- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-17
- Bylos Nr.
- N-525-1982-08
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Stasys Gudynas
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gudyno ir Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutarimo J. A. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas 2007 m. gruodžio 27 d. surašė J. A. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E834621 už tai, kad šis, vairuodamas automobilį, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje nepraleido pėsčiosios ir pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 75 ir 76 punktų reikalavimus. Tokia veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 1 dalį.
Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) 2007 m. gruodžio 27 d. nutarimu J. A. J. už pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje, paskirta 180 Lt bauda, pažeidimą vertinant 4 balais.
II.
J. A. J. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas panaikinti 2007 m. gruodžio 27 d. nutarimą Nr. E834621.
Nurodė, kad 2007 m. spalio 22 d. apie 16 val. 30 min. važiavo savo automobiliu Saulėtekio alėja link Antakalnio gatvės antra eismo juosta apie 40 km/h greičiu, nes pirmoje eilėje automobiliai laukė žalio šviesoforo signalo, kai, priartėjęs prie perėjos, pamatė išbėgančias dvi merginas iš už dešinėje pusėje stovėjusio automobilio. Pažymėjo, kad bandė sustabdyti automobilį ir sustojo perėjoje, tačiau viena mergina atsitrenkė į priekinį dešinį automobilio sparną ir net nenugriuvo. Paklausęs merginų, ar reikalinga pagalba, ir joms atsakius, kas ne, jis nuvažiavo toliau. Pabrėžė, jog buvo tamsus paros, merginos neturėjo atšvaitų ir tiesiog trenkėsi į šoninę automobilio dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 28 d. nutartimi J. A. J. skundą patenkino iš dalies. Teismas pakeitė Institucijos 2007 m. gruodžio 27 d. nutarimą Nr. E834621, panaikindamas nutarimo dalį, kuria paskirti 4 baudos balai, o kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą.
Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-81303-07 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, nesant minėtoje dalyje numatyto nusikaltimo požymių, todėl minėtoje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės iš naujo nevertintinos ir teismo nekvestionuojamos. Pabrėžė, jog tiek baudžiamojoje byloje, tiek ir teismo posėdyje apklaustos liudytojos L. O. ir R. P. pateikė analogiškus parodymus, todėl padarė išvadą, kad pagrindo jais abejoti nėra. Kartu nurodė, jog paties įvykio, kitaip tariant automobilio kontakto su merginomis pėsčiųjų perėjoje, neneigia ir J. A. J., tačiau jis neteisingai interpretuoja KET 75 ir 76 punktuose numatytus reikalavimus vairuotojams. Teismas atsižvelgė į KET 75 ir 76 punktų nuostatas ir padarė išvadą, jog J. A. J., vairuodamas automobilį, privalėjo, prieš važiuodamas per pėsčiųjų perėją, įsitikinti, kad perėjoje nėra pėsčiojo, o, pamatęs į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusį pėstįjį, privalėjo sustoti. Nagrinėjamu atveju J. A. J., važiuodamas Saulėtekio alėja link Antakalnio gatvės antra eismo juosta, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pamatęs pirmoje eismo juostoje prieš perėją sustojusį automobilį, privalėjo pristabdyti automobilį, kad suspėtų praleisti į pėsčiųjų perėją išėjusius pėsčiuosius. Teismas konstatavo, kad J. A. J. nebuvo pakankamai atidus ir nesilaikė KET 75 ir 76 punktų reikalavimų, todėl įvyko eismo įvykis. Nurodė, jog merginos neprivalėjo įžengti į antrą eismo juostą, kad vairuotojas sustotų, joms einant pirma eismo juosta vairuotojas jau turėjo imtis visų atsargumo priemonių, kad nekeltų pėstiesiems pavojaus. Padarė išvadą, kad J. A. J. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje. Nurodė, kad pareigūnas, išnagrinėjęs bylą, nustatė J. A. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies pažeidimas ir skyrė nuobaudą, didesnę nei nuobaudos vidurkis, numatytas ATPK 124¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje. Konstatavo, kad, skiriant nuobaudą, buvo atsižvelgta į visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam nuobaudos parinkimui, o teisinių pagrindų naikinti skundžiamą nutarimą dėl jo neteisėtumo nėra. Vadovavosi ATPK (2000-02-17 įstatymo Nr. VIII-1543 redakcija) 8 straipsnio 2 dalimi, faktu, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-1365, įsigaliojusiu nuo 2008 m. sausio 1 d., pakeistas ATPK 130² straipsnis, panaikinat galiojusią pastabą, pagal kurią, skiriant nuobaudą už pažeidimą, numatytą 124¹ straipsnio 1 dalyje, pažeidimas kartu buvo vertinamas 4 balais ir padarė išvadą, kad skundžiamas nutarimas keistinas, panaikinant skirtus 4 balus, o bauda paliktina nepakeista.
III.
J. A. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartį ir bylą nagrinėti iš esmės. Apeliacinį skundą iš esmės grindė tais pačiais argumentais kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui.
Taip pat nurodo, kad liudytoja L. O. teismo posėdžio metu pripažino, kad buvo neatidžios, todėl jos pažeidė KET 89 punkto reikalavimą. Pažymi, kad merginos pažeidė KET 93.4 punkto reikalavimus, nes išėjo į antrą eismo juostą už stovinčios mašinos. Nesutiko su išvada, kad yra sunkinanti aplinkybė, t.y. kad J. A. J. per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, nes su pėsčiuoju susidūrė pirmą kartą.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2006 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. 975 redakcija) 75 punktas numato, kad, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą "Pėsčiųjų perėja", kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. KET 76 punktas įtvirtina taisyklę, kad jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, o jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.
Remiantis minėtomis nuostatomis, darytina išvada, jog vairuotojas, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, prieš kurią sustojo ta pačia kryptimi važiuojanti transporto priemonė, privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo net ir tuo atveju, jeigu iš pradžių jis nemato į perėją įėjusio pėsčiojo.
Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. E834621 ir nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo nurodyta, kad apeliantas, važiuodamas Saulėtekio al., prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją nesustojo ir nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje nepraleido einančios iš dešinės pusės į jo važiuojamosios dalies pusę išėjusios pėsčiosios. Pažymėtina, jog tokias aplinkybes pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtinto ir liudytoja L. O. bei nukentėjusioji R. P. (b. l. 26), tokios aplinkybės nustatytos ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2007 m. gruodžio 17 d. nutarime (b.l. 4). Kartu nurodyta, jog prieš minėtą nereguliuojamą pėsčiųjų perėją buvo sustojęs ir pirma eismo juosta važiavęs automobilis. Šią aplinkybę pripažįsta ir pareiškėjas, taip pat jis neginčija fakto, jog minėta sankryža buvo nereguliuojama.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi minėtas faktines aplinkybes, daro išvadą, jog apeliantas, prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją pirmoje eismo juostoje sustojus automobiliui, atitinkamai turėjo taip pat sustoti, siekdamas įsitikinti, kad į pėsčiųjų perėją jo važiuojamosios krypties pusėje nėra išėjęs pėstysis, neatsižvelgiant į priežastis, dėl kurių pačiam apeliantui pasirodė, kodėl tas automobilis sustojo. Atkreiptinas dėmesys, jog liudytoja ir nukentėjusioji davė išsamius ir aiškius parodymus, kuriais pagrindo abejoti teismas neturi. Be to, pabrėžtina, jog apelianto teiginys, kad liudytoja L. O. teismo posėdžio metu pripažino, kad merginos buvo neatidžios, atmestinas kaip nepagrįstas. Konstatuotina, kad J.A. J. nebuvo pakankamai atidus ir nesilaikė KET 75 ir 76 punktų reikalavimų, todėl įvyko eismo įvykis.
ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, o ATPK 30 straipsnio 2 dalis nustato, kad, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis, tuo atveju, jei už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinama, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, taip pat atsižvelgiama į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje.
Pažeidimo padarymo metu galiojusi ATPK 124¹ straipsnio 1 dalis numatė, kad važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės, taip pat sustojimas (stovėjimas) neapšviestuose kelių ruožuose tamsoje arba esant blogam matomumui be gabaritinių arba stovėjimo šviesų, arba avarinės šviesos signalizacijos (avarinio sustojimo ženklo) – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių. ATPK 30² straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. ATPK 32 straipsnis įtvirtina atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančias aplinkybes ir prie jų priskiria tuos atvejus, kai pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda.
Pabrėžtina, jog apeliantui paskirta švelniausia taikytinos normos sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad apeliantas per metus padarė net kelis tokios pačios rūšies teisės pažeidimus (2007-04-17, 2007-04-23 ir 2007-04-24 pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, 2007-04-03 pagal 124¹ straipsnio 6 dalį), todėl pirmosios instancijos teismas apeliantui pagrįstai skyrė didesnę negu sankcijoje numatytas baudos vidurkis baudą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. N248 – 266/2008), taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, atsižvelgus į tai, jog 2007 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr.X-1365, įsigaliojusiu nuo 2008 m. sausio 1 d., buvo pakeistas ATPK ir šio kodekso nuostatos dėl pažeidimų įvertinimo balais buvo panaikintos, tokie pakeitimai nagrinėjamo ginčo atžvilgiu laikytini atsakomybėn traukiamo asmens padėties sušvelninimu, todėl šie pakeitimai taikytini atgal (ATPK 8 str. 2 d.), o nutarimas keistinas, panaikinat jo dalį, kuria apeliantui skirti 4 baudos balai.
Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją naikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Juozapo A. J. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.