- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-21
- Bylos Nr.
- e2-9280-984/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00424-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- E. A.
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Asta Katinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui E. A. (E. A.) dėl žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą 191,11 Eur žalą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad gavus Lenkijos kompetentingos institucijos sąskaitas, patvirtinančias, kad atsakovui Lenkijoje buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, jos buvo apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis. Remiantis Apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu (2018 m. lapkričio 9 d.) atsakovas nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti Europos sveikatos draudimo kortelės (toliau – ESDK) Lenkijos sveikatos priežiūros įstaigai. Todėl dėl neteisėto ESDK panaudojimo PSDF biudžetui buvo padaryta 191,11 Eur žala. Atsakovui buvo siųsti raginimai savanoriškai atlyginti žalą, tačiau žala iki šiol nėra atlyginta.
2. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus paliktas adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje; procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje).
3. Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovo prašymu yra priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai
4. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
5. Byloje esantys duomenys (Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) Tarptautinių reikalų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. paraiška dėl VLK 2019 m. gautų ir apmokėjimui teikiamų sąskaitų už Lietuvos Respublikos privalomuoju sveikatos draudimu apdraustųjų gydymą Lenkijoje, paaiškinimai dėl mokėtinos sumos apskaičiavimo, paaiškinimų dėl žalos PSDF biudžetui išieškojimo išrašas, 2019 m. iš Lenkijos gautų SED S080 suvestinės išrašas, 2019 m. gegužės 10 d. mokėjimo nurodymas) patvirtina, kad VLK iš Lenkijos kompetentingos institucijos gavo sąskaitas, patvirtinančias, kad atsakovui Lenkijoje buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos ir pateiktos sąskaitos apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis. Remiantis Apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu (2018 m. lapkričio 9 d.), atsakovas nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje.
6. Europos Tarybos Reglamentas Nr. 1408/71 „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“ nustato, kad vienoje ES šalyje sveikatos draudimu apdraustas asmuo, turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje ES šalyje, o šių paslaugų išlaidas kompensuos šalies, kurioje asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga.
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte, nurodyta, kad privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja VLK ir teritorinės ligonių kasos. Minėto įstatymo 34 straipsnio 10 punktas numato, kad teritorinės ligonių kasos turi teisę teikti ieškinius asmenims dėl jiems neteisėtai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų išieškojimo.
8. Nagrinėjamu atveju, atsakovas, asmens sveikatos priežiūros paslaugų Lenkijoje teikimo metu (2018 m. lapkričio 9 d.) nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti ESDK Lenkijos sveikatos priežiūros įstaigai. Asmens, neteisėtai pasinaudojusio ESDK, sveikatos priežiūros išlaidos buvo apmokėtos PSDF lėšomis. Dėl neteisėto ESDK panaudojimo PSDF biudžetui šiuo atveju buvo padaryta 191,11 Eur žala. VLK 2019 m. gegužės 29 d. raštu, ieškovas pakartotinai 2019 m. birželio 28 d. pranešimu ragino atsakovą atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, tačiau byloje nėra duomenų, kad minėta žala būtų atlyginta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir aptartas teisės normas, teismas sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.246-6.249 straipsniai), todėl ieškovo reikalavimas, priteisti iš atsakovo 191,11 Eur žalą yra tenkintinas.
9. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
10. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio nuostatomis, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 15 Eur žyminis mokestis.
11. Valstybei iš atsakovo priteisiama 3,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai (juridinio asmens kodas 188783796) iš atsakovo E. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 191,11 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybei iš atsakovo E. A. 15 Eur žyminio mokesčio ir 3,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.