- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-27
- Bylos Nr.
- 1A-880-348-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-55-1-00313-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Algirdas Remeika, Dmitrijus Korsakovas
- Kaltinamasis
- A. N., A. G.
- Civilinis atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Civilinis ieškovas
- E. Z.
- Advokatai
- Nerijus Stukas, Kęstutis Ožiūnas, Aušrinė Amšiejūtė
Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. byla Nr. 1A-880-348-2013;
Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas Teisminio proceso Nr. 1-55-1-00313-2010-2;
2013 m. gruodžio 27 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Algirdo Remeikos ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjams advokatams Aušrinei Amšiejūtei ir Nerijui Stukui, išteisintiesiems A. N. ir A. G., civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Aušrinei Amšiejūtei, nukentėjusiojo civilinio ieškovo E. Z. teisių perėmėjui G. Z., jo atstovui advokatui Kęstučiui Ožiūnui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo civilinio ieškovo E. Z. teisių perėmėjo G. Z. ir jo atstovo advokato Kęstučio Ožiūno apeliacinį skundą dėl 2013 m. rugpjūčio 20 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:
A. N. pagal LR BK 182 str. 2 d. išteisintas nenustačius, kad buvo padarytas nusikaltimas.
A. G. pagal LR BK 229 str. išteisintas nenustačius, kad buvo padarytas nusikaltimas.
E. Z. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas, o civilinis ieškinys dėl turtinės žalos paliktas nenagrinėtas, paliekant teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. N. pagal LR BK 182 str. 2 d. išteisintas kaltinant tuo, kad jis 2010-06-03 iš Z. O., kurią atstovavo V. O., pats laikinai eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įgijęs 3,10 ha ploto miško sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), registro išrašo Nr. 38/7222, esantį (duomenys neskelbtini), pagal laikiną žemės sklypo planą žinodamas sklypo plotą, konfigūraciją ir buvimo vietą, užsakydamas Vidinės miškotvarkos projektą, tyčia nepateikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui A. G., teikiančiam viešąją paslaugą, laikinojo žemės sklypo plano Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasinaudodamas VĮ Registrų centro duomenų bazėje esančia padėtimi, kad du sklypai įregistruoti 4 numeriu, pateikęs kito sklypo kadastrinį žemėlapį, A. G. netinkamai atlikus darbus ir paruošus Vidinės miškotvarkos projektą kitam 3,98 ha ploto miško sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančiam E. Z., 2010-07-13 gavęs leidimus Nr. 073946, Nr. 073947 atrankiniam ir einamajam miško kirtimui, o 2010-08-17 gavęs leidimus Nr. 073982 ir Nr. 074080 sanitariniam plynam miško kirtimui, atlikus miško kirtimo darbus, 2010 m. laikotarpiu nuo liepos 26 d. iki spalio mėnesio pradžios, tikslesnis laikas nenustatytas, laikinai eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, apgaule savo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - (duomenys neskelbtini) E. Z. priklausančiame miške (kadastrinis Nr. 3860/0007:12) iškirstą medieną: 1229 vnt. pušų - 506 m³ tūrio, 127 vnt. eglių - 14 m³ tūrio, 33 vnt. ąžuolų - 2 m³ tūrio, 137 vnt. klevų - 14 m³ tūrio, 802 vnt. beržų - 196 m³ tūrio, 23 vnt. drebulių - 4 m³ tūrio medienos – bendro 736 m³ tūrio ir bendros 37120 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. Z. 37120 Lt turtinę žalą.
A. G. pagal LR BK 229 str. išteisintas kaltinant tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ miškininku-inžinieriumi, teikdamas viešąsias paslaugas, rengdamas Vidinės miškotvarkos projektą, būdamas atsakingas už tinkamą duomenų surinkimą ir miškotvarkos projekto parengimą bei projektavimo darbų kokybę, (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 9 dienos iki birželio 29 dienos netinkamai atliko savo pareigas – 2010-06-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ Miškotvarkos projekto rengimo sutartį Nr. 10-0003, nesivadovavo 2006-09-01 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-406 patvirtintų Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių 4 p., nepareikalavęs duomenų, reikalingų projekto rengimui - žemės sklypo plano, dėl ko neįsitikino faktine sklypo buvimo vieta, rengdamas Vidinės miškotvarkos projektą, registracijos Nr. 37581, žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 3,10 ha, esančiam (duomenys neskelbtini), faktiškai parengė projektą kitam žemės sklypui, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai A. N., gavus leidimus kirsti mišką atrankiniam ir einamajam bei vėliau sanitariniam plynam kirtimui, laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 26 d. iki 2010 spalio mėnesio pradžios, tiksliau nenustatytu laiku, buvo iškirstas E. Z. priklausantis miškas, esantis (duomenys neskelbtini), sklype, kadastrinis Nr. 3860/0007:12, kurio plotas 3,98 ha, ir pasisavinta medienos bendro 736 m³ tūrio ir bendros 37120 Lt vertės, dėl ko fiziniam asmeniui - nukentėjusiajam E. Z. padaryta didelė - 37120 Lt žala.
Žemesnės instancijos teismas
2013-08-20 Varėnos rajono apylinkės teismas nuosprendžiu A. N. pagal LR BK 182 str. 2 d., o A. G. pagal LR BK 229 str. išteisino, nustatęs, kad nebuvo padaryti nusikaltimai. Teismas padarė išvadą, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad A. N. turėdamas išankstinę tyčią būtų siekęs apgaule įgyti nuosavybės teise į E. Z. miško sklypą, po to jį iškirsti ir tuo turėti turtinę naudą. Taip pat teismas padarė išvadą, kad nėra įrodymų, kad A. G. ruošdamas miškotvarkos projektą nepareikalavo iš užsakovo –UAB „(duomenys neskelbtini)„ miško sklypo plano, iš kurio būtų galėjęs nustatyti, kad prašomo parengti miškotvarkos projektą miško žemės sklypo planas esmingai skiriasi nuo išimto iš VĮ RC kadastrinio žemėlapio plano, nes reikalavimas į miškotvarkos projektus įdėti ir žemės sklypų planų kopijas buvo įvestas tik nuo 2010-07-11.
Šalies argumentai
Nukentėjusiojo civilinio ieškovo E. Z. teisių perėmėjas G. Z. ir jo atstovas advokatas Kęstutis Ožiūnas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2013-08-20 išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir A. N. bei A. G. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Skunde nurodo, kad byloje surinktais objektyviais faktiniais duomenimis nustatyta, kad A. N., atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)" ir įgijęs miško sklypą iš V. O., o vėliau tarpininkaujant K. F., gavęs ištrauką iš kadastro žemėlapio turėjo du dokumentus su kardinaliai skirtingais duomenimis apie sklypą, - laikinąjį miško sklypo planą ir ištrauką iš kadastro žemėlapio. Žinant apie tai, kad A. N., atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)", tokio turto įgijimu užsiėmė versliškai, o tai užprogramuoja didesnį atsakingumą už atliekamus veiksmus, be to, kad jis K. F., kuri šioje byloje apklausta liudytoja, buvo įspėtas apie neatitikimus, susijusius su sklypo vieta, akivaizdu, kad A. N. privalėjo žinoti ir žinojo, jog bendrovė imsis ir ėmėsi kirsti jai nepriklausantį mišką.
Žemesnės instancijos teismas
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas šališkai vertino liudytojos K. F. parodymus, nes ji davė pakankamai tikslius ir išsamius parodymus, kurie leidžia daryti pagrįstą išvadą apie tai, kad A. N. žinojo apie skirtumus tarp laikinojo miško plano ir kadastro žemėlapio ištraukos duomenų. Iš tiesų ne K. F., o A. N. priedermė buvo atidžiai išanalizuoti po K. F. įspėjimo susidariusią situaciją su įsigytu miško sklypu. Svarbu ir tai, kad Vidinės miškotvarkos projektui rengti A. N. nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)" įgyto miško ploto laikinojo plano, kurio pateikimas darytų akivaizdžiu ir neginčijamu jo ketinamų atlikti veiksmų neteisėtumą. Be to, pasak kaltinamojo akto, miško, kuris nepriklausė UAB „(duomenys neskelbtini)" kirtimas (pradžioje atrankinis ir einamasis, o vėliau - sanitarinis ir plynas) vyko nuo 2010 m. liepos 26 d. iki 2010 m. spalio pradžios. A. N. buvo įspėtas apie tai, kad vyksta UAB „(duomenys neskelbtini)" nepriklausančio, svetimo turto kirtimas, tačiau iš bylos medžiagos akivaizdu, kad darbai nebuvo sustabdyti, o A. N. nesiėmė jokių efektyvių priemonių tam, kad tie neaiškumai būtų išsklaidyti. Tokie A. N. veiksmai neginčijamai parodo ne tik jo išankstinę tyčią, tačiau ir pasiryžimą ją realizuoti iki galo. Jeigu savininko artimieji nebūtų pastebėję kirtimo darbų, A. N. būtų palikta galimybė aplamai nuslėpti kirtimo faktą. Nors įtakos tokiam žalos mastui atsirasti turėjo ir savalaikis teisėsaugos nesikišimas į įvykių eigą.
Nei V. O., nei E. Z. sklypų laikinuosiuose planuose neturėjo kadastro tvarkytojų žymos apie tai, jog šie sklypai pažymėti kadastro žemėlapyje, todėl ir ištrauka iš kadastro žemėlapio, kurią naudojo A. N., siekdamas, kad būtų iškirstas svetimas miškas, negalėjo būti laikoma oficialiu dokumentu ir jos nepakako Vidinės miškotvarkos projektui parengti.
Apelianto nuomone, loginė faktinių bylos duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad A. N. apgaule savo ir kitų (UAB „(duomenys neskelbtini)") naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą. Sukčiavimo objektas - E. Z. interesai ir nuosavybės teisė į mišką. Objektyviąją šios nusikalstamos veikos pusę suponuoja konkretūs A. N. veiksmai (galimybės iškirsti mišką dviejuose sklypuose, turint teisę tik į vieną, nustatymas; dokumentų, įrodančių teisės į miško kirtimą nebuvimą, nuslėpimas tiek nuo miškotvarkos projekto rengėjo, tiek nuo savininko atstovo), padariniai (iškirstas E. Z. nuosavybės teise priklausantis miškas) ir tiesioginis priežastinis ryšys tarp jų. Skundo autorius pažymi ir tai, kad miškotvarkos projekto rengimo užsakovo atstovas A. N. ir šio projekto rengėjas A. G. - geri pažįstami, o todėl tik neįrodžius jų išankstinio susitarimo ir bendros tyčios A. G. inkriminuotas neatsargios nusikalstamos veikos padarymas (LR BK 229 str.). Tiesioginę A. N. tyčią, pastarajam neigiant dalyvavus padarant nusikalstamą veiką, suformuoja objektyvūs bylos duomenys: A. N. žinojo, kad miškotvarkos projektui rengti yra du kardinaliai skirtingi dokumentai (laikinasis miško sklypo planas ir ištrauka iš kadastro žemėlapio); miškotvarkos projekto rengėjui nepateikė laikinojo miško sklypo plano. Dėl to esminiu šiomis aplinkybėmis apgaulės elementu laikytinas laikinojo miško sklypo plano nuslėpimas, taip suklaidinant miškotvarkos projekto rengėją bei institucijas, įgaliotas derinti, tvirtinti šį projektą ir išduoti leidimus kirsti mišką. Šio dokumento nuslėpimas turėjo lemiamą įtaką tam, kad būtų išduoti leidimai kirsti mišką sklype, kuris UAB „(duomenys neskelbtini)" nepriklausė.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsižvelgus į tai, jog negalima nustatyti, kiek buvo iškirsta miško atrankinio ir kiek sanitarinio kirtimo būdu, minėtos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamųjų naudai - visa mediena turi būti pripažinta kaip vėjovartos ir vėjolaužos, todėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūros 2011 m balandžio 19 d. ir 2010 m. lapkričio 5 d. raštuose nurodyta žala sudarytų ne 37.120 Lt, bet 29.940 Lt, todėl kaltinimas turėjo būti pareikštas ne pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, bet pagal 1 dalį. Skundo autoriaus teigimu, teismas kaip šališkas ir vienpusiškas atmetė Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos išvadas apie padarytos šioje situacijoje žalos (medienos vertės) dydį (nustatytos žalos dydis - 56.042+ 20 procentų Lt), grįsdamas asociacijos specialistų išvadų nepatikimumą iš esmės vien formaliais motyvais. Nora Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos specialistų 2012-05-11 rašte Nr. 661 nurodyti konkretūs sklypai, kuriuose atlikti matavimai t.y. matavimai atlikti specialistams žinant, kurioje vietoje jie atliekami. Vertinti faktines aplinkybes - ne šių specialistų priedermė. Pats kaltinamasis A. N. neneigė to fakto, kad kirtimo metu (iki 2010 m. rugpjūčio 8 d. praūžusios vėtros) buvo kirstos ne vien vėjolaužos ar vėjovartos, pagal gautus leidimus buvo vykdomas sanitarinis ir einamasis kirtimas. Nukentėjusysis E. Z., apibrėždamas jam padarytos turtinės žalos dydį 240.000 Lt rėmėsi vidutine medienos rinkos verte.
Taip pat apeliaciniame skunde nesutinkama ir su teismo išvadomis dėl A. G. išteisinimo. Apelianto nuomone, teismas, pažeisdamas LR BPK 20 str. 5 p. reikalavimus, neišsamiai išanalizavo kaltinamojo parodymus apie tai, jog jis, rengdamas miškotvarkos projektą, rėmėsi galiojusiais normatyviniais aktais. Be „Vidinės miškotvarkos projekto rengimo taisyklių" aptariamu šio konkretaus projekto rengimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V patvirtinta „Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija", kurios 43 p. nustato, jog privačių miškų miškotvarkos projekto sudedamoji dalis yra ir valdos žemės planas. Profesionalus miškotvarkos projektų rengėjas A. G. privalėjo žinoti šios instrukcijos reikalavimus ir jais vadovautis, rengdamas konkrečius projektus.
Bylos duomenimis paneigtas ir A. G. tvirtinimas, kad jis, rengdamas miškotvarkos projektą, rėmęsis oficialiais duomenimis. Kaip minėta, laikinuosiuose planuose (nei miško sklypo, priklausančio E. Z., nei miško sklypo, priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)") nebuvo Kadastro tvarkytojų žymos apie tai, jog šie sklypai pažymėti kadastro žemėlapyje, nes tik tokia žyma liudija, kad sklypas įtrauktas į žemėlapį, todėl ir ištrauka iš kadastro žemėlapio, kuria naudojosi A. G., rengdamas miškotvarkos projektą, negalėjo būti laikoma oficialiu dokumentu ir jos nepakako vidinės miškotvarkos projektui parengti. Šioje situacijoje akivaizdu, kad A. G., kaip profesionalus projektų rengėjas, rengdamas vidinės miškotvarkos projektą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)" užsakymą ir netinkamai atlikdamas savo pareigas, priešingai „Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos" reikalavimams nepareikalavo iš užsakovų valdos žemės plano, neįsitikino tuo, ar planas sutinkamai su Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimais patvirtintas Kadastro tvarkytojo žyma, tolygu ar jis įtrauktas į kadastro žemėlapį, ir nusikalstamai nerūpestingai parengė miškotvarkos projektą, remdamasis neoficialiais, klaidingais duomenimis, užsakovui nepriklausančiam sklypui, dėl ko nukentėjusiajam E. Z. buvo padaryta didelė žala. Net darant prielaidą, kad A. G. nežinojo apie „Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos" reikalavimus, jis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybė, nes būdamas profesionaliu projektų rengėju jis privalėjo žinoti norminius aktus, reglamentuojančius šią veiklos sritį.
Taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tik aprašė didelės žalos sampratą, iškirstos medienos vertę nustatė šališkai, nesiremdamas faktiniais bylos duomenimis. Net jeigu vadovautis dirbtinai nustatyta iškirsto miško verte, negalima teigti, kad „didelė vertė" šioje situacijoje yra lygi „didelei žalai", kadangi, detaliau neanalizuojant E. Z. patirtos neturtinės žalos, pabrėžtina ir būtinybė atsodinti neteisėtai iškirstą mišką, negautos pajamos, kurias jis galėjo gauti iškirtęs ir pardavęs medieną ir kt. Vyriausybės nutarimas dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų turtui ar interesams atlyginimo dydžių patvirtinimo apibrėžia tiesioginius neteisėta veika miškuose padarytų ir atlygintinų nuostolių dydžius, t.y. nutarime žala prilyginama turto vertei. Tačiau baudžiamąja prasme ir konkrečiai BK 229 d. turinio prasme žala negali būti prilyginta vien prarasto turto vertei. Šiame kontekste būtina pažymėti ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)", pardavusi iškirstą medieną, gavo virš 80.000 Lt pajamų.
Skunde nurodoma ir tai, kad surinktų byloje duomenų visetas, loginės jų tarpusavio sąsajos neleidžia daryti išvados, kad pažeistos E. Z. teisės gali būti atkurtos civilinio proceso priemonėmis. A. N. atstovaujama bendrovė „(duomenys neskelbtini)", gavusi svetimą turtą nuo 2010 metų nepareiškė jokio ketinimo grąžinti svetimo turto. Ne A. G., ne VĮ „(duomenys neskelbtini)", kuri nuosprendyje nurodoma, kaip galimas atsakovas delikte, o bendrovė „(duomenys neskelbtini)" įgijo svetimą turtą, pardavė jį ir nepagrįstai praturtėjo iš to, tačiau akivaizdu, kad, nepagrįstai praturtėjusi, bendrovė nesirengė ir nesirengia grąžinti svetimo turto savininkui. Nusikalstamais A. N. veiksmus šiomis aplinkybėmis daro jo panaudota apgaulė, siekiant gauti leidimus svetimam miškui kirsti, ir apsunkintas, iš esmės be kriminalinės justicijos įsikišimo neįmanomas pažeistos teisės atkūrimas civilinio proceso tvarka.
Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė Aušrinė Amšiejūtė atsikirtime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė įrodymus, priėmė pagrįstą nuosprendį, todėl prašo apeliacinį skundą atmesti.
Išteisintojo A. N. gynėja advokatė Aušrinė Amšiejūtė atsikirtime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, įrodymai įvertinti nepažeidžiant LR BPK 20 str. nuostatų, todėl prašo apeliacinį skundą atmesti.
Išteisintojo A. G. gynėjas advokatas Nerijus Stukas atsikirtime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindų A. G. prilyginti valstybės tarnautojui, todėl negalima jo atsakomybė pagal LR BK 229 str. Pažymima, kad apeliaciniame skunde nėra ginčijama aplinkybė, kad A. G. negalėjo būti prilygintas valstybės tarnautojui. Taip pat nurodoma, kad A. G. laikėsi visų Mikų įstatymo, Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos, Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių nustatytų reikalavimų, todėl prašo apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo civilinio ieškovo E. Z. teisių perėmėjas G. Z. ir jo atstovas advokatas K. Ožiūnas bei prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Išteisintieji A. N., A. G., gynėjai advokatai A. Amšiejūtė ir N. Stukas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nukentėjusiojo civilinio ieškovo E. Z. teisių perėmėjo G. Z. ir jo atstovo advokato Kęstučio Ožiūno apeliacinis skundas atmetamas.
Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai A. N. atžvilgiu dėl veikos numatytos LR BK 182 str. 2 d. padarymo priėmė išteisinamąjį nuosprendį.
LR BK 2 str. 4 d. nurodyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai visuma baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką.
LR BK 182 str. 2 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, apgaulės suklaidinti, patys savanoriškai perleidžia kaltininkui turtą ar teisę į turtą manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines aplinkybes, turinčias reikšmės savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo, ir pan. Būtent apgaulė ir yra esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką laikos nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Tai dera ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartą konstatuota, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos griežčiausios priemonės – bausmės. Dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, ar pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis, visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.).
Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. N. tyčia nepateikė įsigyto laikino žemės sklypo plano Nr. (duomenys neskelbtini), A. G., dėl ko pastarasis parengė Vidinės miškotvarkos projektą, tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutikti negali.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. N. kaltu neprisipažino ir parodė, kad rengiant visus dokumentus jis vadovavosi VĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazėje esančiais dokumentais. Jokių duomenų neklastojo, jokios apgaulės nenaudojo, nieko neklaidino. Įstatyme numatyta tvarka gavęs leidimus atliko miško kirtimą. Buvo įsitikinęs, kad kerta teisėtai įsigytą mišką.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šie kaltinamojo parodymai teisminio nagrinėjimo metu ištirtais duomenimis liko nepaneigti. Kolegijos nuomone, nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad apylinkės teismas šališkai vertino liudytojos K. F. parodymus. Nors liudytoja parodė, kad jai kilo abejonių dėl žemės plano, tačiau liudytojos parodymai yra abstraktūs, nekonkretūs, todėl vien šios liudytojos parodymų pagrindu negalima pagrįsti A. N. kaltumo.
Byloje esantys liudytojo A. D. dirbančio Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūroje, parodymai, Valstybinės miškų tarnybos specialisto M. I. paašikinimai bei byloje esantys rašytiniai duomenys gauti iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūros patvirtina, kad Vidinės miškotvarkos projektas parengtas laikantis tuo metu galiojančiais norminiais aktais, taip pat leidimai atrankiniams ir sanitariniam kirtimui, o po to ir sanitariniam plynam miško kirtimui buvo išduoti nepažeidžiant tuo metu galiojančių teisės aktų.
Taip pat VĮ „(duomenys neskelbtini)“ specialistės A. B. paaiškinimu išsamiai nustatyta, kokiu būdu buvo padaryta klaida Registrų centro duomenų bazėje ir, jog klaida, kad nekilnojamojo turto registre kadastrinis Nr. 3860/0007:4, yra suteiktas žemės sklypui, kurio projektinis Nr. 4 ir kuris nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ išaiškėjo tik tada, kai į juos kreipėsi G. Z.. Duomenų, kad Registrų centro duomenų bazėje būtų kas nors keitęs duomenis nėra.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad rengiant dokumentus dėl leidimų miško kirtimui buvo vadovautasi oficialiais duomenimis esančiais VĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazėje. LR Nekilnojamojo turto registro įstatyme numatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nusikalstamą veiką kvalifikuojant kaip sukčiavimą, neabejotinai ir neginčytinai turi būti įrodyta, kad kaltininkas suvokė, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, falsifikuodamas bei iškraipydamas aplinkybes, faktus. Turi būti įrodyta, jog jis numatė, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o suklaidintas asmuo jam perduos turtą arba teisę į turtą. Būtina nustatyti, jog kaltininkas iš anksto norėjo apgaulės būdu įgyti svetimą turtą ar teisę į jį. Nagrinėjamu atveju nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis A. N., užsakydamas Vidinės miškotvarkos projektą, tyčia nepateikė A. G. laikinojo žemės sklypo plano Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat negalima daryti išvados, kad A. N. žinodamas, kad VĮ. „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazėje yra įsivėlusi klaida, t.y. kad du sklypai įregistruoti 4 numeriu, tuo pasinaudojo, o gavęs leidimus miško kirtimui, 2010 m. laikotarpiu nuo liepos 26 d. iki spalio mėnesio pradžios, tikslesnis laikas nenustatytas, laikinai eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, apgaule savo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - (duomenys neskelbtini) E. Z. priklausančiame miške (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) iškirstą medieną: 1229 vnt. pušų - 506 m³ tūrio, 127 vnt. eglių - 14 m³ tūrio, 33 vnt. ąžuolų - 2 m³ tūrio, 137 vnt. klevų - 14 m³ tūrio, 802 vnt. beržų - 196 m³ tūrio, 23 vnt. drebulių - 4 m³ tūrio medienos – bendro 736 m³ tūrio ir bendros 37120 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. Z. 37120 Lt turtinę žalą.
Nėra pagrindas A. N. pripažinti kaltu ir dėl to, kad jis, 2010-08-20 G. Z. įspėtas apie tai, kad kerta svetimą mišką, šių dabų nenutraukė ir tęsė kirtimo darbus. Kaip jau buvo minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. N. buvo įsitikinęs, kad kerta mišką savo įsigytame sklype.
Taip pat apeliaciniame skunde nesutinkama iš su teismo išvadomis dėl turtinės žalos dydžio, tačiau apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti, o klausimas dėl civilinio ieškinio dydžio nuosprendžiu paliktas spręsti civilinio proceso tvarka, todėl dėl civilinio ieškinio dydžio šioje nutartyje teismas nepasisako, nes civilinio dydis bus įrodinėjamas nagrinėjant civilinę bylą.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. G. išteisinimo pagal LR BK 229 str. yra motyvuotos ir pagrįstos
Pažymima, kad pagal LR BPK 320 str. 2 d. teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Iš šioje byloje gauto apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl A. G. prilyginimo valstybės tarnautojui, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde.
A. G. buvo kaltinamas tuo, kad dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ miškininku-inžinieriumi, teikdamas viešąsias paslaugas, rengdamas Vidinės miškotvarkos projektą, būdamas atsakingas už tinkamą duomenų surinkimą ir miškotvarkos projekto parengimą bei projektavimo darbų kokybę, laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 9 dienos iki birželio 29 dienos netinkamai atliko savo pareigas, t.y. nesivadovavo 2006-09-01 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-406 patvirtintu Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių 4 p., nepareikalavęs duomenų, reikalingų projekto rengimui - žemės sklypo plano, dėl ko neįsitikino faktine sklypo buvimo vieta, rengdamas Vidinės miškotvarkos projektą, registracijos Nr. 37581, žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 3,10 ha, esančiam (duomenys neskelbtini), faktiškai parengė projektą kitam žemės sklypui, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai A. N., gavus leidimus kirsti mišką atrankiniam ir einamajam bei vėliau sanitariniam plynam kirtimui, laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 26 d. iki 2010 spalio mėnesio pradžios, tiksliau nenustatytu laiku, buvo iškirstas E. Z. priklausantis miškas, esantis (duomenys neskelbtini), sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 3,98 ha, ir pasisavinta medienos bendro 736 m³ tūrio ir bendros 37120 Lt vertės, dėl ko fiziniam asmeniui - nukentėjusiajam E. Z. padaryta didelė - 37120 Lt žala.
Iš minėto kaltinimo matyti, kad A. G. buvo inkriminuotas 2006-09-01 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-406 patvirtintų Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių 4 p. nesilaikymas, t.y., tai, kad jis rengdamas Vidinės miškotvarkos projektą nepareikalavo iš miško savininko žemės sklypo plano.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismo išvados dėl A. G. išteisinimo pagal LR K 229 str. yra teisėtos ir pagrįstos. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. G. rengdamas Vidinės miškotvarkos projektą vadovavosi taisyklėmis, kurios galio projekto rengimo metu. Privalomas reikalavimas rengiant projektą žemės sklypo plano pateikimas buvo įvestas tik nuo 2010-07-11, t.y. jau po projekto parengimo. Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių 12 p. yra nurodytos miškotvarkos projekto privalomosios dalys, tačiau nereikalaujama, kad projekte būtų žemės sklypo planas. Nagrinėjamu atveju negalima neatsižvelgti ir į tai, kad parengtas Vidinės miškotvarkos projektas buvo pateiktas atitinkamos institucijoms, kurios jokių neatitikimų ar trūkumų nenustatę išdavė leidimus kirsti mišką. Šias aplinkybes patvirtino teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. D. bei byloje esantys rašytiniai duomenys.
LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Ši norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas nerado teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Kolegija, atsižvelgusi į aukščiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, jog apylinkės teismo išteisinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutaria:
nukentėjusiojo civilinio ieškovo E. Z. teisių perėmėjo G. Z. ir jo atstovo advokato Kęstučio Ožiūno apeliacinį skundą atmesti.