Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2010-12-09 · Administracinė byla Nr. I-1970-426/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-09
Bylos Nr.
I-1970-426/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
Pareiškėjas
H. R.
Atsakovas
Neįgalumo
Administracinė byla Nr. A146-1337/2010Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjui H. R.,atsakovo atstovei Viktorijai Vasiljevai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. R. skundą atsakovams Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

pareiškėjas H. R. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintais skundais (b. l. 1, 4-9,112) prašė Vilniaus apygardos administracinį teismą:

Žemesnės instancijos teismas

1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus (toliau – ir Tarnyba) 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. SS-300 (toliau – ir Sprendimas Nr.SS-300);

2) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2009 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. S-52 (toliau – ir Sprendimas Nr.S-52);

3) įpareigoti Tarnybą priimti naują sprendimą, kuriuo nuo 2008 m. lapkričio 17 d. būtų ištaisytos padarytos klaidos ir jo darbingumas įvertintas 30 procentų;

4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 150 000 Lt neturtinei žalai ir 452,93 Lt turtinei žalai atlyginti;

5) priimti atskirąją nutartį, kad nepasikartotų neteisėti Ginčų komisijos veiksmai, kuriuos ji atliko priimdama 2009 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. S-52.

Pagrįsdamas savo reikalavimą dėl Tarnybos Sprendimo Nr. SS-300 panaikinimo pareiškėjas teigė, kad šis sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, prieštarauja teisingumo, sąžiningumo, protingumo bei pagarbos žmogaus teisėms principams. Tarnyba, nesigilino į visus ligos dokumentus, neteisingai įrašė pagal Kriterijų aprašą pagrindinę bazinę ligą. TLK-10 kodu pažymėta liga M10 - podagra (artritas) vertinama pagal Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau - ir Kriterijų aprašas) XIII dalies 76.2 punktą. Sprendime įrašytas Kriterijų aprašo XIII dalies 75.2 punktas, pagal kurį vertinama TLK-10 kodu M16.1 žymima diagnozė – kita pirminė koksartozė (artrozė). Pagrindinės ligos nustatymo klaida lėmė tai, kad neteisingai buvo įvertintas jo darbingumo lygis procentais.

Sprendime vertinant darbo aplinkybes jam palankia aplinkybe neteisingai buvo nurodyta aplinkybė, jog asmuo turi profesinę kvalifikaciją. Pareiškėjas pažymėjo, kad iš jo diplomo matyti, jog jam buvo suteikta metalo liejimo mašinų ir liejimo technologijos inžinieriaus mechaniko kvalifikacija. Ši sunkiosios pramonės šaka Lietuvoje yra išnykusi. Todėl, pareiškėjo nuomone, vertinant jo darbo aplinkybes, Sprendime turėjo būti nurodyta, kad jis negali panaudoti turimos profesinės kvalifikacijos, bet gali dirbti kitos kvalifikacijos darbus ir tai yra vidutinio palankumo aplinkybė.

Tarnyba neteisingai vadovavosi Kriterijų aprašo 20 punktu, nurodydama, kad prioritetiniu kriterijum laikomas asmens bazinis darbingumas, kadangi Kriterijų aprašas nustato, jog prioritetinis kriterijus yra asmens amžius.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybos specialistės pagal jo pristatytus papildomus duomenis pagal Kriterijų aprašo - XIII dalies 75.2 punktą ligai, pažymėtai TLK-10 kodu M16.1 - kita pirminė koksartozė (artrozė) nustatė 60 procentų darbingumą ir ši liga Tarnybos 2008 m. gruodžio 19 d. sprendime Nr. SS-300 nurodyta kaip pagrindinė liga. Pareiškėjo teigimu, ši liga nagrinėjamu atveju yra gretutinė, tačiau ji, kaip gretutinė, į sprendimą neįtraukta.

Pareiškėjo nuomone, ištaisius Tarnybos padarytas klaidas, jo darbingumo lygis turėjo būti vertinamas taip: XIII.76.2. (50 proc.) - M10 Podagra (artritas) - pagrindinė liga; XIII. 75.2. (60 proc.) - M16.1 kita pirminė koksartrozė (artrozė) - koef.-0,8; VI.40.11.4.(60 proc.) - II1 hipertenzinė kardiopatija su širdies nepakankamumu - koef.-0,8; VI.40.1.2. (70 proc.) -I50 širdies veiklos nepakankamumas - koef. -0,9; VIII.52.2. (90 proc.) - N 03 Lėtinis nefritinis sindromas - koef. netaikytinas. Tuomet bazinis darbingumo lygis (BDL) bus 28.8 procentų (50 proc. x 0,8 x 0,8 x 0,9). Darbo aplinkybės, pareiškėjo teigimu, turėjo būti vertintinos taip: palankių darbui aplinkybių nustatyta suma-1; nepalankių darbui aplinkybių nustatyta suma-2; vidutinio palankumo darbui aplinkybių nustatyta suma -3.Vadovaujantis Kriterijų aprašo 18 punktu, kai vidutinio palankumo darbui aplinkybių yra dauguma, asmeniui nustatomos vidutiniškai palankios darbui aplinkybės, jo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficiento 1. Darbingumo lygis procentais: 28,8 proc. x 1 = 28.8 proc. Vadovaujantis Kriterijų aprašo 7 p., bazinio darbingumo procentų reikšmės suapvalinamos. Todėl jo darbingumo lygis - 30 procentų.

Nesutikdamas su Ginčų komisijos sprendimu pareiškėjas teigė, kad Komisija peržengė jos Nuostatuose nubrėžtas kompetencijos ribas, iš esmės nesprendė ginčo, o savo iniciatyva ir jam nedalyvaujant vertino jo ligas. Ligų vertinimas priklauso tik Tarnybos kompetencijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 28 d. nutartis adm. byloje Nr. A403-1204-06).

Reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas grindė tuo, jog Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, nesiėmė reikiamų priemonių, kad užtikrintų teisingą jo neįgalumo vertinimą. Todėl jam teko kreiptis į teismą dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų ir prašyti ištaisyti padarytas klaidas ir panaikinti neteisėtus sprendimus.

Pareiškėjas išvardijo kokių valstybės tarnautojų veiksmai ir sprendimai jam sukėlė žalą, kurią prašo atlyginti.Teigė, kad Tarnybos Šiaulių II teritorinio skyriaus vyriausioji specialistė A. Ž. 2008 m. lapkričio 17 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DNL-4889 tyčia ar dėl kitų priežasčių neteisingai įvertino jo nedarbingumą. Akto 21 punkte nustačiusi bazinį darbingumą tik 36 proc., akto 24 punkto 2 dalyje vertino jo galimybes dirbti jau po 6 ir daugiau valandų per dieną ir 5 bei daugiau dienų per savaitę. Tuo tarpu 8 darbo valandas dauginant iš 36 proc. gaunamos tik 2,88 darbo valandos. Dėl šios esminės klaidos jam teko kreiptis į Tarnybą, kuri 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. SS-300 ištaisė šią klaidą. Už šią grubią piktybinę klaidą, pareiškėjo nuomone, A. Ž. turėtų būti baudžiama pagal Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio l dalį. Dėl atsakomybės ji yra supažindinta akte pasirašytinai. Be to, A. Ž. tame pačiame darbingumo lygio vertinimo akte (2008 m. lapkričio 17 d. Nr. DNL-4889) piktybiškai ar iš kitų paskatų nevertino jo gretutinės ligos, pažymėtos TLK-10 kodu M16.1 - kita pirminė koksartozė, nors reikalingus tyrimus (rentgeno nuotraukas) pareiškėjas turėjo su savimi. Vyr. specialistė A. Ž., blogai atlikdama savo tarnybines pareigas, šiais savo veiksmais jam padarė materialinę žalą, nes neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (Civilinio kodekso (toliau CK) 6.271 str. 1 ir 4 d.).

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigė, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2008 m. gruodžio 19 d. sprendime Nr. SS-300, kurį pasirašė šio skyriaus vedėjas A. G., padarė grubias klaidas: pakeitė pagrindinė ligą M10 podagrą (XIII dalies 76.2 p.) ir vietoj jos įrašė gretutinę ligą M16.1 – kita pirminė koksartozė (XIII dalies 75.5 p.) taip padidindamas jo darbingumą nuo 50 iki 60 proc. Ir padarė materialinę žalą – sumažino neįgalumo pensiją 50 proc.; neįtraukė ir neįvertino gretutinės ligos M16.1, nors tyrimus jis buvo pateikęs; neteisingai nurodė prioritetinį kriterijų (Kriterijų aprašo 20 p.); nepagrįstai patvirtino Tarnybos Šiaulių II teritorinio skyriaus 2008 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. DNL-4889

Pareiškėjas nurodė, kad dėl jo išvardytų valstybės tarnautojų neteisėtų veiksmų ir sprendimų jam buvo padaryta žala ir nuostoliai. Todėl reiškia ieškinį Lietuvos valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Patirtą turtinę žalą (452,93 Lt.) sudaro bylinėjimosi ir kitos išlaidos: sumokėtas žyminis mokestis - 100 Lt.; transporto išlaidos du kartus vykstant asmeniniu automobiliu iš Šiaulių į Vilnių - 195,30 Lt; registruotų laiškų siuntimo išlaidos -10,50 Lt (3 vokai po 3,50 Lt). Kadangi jam buvo nustatytas didesnis nė 40 procentų darbingumas, negavo kompensacijos vaistų „Diclofenac“, „Novalis“, „Xefo“ pirkimui, todėl nuo 2008 m. lapkričio 17 d. (neįgalumo nustatymo) pirkdamas šiuos vaistus patyrė materialinių nuostolių.

Akcentavo, kad neturtinę žalą patyrė dėl valstybės tarnautojų padarytų tyčinių veiksmų ar dėl žemos kvalifikacijos padarytų klaidų. Jausdamas savo sveikatos būklės blogėjimą bei matydamas grubius ir neteisingus valstybės tarnautojų veiksmus bei tyčiojimąsi, patyrė dvasinius išgyvenimus. Kad atsakovo tarnautojai jį ignoravo, žemino jo garbę ir orumą įrodo ir tos aplinkybės, kad jo prašymas dėl Šiaulių II teritorinio skyriaus sprendimo peržiūrėjimo buvo priimtas nagrinėti Tarnyboje kartu su asmens byla 2008 m. gruodžio 19 d., apžiūra paskirta 2009 m. sausio 7 d., atsakymas išsiųstas tik 2009 m. vasario 4 d. Pagal Nuostatus Tarnyba turėjo atsakyti per 20 dienų, o atsakė per 48 dienas. Ginčų komisija taip pat vilkino pateikti jam atsakymus. Dėl šių piktnaudžiavimo ir neteisybės atvejų jautėsi dvasiškai sukrėstas, pažemintas. Dėl to pablogėjo sveikata, 2009 m. gegužės 4-12 d. gulėjo Šiaulių apskrities ligoninėje, kad sveikata būtų stabilizuota. Pareiškėjas teigė, kad turbūt dėl nervinių sukrėtimų, pergyvenimų, emocinės depresijos atsirado ir kairiojo inksto akmenligė, dėl kurios dabar turi gydytis ir patiria papildomų išlaidų (perka vaistus, kurių pakuotės kaina 50,10 Lt, o pirmajame gydymo etape turi išgerti keturias pakuotes). Be to, padažnėjo skausmai dešinio klubo sąnaryje ir dėl šių priežasčių gydytojai nutarė, kad tikslinga šį sąnarį keisti dirbtinu, todėl dabar jis laukia eilės šio sąnario gavimui. Fizinis sveikatos blogėjimas pasireiškė ir dvasiniais sukrėtimais, nuolat kamavo nemiga ir depresija, todėl turi papildomai vartoti vaistus „Stinox“ ir „Eunoctin“. Dėl valstybės tarnautojų neteisingų veiksmų sumažėjo jo galimybės bendrauti su vaikais, giminėmis ir draugais, negalėjo niekur išvykti, nes turėjo laukti atsakymų į savo skundą, buvo apribotas ir jo laisvalaikis, nes pagrindinį laiką teko skirti Tarnybos darbuotojų darbo klaidų nagrinėjimui, taisymui ir skundo surašymui.

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime (b. l. 52-54) paaiškino, kad Tarnybos nuostatų 6.1 p. numato, kad Tarnyba priima sprendimus dėl: darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino; neįgaliųjų darbo pobūdžio ir sąlygų. Darbingumo lygio vertinimo aktas yra tik priemonė sprendimui priimti. Nei Tarnybos teritorinis skyrius, nei Sprendimų kontrolės skyrius, nei Ginčų komisija nepriima sprendimo, kokį kriterijų punktą taikyti, kokią procentinę vertę nustatyti, kaip įvertinti vieną ar kitą profesinį - funkcinį kriterijų - sprendimas yra priimamas dėl darbingumo lygio, jo termino, priežasties.

Akcentavo, kad pareiškėjas skunde nepagrįstai painioja diagnozes ir Kriterijų aprašo 1-ojo priedo taikomus punktus. Tiek Tarnyba, tiek Ginčų komisija vertino asmens darbingumo lygį dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytų ligų pagal TLK-10 kodus: M10 Podagra; ir gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų pagal TLK-10 kodą: II 1.0 Hipertenzinė (širdies liga) [kardiopatija] su (staziniu) širdies [miokardo] nepakankamumu (DRG, ŠN III°); 150 Širdies veiklos (kraujotakos) nepakankamumas (ŠN III°); N03 Lėtinis nefritinis sindromas (IFN I°); N18.8 Kitas lėtinis inkstų nepakankamumas; 167.8 Kitos patikslintos smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinės) ligos; M54.1 Radikulopatija (Kaklo ir juosmens simptominė radikulopatija.); M16.1 Kita pirminė koksartrozė (Abipusė II°). Diagnozė pagal TLK-10 kodą M16.1 nevertinama, kadangi nėra pagrįsta diagnostiniais tyrimais, neatitinka vertinimo kriterijų ir asmens darbingumo lygio neįtakoja. Pareiškėjo reikalavimas dėl šios diagnozės taikyti I-ojo priedo XIII dalies 75.2 p. nustatyti 60 proc. bazinio darbingumo lygio vertę nėra objektyviai pagrįstas.

Atsakovo teigimu, H. R. reikalavimas remiantis Kriterijų aprašo 1-ojo priedo VI dalies 40.11.4 p., kurio dispozicija taikoma esant arterinei hipertenzijai, nustatyti 60 proc., o ne 70 proc. vertę taip pat nėra pagrįstas ir prieštarauja objektyviems tyrimų, medicininių išrašų duomenims, patvirtinantiems funkcijos sutrikimą. Vertinant bazinį darbingumą atsižvelgiama į ligos sunkumo kategoriją ir organų pažeidimus. VI dalies 40.11.4 p. taikomas, kai yra trečio laipsnio AKS padidėjimas nekoreguojamas vaistais, kai nustatytos arterinės hipertenzijos komplikacijos - hipertenzinė nefropatija ir/ar retinopatija ir/ar kardiopatija ir/ar persirgtas galvos smegenų insultas arba įvykęs praeinantis smegenų išemijos priepuolis. Vertinta 70 proc., kai galimos vertės, numatytos įsakymo - nuo 40 iki 70 proc., kadangi asmuo 6 metus gydomas dėl arterinės hipertenzijos, AKS sunkiai koreguojamas, 2008 m. rugsėjo 8 d. kardiologo konsultacijoje nurodyta: PAH III°, AKS padidėjimas, didelės rizikos grupės, sunkios eigos su hipertenzine kardiopatija. Taikant antihipertenzinį gydymą AKS 170/120-160/100-180/130 mmHg išlieka padidėjęs (medicininių išrašų duomenimis), hipertenzinių krizių nenurodoma, taip pat nenurodoma organų - taikinių ryškesnio funkcijos sutrikimo. Minėtas punktas taikytas dėl diagnozių pagal TLK-10 kodą 150 ir II1.0.

Pareiškėjas reikalauja taikyti VI dalies 40.1.2 p., kuris naudojamas dėl širdies nepakankamumo, nustatomo remiantis Širdies ir kraujagyslių Niujorko širdies asociacijos (NYHA) funkcinio pajėgumo klasėmis, kai yra II funkcinė klasė. Kadangi nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių tokį širdies nepakankamumą, tai šis susirgimas vertintas kartu su diagnoze pagal TLK-10 kodą II 1.0 , vadovaujantis VI dalies 40.11.4 p.

Anot atsakovo, darbo ir kitos aplinkybės, vadovaujantis minėto aprašo 2 priedu, vertintinos kaip vidutiniškai palankios - koeficientas 1. Pareiškėjas nesutinka su valandų, kurias gali dirbti, skaičiumi, įvertinimu vidutiniškai palankiai. Tačiau atsižvelgus į jo bazinį darbingumo lygį (45 proc.), į tai, kad jam nuolatos padidėjęs AKS, pagrįstai vertinama, kad jis gali dirbti 4-5 val. per dieną ar 3-4 dienas per savaitę, kas yra vidutiniškai palanki aplinkybė.

Kriterijų aprašo 20 p. numato, kad jei vertinant asmens darbingumo lygį, palankių, vidutinio palankumo ir nepalankių darbui aplinkybių nustatoma po lygiai, prioritetiniu kriterijumi laikomas bazinis darbingumas. Pareiškėjo nurodoma teisės akto redakcija, kai prioritetiniu kriterijumi buvo laikomas asmens amžius, pakeista dar 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo.

Tvirtino, kad pareiškėjas ginčija sprendimą dėl jam nustatyto 45 proc. darbingumo lygio remdamasis tik subjektyvia nuomone, nurodydamas negaliojančius teisės aktus. Tarnyba, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, pareiškėjui pagrįstai nustatė 45 proc. darbingumo lygį, atsižvelgus į asmens pajėgumą įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas dirba, turi įgijęs įgūdžių, todėl pagrindo keisti jam nustatytą darbingumo lygį nėra.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 119-125).

Teismas nustatė, kad 2008 m. lapkričio 17 d. VšĮ Šiaulių asmens sveikatos priežiūros centras siuntimu nukreipė H. R. į Tarnybą darbingumo lygiui nustatyti. Pareiškėjo darbingumas buvo vertinamas Tarnybos Šiaulių II teritorinis skyriuje, kuris 2008 m. lapkričio 17 d. darbingumo lygio vertinimo akte (b. l. 86-92) nustatė asmeniui 45 proc. darbingumo lygį vieneriems metams dėl priežasties „ligos arba būklės“. Pakartotinai įvertinus H. R. darbingumo lygį Sprendimų kontrolės skyriuje, 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. SS-300 (b. l. 68-71) Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimas paliktas nepakeistu. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimu, skundu kreipėsi į Ginčų komisiją (b. l. 59). Ši 2009 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. S-52 (b. l. 61-66) pareiškėjo prašymą atmetė, Tarnybos sprendimą paliko nepakeistą.

Išnagrinėjęs bylai aktualų teisinį reguliavimą teismas pažymėjo, kad darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 str. 8 d.). Darbingumo lygio nustatymo kriterijai ir tvarka buvo patvirtinti socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179. Kriterijų aprašas apibrėžia kriterijus, kuriais vadovaujantis nustatomas darbingumo lygis asmenims iki 18 metų, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus bei jų taikymą. Kriterijų aprašo 3 p. nustatyta, kad asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant: medicininius kriterijus, t. y. asmens bazinį darbingumą (pagal Kriterijų aprašo 1 priedą); funkcinius kriterijus (pagal Kriterijų aprašo 2 priedą); profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (pagal Kriterijų aprašo 2 priedą). Aprašas apibrėžia medicininius kriterijus kaip bazinį darbingumą, vertinamą atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus (4 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas iš bylos medžiagos taip pat nustatė, kad pagrindinėje pareiškėjo diagnozėje nurodytos ligos pagal TLK-10 kodus: M10 Podagra; gretutinėje diagnozėje nurodytos ligos pagal TLK-10 kodus: I11.0 Hipertenzinė (širdies liga) [kardiopatija] su (staziniu) širdies [miokardo] nepakankamumu(DRG, ŠN III°); I50 Širdies veiklos (kraujotakos) nepakankamumas(ŠN III°); N03 Lėtinis nefritinis sindromas (IFN I°); N18.8 Kitas lėtinis inkstų nepakankamumas; 167.8 Kitos patikslintos smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinės) ligos; M54.1 Radikulopatija (Kaklo ir juosmens simptominė radikulopatija.); M16.1 Kita pirminė koksartrozė (Abipusė II°). Teismo vertinimu, diagnozė pagal TLK-10 kodą M16.1 nagrinėtinu atveju pagrįstai buvo nevertinta, kadangi nebuvo pagrįsta diagnostiniais tyrimais (byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti priešingas išvadas; be to, pareiškėjo versija dėl rentgeno nuotraukų pateikimo taip pat nepatvirtinta jokiais duomenimis), o funkciniai sutrikimai neatitinka Kriterijų apraše nurodytų kriterijų, todėl darbingumo lygio, kolegijos nuomone, tokia diagnozė negali įtakoti. Be to, teismas pažymėjo, kad liga, kurios pagal TLK-10 kodas M16.1, skundžiamuose sprendimuose nebuvo traktuota kaip nurodyta pagrindinėje diagnozėje.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nei Tarnybai, nei Ginčų komisijai, nei nepateikė objektyvių duomenų apie tai, kad jis negali panaudoti turimos profesinės kvalifikacijos (pvz., darbdavių, į kuriuos kreipėsi dėl įsidarbinimo inžinieriumi mechaniku, raštiškų atsakymų, jog toks kvalifikacijos darbuotojas šiuo metu jiems nereikalingas ar pan.).

Teismas nepagrįsta laikė pareiškėjo poziciją, jog pagal Kriterijų aprašo reikalavimus prioritetiniu kriterijumi laikomas asmens amžius. Įvertinęs Socialinės apsaugos ir darbo ministro bei sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. A1-139/V-356 pakeisto socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatas , teismas pažymėjo, jog šiuo atveju prioritetiniu kriterijumi turi būti laikomas būtent asmens bazinis darbingumas.

Teismas pažymėjo, jog nagrinėjant ginčą taip pat būtina vadovautis Kriterijų aprašo 13-15 p., kuriuose nurodyta, kokie vertinimo kriterijai (parametrai) laikomi kaip vidutinio palankumo darbui, nepalankios ir palankios darbui aplinkybės, taip pat šio aprašo 17-19 p., kuriuose nustatyti minėto koeficiento dydžiai atsižvelgiant į tai, kokių iš vertinimo kriterijų palankumo darbui aspektu yra daugiau. Pagal Kriterijų aprašo 18 p. tuo atveju, kai, vertinant asmens darbingumo lygį, vidutinio palankumo darbui aplinkybių yra dauguma ir asmeniui nustatomos vidutiniškai palankios darbui aplinkybės, jo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficiento 1. Šiuo atveju, atsižvelgus į asmens bazinio darbingumo lygį, turimą profesinę kvalifikaciją, į tai, kad būtinas darbinės aplinkos pritaikymas, pagrįstai buvo nustatytas darbo ir kitų aplinkybių koeficientas 1. Be to, anot teismo, ir pats pareiškėjas skunde pripažino, kad vidutinio palankumo darbui aplinkybių nagrinėtinu atveju yra daugiausia (3) ir tai sąlygoja koeficiento 1 taikymą. Atsižvelgus į pareiškėjo bazinį darbingumo lygį (45 proc.), į tai, kad jam nuolat padidėjęs AKS, pagrįstai buvo vertinta, kad jis gali dirbti nepilną darbo dieną (4-5 val.) ar nepilną darbo savaitę (3-4 dienas). Tai taip pat laikyta vidutinio palankumo aplinkybe.

Teismas pasisakė, jog H. R. teiginys, kad jo darbingumo lygis nustatytas neteisingai, kad Ginčų komisija iš nesprendė ginčo, o tik vertino jo ligas, yra grindžiamas iš esmės jo paties subjektyvia nuomone. Kolegijos vertinimu, pareiškėjo skundžiami sprendimai iš esmės atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, priimti nepažeidžiant nustatytų procedūrų.

Kartu teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai dėl teisės aktų klastojimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar pan. šioje byloje nėra juridiškai reikšmingi, o pareiškėjas dėl tam tikrų asmenų galimai įvykdytų nusikalstamų veiksmų turi teisę kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekančius subjektus.

Byloje nenustatęs jokių neteisėtų Tarnybos ir Ginčų komisijos veiksmų ar sprendimų vertinant asmens darbingumo lygį teismas konstatavo, jog šių institucijų priimti sprendimai, kuriuo teismine tvarka ginčijo H. R., laikytini pagrįstai ir teisėtais. Nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, pareiškėjo teisė į 452,39 Lt turtinės bei 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą paneigiama. Be to, pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent ilgesnį laikotarpį trukęs prašymų nagrinėjimas sukėlė jam žymius dvasinius išgyvenimus, jis dėl tokių veiksmų patyrė didelius nepatogumus, piniginius nuostolius, sumenkėjo jo reputacija ar pan. Kolegija sprendė, kad nežymus skundo išnagrinėjimo termino pažeidimas (informacija asmeniui išsiųsta pavėluotai 4 darbas dienas; šį faktą pripažino ir atsakovas 2009 m. gegužės 4 d. rašte Nr. R-3052(1.8.) (b. l. 55-56), adresuotame Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierei), pagal savo pobūdį yra mažareikšmis ir negali būti vertinamas kaip esminę reikšmę šioje byloje turinti aplinkybė. Įvertinus tai, kad pareiškėjui buvo paaiškinta, kad dėl didelio nagrinėjamų skundų skaičiaus skyriuje ir bylos sudėtingumo sprendimo priėmimas anksčiau termino pabaigos mažai tikėtinas, pavėluoto atsakymo gavimas jam iš esmės neturėjo būti netikėtas.

III.

Pareiškėjas H. R. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 129-135), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. sprendimą ir jo skundą patenkinti, t.y. :

1. Panaikinti Ginčų komisijos 2009 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. S-52.

Žemesnės instancijos teismas

2. Panaikinti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. SS-300.

3. Įpareigoti tarnybą pašalinti padarytus pažeidimus vertinant ligas pažymėtas TLK-10 kodu M10 – podagra ir M16 – koksartrozė (klubo sąnario artrozė) ir pagal tai ištaisyti darbingumo lygį ir neįgalumo lygį.

4. Pripažinti civiliniu ieškovu 15 000 Lt sumai neturtinės žalos atlyginimo ir 452,93 Lt turtinės žalos atlyginimo, iš viso 150 452,93 Lt bei atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų.

5. Priimti atskirąją nutartį dėl to, kad Ginčų komisijos pareigūnai pažeidė Nuostatus bei kitus teisės aktus ir nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A6-1201/2006 pateiktais išaiškinimais.

Žemesnės instancijos teismas

6. Vadovaujantis ABTĮ 109 straipsnio 1 dalimi pranešti prokurorams, kad baudžiamojon atsakomybėn būtų patraukti Tarnybos Šiaulių 2-ojo teritorinio skyriaus specialistė A. Ž. bei Tarnybos Sprendimų skyriaus specialistai A. G., S. K., U. G.

Apeliacinį skundą grindžia faktinėmis aplinkybėmis, kurias buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui. Akcentuoja, kad Ginčų komisija spręsdama ginčą pažeidė nepagrįstai padidino bazinį darbingumo lygį pagal pagrindinę diagnozę, žymimą TLK-10 kodu M10, pažeidė ginčų nagrinėjimo tvarką, kadangi nustatyti darbingumo lygį Komisija nėra įgaliota. Komisija neišsprendė dėl diagnozės, žymimos TLK-10 kodu M16.1 įtakos jo darbingumo lygiui. Teigia, kad teismo sprendime nebuvo atsakyta į visus jo pareikštus pagrindinius reikalavimus, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Akcentuoja, jog Tarnybos ir Ginčų komisijos padarytos klaidos bei procedūriniai pažeidimai (ypač atsakymo vilkinimas į jo pateiktus skundus) paneigia priimtų sprendimų teisėtumą.

Atsiliepimas

Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į apelianto skundą (b. l. 165-168) analogiškais argumentais, kuriuos buvo išdėstęs atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apelianto skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas, prašydamas panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. SS-300 ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2009 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. S-52, nesutinka su jo darbingumo lygio įvertinimu procentais (45 proc.) nuo 2008 m. lapkričio 17 d. iki 2009 m. lapkričio 16 d., taip pat yra pareiškęs reikalavimą, kad teismas įpareigotų Tarnybą priimti naują sprendimą, kuriuo jo darbingumo lygis būtų įvertintas 30 procentų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino bylą laikydamasi šios įstatymo normos reikalavimų.

Darbingumo lygio nustatymo tvarkos bendrosios nuostatos ir procedūra nustatyta Invalidų socialinės integracijos įstatymo IV skirsnyje (18,20,23 str.) ir su šias įstatymo nuostatas įgyvendinančiais poįstatyminiais norminiais teisės aktais: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 (byloje aktuali 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr.A1-241/V-745 redakcija) patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (toliau – ir Kriterijų aprašas), Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – ir DL nustatymo aprašas), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr.A1-171 patvirtintu Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos aprašu (toliau – ir Ginčų nagrinėjimo aprašas).

Invalidų socialinės integracijos įstatyme nurodyta, kad neįgalumo lygį ir darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (18 str.1 d.). Darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės (20 str.4 d.). Darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais (20 str.6 d.). Darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais: jei asmeniui nustatoma 0-25 procentų darningumo, asmuo laikomas nedarbingu; jei 30-55 procentų darningumo – iš dalies darbingu; jei 60-100 procentų darningumo - asmuo laikomas darbingu (20 str.7 d.).

Asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant Kriterijų aprašo 3 punkte nurodytus tris kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas); funkcinius kriterijus (2 priedas) bei profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, (2 priedas); profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (2 priedas).

Pagal Kriterijų aprašą medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus (4 p.). Jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš atitinkamo koeficiento (6 p.). Funkciniai kriterijai vertinami, atsižvelgiant į asmens funkcijų sutrikimus kiek valandų asmuo gali dirbti per dieną ar dienų per savaitę (11 p.). Profesiniams ir kitiems kriterijams, turintiems įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, priskiriama: išsilavinimas (12.1.1-12.1.3 p.), profesinė kvalifikacija (12.2.1-12.2.3 p.), darbo patirtis ir darbiniai įgūdžiai, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje (12.3.1. – 12.3.2 p.), amžius (12.4.1.- 12.4.3.). Kriterijų aprašo 13,14,15 punktuose nustatyta, kad kriterijai, nurodyti atitinkamuose šio Aprašo punktuose vertinamai kaip vidutinio palankumo, nepalankios arba palankios darbui aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, kokio palankumo darbui aplinkybių yra dauguma, bazinio darbingumo procentas dauginamas iš atitinkamo koeficiento (17-19 p.) ir nustatomas darbingumo lygis procentais.

Pareiškėjas, teigdamas, kad jo darbingumo lygis (45 proc.) nustatytas neteisingai ir prašydamas panaikinti Tarnybos sprendimą Nr. SS-300 nesutiko su jo bazinio darbingumo lygio vertinimu dėl diagnozių pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus -10 (toliau – TLK - 10) kodus M10 Podagra ir M16.1 Kita pirminė koksartrozė (Abipusė II°). Taip pat nesutiko su funkcinio kriterijaus vertinimu bei profesiniams ir kitų kriterijų įvertinimu pagal atitinkamas pozicijas (profesinės kvalifikacijos, darbo patirties ir įgūdžių, laiko, kurį gali dirti, trukmės). Ginčų komisijos sprendimą Nr.S-52 pareiškėjas ginčijo tais argumentais, esą Komisija peržengė savo kompetenciją, neišsprendė ginčo iš esmės, nepagrįstai ėmėsi vertinti jo ligas jam nedalyvaujant, nors ligų vertinimas priskirtas Tarnybos kompetencijai. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jo skundą, padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas.

Atsižvelgiant į pareiškėjo iškelto teisme ginčo ribas bei argumentus, teismo funkcija yra nustatyti, ar pareiškėjo darbingumo lygis buvo įvertintas laikantis teisės aktų reikalavimų, ar nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių vertinant darbingumo lygį ištyrimą bei sprendimų dėl darbingumo lygio nustatymo priėmimą (ABTĮ 89 str.1 d.3 p.).

DL nustatymo aprašas nustato, kad gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad taikant gydymą ir (ar) reabilitacijos priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, pateikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinei komisijai (toliau – GKK) atitinkamus dokumentus (siuntimą į Tarnybą, medicininių tyrimų išrašus (instrumentinių, laboratorinių), patvirtinančius ligos sunkumą ir diagnozę ir kt.) (8 p.). GKK patikrinti ir patvirtini DL nustatymo aprašo 8 punkte nurodyti dokumentai pateikiami Tarnybos teritoriniams skyriui, kuris priima sprendimą dėl darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio, darbo pobūdžio ir sąlygų (9,12,14 p.). Nustatant darbingumo lygį užpildydamas patvirtintos formos darbingumo lygio vertinimo aktas (16 p.). Tuo atveju, kai asmuo nesutinka su Tarnybos teritorinio skyriaus priimtu sprendimu, jis per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali kreiptis raštu Tarnybos direktorių dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo (38 p.). jei asmuo nesutinka su Tarnybos sprendimu, per 30 kalendorinių dienų po darbingumo lygio Tarnyboje peržiūrėjimo dienos turi teisę kreiptis į Ginčų komisiją, kuri ginčus dėl darbingumo lygio nagrinėja ir sprendimus priima socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka (41 p.). Šią tvarką nustato Ginčų nagrinėjimo aprašas. Byloje nustatyta, kad Tarnybos teritoriniam skyriui atlikus pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą (Tarnybos Šiaulių II teritorinio skyriaus 2008 m. lapkričio 17 d. darbingumo lygio vertinimo aktas Nr.4889), pareiškėjas pasinaudojo pakartotinio darbingumo lygio vertinimo procedūra (Tarnybos 2008 m. gruodžio 19 d. darbingumo lygio vertinimo aktas Nr.DNL-1928 ir Sprendimas Nr. SS-300), taip pat ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (Ginčų komisijos sprendimas Nr.S-52).

Pirmosios instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs įrodymus teisingai nustatė, kad 2008 m. lapkričio 17 d. VšĮ Šiaulių asmens sveikatos priežiūros centras išdavė H. R. siuntimą į Tarnybos teritorinį skyrių darbingumo lygiui nustatyti. Siuntime nurodė, kad pagrindinė diagnozė pagal TLK-10 kodą M10 Podagra, gretutinės diagnozės pagal TLK-10 – I11.0, I50, N03, N18.8, I67.8, M54.1, M16.1. Dėl pagrindinės ir gretutinės diagnozių pažymėjo, kad funkcijų sutrikimai yra sunkūs, taip pat, kad per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytas medikamentinis gydymas (b.l.99-100). Tarnybos Šiaulių II teritorinis skyrius 2008 m. lapkričio 17 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr.4889 (toliau – ir Aktas Nr.4899) pagrindine diagnoze pagal TLK -10 kodą nurodė M10 Podagra, gretutinėmis - I11.0 Hipertenzinė (širdies liga) [kardiopatija] su (staziniu) širdies [miokardo] nepakankamumu (DRG, ŠN III°); I50 Širdies veiklos (kraujotakos) nepakankamumas; N03 Lėtinis nefritinis sindromas; N18.8 Kitas lėtinis inkstų nepakankamumas;167.8 Kitos patikslintos smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinės) ligos; M54.1 Radikulopatija. Bazinis darbingumas pagal pagrindinę diagnozę (TLK-10 M10 Podagra) buvo įvertintas 50 proc. (vidutinis funkcijos sutrikimas) pagal Kriterijų aprašo 1-ojo priedo XIII dalies 76.2 punktą, gretutinės, dėl kurių pareiškėjas ginčo nekelia, atitinkamai 60 proc. (I11.0 pagal Kriterijų aprašo 1-ojo priedo VI dalies 40.11.4 punktą), 70 proc. (I50 pagal Kriterijų aprašo 1-ojo priedo VI dalies 40.1.2 punktą) ir 90 proc.(N03 ir N.18.8 pagal Kriterijų aprašo 1-ojo priedo VIII dalies 52.2 punktą). Dėl funkcijų sutrikimo akte pažymėta, kad yra lengvi kojų ir urogenaklinės funkcijų sutrikimai, vidutinis kraujotakos sutrikimas, sunkių sutrikimų nenustatyta (pagrindimas – siuntimo duomenys, konsultantų išvados, apžiūros ir pokalbio duomenys). Tuo remiantis buvo nustatyta, kad H. R. bazinis darbingumo lygis – 36 proc. Akte Nr.4899 diagnozė pagal TLK-10 M16.1 nepaminėta ir jos įtaka darbingumo lygio nustatymui neįvertinta. Vertindmas funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, nustatė, kad palankių darbui aplinkybių yra dauguma (4 iš 7: gali dirbti daugiau kaip 6 val. per dieną ar 5 ir daugiau dienų per savaitę; aukštasis arba aukštesnysis išsilavinimas, turi profesinę kvalifikaciją ir gali ją panaudoti, turi darbo patirtį ar darbinių įgūdžių ir juos gali panaudoti).Vidutinio palankumo aplinkybėmis pripažino 2 aplinkybes (bazinis darbingumas 30-55 proc., būtinas darbinės aplinkos pritaikymas), nepalankia – 1 (amžius nuo 55 m. iki senatvės pensinio amžiaus). Nustatęs, jog palankių darbui aplinkybių yra dauguma (4 iš 7), nustatytą bazinio darbingumo procentą (36 proc.) daugino iš koeficiento 1,3 (Kriterijų aprašo 19 p.). Remdamasis minėtais vertinimo kriterijų duomenimis Tarnybos teritorinis skyrius Akte Nr.4899 pareiškėjui nustatė 45 proc. darbingumo lygį dėl DN tvarkos aprašo 27.1 punkte nurodytos priežasties – ligos arba būklės, nurodant, kad jis galioja nuo 2008 m. lapkričio 17 d. iki 2009 m.lapkričio 16 d.

Byloje nustatyta, kad Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo, 2008 m. gruodžio 19 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr.1928 (toliau – ir Aktas Nr.1928) H. R. bazinį darbingumą įvertino 43,2 proc. Tarnyba pakeitė bazinį darbingumą pagal pagrindinę diagnozę (TLK-10 M10 Podagra) ir įvertino 60 proc. pagal Kriterijų aprašo 1-ojo priedo XIII dalies 75.2 punktą (Akte Nr.4899 buvo įvertinta 50 proc. pagal Kriterijų aprašo 1-ojo priedo XIII dalies 76.2 punktą). Bazinį darbingumą pagal Akte Nr.4899 nurodytas gretutines diagnozes paliko nepakeistą. Be to, Tarnyba Akte Nr.1928 nurodė gretutinę diagnozę pagal TLK-10 M.16.1- Kita pirminė koksartrozė (Abipusė II°), t.y. tą diagnozę, kuri buvo nurodyta siuntime darbingumo lygio nustatymui ir nenurodyta teritorinio skyriaus Akte Nr. Nr.4899. Bazinio darbingumo lygio vertinimo pagal gretutinę diagnozę pagal TLK-10 M.16.1 atsakovas Akte Nr.1928 neatliko. Tarnyba pakartotinio darbingumo lygio vertinimo metu kiek kitaip nė teritorinis skyrius įvertino funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos pareiškėjo darbingumui bei jų įsidarbinimo galimybėms. Nustatė, kad palankių ir vidutinio palankumo darbui aplinkybių suma yra po 3, nepalanki - 1. Tarnyba įvertino, kad pareiškėjas gali dirbti 4-5 valandas per dieną ar 3-4 dienas per savaitę (vidutinio palankumo aplinkybė). Atsižvelgęs į palankumo darbui aplinkybių sumų santykį atsakovas taikė koeficientą 1 (43,2 proc.x1) ir pritaikęs 5 procentinių punktų intervalo taisyklę (DN tvarkos aprašo 11 p.) nustatė, kad darbingumo lygis yra 45 proc. (b.l.72-78). Taigi pakartotinio darbingumo lygio vertinimo metu padaryti kai kurie pakeitimai galutiniam rezultatui įtakos neturėjo, darbingumo lygis buvo nustatytas toks pats – 45 proc.

Sprendime Nr.SS-300 Tarnyba vertindama bazinį darbingumo lygį dėl diagnozės (TLK-10 M10 Podagra) 60 proc. pagal Kriterijų aprašo 1-ojo priedo XIII dalies 75.2 punktą (galimos vertės 70-50 proc.) motyvavo tuo, kad podagrinis artritas diagnozuotas prieš 8 metus, šiuo metu yra III° proceso aktyvumas ir II-III° Fkl.Gydomas nesteroidiniais analgetikais, ryškių sąnarių pakitimų nėra, judesiai skausmingi, bet galimi. Sprendime taip pat nurodyta, kad bazinis darbingumo lygis dėl diagnozių pagal TLK-10 kodus I67.8, M54.1, M16.1 nevertintas, nes minimi pakitimai nepagrįsti tyrimais ir neatitinka vertinimo kriterijų. Funkciniai, profesiniai ir kiti kriterijai, turintys įtakos asmens darbingumui bei jų įsidarbinimo galimybėms tik išvardyti, tačiau jų priskyrimas prie atitinkamo palankumo lygio asmens darbingumo lygiui (palanki, vidutinio palankumo) sprendime nemotyvuotas.

Skundu Ginčų komisijai pareiškėjas prašė įpareigoti Tarnybą pakeisti sprendimą ir nustatyti jam darbingumo lygį 20-30 proc. intervale. Nurodė, kad Tarnyba padarė klaidų (vietoj jau atlikto bazinio darbingumo lygio vertinimo pagal diagnozę M10, kuris vertinamas pagal Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.2 punktą ir jau yra įvertintas 50 proc., įrašė klubų artrozės vertinimą pagal Kriterijų aprašo 75.2 punktą. Taip pat nurodė, kad atsakovas nepagrįstai nevertino bazinio darbingumo lygio dėl diagnozės pagal TLK-10 M16.1. Ginčų komisija Sprendimu Nr.S-52 dėl bazinio darbingumo lygio pagal diagnozę TLK-10 M10 nustatė, kad Tarnyba šiam vertinimui nepagrįstai parinko Kriterijų aprašo 1 priedo XIII 75.2 punktą (jis taikomas esant stuburo ir sąnarių artroziniams pakitimams) ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomas Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.2 punktas, t.y. taip pat kaip buvo nustatęs Tarnybos teritorinis skyrius Akte Nr.4899, o bazinis darbingumas pagal byloje esančius dokumentus vertinamas 50 proc. Ginčų komisija sutiko su Tarnybos pozicija, kad bazinis darbingumo lygis dėl diagnozių pagal TLK-10 kodus I67.8, M54.1, M16.1 nevertintas pagrįstai, tačiau šios savo teiginio nemotyvavo, nors aplinkybė, kad Tarnyba nevertino bazinio darbingumo lygio dėl diagnozės pagal TLK-10 M16.1 buvo vienas iš pareiškėjo skundo Komisijai motyvų. Todėl laikytina, kad Ginčų komisijos sprendimas šioje dalyje nepagrįstas. Pasisakydama dėl funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos asmens darbingumui bei jų įsidarbinimo galimybėms, Ginčų komisija nesutiko su Tarnybos sprendimu tik ta apimtimi, kuria atsakovas buvo nustatęs, kad profesinės kvalifikacijos kriterijus vertintinas kaip palankus ir pakeitė šį kriterijų į vidutinio palankumo. Šie pakeitimas darbingumo lygio nustatymui įtakos neturėjo. Ginčų komisija priėjo prie išvados, kad keisti Tarnybos sprendimą pagrindo nėra.

Apeliantas nesutinka su tuo, kad Ginčų komisija pakeitė (padidino) jo bazinio darbingumo lygio vertinimą į 50 proc. (vietoj Tarnybos vertinimo 60 proc.) pagal pagrindinę diagnozę, žymimą TLK-10 kodu M10 ir vertinamą pagal Kriterijų aprašo 1 priedą. Teigia, kad ši aplinkybė turi įtakos jo darbingumo lygio nustatymo galutiniam rezultatui. Apelianto nuomone, Ginčų komisija negalėjo keisti darbingumo lygio, nes darbingumo lygį nustato Tarnyba. Invalidų socialinės integracijos įstatymas nustato, kad sprendimą dėl neįgalumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino priima Tarnyba (18 str.1 d.), ginčus dėl darbingumo lygio nustatymo nagrinėja Ginčų komisija, jos priimtą sprendimą privalo vykdyti ginčo šalys ir su ginču susiję asmenys (23 str.1, 3d.). Įstatymų leidėjas ginčų nagrinėjimo tvarką pavedė patvirtinti socialinės apsaugos ir darbo ministrui. Ši Tvarka patvirtinta buvo patvirtinta Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr.A1-171. Ginčų nagrinėjimo aprašo 31 punktas numato, kad Ginčų komisija gali priimti trijų rūšių sprendimus: atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą (31.1 p.) ; įpareigoti Tarnybą per Komisijos nustatytą laiką pašalinti padarytą pažeidimą, vertinant darbingumo lygį ir neįgalumo lygį (31.2 p.); įpareigoti Tarnybą per Komisijos nustatytą laiką pakeisti sprendimą dėl darbingumo lygio ir neįgalumo lygio nustatymo (31.3 p.). Iš minėto galiojančio teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, kad Ginčų komisija, išnagrinėjusi ginčą ir nustačiusi kad atitinkamos aplinkybės buvo įvertintos netinkamai ir (ar) padaryti atitinkami pažeidimai, turi tai išdėstyti savo sprendimo motyvuojamojoje dalyje ir priimti vieną iš Ginčų nagrinėjimo aprašo 31.2 ar 31.3 punktuose numatytų sprendimų. Nagrinėjamu atveju Komisija pareiškėjo skundą atmetė, tačiau, kaip matyti iš Sprendimo Nr.S-52 turinio, Komisija pati ėmėsi jai nepriskirtos funkcijos - nustatyti darbingumo lygį ir jo priežastis, pakeitė (padidino) Tarnybos nustatytą bazinio darbingumo procentą dėl ginčui aktualios diagnozės pagal TLK-10 M10. Šio sprendimo turinys iš esmės reiškia, kad Tarnybos atliktas vertinimas pagal atitinkamas Akto Nr.1928 ir Sprendimo Nr.SS-300 pozicijas iš dalies yra pakeistas (bazinio darbingumo lygio vertinimas pagal pagrindinę diagnozę, žymimą TLK-10 kodu M10 grąžintas į Tarnybos teritorinio skyriaus Akte Nr.4889 nurodytą poziciją). Pagal Ginčų nagrinėjimo aprašo 31 punkto nuostatas Ginčų komisija nustačiusi motyvuotą pagrindą, jog Tarnybos darbingumo lygio vertinimo akte atitinkamos aplinkybės nustatytos ir įvertintos neteisingai, turėjo nustatyti Tarnybai atitinkamus įpareigojimus. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad Ginčų komisija neišsprendė ginčo dėl bazinio darbingumo proceso nustatymo dėl diagnozės pagal TLK-10 žymimos M16.1. Ginčų komisija sprendime nenurodė jokių motyvų kodėl ji sutiko su Tarnybos Sprendimu Nr.SS-300 toje dalyje, kurioje Tarnyba pasisakė, kad diagnozė M16.1. nustatant pareiškėjo darbingumo lygį neįvertinta pagrįstai. Ginčų komisija, kaip ir atsakovas dėl šios diagnozės apsiribojo abstrakčiu teiginiu „tiek tyrimų duomenys, tiek funkciniai sutrikimai neatitinka Kriterijų apraše nurodytiems kriterijams“. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek Tarnybos, kuri yra viešojo administravimo subjektas ir jos priimami sprendimai turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), tiek ginčo ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos – Ginčų komisijos priimami sprendimai (Ginčų nagrinėjimo aprašo 32 p.) turi būti motyvuoti, t.y. pagrįsti nustatytomis aplinkybėmis ir teisės normomis. Ypač pabrėžtina tai, kad Tarnybai ir Ginčų komisijai suteikta kompetencija spręsti klausimus, kurie reikalauja specialių (medicininių) žinių, yra grindžiami medicininių tyrimų ir dokumentų duomenimis, kurie asmeniui, kurio darbingumo lygis nustatinėjamas, neturint atitinkamų žinių ne visada yra aiškūs ir suprantami. Tik žinodamas priimto sprendimo faktinius ir teisinius motyvus pareiškėjas gali efektyviai realizuoti jam įstatymu suteiktą teisę kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų teisių gynimo, o teismas spręsti dėl priimto sprendimo pagrįstumo. Jei Tarnyba turėjo pagrindą vertinti, kad tiek atitinkamų tyrimų duomenys, tiek funkciniai sutrikimai neatitinka Kriterijų apraše nurodytiems kriterijams, turėjo kiekvieną teiginį pagrįsti atitinkamais motyvais, pagrįstais konkrečiomis nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju Tarnybos Sprendime Nr.SS-300 iš viso nenurodyta kokių tyrimų duomenimis remtasi, apie kokius konkrečiai funkcinius sutrikimus pasisakoma, dėl kokių priežasčių jie neatitinka Kriterijų apraše nurodytiems kriterijams ir konkrečiai kokiems. Ginčų komisija šių neaiškumų nepašalino. Vien ši aplinkybė, kad Tarnybos Sprendime Nr. SS-300 ir Ginčų komisijos Sprendime Nr.S-52 nėra motyvų kodėl nuspręsta, kad diagnozė M16.1. nustatant pareiškėjo darbingumo lygį neįvertinta, suteikia teisėjų kolegijai pagrindą pripažinti šiuos sprendimus nepagrįstais ir juos panaikinti. Kadangi minėti sprendimai aptariamu klausimu be motyvų, teisėjų kolegija neturi galimybės patikrinti kaip turėjo būti sprendžiama nustatant pareiškėjo darbingumo lygį dėl diagnozės M16.1. Šios aplinkybės nustatymas yra reikšmingas, nes gali turėti įtakos pareiškėjo darbingumo lygiui už ginčo laikotarpį. Pareiškėjo pateiktame į bylą 2009 m. lapkričio 16 d. darbingumo lygio vertinimo akte (galioja nuo 2009 m. lapkričio 16 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d.) diagnozė M16.1 ne tik kad vertinama nustatant pareiškėjo darbingumo lygį, bet nurodoma kaip pagrindinė (kartu su diagnoze M10.0). Ši aplinkybė teisėjų kolegijai sustiprina abejones dėl Tarnybos Sprendimo Nr. SS-300 ir Ginčų komisijos Sprendimo Nr.S-52 pagrįstumo.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Tarnyba Sprendime Nr.SS-300 nemotyvavo funkcinių, profesinių ir kitus kriterijų, turinčių įtakos pareiškėjo darbingumui bei jų įsidarbinimo galimybėms, priskyrimo atitinkamam palankumo lygiui vertinant pareiškėjo darbingumą. Tik pareiškėjo amžiaus priskirtinumas atitinkamam palankumo lygiui (nepalanki aplinkybė) papildomų motyvų nereikalauja. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad aplinkybių „asmuo turi profesinę kvalifikaciją“, „asmuo turi darbo patirties ar darbinių įgūdžių“ priskirtinumas palankioms pareiškėjui aplinkybėms, taip pat, kad pareiškėjas gali dirbti 4-5 valandas per dieną ar 3-4 dienas per savaitę (vidutinio palankumo aplinkybė) turėjo būti atitinkamai motyvuotas atsižvelgiant į faktines aplinkybes. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas nesutinka su Tarnybos atliktu darbo aplinkybių vertinimu (palankių ir vidutinio palankumo darbui aplinkybių suma yra po 3, nepalanki – 1). Prašyme Tarnybai peržiūrėti darbingumo lygio nustatymą pareiškėjas išdėstė savo argumentus kodėl jo manymu, neteisingai buvo įvertinti kai kurie funkciniai, profesiniai ir kiti reikšmingi kriterijai (teigė dėl sunkaus kojų funkcijos sutrikimo galintis ne daugiau kaip 2 valandas per dieną, o ne daugiau kaip 6 valandas per dieną ar 5 ir daugiau dienų per savaitę, kaip nurodyta akte, jam suteiktos profesinės kvalifikacijos, darbo patirties ir įgūdžių negali panaudoti, nes išnykusi atitinkama sunkiosios pramonės šaka). Tarnybos sprendime į šiuos pareiškėjo prašymo argumentus neatsakyta. Iškeldamas ginčą teisme, pareiškėjas nesutiko su jo darbo aplinkybių vertinimu pagal šias pozicijas. Nesant Tarnybos sprendime motyvų dėl pirmiau minėtų aplinkybių teisėjų kolegija neturi galimybės patikrinti, ar pareiškėjo nurodytos darbo aplinkybės buvo pagrįstai priskirtos atitinkamam palankumo lygiui vertinant pareiškėjo darbingumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad atlikus motyvuotą darbo aplinkybių analizę, dalies pareiškėjo medicinių, funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, įvertinimas gali kisti, dėl ko atitinkamai gali kisti galutinis palankių darbui, vidutiniškai palankių darbui ir nepalankių darbui aplinkybių santykis, nuo kurio priklauso, kuris iš Kriterijų aprašo 17–19 punktuose numatytų koeficientų bus taikomas, o nuo to priklauso ir tai, koks bus nustatytas pareiškėjos darbingumo lygis.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad Tarnybos sprendimas Nr.SS-300 ir Ginčų komisijos sprendimas Nr.S-52 yra nepagrįsti ir naikintini. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl šioje dalyje teismo sprendimas taip pat naikinamas, o atsakovas įpareigojamas iš naujo įvertinti pareiškėjo darbingumo lygį už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 17 d. iki 2009 m. lapkričio 16 d. ir priimti naują sprendimą. Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste atkreipia dėmesį, kad nustatant pareiškėjo darbingumo lygį, be kita ko, turi būti motyvuotai išspręsta dėl bazinio darbingumo proceso nustatymo pagal nagrinėjamam ginčui aktualias diagnozes pagal TLK -10 žymimas TLK kodais M10, M16.1, taip pat dėl funkcinių, profesinių ir kitus kriterijų, turinčių įtakos pareiškėjo darbingumui bei jų įsidarbinimo galimybėms, priskyrimo atitinkamam palankumo lygiui vertinant pareiškėjo darbingumą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad darbingumo lygio nustatymas įstatymu yra priskirtas Tarnybai ir yra nustatomas pagal Kriterijų aprašą. Taigi pareiškėjo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo nustatyti pareiškėjo pageidaujamą darbingumo lygį (30 procentų) negali būti tenkinamas. Keisti šioje dalyje teismo sprendimą nėra pagrindo.

Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo turtinę ir neturtinę žalą, kurią jis kildino iš Tarnybos ir jos teritorinio skyriaus veiksmų ir jam nepalankių sprendimų nustatant darbingumo lygį. Pirmosios instancijos teismas šiuos pareiškėjo reikalavimus atmetė nenustatęs neteisėtų veiksmų. Pripažinimas administracinėje byloje civiliniu ieškovu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo administracinių bylų teisenos įstatyme nenumatytas, todėl pareiškėjas nepagrįstai prašė pripažinti jį byloje civiliniu ieškovu.

Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar pareiškėjo nurodyta institucija veikė neteisėtai (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala (pasekmės), taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tos valstybės institucijos (jos pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nepalankaus sprendimo priėmimo valdžios institucijoje faktas pats savaime nereiškia, kad valdžios institucijos veiksmai neteisėti. Viešojo administravimo subjektas individualų administracinį aktą turi pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 str.1 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatavo pareiškėjo skundžiamo Tarnybos Sprendimo Nr.SS-300 nepagrįstumą ir įpareigojo pareiškėjo darbingumo lygį įvertinti iš naujo bei priimti naują sprendimą. Pareiškėjo argumentus, jog sprendžiant dėl jo darbingumo lygio nustatymo, buvo pažeisti teisės aktų nustatyti terminai, pripažįsta pagrįstais ir suteikiančiais pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo nurodyta valdžios institucija neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal teisės aktus. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad atitinkamais atvejais nustatymas teismo sprendimu, jog valdžios institucija pažeidė atitinkamus teisės aktus, yra pakankama kompensacija atlyginti neturtinę žalą už asmens patirtus nepatogumus dėl teisės aktus pažeidžiančių valdžios institucijos veiksmų. Pagrindas priteisti neturtinę žalą atsiranda tada, kai yra pagrindas daryti išvadą, jog atitinkami išgyvenimai viršijo įprastinių išgyvenimų ribas. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentais, kad sprendimų priėmimas per teisės aktų nustatytą terminą sukėlė jam neigimas emocijas ir dvasinius išgyvenimus, tačiau į bylą nepateikta įrodymų, kad Tarnybos darbuotojai ar Ginčų komisija tyčia delsė priimti sprendimus dėl pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo, ar tyčia jį klaidino. Kitus pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos atsiradimo teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus. Susieti pareiškėjo kai kurių ligų galimą paūmėjimą su atsakovo veiksmais ir sprendimais ginčui aktualiu laikotarpiu nėra jokio faktinio pagrindo. Naudojimąsi įstatymų numatytomis teisėmis kreiptis į atitinkamas valstybės institucijas asmeniui aktualiu klausimu nėra pagrindo vertinti kaip asmens bendravimo galimybių sumažėjimą, laisvalaikio apribojimą. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes teismo pripažinimas, jog Tarnyba ir Ginčų komisija nepriėmė sprendimų dėl pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo per teisės aktų nustatytą terminą (neveikė taip, kaip turėjo veikti pagalo įstatymą) yra adekvati satisfakcija už šiuos pareiškėjo patirtus nepatogumus. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais netenkinamas.

Pareiškėjas, prašydamas atlyginti turtinę žalą (452,93 Lt.) nurodė, kad ją sudaro žyminis mokestis pateikiant skundą teismui, atitinkamos pašto ir transporto išlaidos, taip pat nekompensuojamų vaistų pirkimas, kadangi jam buvo nustatytas didesnis nė 40 procentų darbingumas ir dėl šios priežasties jis negalėjo pasinaudoti lengvata pirkti vaistus. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnį, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas, tarp jų žyminį mokestį, kitas skundo padavimo išlaidas. Taigi tokios išlaidos gali būti susigrąžinamos specialia įstatymu nustatyta tvarka per proceso šalių išlaidų atlyginimo institutą. Pareiškėjas tokią teisę turi, kadangi jo skundas patenkintas iš dalies (ABTĮ 44 str., 45 str.). Šiuo metu byloje esanti medžiaga nesuteikia pagrindo išvadai, kad pareiškėjas, pirkdamas atitinkamus nekompensuojamus vaistus, turėjo išlaidų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą dėl turtinės žalos atlyginimo nėra pagrindo.

Teismas gali takyti ABTĮ 109 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai nustato nusikaltimo požymius. Nagrinėjamoje byloje tokių požymių nenustatyta. Jei pareiškėjas turi pagrindą manyti, kad sprendžiant dėl jo darbingumo lygio nustatymo buvo padarytas nusikaltimas, jis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas. Tenkinti prašymą dėl atskirosios nutarties priėmimo pagrindo nėra, nes teismo motyvai dėl ginčo yra išdėstyti sprendime.

Remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl Sprendimų Nr.SS-300 ir Nr. S-52 ir šiuos sprendimus panaikinant bei įpareigojant atsakovą iš naujo įvertinti pareiškėjo darbingumo lygį už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 17 d. iki 2009 m. lapkričio 16 d. ir priimti naują sprendimą. Likusioje dalyje teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo H. R. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. sprendimą pakeisti. Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies. Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. SS-300 ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2009 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. S-52 panaikinimo ir šiuos sprendimus panaikinti. Įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš naujo įvertinti pareiškėjo darbingumo lygį už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 17 d. iki 2009 m. lapkričio 16 d. ir priimti naują sprendimą.

Likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius