- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-31
- Bylos Nr.
- e2A-382-866/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02307-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Margarita Stambrauskaitė, Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- J. B., K. B.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Margaritos Stambrauskaitės,
apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovams J. B., K. B., J. B. dėl valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto vykdymo be raštiško pritarimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė: pripažinti, kad atsakovų J. B., K. B., J. B. atsisakymas raštu pritarti projekto rengėjos UAB „Nekilnojamojo turto projektai” parengtam laisvos valstybinės žemės sklypo suformavimo ir pertvarkymo projektui yra nepagrįstas ir leisti tvirtinti UAB „Nekilnojamojo turto projektai” parengtą laisvos valstybinės žemės sklypo suformavimo ir pertvarkymo projektą be atsakovų raštiško pritarimo; priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ji 2017 m. sausio18 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu leisti išpirkti įsiterpusį tarp privačių žemės sklypų adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) laisvos valstybinės žemės sklypą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. A30-1549 pradėjo rengti teritorijos, kurioje yra žemės sklypai (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) ir valstybinė žemė, formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas - suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti jį su besiribojančiais žemės sklypais. Kadangi naujai formuojamas valstybinės žemės sklypas ribojasi su dviem privačiais žemės sklypais, Vilniaus miesto savivaldybės administracija informavo atsakovus apie rengiamą valstybinės žemės formavimo ir pertvarkymo projektą ir paprašė atsakovų pareikšti savo valią dėl šio žemės sklypo pirkimo. Atsakovai 2018 m. gegužės 10 d. raštu atsakė projekto rengėjai, kad įsiterpęs valstybinės žemės sklypas negali būti privatizuotas, kadangi tai yra vienintelis siauras apie 2,5 m pločio įvažiavimas į garažą (duomenys neskelbtini), be to šiame plote yra abiejų namų ((duomenys neskelbtini)) bendri vandentiekio, kanalizacijos ir dujų komunikacijų tinklai ir šuliniai, kurių eksploatacinė priežiūra privačioje teritorijoje veda į užprogramuotus ateities konfliktus su atskirų namų bendrasavininkais, pažeidžiant viešąjį interesą. Atsakovų argumentai yra nepagrįsti. Žemės sklype (duomenys neskelbtini), esantiems komunikacijų tinklams yra nustatytos apsaugos zonos, todėl viešieji interesai eksploatuojant ir prižiūrint minėtus tinklus yra apsaugoti, o dujų, kanalizacijos ir vandentiekio tinklai nepatenka į ieškovės išperkamos laisvos valstybinės žemės sklypo dalį, todėl jokių konfliktų dėl šių tinklų priežiūros ir remonto ateityje tarp atskirų namų bendrasavininkų negali kilti. Vandentiekio tinklo patenkančio į ieškovės išperkamą laisvos valstybinės žemės sklypo dalį, šulinyje yra vandens sklendė, skirta tik ieškovės butui (duomenys neskelbtini), o ne atsakovams, kurie turi atskirą vandens sklendę. Į (duomenys neskelbtini) buto garažą galima įvažiuoti iš (duomenys neskelbtini) pusės per neužstatytą šiam butui priklausančios privačios žemės sklypo dalį. Taigi, atsakovų atsisakymas raštu suderinti/pritarti laisvos valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui yra nepagrįstas, o projektas teiktinas tvirtinti be atsakovų raštiško pritarimo.
3. Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog įsiterpęs valstybinės žemės sklypas negali būti privatizuotas, kadangi tai yra vienintelis siauras apie 2,5 m pločio įvažiavimas į garažą sklypo (duomenys neskelbtini), be to, šiame plote yra abiejų namų ((duomenys neskelbtini)) bendro vandentiekio, kanalizacijos ir dujų komunikacijų tinklai ir šuliniai, kurių eksploatacinė priežiūra privačioje teritorijoje veda į užprogramuotus ateities konfliktus su atskirų namų bendrasavininkais, pažeidžiant viešąjį interesą. Iš Projekto žemės sklypo plano (grafinių sprendinių) matyti, kad jame galimybė įvažiuoti (išvažiuoti) keliu, besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, numatyta tik ieškovei (žemės sklypo plane pažymėta rodyklėmis), tačiau atsakovams tokia galimybė nenumatyta, taip pat nenumatytas joks kelio servitutas, suteikiantis teisę naudotis transporto priemonėms skirtu keliu. Ieškovės teiginys, kad atsakovai į esantį garažą galės įvažiuoti iš (duomenys neskelbtini) pusės per savo paties žemės sklypą, yra nepagrįstas. Projekto sklypo plane tokia galimybė nėra numatyta. Žemės sklypas naudojamas žemės ūkio veiklai, jame yra šiltnamis, auginami augalai, vaismedžiai, dėl to automobiliu taip pat yra nepravažiuojamas. Iš (duomenys neskelbtini) pusės įvažiavimas neįmanomas ir dėl to, kad ten tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir atsakovų žemės sklypo auga brūzgynai, yra nuokalnė, pastatyta tvora. Taigi, ieškinys turi būti atmestas.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, jog dalis inžinerinių įrenginių reikalingų gyvenamajam namui esančiam (duomenys neskelbtini) eksploatuoti lieka ieškovei priskirtame įsiterpusiame valstybinės žemės plote. Įvažiavimas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) gatvės galimas tik per projektuojamą įsiterpusį valstybinės žemės plotą, patvirtinus Projektą, pasunkėtų bendrų inžinerinių tinklų eksploatacija ir priežiūra bei minėta galimybė įvažiuoti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), siūlytinas Projekto koregavimas jame nustatant servitutus.
5. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto skyrius atsiliepime į ieškinį nurodė, jog patvirtinus Projektą, buvusi apie 2,5 m pločio valstybinės žemės teritorija dalinama į atitinkamas proporcingas dalis, kurios kiekvienos plotis yra šiek tiek didesnis nei 1 metras, t. y. plotis per siauras norint patekti automobiliu. Ginčo šalys galėtų apsvarstyti ir kitokią potencialaus įsiterpusio žemės sklypo dalinimo konfigūraciją, kuria galimai būtų išsaugomas reikiamo pločio pravažiavimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas; iš ieškovės atsakovei K. B. priteista 1 875 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovės valstybei priteista 14,08 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.
7. Teismas nurodė, kad ieškovės pateiktas projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D- 452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintoms taisyklėms ir pažeidžia atsakovų interesus (Taisyklių 33 punktas, 42 punktas). Ieškovės teiktame įsiterpusio valstybinės žemės prijungimo projekte nurodyta vandentiekio, lietaus, fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos reiškia tik specialiąsias žemės naudojimo sąlygas šiems įrenginiams eksploatuoti, tačiau tai nereiškia, kad servitutu išspręstas šių įrenginių naudojimas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. Nutarimas Nr. 343). Taigi, jeigu būtų žemės sklypas būtų suprojektuotas taip, kad ieškovei lieka inžinerinės komunikacijos, aptarnaujančios tiek ieškovės, tiek atsakovų gyvenamuosius namus, tai pažeistų atsakovų interesus. Vilniaus miesto savivaldybės administracija taip pat pažymėjo, jog dalis inžinerinių įrenginių reikalingų gyvenamajam namui esančiam (duomenys neskelbtini) eksploatuoti lieka ieškovei priskirtame įsiterpusiame valstybinės žemės plote, įvažiavimas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) gatvės galimas tik per projektuojamą įsiterpusį valstybinės žemės plotą, todėl patvirtinus Projektą apsunkėtų bendrų inžinerinių tinklų eksploatacija ir galimybė įvažiuoti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
8. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
9. Nurodė, kad šioje byloje buvo vertinami tik atsakovų argumentai, tačiau nebuvo atsižvelgta į ieškovės argumentus. Teismas, tik remdamasis prielaidomis, sprendė, jog inžinerinių tinklų buvimas pas apeliantę sukels konfliktus ir pažeis atsakovų teises, nes atsakovai neturės galimybės jais naudotis. Ieškovė leidžia atsakovams naudotis inžineriniais tinklais ir ginčo dėl to nėra. Jeigu kiltų ginčai dėl inžinerinių tinklų eksploatacijos, atsakovai turės teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos, taip pat dėl servituto nustatymo. Teismas nepagrįstai įpareigojo spręsti servituto nustatymą inžinerinių tinklų naudojimui. Teisės aktai nedraudžia pirkti žemės sklypų su esamais komunikacijos įrenginiais, todėl ieškovės parengto žemės sklypo planui patvirtinti kliūčių nėra, todėl teismas nepagrįstai netenkino apeliantės ieškinio reikalavimo šiuo pagrindu. Patys atsakovai yra pateikę prašymus dėl ginčo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo išpirkimo, tačiau jie nėra nurodę, kad bus reikalingas servitutas, o tai patvirtina, jog nėra ginčo dėl naudojimosi žemės sklypu. Nepagrįsti teiginiai, jog atsakovams nėra galimybės įsirengti per savo žemės sklypą įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, t. y. atsakovų žemės sklypo priešingos pusės. Tai, jog atsakovų žemės sklype auginami augalai nesudaro pagrindo teigti, kad nėra galimybės iš kitos žemės sklypo pusės išilgai per visą žemės sklypą įsirengti įvažiavimo. Atsakovų žemės sklype jau yra įrengti varteliai asmeniui patekti, todėl gali būti įrengtas ir kelias automobiliui per žemės sklypą pravažiuoti. Nepritarus Projekto įgyvendinimui būtų pažeisti apeliantės interesai, nes apeliantė neturės galimybės naudotis jai priklausančia nuosavybe.
Atsiliepimas
10. Atsakovai K. B. ir J. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Nurodė, kad apeliantės siekiamas įgyvendinti projektas yra parengtas netinkamai, yra netikslus ir nedetalus, parengtas nederinant jo su atsakovais ir pažeidžiant teisės aktus, kuris neatitinka atsakovų interesų bei blogina atsakovų žemės sklypo naudojimo sąlygas ir galimybes ūkinei veiklai vystyti. Buvo paruošti du sprendinių brėžiniai ir šiuo metu neaišku, kuris sprendinių brėžinys patikrinimo aktais buvo tikrintas dėl pritarimo teikimui tvirtinti ir kuris šiuo metu pateiktas į bylą. Taip pat projekte yra netinkamai apskaičiuota atsakovams tenkanti įsiterpusios valstybinės žemės ploto dalis (apskaičiuota mažesnė negu priklauso), projektas paruoštas pažeidžiant asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimus bei projekte nenumatytas įvažiavimas iš atsakovų žemės sklypo, o kai kurie kiti sprendimai (pvz., dėl apsaugos zonų) padaryti neaišku, kuo vadovaujantis. Taigi, apeliacinis skundas turi būti atmestas.
12. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė dėl jo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad atsakovų nepritarimas Projektui ir nurodomos pastabos yra pagrįstos, kadangi ant projektuojamos sklypų ribos yra šuliniai ir kiti inžineriniai įrenginiai. Dalis inžinerinių įrenginių reikalingų gyvenamajam namui esančiam (duomenys neskelbtini) eksploatuoti lieka apeliantei priskirtame įsiterpusiame valstybinės žemės plote. Įvažiavimas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) gatvės galimas tik per projektuojamą įsiterpusį valstybinės žemės plotą. Patvirtinus Projektą apsunkėtų bendrų inžinerinių tinklų eksploatacija ir priežiūra bei minėta galimybė įvažiuoti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
13. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė dėl jo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovė valstybinėje žemėje yra pasistačiusi tvorą nereiškia, kad ir žemė (projektinis žemės sklypas) priklauso ieškovei. Todėl ginčo pravažiavimo išsaugojimas neturėtų būti laikomas išimtiniu ieškovės interesų tenkinimu. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad patvirtinus Projektą, pasunkėtų bendrų inžinerinių tinklų eksploatacija ir priežiūra bei minėta galimybė įvažiuoti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), todėl siūlytinas Projekto koregavimas jame nustatant servitutus. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija yra pagrįsta bei išlaikanti abiejų proceso šalių interesų pusiausvyrą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
15. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė jos reikalavimus pripažinti, kad atsakovų J. B., K. B., J. B. atsisakymas raštu pritarti projekto rengėjos UAB „Nekilnojamojo turto projektai” parengtam laisvos valstybinės žemės sklypo suformavimo ir pertvarkymo projektui yra nepagrįstas ir leisti tvirtinti UAB „Nekilnojamojo turto projektai” parengtą laisvos valstybinės žemės sklypo suformavimo ir pertvarkymo projektą be atsakovų raštiško pritarimo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo teiginiais nesutinka.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie ieškinio reikalavimai galėtų būti tenkinti tik tokiu atveju, jeigu atsakovai nepagrįstai, visiškai nemotyvuotai ir dėl nepaaiškinamų priežasčių atsisakytų pritarti laisvos valstybinės žemės sklypo suformavimo ir pertvarkymo projektui. Tačiau jeigu egzistuoja objektyvios priežastys dėl kurių atsakovai nesutinka su ieškovės siūlomu planu, toks planas be atsakovų sutikimo negali būti tvirtinamas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog ieškovės siūlomas laisvos valstybinės žemės sklypo suformavimo ir pertvarkymo projektas negali būti tvirtinamas.
17. CPK 2 straipsnyje yra nurodyta, kad vienas iš civilinio proceso tikslų yra siekis kuo greičiau atkurti teisinę taiką. Tai įmanoma įgyvendinti tik tinkamai taikant teisės aktus ir stengiantis nepažeisti šalių interesų pusiausvyros. Taigi, šiuo atveju yra būtina išsiaiškinti ar ieškovės prašomas patvirtinti planas nesukels naujų teisinių ginčų ateityje, ar egzistuoja svarbios priežastys dėl kurių atsakovai atsisako pritarti planui, ar planas bus palankus visoms šalims, o ne tik vienai iš jų (t. y. ar nebus pažeidžiami vienos iš šalių interesai).
18. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad ieškovės pateikto plano negalima tvirtinti, tol kol neišspręstas įsiterpusiame valstybiniame žemės sklype esančių inžinerinių komunikacijų įrenginių, kurie reikalingi atsakovų gyvenamojo namo eksploatacijai, klausimas. Be to, atsakovų žemės sklype auginami augalai, vaismedžiai, yra šiltnamis, dėl ko įvažiavimas per savo paties sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės negalimas, taip pat nurodė, jog iš (duomenys neskelbtini) g. pusės įvažiavimas neįmanomas. Apeliantė su šiais skundžiamo sprendimo motyvais nesutinka, nes: 1) tarp šalių nėra ginčo dėl inžinerinių komunikacijų, t. y. apeliantė nedraudžia ir ateityje nedraus jomis naudotis; 2) atsakovai gali įsirengti įvažiavimą (duomenys neskelbtini) g. pusės; 3) šioje byloje teismas nepagrįstai pasisakė dėl servitutų, nes toks klausimas nebuvo sprendžiamas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone visi šie apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti.
19. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D- 452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ 33 punkte nustatyta, jog žemės sklypai privalo būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti; 42 punkte nustatyta, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai.
20. Apeliantės teiginys, kad tarp šalių nėra ginčo dėl inžinerinių komunikacijų, nes apeliantė nedraudžia ir ateityje nedraus jomis naudotis yra nepagrįstas, nes kaip matyti iš pačios ieškovės nurodomų teiginių, šalys jau seniai konfliktuoja tarpusavyje, tarp jų kilę ginčai jau buvo nagrinėti kitose bylose. Esant tokiai situacijai, negalima teigti, kad ir ateityje ieškovė nereikš pretenzijų dėl komunikacijų ir kad tarp šalių nekils naujų ginčų.
21. Apeliantė teigia, kad teismas, nurodydamas, jog atsakovams neįmanoma įrengti įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) g. pusės, nepagrįstai gynė tik atsakovų interesus, tačiau negynė ieškovės interesų, nes netenkinus ieškinio ieškovė negalės naudotis savo nuosavybe. Toks ieškovės teiginys nepagrįstas.
22. Kaip minėta pagal Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymą „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ žemės sklypai turi būti formuojami taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti ir turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti keliu, besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais.
23. Iš byloje esančių ginčo vietovės nuotraukų matyti, jog šiuo metu įvažiavimai į ieškovės ir atsakovų sklypus yra iš tos pačios pusės. Jeigu būtų tenkintas ieškovės reikalavimas ir valstybinės žemės sklypas būtų suformuotas ir privatizuotas pagal ieškovės pateiktą planą, o atsakovams įvažiavimą į savo sklypą reikėtų įrengti iš (duomenys neskelbtini) g. pusės, šalys atsidurtų nelygiavertėje padėtyje: ieškovė ir toliau naudotųsi tuo pačiu įvažiavimu, o atsakovams reikėtų įrenginėti naują įvažiavimą per didžiąją jų sklypo dalį. Tai atsakovams sukeltų nepatogumų, nes kainuotų papildomų lėšų, o be to, kaip teisingai buvo nurodyta skundžiamame sprendime, atsakovai dalies sklypo negalėtų naudoti pagal žemės ūkio paskirtį.
24. Ieškovė nurodo, kad šioje byloje teismas nepagrįstai pasisakė dėl servitutų, nes toks klausimas nebuvo sprendžiamas. Su šiuo ieškovės teiginiu nesutiktina, nes pagal Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymą „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ formuojant ar pertvarkant žemės sklypus 42 punktą yra būtina spręsti servitutų klausimą.
25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovai pagrįstai atsisakė pritarti ieškovės pateiktam projektui, o teismas pagrįstai jį atsisakė tvirtinti, nes tokį projektą patvirtinus teisinė taika tarp šalių pasiekta nebūtų, ateityje kiltų nauji ginčai, neišsprendus tam tikrų klausimų (inžinerinių komunikacijų, kelio servitutų ir kt.) nukentėtų atsakovų interesai. Dėl išvardintų priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
26. Atmetus apeliacinį skundą atsakovams K. B. ir J. B. iš ieškovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme – 1000 Eur (CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės D. P. atsakovams K. B. ir J. B. 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.