Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamos valdybos pirmininkės S. V. (toliau – apeliantė) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria buvo netenkintas sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ skundas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Jonavos rajono policijos komisariato 2018 m. kovo 28 nutarimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaip matyti iš medžiagoje Nr. 20-G-127491, pagal kurią administracinio teisės pažeidimo teisena nutraukta, esančių duomenų, sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gruodžio 19 d. pranešimu kreipėsi į Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK dėl apgaudinėjimo teikiant paslaugas, kuriame prašė pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusižengimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 155 straipsnį, patraukiant atsakomybėn šio subjekto vienasmenio valdymo organo funkcijas vykdantį direktorių E. M., pripažinti sodininkų bendriją ir jos valdybos pirmininkę nukentėjusiais asmenimis, pradėti administracinio nusižengimo tyrimą dėl galimo pažeidimo pagal ANK 155 straipsnį, nustačius administracinį nusižengimą, surašyti administracinio nusižengimo protokolą su surodymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotiems asmenims nutraukti pažeidimus. Pranešime nurodė, kad nesutinka su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose paskaičiuotu pastoviosios dalies mokesčiu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir toliau apgaudinėja pareiškėją, išrašinėja sąskaitas, nesilaikant teisės aktuose šalių sutartyje nustatytų kainų nurodymo reikalavimų bei nustatydama pastoviąją dalį ir tam atvejui, jeigu nebūtų išvežamos komunalinės atliekos. Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK, surinkusi medžiagą (2013 m. gegužės 9 d. sutarties dėl komunalinių (buitinių ir joms prilygintų) atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų teikimo Nr. 11-2, PVM sąskaitų faktūrų JPV77539, JPV76378, JPV76963, JPV77477, JPV77538, JPV78094, JPV78676, JPV79102, JPV79736, mokėjimų nurodymų, sodininkų bendrijos rašto Nr. 17-11, UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto Nr. 5A-1327a, sodininkų bendrijos prieštaravimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštų Nr. 5A-1514, 5A-1783, 5A-161, Lietuvos Respublikos Seimo nario A. N. raštų Nr. SN-S-007, SN-S-003, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos rašto Nr. (17-2)-D8-7183, Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje tarnybos rašto Nr. 10-18 kopijas), 2018 m. kovo 28 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, motyvuojant tuo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalo vykdyti Jonavos rajono savivaldybės tarybos priimtus sprendimus, todėl direktorius nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 155 straipsnyje. Nesutikdama su priimtu Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK 2018 m. kovo 28 d. nutarimu, sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ jį apskundė Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams, prašydama jį panaikinti ir įpareigoti Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK tirti galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo pagal ANK 155 straipsnį iš naujo, tačiau Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmetė, konstatuodami, kad Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK, išsamiai išnagrinėjęs pareiškėjos pranešime nurodytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną ANK 591 straipsnio 1 punktu. Nesutikdama su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi, sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniu skundu prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą, sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ skundą tenkinti. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta iki galo išnagrinėjus visų aplinkybių. Skunde nurodoma, jog ginčijamoje nutartyje teisėja klaidingai nustatė faktinę aplinkybę ir motyvavo, kad Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. 1TS-323 Dėl Jonavos rajono savivaldybės dvinarės mokos (DVĮ) už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžių patvirtinimo yra ne dėl rinkliavos, o naujai nustatoma kaina už viešąsias paslaugas atliekamas pagal viešųjų atlygintinų paslaugų sutartį šiuo atveju už komunalinių atliekų surinkimą. Apeliantės teigimu, minimame savivaldybės norminiame akte kalbama ne apie paslaugų kainas, o apie įmoką, todėl darytina išvada, kad 2017 m. sausio 1 d. Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-323 buvo nustatyta vietos rinkliava, o ne paslaugos kaina.Skunde pažymima, kad minėtame norminiame akte nekalbama nei apie įkainį nei apie tarifą, o kalbama apie įmoką ir rinkliavą. Atkreipiamas dėmesys, kad Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 1TS- 323 2 punkte nurodoma, kad pripažįstama netekusiu galios Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 30 d. sprendimas Nr. 1 TS - 0202 „Dėl komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymo paslaugų įkainių (tarifų) patvirtinimo“. Tai yra kalbama apie paslaugų įkainius (tarifą) ir nustatoma 1 punktu dvinarė įmoka ir pati lentelė užvadinama Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos (DVĮ) už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiai, o ne paslaugų įkainiai (tarifai), kaip buvo iki šio akto priėmimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai padarė išvadą, kad Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendime Nr. 1TS-323 yra nustatyta atlygintinų paslaugų įkainis (tarifas), o ne vietinė rinkliava, kuri pagal Rinkliavų įstatymo 13¹ straipsnį mokama į savivaldybės, nustačiusios vietinę rinkliavą, biudžeto sąskaitą, todėl ginčijama nutartis laikytina nepagrįsta ir turi būti naikintina.Skunde atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.185 straipsnio 2 dalis nustato, kad sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su tokiomis sąlygomis susipažinti. Taip pat svarbu, kad tarp šalių buvo susitarta ir pagal sutarties 2.1.3. punktą Uždaroji akcinė bendrovė "(duomenys neskelbtini)" įsipareigojo įstatymų nustatyta tvarka informuoti pareiškėją apie pasikeitusius įkainius (tarifus). CK 6.192 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, todėl šiuo atveju, apeliantės įsitikinimu, viešoji sutartis privalėjo būti sudaryta tarp pareiškėjos ir uždarosios akcinės bendrovės "(duomenys neskelbtini)" paprastąja rašytine forma, todėl darytina išvada, kad skundžiamoje nutartyje teismas motyvavo savo sprendimą nesivadovaudamas įstatymu. Skunde taip pat nurodoma, jog skundžiamoje nutartyje subjektyviai nurodyta, kad apeliantė pagal 2013 m. gegužės 9 d. sutarties Nr. 11-2 Dėl komunalinių (buitinių ir joms prilygintinų) atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų teikimo 2.2.2. punktą įsipareigojo pasikeitus veikiantiems įkainiams (tarifams) atsiskaityti už teikiamas paslaugas pagal naujus įkainius (tarifus) inter alia ir mokėti ne tik už suteiktas paslaugas, bet ir neatlygintinai, kiekvieną mėnesį perduoti pinigines lėšas dydyje, kaip nurodyta Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 1TS-323 patvirtintų dydžių 1 lentelėje nurodytą, kaip DVI pastovioji dedamoji ir nesuteikiant jokių paslaugų.Apeliantės teigimu, teismas nustatė faktinę aplinkybę, kad uždaroji akcinė bendrovė "(duomenys neskelbtini)" turi teisę neatlikinėti jokių veiksmų ar kokios nors veiklos, tačiau įgyja reikalavimo teisę kiekvieną mėnesį reikalauti pastovaus dydžio piniginių lėšų iš pareiškėjos pagal Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-323 patvirtinto dydžio 1 lentelėje DVI pastoviosios dedamosios už kiekvieną nekilnojamąjį turto vienetą, kuris priklauso tretiesiems asmenims pagal savarankiškai Uždarosios akcinės bendrovės "(duomenys neskelbtini)" nustatytą sąrašą. Tokiu būdu teismas konstatavo, kad prievolė atsirado iš juridinio fakto Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 1TS-323 dalies, kuri nustato DVI pastoviosios dedamosios mokėjimą, tačiau pagal CK 6.3 straipsnio 1 dalį prievolės dalykas gali būti tik veiksmai, kurių nedraudžia įstatymai ir kurie neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, kai šiuo atveju tokia prievolė prieštarauja Civilinio kodekso 6.716 straipsnio 1 daliai ir laikytina prieštaraujanti viešajai tvarkai ir nesąžininga.Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 3 dalį, nes ten nėra nustatytos teisės normos, kad savivaldybei suteikiama diskrecijos teisė nustatyti asmenims prievolę mokėti neatlygintinai, kiekvieną mėnesį perduodant nustatyto dydžio pinigines lėšas konkrečiam privačiam juridiniam asmeniui siekiančiam pelno, o nurodoma, kad nustatant rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, turi būti vadovaujamasi Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis. Skunde pažymima, jog nagrinėjamu atveju tokia prievolė prieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 daliai, kur nustatyta pareiga mokėti už komunalines atliekų tvarkymą pagal principą „teršėjas moka“. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė neturi jokio nuosavo nekilnojamojo turto, o pagal Sodininkų bendrijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, įgyvendina sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su sodo teritorijoje esančių bendro naudojimo objektų valdymą, priežiūra ir naudojimu ir negali atsakyti pagal trečiųjų asmenų prievoles.Skunde nurodoma, jog ginčijama nutartimi priteista iš apeliantės 250 eurų suma, uždarosios akcinės bendrovės "(duomenys neskelbtini)", naudai už bylinėjimosi išlaidas, motyvuojant, kad pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos ir tokiu būdu pritaikė BPK 104 straipsnio 2 dalies ir 105 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apeliantės įsitikinimu, toks teisėjos nurodytas pagrindas yra prieštaringas ir prieštaraujantis vienas kitam. Byloje nėra jokių duomenų, kad uždaroji akcinė bendrovė "(duomenys neskelbtini)" būtų pripažinta asmeniu patrauktu administracinėn atsakomybėn ar nukentėjusiuoju, tuo labiau, kad šis subjektas yra juridinis asmuo, o pagal ANK 2 straipsnio 1 dalį už šio kodekso pažeidimą atsako tik fizinis asmuo, todėl uždaroji akcinė bendrovė "(duomenys neskelbtini)" negalėjo būti patrauktu administracinėn atsakomybėn ir negalėjo būti prilyginamas kaltinamajam ir tokiu būdu būti proceso dalyviu. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantė būtų pripažinta nukentėjusiąją arba asmeniu patrauktu administracinėn atsakomybėn, todėl negali būti taikomos nei BPK 104 straipsnio 2 dalies, nei BPK 105 straipsnio 6 dalies nuostatos. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai įtraukė į teisminį procesą uždarąją akcinę bendrovę "(duomenys neskelbtini)", ir ją įvardino suinteresuotu asmeniu, tokiu būdu pažeidė ANK 575 straipsnio 1 dalies nuostatas, kur yra išvardinti administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys. Minėtame straipsnyje nėra nurodyta subjekto, kuris būtų įvardintas suinteresuotu asmeniu, todėl uždaroji akcinė bendrovė "(duomenys neskelbtini)" negalėjo būti proceso dalyvė ir todėl neturėjo teisės reikalauti priteisti bylinėjimosi išlaidų. Apeliantės pastebėjimu, ginčas buvo dėl Kauno apskrities VPK Jonavos r. policijos komisariato vykdymo viešojo administravimo funkcijos teisės aktų priežiūros ir pradėta administracinių nusižengimų teisena, kur nebuvo pripažinta nei nukentėjusiųjų, nei administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų, taip pat nebuvo surašyta administracinio pažeidimo protokolo. Ši administracinių nusižengimų teisena buvo nutraukta tyrimo stadijoje ir dėl to apeliantė kreipėsi į teismą dėl Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK nepagrįsto veikimo atliekant jam priskirtą viešojo administravimo funkciją.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“atstovaujamos valdybos pirmininkės S. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Skunde keliami klausimai, susiję su byloje nustatytų aplinkybių vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.Apeliacinės instancijos teismui išanalizavus Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK medžiagoje Nr. 20-G-127491 pagal kurią administracinio nusižengimo teisena nutraukta, užfiksuotus duomenis, darytina abejonių nekelianti išvada, jog nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena, konstatavus, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. M. nepadarė nusižengimo numatyto ANK 155 straipsnyje, nutraukta išsamiai ir objektyviai ištyrus visas bylos aplinkybes. Aukštesniojo teismo vertinimu, Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK 2018 m. kovo 28 d. nutarime išdėstyti pakankamai išsamūs ir pagrįsti administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo motyvai, dėl pagrindinių skundo argumentų išsamiai pasisakyta ir skundžiamoje Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėjos nutartyje, su kurioje išdėstytais argumentais, iš esmės sutinka ir apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas. Aukštesniojo teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. M. atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra apeliantės savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindu, dėl kurio reikėtų naikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį. Aukštesnysis teismas pažymi, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas skundžiamoje nutartyje klaidingai nustatė faktinę aplinkybę, kad Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. 1TS-323 Dėl Jonavos rajono savivaldybės dvinarės mokos (DVĮ) už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžių patvirtinimo yra ne dėl rinkliavos, o naujai nustatoma kaina už viešąsias paslaugas atliekamas pagal viešųjų atlygintinų paslaugų sutartį šiuo atveju už komunalinių atliekų surinkimą, tačiau aukštesnysis teismas su šiais skundo argumentais nesutinka. Kaip pagrįstai nurodyta pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 ² straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainą ir įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį nustato savivaldybė, o nustatant rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, turi būti vadovaujamasi Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis (Atliekų tvarkymo įstatymo 30 ² straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 384 buvo pakeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintos vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklės, kuriose nustatyta dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. Minėtų taisyklių 2 punkte nustatyta, kad šiomis taisyklėmis privalo vadovautis savivaldybės, nustatydamos įmokos dydį Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaudamasi aukščiau nurodytų teisės aktų reglamentavimu, Jonavos rajono savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-321 patvirtino Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, kurių 25 punkte nustatyta, kad savivaldybės atliekų turėtojams taikoma dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-322 Jonavos rajono savivaldybės taryba patvirtino Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodiką bei Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos (DVĮ) už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašą. 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-323 Jonavos rajono savivaldybės taryba patvirtino Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos (DVĮ) už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius, kurie įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d., bei pripažino netekusiu galios Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. 1 TS - 0202 ,,Dėl komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymo paslaugų įkainių (tarifų) patvirtinimo“, kurio pagrindu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. buvo apskaičiuojamos komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymo paslaugų kainos. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Jonavos rajono savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu, pasinaudodama jai suteikta diskrecijos teise (Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 3 dalis), už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatė ne rinkliavą, o įmoką, kurios pastovioji dalis mokama neatsižvelgiant į tai, ar nekilnojamojo turto objektų savininkui teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga, o jos dydis apeliantei išrašytose sąskaitose atitinka savivaldybės tarybos patvirtintą dydį.Nors apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 3 dalį, nes ten nėra nustatytos teisės normos, kad savivaldybei suteikiama diskrecijos teisė nustatyti asmenims prievolę mokėti neatlygintinai, kiekvieną mėnesį perduodant nustatyto dydžio pinigines lėšas konkrečiam privačiam juridiniam asmeniui siekiančiam pelno, tačiau kaip pagrįstai nurodyta tiek 2018 m. kovo 28 d. nutarime, kuriuo buvo nutraukta administracinių nusižengimų teisena, tiek skundžiamoje teismo nutartyje, 2016 m. gruodžio 22 d. Nr. 1TS-322 Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendime dėl „Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų, surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodikos ir taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo” 4 punkte nurodyta, kad „Už Tvarkos taikymą atsakingas Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius (toliau - Administratorius) - Savivaldybės įsteigtas juridinis asmuo, savivaldybės pavedimu atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas ir teikiantis atliekų tvarkymo paslaugas”. 16 punkte nurodyta, kad „DVĮ dydį už komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugas tvirtina Savivaldybės taryba, vadovaudamasi Administratoriaus pateiktais kaštų sąnaudų) skaičiavimais. DVĮ turi padengti visus atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų kaštus, įskaitant atliekų šalinimo sąvartyne kaštus. DVI dydžiai tvirtinami eurais be PVM (apvalinama iki trijų skaitmenų po kablelio) už kalendorinį mėnesį”. 19 punkte „už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą privalo mokėti viešosiose sutartyse su Administratoriumi nustatytomis kainomis pagal Savivaldybės tarybos patvirtintus įkainius. DVI mokėtojai privalo sumokėti savivaldybės tarybos patvirtintą DVI už komunalinių atliekų tvarkymą pagal gautas PVM sąskaitas-faktūras ar kitus mokėjimo dokumentus iki einamojo mėnesio paskutinės dienos”. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)”, yra Jonavos rajono savivaldybės skirtas administratorius, kuris privalo vykdyti savivaldybės tarybos priimtus sprendimus, tame tarpe ir rinkti savivaldybės tarybos patvirtintą DVI už komunalinių atliekų tvarkymą, sąmoningai tyčiniais veiksmais siekė konkretaus tikslo – apgauti sodų bendriją „Inkaras“, nėra jokio pagrindo. Kaip jau minėta asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančią medžiagą, pagrįstai sprendė, kad Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK, išsamiai išnagrinėjęs Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamos valdybos pirmininkės S. V. pranešime nurodytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną ANK 591 straipsnio 1 punktu, nes tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorė, tiek šios įmonės direktorius E. M., išrašydami apeliantei sąskaitas ir į jas įtraukdami pastoviąją dalį už komunalinių atliekų tvarkymą, veikė ne savo iniciatyva, o tik vykdė Jonavos rajono savivaldybės tarybos priimtus sprendimus, t. y. nenustatyti nei subjektyvieji, nei objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai, todėl atitinkamai jų veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, dėl netinkamai išspręsto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo. Apeliantės įsitikinimu, skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas, pritaikant BPK 104 straipsnio 2 dalies ir 105 straipsnio 6 dalies nuostatas yra prieštaringas, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad uždaroji akcinė bendrovė "(duomenys neskelbtini)" būtų pripažinta asmeniu patrauktu administracinėn atsakomybėn ar nukentėjusiuoju.. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs šiuos skundo argumentus su jais sutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai vadovavosi ANK ir BPK normomis, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, prašymą, dėl patirtų išlaidų už atsiliepimo surašymą ir atstovo dalyvavimą teismo posėdžio metu priteisimo iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, tenkino nepagrįstai. . Pagal ANK 666 straipsnį, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. Vertinant šią teisės normą lingvistiškai, akivaizdu, kad komentuojamas ANK 666 straipsnis yra susijęs tik su ta BPK dalimi, kuri reglamentuoja proceso išlaidų priteisimą, t. y. BPK 103-106 straipsniais.. BPK 104 straipsnyje reglamentuota proceso išlaidų atlyginimo tvarka. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra procese pakvietė dalyvauti ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis. . BPK 105 straipsnio 6 dalis numato galimybę išteisintajam, jei byla pradėta tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, prisiteisti visas proceso išlaidas ar jų dalį iš asmens, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai proceso išlaidas, iš esmės rėmėsi BPK 105 straipsnio 6 dalimi, tokiu būdu visiškai nepagrįstai prilygindamas sodininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“, kuri kreipėsi dėl administracinio nusižengimo bylos proceso pradėjimo, nukentėjusiojo statusui. Pažymėtina, jog pagal ANK 578 straipsnio 1 dalį nukentėjusiuoju, administracinio nusižengimo byloje, laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, be to, nukentėjusiuoju pripažįstama administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Aukštesniojo teismo vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo sodininkų bendriją „ (duomenys neskelbtini)“ laikyti byloje nukentėjusiąja. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nors apeliantė pareiškimu ir kreipėsi į Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK, kad būtų pradėtas tyrimas pagal ANK 155 straipsnį, bei reikalavo, nustačius ANK 155 straipsnio 1 dalies pažeidimą, surašyti protokolą su nurodymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotiems asmenims nutraukti pažeidimus bei šios įmonės vadovą patraukti administracinėn atsakomybėn, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK 2018 m. kovo 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, nenustatęs nei subjektyviųjų, nei objektyviųjų administracinio nusižengimo požymių t. y. iš esmės administracinio nusižengimo teisenos procesas nebuvo pradėtas. Minėtą nutarimą apeliantei apskundus pirmosios instancijos teismui, teisme buvo nagrinėjamas klausimas tik dėl institucijos priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo. Pirmosios instancijos teismas institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Kaip jau buvo minėta BPK reglamentuoja proceso išlaidų atlyginimo tvarką jei procesas pradedamas, vyksta, baigiasi, ar vėliau nutraukiamas (BPK 105 straipsnis), tačiau BPK nenumato galimybės priteisti proceso išlaidų tuo atveju, kai procesas nevyko ir net nebuvo prasidėjęs. . Aukštesnysis teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus ir esamą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo buvo išnagrinėtas pažeidžiant BPK normas, pirmosios instancijos teismo pateiktas BPK 105 straipsnio 6 dalies interpretavimas nėra pagrįstas, todėl vertinamu atveju nebuvo jokio teisinio pagrindo vadovaujantis minėto straipsnio 6 dalies nuostatomis tenkinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Dėl to apylinkės teismo priimta nutartis dėl proceso išlaidų priteisimo negali būti laikoma teisėta, todėl šioje dalyje naikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nutartį – panaikinti nutarties dalį, kuria priteista iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), adresas(duomenys neskelbtini)., UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudai 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi (proceso) išlaidų.

Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.