Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Marijaus Kursevičiaus ir Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Marinos Ridikienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 135 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. D. paskirta laisvės atėmimo bausmė 11 (vienuolikai) mėnesių 10 (dešimčiai) dienų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu, šiuo (skundžiamu) nuosprendžiu paskirta bausme apimant švelnesnę 2025 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir V. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) mėnesių 10 (dešimčiai) dienų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, į laisvės atėmimo bausmę įskaitytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu iš dalies (jei atlikta bent dalis bausmės) arba visiškai atlikta viešųjų darbų bausmė (jei atlikta visa bausmė), vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant 9 viešųjų darbų valandoms.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią nustatyta pradėti skaičiuoti nuo faktinio V. D. sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 ir 10 punktais, 72¹ ir 72⁵ straipsniais, V. D. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: 1) įpareigojimas (vienerius) metus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 2) įpareigojimas (vienerius) metus dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš nuteistojo V. D. priteista civilinei ieškovei 544,03 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o, pradėjus vykdyti bausmę, naikintina. Kardomoji priemonė – dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. ((duomenys neskelbtini)) paėmimas – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o, pradėjus vykdyti bausmę, asmens tapatybės kortelė grąžintina V. D., išsiunčiant dokumentą į laisvės atėmimo vietą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai

2.3. Prokurorė atkreipia dėmesį į BK 61 straipsnio 4 dalyje numatytą nuostatą, kad tais atvejais, kai kaltininkas savo noru prisipažįsta padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padeda išaiškinti nusikalstamą veiką ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria minimalią atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Tuo tarpu už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, esant šioms įstatyme nurodytoms aplinkybėms (prisipažinimui, gailėjimuisi ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimui), teismas skiria ne didesnę nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Taigi įstatymų leidėjas, net ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bausmę už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą sieja ne su sankcijoje nustatytu minimumu, o su bausmės vidurkiu. Nagrinėjamu atveju teismas pripažino net dvi V. D. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, todėl itin švelnios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, kai sankcijoje numatytas bausmės vidurkis yra penkeri metai vienas mėnuo, prieštarauja BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatoms ir teisingumo principui.

2.4. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad skirdamas V. D. realią galutinę laisvės atėmimo bausmę 11 mėnesių 10 dienų, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 ir 10 punktais, 72¹ ir 72? straipsniais, nepagrįstai paskyrė jam dvi baudžiamojo poveikio priemones: įpareigojimą vienerius metus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. BK 67 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad fiziniam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme, tačiau pagal BK 67 straipsnio 6 dalį teismas privalo įvertinti šių priemonių suderinamumą su paskirta bausme. Pažymima nagrinėjamu atveju esant akivaizdu, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, objektyviai negalės faktiškai per tą patį laikotarpį (vienerius metus) įvykdyti ir jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių. Atsižvelgdama į tai, prokurorė mano, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės yra nesuderinamos su tuo pačiu laikotarpiu atliktina laisvės atėmimo bausme, todėl teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju paduotu apeliaciniu skundu prokurorė neginčija skundžiamame nuosprendyje nurodytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su V. D. paskirta bausme, prašydama ją sugriežtinti, t. y. už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirti V. D. laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams, šią bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, nurodytą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti V. D. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams keturiems mėnesiams, į bausmės laiką įskaitant visiškai ar iš dalies pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį atliktą bausmę, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant 9 viešųjų darbų valandoms. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma kartu su laisvės atėmimo bausme neskirti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonių. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus apeliaciniame skunde suformuluotus prašymus, dėl skundžiamo nuosprendžio pagrįstumo bei teisėtumo pasisakys tuo aspektu, ar pirmosios instancijos teismas, paskirdamas V. D. bausmę pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė teisingą bausmę, taip pat, ar jam pagrįstai buvo paskirtos BK 67 straipsnio 2 dalies 9 ir 10 punktuose, 72⁵ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

5. Skundžiamu nuosprendžiu V. D. pripažintas kaltu ir nuteistas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje. Baudžiamasis įstatymas už šio sunkaus nusikaltimo padarymą numato vienintelę bausmės rūšį – laivės atėmimą iki dešimties metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams penkiems mėnesiams, ir, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažindamas ją vienu trečdaliu, atsižvelgė į tai, kad V. D. padarė tyčinį sunkų, baigtą smurtinio pobūdžio nusikaltimą, sukėlusį realią grėsmę nukentėjusiosios gyvybei. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis nusikalto esant neišnykusiam teistumui už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, šio nusikaltimo metu nuteistasis viešoje vietoje, laikydamas rankoje peilį, konfliktavo su kitu asmeniu dėl menkavertės priežasties (nesutikimo su nuteistuoju vartoti alkoholį), elgėsi agresyviai, triukšmavo, vėliau, išėjęs į daugiabučio namo kiemą, mosikavosi peiliu, paskui mėtė į namo sieną lentas, šūkavo bei kabinėjosi prie praeivių, dėl ko konstatuota, kad nuteistasis smurtinio pobūdžio veiksmus daro nebe pirmą kartą ir tai rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą, pagrįstai pripažino V. D. recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Skiriant bausmę, taip pat atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir atsakomybę sunkinančias (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai) aplinkybes, be to, buvo įvertinta, kad nuteistasis atsiprašė nukentėjusiosios, ši jam pretenzijų neturėjo. Vertinant nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, atsižvelgta į tai, kad nors V. D. yra darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba, pastarasis gydytas priklausomybės ligų centre, pats neneigė ir toliau, t. y. iki skundžiamo nuosprendžio, priėmimo vartojantis alkoholį, jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, tačiau teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę dėl to skirti netikslinga, baustas administracine tvarka, taip pat ir dėl to, kad viešoje vietoje vartojo alkoholinius gėrimus, buvo padaręs smulkią vagystę (2 t., b. l. 47-56). Tokių aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui konstatuoti, kad V. D. yra linkęs smurtauti ir elgtis agresyviai. Tuo pačiu teismas pažymėjo, kad nuteistasis, žinodamas, jog alkoholio vartojimas iš esmės lemia teisei priešingą jo elgesį, vis tik nesiėmė realių ir ilgalaikių priemonių taisyti savo elgesį (nors ir nurodė gydęsis nuo alkoholizmo, kas jam buvo būtina probacijos sąlyga, tačiau iki pat skundžiamo nuosprendžio priėmimo neneigė kartais vartojantis alkoholį, pasibaigus probacijos terminui, gydymo nebetęsė). Visų anksčiau nurodytų aplinkybių visumoje pirmosios instancijos teismas paskyrė V. D. BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos terminą nustatė mažesnį nei tą, kurio prašė prokurorė, t. y. vietoje prokurorės prašomo laisvės atėmimo 5 (penkeriems) metams paskyrė laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams penkiems mėnesiams. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas vertino ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės stigmatizuojantį poveikį, sunkią integraciją po jos, atsižvelgė į nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. tai, kad smurtas nebuvo intensyvus, nuteistasis sudavė vieną smūgį ir stūmė nukentėjusiąją, nevengė savo atsakomybės, susitaikė su nukentėjusiąja, domėjosi jos sveikata, lankė ligoninėje, tuo pačiu pažymėta, kad nuteistasis išreiškė kritišką požiūrį į savo veiksmus, dėl ko skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad valstybinės kaltintojos prašoma laivės atėmimo bausmė 5 (penkeriems) metams būtų per griežta ir neteisinga, dėl ko skirta ženkliai švelnesnės laisvės atėmimo bausmės trukmė.

6. Skundžiamame nuosprendyje anksčiau išdėstyti bausmės skyrimo motyvai atskleidžia, kad pirmosios instancijos teismas vertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tačiau sutiktina su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, kad atliktas vertinimas buvo nepakankamas, nulėmęs pernelyg švelnios bausmės paskyrimą.

7. BK 61 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo taisykles. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Pagal BK 61straipsnio 4 dalį tuo atveju, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą teismas, esant šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, išskyrus atvejus, kai straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

8. Taigi, kaip pagrįstai nurodyta apeliaciniame skunde, įstatymų leidėjas bausmę už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, net ir nesant jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių, sieja ne su bausmės minimumu, o jos vidurkiu. Nagrinėjamu gi atveju buvo pagrįstai nustatyta ne tik viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bet ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai), tačiau laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už sunkaus nusikaltimo padarymą, dydis nėra net artimas galimam skirti šios bausmės rūšies vidurkiui (bausmės vidurkis lygus laisvės atėmimui 5 metams 1,5 mėnesio), nesiekia nė pusės jo. Kitos byloje nustatytos aplinkybės, kurios buvo vertinamos skiriant bausmę, taip pat nepagrindžia teismo sprendimo skirti nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, savo trukme ženkliai nutolusią nuo anksčiau aptartų BK 61 straipsnyje įtvirtintų bausmės skyrimo taisyklių. V. D. nusikalstama veika baigta, tyčinė, smurtinio pobūdžio, dėl jos buvo sukeltas realus pavojus nukentėjusiosios sveikatai ir gyvybei, nukentėjusioji buvo sunkiai sužalota. Nors teismas pažymėjo, kad smurtas nebuvo intensyvus, nukentėjusiajai buvo suduotas vienas smūgis ir ji buvo pastumta, tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką vertinti kaip neatitinkančią rūšinio tokio pobūdžio nusikalstamų veikų pavojingumo. Juo labiau, iš paties nuteistojo parodymų matyti, kad nukentėjusioji buvo ne pastumta, o V. D. ją „numetė“ ant grindų. Paties nuteistojo parodymuose užfiksuota, kad pastarasis nukentėjusiąją pargriovė du kartus – pirmą kartą ant parketo, o po to, kai ši atsistojo, antrą kartą ją „metė“, tąkart jau ant keramikinėmis plytelėmis išklotų grindų, šiai pargriuvus dar delnu (paties nuteistojo žodžiais, iš visų jėgų) sudavė į veido sritį, po ko šiai „visur pasipylė“ kraujas (2 t., b. l. 9-11, 146-149). Byloje esantys duomenys neleidžia ir paties nuteistojo asmenybę vertinti kaip mažesnio pavojingumo. Kaip jau minėta, V. D. praeityje buvo teistas, šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą (2 t., b. l. 40-45), pripažintas recidyvistu, linkęs daryti administracinius nusižengimus, duomenų apie administracinių nuobaudų sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 47-56), turintis akivaizdžių alkoholio vartojimo problemų, kurioms spręsti nededa pakankamai pastangų. Nors 2022 m. gydėsi dėl alkoholio priklausomybės (2 t., b. l. 74), tačiau galima matyti, kad šis gydymas neužtikrino ilgalaikio alkoholio atsisakymo. Nuteistajam buvo rekomenduota, esant poreikiui, vėliau gydymą tęsti, tačiau, kaip matyti, nuteistasis šias rekomendacijas ignoravo, įvykio metu buvo stipriai girtauta, nuteistasis buvo smarkiai neblaivus (pastarojo žodžiais „gal būtų buvusios kokios 4 promilės“), ši aplinkybė neabejotinai turėjo įtakos sunkaus nusikaltimo padarymui.

9. Visų anksčiau aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo V. D. paskirta bausmė yra per švelni, neatitinkanti padarytos nusikalstamos veikos ir paties nuteistojo pavojingumo, todėl turi būti sugriežtinta, tačiau mažesne apimtimi nei prašoma apeliaciniame skunde. Nors prokurorės prašomas skirti laisvės atėmimo bausmės dydis formaliai ir atitiktų BK 62 straipsnyje įtvirtintas bausmės skyrimo taisykles, tačiau liktų nepakankamai įvertintas nuteistojo V. D. elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (susitaikymas su nukentėjusiąja, pastarosios lankymas gydymo įstaigoje ir kt.), tai, kad apklausiama nukentėjusioji B. M. nurodė atleidusi nuteistajam, teigė neturinti šiam jokių pretenzijų, civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 110-111). Teismui prieinamais SODRA registro duomenimis, nuteistasis įsidarbino (nuo 2026 m. sausio 14 d. pradėjo dirbti MB „B.“), terminuoto laisvės atėmimo bausmė nuteistajam skiriama pirmą kartą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, tikslinga laisvės atėmimo bausmės dydį nustatyti daugiau artimą galimam skirti šios bausmės rūšies vidurkiui – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, šią bausmę mažinti trečdaliu ir paskirti V. D. laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši bausmė apėmimo būdu bendrintina su bausme, paskirta ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu.

10. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. D. buvo paskirtos BK 72¹ ir 72⁵ straipsniuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas vienerius metus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei įpareigojimas vienerius metus dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

11. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės yra skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tuo tarpu BK 67 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės fiziniam asmeniui gali būti skiriamos ir kartu su bausme. Nors pastaroji nuostata reiškia, kad įstatymas nenumato draudimo baudžiamojo poveikio priemones skirti ir tais atvejais, kai asmuo yra nuteisiamas laisvės atėmimo bausme, tačiau tokiu atveju būtina atsižvelgti į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį (BK 67 straipsnio 3 dalis.

12. Atsižvelgus į tai, kad V. D. padarė smurtinę nusikalstamą veiką, smurtinį elgesį renkasi nebe pirmą kartą, be to, turi problemų dėl alkoholio vartojimo, BK 72¹ ir 72⁵ straipsniuose numatytų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas svarstytas pagrįstai. Vis dėlto skundžiamu nuosprendžiu V. D. yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, tai reiškia, kad jis bus priverstinai patalpintas į laisvės atėmimo įstaigą, kurioje jam bus sudarytas individualus resocializacijos planas rizikai mažinti (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 53 straipsnis). Tikėtina, kad pataisos įstaiga, atsižvelgdama į nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdį, atsižvelgdama į nurodytus duomenis apie priklausomybę alkoholiui, kaip tik ir parinks tokias priemones, kurios bus nukreiptos mažinti šiuos rizikos veiksnius. Įvertinus tai, kad nuteistojo dalyvavimas programose bus tiesiogiai apribotas laisvės atėmimo vietų įstaigos režimo ir turimų resursų, nėra tikslinga nustatyti nuteistajam pareigą nedelsiant po nuosprendžio įsiteisėjimo vykdyti teismo nuosprendžiu paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, kadangi, būtent pataisos įstaiga, o ne pats nuteistasis sprendžia, kokios programos jam turi būti taikomos. Taigi skundžiamu teismo nuosprendžiu palikus galioti teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemones kiltų tam tikras prieštaravimas: nuteistasis teisiškai privalėtų dalyvauti programose, tačiau fiziškai, o ir administracine tvarka jis būtų pavaldus įstaigos vidaus tvarkai, kuri gali numatyti kitokias priemones ar terminus. Be kita ko, reikšminga ir tai, kad nagrinėjamu atveju prokurorės apeliaciniu skundu prašant taikyti griežtesnę bausmę, tačiau tuo pačiu panaikinti baudžiamojo poveikio priemones, apeliacinės instancijos teismui sugriežtintus bausmę, bet palikus galioti paskirtas BK 72¹ ir 72⁵ straipsniuose numatytas baudžiamojo poveikio priemones, nuteistojo padėtis taptų sunkesnė nei apeliaciniu skundo prašo prokurorė, dėl ko ir šiuo pagrindu baudžiamojo poveikio priemonių palikimas nėra galimas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

13. Apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. sausio 12 d. pažyma Nr. APD-2026-00339, kuria prašoma iš nuteistojo V. D. priteisti 245,83 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro advokato Gintaro Algirdo Perednio darbo užmokestis (3 t., b. l. 41-45).

14. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnio nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje.

15. Šioje apeliacine tvarka išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje antrinė teisinė pagalba nuteistajam buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, t. y. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Atsižvelgiant į tai, kad V. D. nebuvo pasirinkęs gynėjo, Vilniaus apygardos teismas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kuri parinko advokatą Gintarą Algirdą Perednį, jis ir buvo paskirtas nuteistojo gynėju (3 t., b. l. 36). Taigi įstatymui numatant privalomą gynėjo dalyvavimą, gynėjas buvo paskirtas teismo iniciatyva, t. y. V. D. neturint teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjo pagalba. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, be to, tai, kad nuteistajam yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, taip pat tenkintas civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo yra netikslingas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Marinos Ridikienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 3 d. nuosprendį pakeisti ir V. D. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, paskirti laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. D. paskirti laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu, ir V. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant 9 viešųjų darbų valandoms.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. D. sulaikymo dienos.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. D. paskirtos BK 67 straipsnio 2 dalies 9 ir 10 punktuose, 72¹ ir 72⁵ straipsniuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) įpareigojimas vienerius metus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 2) įpareigojimas vienerius metus dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš V. D. nepriteisti.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.