Nr. (4.1.23)D3-5985 ir atsakovę įpareigoti vykdyti 1998 m. birželio 16 d. Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo Nr. VIII-792 reikalavimus bei teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išduoti valstybės garantiją, patvirtinančią, kad natūra grąžinto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Darbėnuose, Kretingos rajone, nuomininkei M. R. bus suteiktos kita didesnės vertės gyvenamoji patalpa, kurios dalis, atitinkanti nuomojamų patalpų vertę, nurodytą valstybės garantijoje, bus neatlygintinai perduota nuosavybėn, o likusią dalį, kuri neviršys valstybės remiamų būsto kreditų nustatytų dydžių, ji privalės išsipirkti rinkos kaina Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais. Be to, pareiškėja prašo pavesti Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto vertintojams atlikti ekspertizę ir nustatyti gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Darbėnuose, Kretingos rajone, kurioje gyveno pareiškėja ir į kurią 1999 04 27 sprendimu Nr. 51 buvo atkurtos nuosavybės teisės buvusiai savininkei Darbėnų Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus parapijai, rinkos vertę 1998 12 31 dienai.

Skunde ir jo patikslinimuose nurodė, jog 2013-10-25 pareiškėjos vardu buvo kreiptasi į atsakovę dėl garantinio dokumento, patvirtinančio, kad pareiškėjai neatlygintinai bus suteikta kita gyvenamoji patalpa, išdavimo. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-11-07 rašte Nr. (4.1.23)D3-5985 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad pareiškėjai jos prašomas garantinis raštas nebus išduotas, nes sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pastatus metu pareiškėja patalpoje, grąžintoje buvusiam savininkui Darbėnų Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus parapijai, nebegyveno. Pareiškėjos nuomone, atkūrus nuosavybės teises į ginčo gyvenamąją patalpą, Kretingos rajono savivaldybės administracija jai, kaip buvusiai jos naudotojai, turėjo išduoti valstybės garantiją dėl kitos gyvenamosios patalpos suteikimo. Pareiškėja nurodė, jog nuomininkams, gyvenusiems buvusiems savininkams natūra grąžintuose gyvenamuosiuose namuose, butuose, patalpose, teisė į valstybės garantiją buvo reglamentuota dar 1991-06-18 Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 8 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 21 straipsnio 6 dalyje, 1997-07-01 Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 20 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 5, 124, 126 punktuose, 1998-06-16 Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo Nr. VIII-792 9 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-07-05 nutarimu Nr. 793 patvirtintos Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnyje, įgyvendinimo tvarkos 2.2 punkte, o šių teisinių santykių tęstinumą pabrėžė Konstitucinis Teismas 2003-03-04 nutarime, konstatavęs, jog valstybė, priėmusi sprendimą atkurti nuosavybės teises, privalo laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir sudaryti sąlygas minėtą piliečių teisę realiai įgyvendinti. Valstybės nustatytos garantijos nuomininkams yra kartu valstybės garantijos savininkams, nes tik įvykdžius garantijas nuomininkams savininkai gali visiškai įgyvendinti savo nuosavybės teises.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas prašo skundą patenkinti visiškai skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovė Kretingos rajono savivaldybės administracija atsiliepimuose į skundą ir jo patikslinimus nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir skundo prašo netenkinti. Teigia, jog pareiškėja negali pretenduoti į valstybės garantiją, patvirtinančią, kad jai neatlygintinai bus suteikta kita gyvenamoji patalpa. Argumentuoja, kad pareiškėja gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Darbėnuose, Kretingos rajone, kuris nuosavybės teise priklauso Kretingos rajono savivaldybei. Teigia, jog šiame bute pareiškėja gyvena nuo 1998 12 31, o iki išnuomojant šią gyvenamąją patalpą, ji gyveno patalpose, į kurias Kretingos rajono tarybos 1999-04-27 sprendimu Nr. 51 nuosavybės teisės buvo atkurtos Darbėnų Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus parapijai. Atsakovės nuomone, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos tiek, kiek tai susiję su valstybės garantijų išdavimu, neturėtų būti taikomos, nes sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo metu pareiškėja gyvenamosiose patalpose, į kurias buvo atkurtos nuosavybės teisės buvusiam savininkui, nebegyveno. Mano, kad ginčo teisiniams santykiams taikytinos ne Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, o Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo nuostatos. Teigia, jog pareiškėja buvo užpildžiusi Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 2 priedėlį ir buvo išreiškusi valią, kad jai būtų suteikta valstybės parama ir išnuomota savivaldybei priklausanti gyvenamoji patalpa, taikant valstybės nuomos mokesčio tarifus. Pabrėžia, kad pareiškėja nuomoti gyvenamąją patalpą sutiko, todėl 1998-12-31 su ja buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), Darbėnuose, Kretingos rajone, nuomos sutartis. Nesutinka su pareiškėjos prašymu skirti ekspertizę, nes pagal galiojantį teisinį reglamentavimą savininkams grąžintinų natūra gyvenamųjų namų, jų dalių, butų, kuriuose gyvena nuomininkai, rinkos vertės nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-12-21 nutarimas Nr. 1455 „Dėl valstybės išperkamo iš savininkų turto bei savininkams sugrąžintų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų, kuriuose gyvena nuomininkai, vertės nustatymo“. Pažymi, jog pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą pareiga nustatyti turto vertę tenka savivaldybės administracijos direktoriui, o ne teismui. Mano, jog nagrinėjamu atveju ginčas kyla ne dėl garantijos dydžio, o dėl pareiškėjos teisės į valstybės garantiją.

Teismo posėdžio metu atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Konstatuojama.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl valstybės garantinio dokumento išdavimo. Pareiškėja M. R. siekia, kad jai, kaip natūra grąžintame gyvenamąjame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Darbėnuose, Kretingos rajone, buvusios gyvenamosios patalpos nuomininkei, būtų išduota valstybės garantija, patvirtinanti, jog jai bus suteikta kita didesnės vertės gyvenamoji patalpa, kurios dalis, atitinkanti nuomojamų gyvenamųjų patalpų vertę, nurodytą valstybės garantijoje, bus neatlygintinai perduota jos nuosavybėn, o likusią dalį, kuri negali viršyti valstybės remiamų būsto kreditų nustatytų dydžių, ji privalės išsipirkti rinkos kaina Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja M. R. buvo įtraukta į Kretingos rajono Darbėnų apylinkės viršaičio 1992-06-16 sudarytą sąrašą asmenų, gyvenusių grąžintinuose buvusiems savininkams gyvenamuosiuose namuose Darbėnų apylinkėje. Pareiškėja prašė jos šeimai suteikti valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis ir nurodė, jog nuo 1987-10-05 ji yra gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Darbėnuose, Kretingos rajone, nuomininke. Piliečio, pageidaujančio gauti valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, anketoje pareiškėja pažymėjo, kad pageidauja išsinuomoti savivaldybės gyvenamąsias patalpas, taikant valstybės reguliuojamus nuomos mokesčių tarifus. Iš prašymo suteikti gyvenamąją patalpą turinio matyti, jog pareiškėja jai ir jos šeimai suteikti kitą gyvenamąją patalpą prašė, kadangi, anot jos, gyvenimo sąlygos Darbėnų parapijos klebonui priklausančiame gyvenamajame name buvo labai blogos, namas avarinės būklės, neremontuojamas, daug metų buvo visai nešildomas, o sergančiai jos dukrai reikalingos geresnės gyvenimo sąlygos. Byloje pateiktame pasižadėjime yra pažymėta, kad pareiškėja sutinka nuomoti Kretingos rajono savivaldybės jai siūlomą gyvenamąją patalpą. 1998-12-31 pareiškėja pasirašė neterminuotą 58,17 kv.m. gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), Darbėnuose, Kretingos rajone, nuomos sutartį. 1999-04-27 Kretingos rajono tarybos sprendimu Nr. 51 į buvusį parapijos pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje, Darbėnų miestelyje, Darbėnų seniūnijoje, buvo atkurtos nuosavybės teisės ir jis grąžintas natūra Darbėnų Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčiai. 2013-10-25 pareiškėjos M. R. įgaliotas atstovas kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas M. R. išduoti garantinį dokumentą, patvirtinantį, kad pareiškėjai bus neatlyginamai suteikta kita gyvenamoji patalpa. 2013-11-07 Kretingos rajono savivaldybės administracijos sprendime, įformintame raštu Nr. (4.1.23)-D3-5985, nurodyta, kad pareiškėjos M. R. prašymas jai išduoti garantinį dokumentą, patvirtinantį, kad jai neatlygintinai bus suteikta kita gyvenamoji patalpa netenkinamas, kadangi nuosvybės teisių atkūrimo momentu pareiškėja ginčo gyvenamojoje patalpoje nebegyveno, todėl jos atžvilgiu Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos tiek, kiek tai susiję su valstybės garantijų išdavimu, neturėtų būti taikomos.

Nuosavybės teisių atkūrimo teisinius santykius reglamentuoja 1997-07-01 priimtas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau ir Atkūrimo įstatymas) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą akcentuota, kad nuosavybės teisių atkūrimui reguliuoti taikytas teisinei valstybei būdingas socialinių interesų pusiausvyros įtvirtinimo teisėje modelis (Administracinių teismų praktika Nr. 8, 425 p.), be kita ko reiškiantis, kad būtina siekti suderinti tiek savininkų, kuriems atkurtos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, tiek ir nuomininkų, kurie gyvena savininkams grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje ar bute interesus.

Pareiškėjos išsikėlimo iš ginčo gyvenamosios patalpos ir nuosavybės teisių į ją atkūrimo buvusiam savininkui metu galiojusios originalios Atkūrimo įstatymo redakcijos 20 straipsnio 1 dalis numatė, kad kai piliečiui grąžinamas natūra gyvenamasis namas, jo dalis, butas, kuriuose gyvena nuomininkai, visas nuomininkų teises ir pareigas pagal gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Vyriausybės nustatyta tvarka perima savivaldybė iki to laiko, kol valstybė nuomininkui suteiks kitą gyvenamąją patalpą arba kitaip su juo atsiskaitys šiame įstatyme nurodytais būdais. Atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalis reglamentavo, jog savivaldybė privalo pagal Vyriausybės nustatytą tvarką ir sąlygas išduoti garantinį dokumentą, patvirtinantį, kad nuomininkams, gyvenantiems piliečiui sugrąžintame name, jo dalyje, bute, bus neatlyginamai suteiktos kitos gyvenamosios patalpos. Jeigu nuomininkas atsisako šios galimybės, tada savivaldybė privalo pagal Vyriausybės nustatytą tvarką ir sąlygas kompensuoti kitų gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidas arba nuomininko pageidavimu neatlygintinai skirti žemės sklypą gyvenamajam namui statyti.

Nors, atsakovės nuomone, pareiškėja neturi teisės į valstybės garantijos suteikimą, nes nuosavybės teisių natūra atkūrimo metu ji gyvenamojoje patalpoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Darbėnuose, Kretingos rajone, negyveno, vertintina, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog jau nuo 1991 metais prasidėjusio piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso pradžios pareiškėja įgijo nuomininkės, gyvenančios buvusiems savininkams grąžintiname gyvenamąjame name, statusą ir iš minėtos patalpos buvo iškeldinta būtent dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvusiam savininkui.

Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymas (toliau – ir Įstatymas) detalizuoja valstybės garantijas sugrąžintų natūra gyvenamųjų namų, jų dalių, butų nuomininkams ir savininkams, šių garantijų įvykdymo tvarką ir sąlygas, garantijų turėtojų teises ir pareigas. Šio įstatymo 1 straipsnis, apibrėždamas įstatymo taikymo sritį, nurodo, kad įstatymas reglamentuoja valstybės garantijas tiek sugrąžintų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų savininkams, tiek ir jų nuomininkams.

Motyvuojamoji dalis

Įstatymo 9 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės administracijos direktorius savininkams ir nuomininkams, gyvenantiems savininkui (piliečiui, religinei bendruomenei ar bendrijai) grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute, privalo išduoti valstybės garantinį dokumentą. Garantinio dokumento išdavimas yra savivaldybės vykdomųjų institucijų pareiga. Įstatymo 9 straipsnio 2 dalis pateikia baigtinį sąrašą garantijų, iš kurių tik vieną gali pasirinkti grąžinto gyvenamojo namo, jo dalies ar buto nuomininkas. Savo valią dėl valstybės garantijos pasirinkimo nuomininkai pareiškia raštu per mėnesį nuo savivaldybės administracijos direktoriaus pranešimo gavimo dienos. Jeigu nuomininkai per šį laiką nepareiškia savo valios dėl valstybės garantijos pasirinkimo, išduodama Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta garantija, t. y. garantija, kad bus Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomotos kitos valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę. Savivaldybės administracijos direktorius kartu privalo išduoti valstybės garantiją ir sugrąžinto gyvenamojo namo, jo dalies, buto savininkui (Įstatymo 9 straipsnio 4 dalis).

Nuomininkams, gyvenantiems buvusiems savininkams grąžintuose gyvenamuosiuose namuose, taip pat buvo taikomos Lietuvos Respublikos gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo (Aprūpinimo įstatymo) nuostatos. Aprūpinimo įstatymo 11 straipsnis (nuo 1995-03-08 įsigaliojusios Aprūpinimo įstatymo redakcijos – 9 straipsnis) nustatė, kad teisę į valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis piliečiai turi, kai yra bent viena iš šio straipsnio 1-5 punktuose numatytų sąlygų, o šio straipsnio 2 punktas reglamentavo, kad tokią teisę turi piliečiai, kurie gyvena buvusiems savininkams grąžintuose namuose (butuose) nepriklausomai nuo gyvenamosios patalpos dydžio. Pagal Aprūpinimo įstatymo 12 straipsnį, piliečiai, turintys teisę į valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, gali pasirinkti vieną iš šių paramos formų: 1) gauti kreditą lengvatinėmis sąlygomis arba subsidijas gyvenamajam namui ar butui pasistatyti arba nusipirkti; 2) išsinuomoti savivaldybių gyvenamąsias patalpas, taikant valstybės reguliuojamus nuomos mokesčių tarifus; 3) pirkti išsimokėtinai iš savivaldybių ir valstybinių įmonių nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Šioje įstatymo normoje numatytos valstybės paramos apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis formos iš esmės yra analogiškos kaip ir Atkūrimo įstatymo 20 straipsnyje numatytos garantijos nuomininkams. Aprūpinimo įstatymo 17 straipsnis nustatė, kad norėdamas gauti valstybės paramą, pilietis parašo nustatytos formos prašymą suteikti valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis (Įstatymo 2 priedėlis) ir prie prašymo prideda šio įstatymo 3 priedėlyje pateiktos formos anketą.

Nors pareiškėja M. R. dar 1992-06-16 buvo įtraukta į Kretingos rajono, Darbėnų apylinkės viršaičio sudarytą sąrašą asmenų, turinčių gyvenamųjų patalpų poreikį dėl jų gyvenimo grąžintinuose buvusiems savininkams gyvenamuosiuose namuose Darbėnų apylinkėje, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaip buvo numatyta Aprūpinimo įstatymo 11 straipsnio 2 punkte, pareiškėja kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybę, prašydama jai suteikti valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, taip pat užpildė anketą, pažymėdama, kad pasirenka šio įstatymo 12 straipsnio 2 punkte numatytą paramos formą - išsinuomoti savivaldybės gyvenamąją patalpą, taikant valstybės reguliuojamus nuomos mokesčių tarifus. Pasižadėdama atlaisvinti Darbėnų klebonijai priklausiusią gyvenamąją patalpą, pareiškėja išreiškė valią nuomoti Kretingos rajono savivaldybei priklausančią ir pareiškėjai pasiūlytą gyvenamąją patalpą, todėl darytina išvada, jog pagal tuo metu galiojusių įstatymų nuosatas pareiškėja sutiko su siūloma Atkūrimo įstatymo 20 straipsnyje numatyta valstybės garantija nuomininkams, gyvenantiems buvusiems savininkams grąžintuose gyvenamuosiuose namuose.

Nors realiai garantinis dokumentas pareiškėjai ir nebuvo išduotas, gyvenamosios patalpos suteikimas pareiškėjos prašyme nurodytu būdu sutinkamai su Atkūrimo įstatymo 20 straipsnio nuostatomis atitiko tikrąją pareiškėjos valią, Tokią aplinkybę patvirtina ir byloje esanti 1998-12-31 buto, (duomenys neskelbtini), Darbėnuose, Kretingos rajone, nuomos sutartis, kurios pareiškėja neginčija.

Konstatuotina, kad vadovaujantis pareiškėjos išsikėlimo iš savininkui grąžintinos gyvenamosios patalpos ir nuomos sutarties sudarymo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis, pareiškėjai valstybės garantija- neatlygintinas kitos gyvenamosios patalpos suteikimas, buvo suteikta ir įvykdyta. Pagal Įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi bei Atkūrimo įstatymo nuostatas nuomininkai turi teisę tik į vieną valstybės garantiją, todėl vertintina, kad pareiškėjos prašymas jai suteikti valstybės garantiją yra nepagrįstas.

Nors nurodymu, kad pareiškėja neturi (-ėjo) teisės į valstybės garantiją, atsakovė netinkamai aiškino teisės aktus, konstatavus, jog atsisakymas pareiškėjai M. R. išduoti valstybės garantiją yra pagrįstas, pagrindų 2013-11-07 sprendimui Nr. (4.1.23)-D3-5985 panaikinti ir atsakovę įpareigoti atsakovę atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus, nėra.

Patikslintu skundu pareiškėja prašė skirti ekspertizę, siekiant nustatyti patalpų (duomenys neskelbtini), Darbėnuose, Kretingos rajone, kuriose gyveno pareiškėja ir į kurias 1999-04-27 sprendimu Nr. 51 buvo atkurtos nuosavybės teisės buvusiam savininkui Darbėnų Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus parapijai, rinkos vertę 1998-12-31.

Kadangi nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne dėl valstybės garantijos dydžio, o dėl pareiškėjos teisės į valstybės garantijos suteikimą, prašymas skirti gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Darbėnuose, Kretingos rajone, turto vertės ekspertizę netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Eglė KiaurakytėAušrelė MažrimienėRemigijus Arminas