Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-01-11 · Administracinė byla Nr. I1-405-423/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-01-11
Bylos Nr.
I1-405-423/2022
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02512-2021-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Asta Urbonienė (pirm.)
Pareiškėjas
E. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-405-423/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02512-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; (S) 55.1.1
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 11 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. V. su skundu (b. l. 2-3) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – Marijampolės PN, atsakovės atstovas), 1188 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde nurodė, jog atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose. Paaiškino, kad iki 2021-09-17 dirbo Kybartų sektoriaus katilinėje kūriku, tačiau nuo minėtos dienos buvo atleistas iš darbo ir pervežtas atlikti tolesnės bausmės į Marijampolės pataisos namus. Marijampolės pataisos namuose pareiškėjas tikėjosi būti įdarbintas, dėl to teikė prašymą, tačiau darbas jam nebuvo suteiktas. Nurodė, kad Kybartų sektoriaus pareigūnai žadėjo pareiškėjui, jog jis galės tęsti darbą Marijampolės pataisos namuose, tačiau pareiškėjas buvo apgautas ir tapo bedarbiu. Be to, atleidimas nebuvo tinkamai įformintas, pareiškėjui neišmokėta išeitinė išmoka. Dėl visų šių aplinkybių pareiškėjas pasijuto pažemintas, diskriminuojamas, apgautas, patyrė daug neigiamų dvasinių išgyvenimų, kuriems kompensuoti prašo priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo prašomą atlyginti 1188 Eur turtinę žalą sudaro šešių mėnesių vidutinis pareiškėjo darbo užmokestis, kuris jam turėjo būti išmokėtas kaip išeitinė išmoka atleidžiant iš darbo. Prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Marijampolės PN atsiliepime (b. l. 8-12) su pareiškėjo skundu nesutiko. Paaiškino, kad Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorius, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2021-08-31 įsakymu Nr. V-279/4-291 „Dėl Marijampolės pataisos namų patikėjimo teise valdomo turto, esančio J. Biliūno g. 14, Kybartuose, 70423 Vilkaviškio r., perduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos plano patvirtinimo“, buvo perduotas Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Marijampolės PN direktoriaus 2021-09-17 įsakymu Nr. 7/07-1100 „Dėl nuteistų asmenų atleidimo iš darbo“ pareiškėjas nuo 2021-09-17 buvo atleistas iš užimamų pareigų. Pareiškėjui darbo užmokestis buvo mokamas laikotarpiais nuo 2015-11-09 iki 2018-04-13, nuo 2018-11-08 iki 2019-07-08 ir nuo 2020-12-08 iki 2021-09-06. Pažymėjo, kad su nuteistaisiais, dirbančiais pataisos įstaigoje, nesudaromos darbo sutartys, todėl jiems negalioja socialinės garantijos į išeitines kompensacijas Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka. Marijampolės PN, įdarbindami nuteistuosius, vadovaujasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 125 straipsniu, kuriame nurodyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas.

Atsakovės atstovo teigimu, vien tai, jog pareiškėjas yra nepatenkintas ir pasipiktinęs visa bausmių vykdymo sistema, nesudaro pagrindo neturtinės žalos atlyginimui. Laikotarpiu nuo 2021-09-17 iki 2021-10­-08 pareiškėjas dėl įdarbinimo nėra kreipęsis į pataisos namų administraciją, taip pat nesikreipė ir į pataisos namų Psichologinę tarnybą dėl tariamų neigiamų išgyvenimų. Atsakovės atstovo įsitikinimu, pareigūnai prieš pareiškėją neatliko jokių neteisėtų veiksmų, elgėsi pagal teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl žala negali būti priteisiama. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjas kildina iš Marijampolės PN pareigūnų veiksmų, nesuteikiant pareiškėjui darbo ir atleidžiant jį iš užimamų pareigų pataisos namų katilinėje be išeitinės išmokos.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnai) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente statuto 27 str., BVK 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Marijampolės PN direktoriaus 2021-09-17 įsakymu Nr. 7/07-1100 buvo atleistas iš užimamų pareigų Kybartų sektoriuje nuo 2021-09-17 (b. l. 14-15), kadangi buvo perkeltas atlikti tolesnės bausmės į Marijampolės PN (Sporto g. 7, Marijampolė). Byloje nėra ginčo, kad pareiškėją perkėlus į Marijampolės PN (Sporto g. 7, Marijampolė), jis nebuvo iš naujo įdarbintas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas visų pirma pažymi, jog vadovaujantis šiuo metu galiojančios redakcijos BVK 111 straipsnio, 126 straipsnio 1 dalies bei 130 straipsnio 1 dalies nuostatomis, darbas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonių, o kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Konkreti darbinė veikla nuteistajam parenkama, kiek tai įmanoma, atsižvelgiant į jo darbingumą, įgytą profesiją ar specialybę, turimus darbo įgūdžius, darbo patirtį ar kvalifikaciją. Pataisos įstaiga arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojanti įstaiga turi siekti, kad nuteistųjų darbinės veiklos pobūdis būtų reguliariai keičiamas ir nuteistieji įgytų įvairių darbo įgūdžių, taip pat kad darbinės veiklos atlikimo laikas netrukdytų nuteistiesiems vykdyti socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones (BVK 130 str. 3 d.). Iki 2022-01-01 galiojusios redakcijos BVK 125 straipsnyje taip pat buvo nustatyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę (1 dalis); nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas (3 dalis); pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui – išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (8 dalis).

Detalesnę nuteistųjų įtraukimo į darbinę veiklą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktoriaus 2018-11-26 įsakymu Nr. V-514 patvirtintas Nuteistųjų asmenų įdarbinimo organizavimo tipinės tvarkos aprašas, kurio 3 punkte nustatyta, jog su nuteistuoju, įdarbintu laisvės atėmimo vietose, darbo sutartis nesudaroma. Sprendimą (įsakymą) dėl nuteistojo priėmimo į darbą priima darbdavio vadovas. Nuteistasis gali būti perkeliamas į neužimtas pareigas ir atleidžiamas iš pareigų darbdavio vadovo sprendimu (10 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra konstatavęs, kad pataisos įstaigų administracijai teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos įdarbinti visus nuteistuosius, nėra nustatytos sąlygos ar kriterijai, kuriems esant, nuteistiesiems būtų garantuojamas darbas ar jie būtų šalinami iš dirbančių sąrašų. Todėl įstaigos administracija, įgyvendindama jai suteiktą diskrecijos teisę, sprendimą įtraukti asmenį į dirbančių nuteistųjų sąrašus ar išbraukti iš šių sąrašų gali priimti atsižvelgdama į konkrečios situacijos aplinkybes – esamas laisvas pareigas ir darbo vietas, aprūpinimo darbu tikslus, asmens padarytus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-407/2014, 2016-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A-595-624/2016). Nuteistųjų įtraukimas į darbą iš esmės yra laisvės atėmimo įstaigos administracijos diskrecijos teisė, įgyvendinama atsižvelgiant į laisvas pareigas ir darbo vietas bei aprūpinimo darbu tikslus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-407/2014).

Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymų leidėjas nuteistajam nustatė imperatyvią pareigą dirbti, o pataisos įstaigos administracijai numatė teisę siūlyti darbą (galimybę turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrą elgesio variantą). Kaip jau minėtą, administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog pataisos įstaigų administracijai teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos įtraukti besąlygiškai visus nuteistuosius, net ir norinčius dirbti, į darbo sąrašus, nėra nustatytos sąlygos ar kriterijai, kuriems esant visiems be išimties nuteistiesiems būtų garantuojamas darbas.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad sprendimas atleisti pareiškėją iš užimamų pareigų buvo priimtas dėl objektyvių pasikeitusių aplinkybių – Marijampolės PN Kybartų sektoriaus patalpos buvo perduotos Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, todėl nuteistieji buvo perkelti į Marijampolės pataisos namus (Sporto g. 7, Marijampolė). Nors pareiškėjas skunde nurodo, jog po perkėlimo teikė pataisos namų administracijai prašymą dėl įdarbinimo, byloje nėra objektyvių tai pagrindžiančių duomenų. Pareiškėjo į bylą pateiktas prašymas dėl įdarbinimo (b. l. 4) yra be registracijos numerio, antspaudo ar kitos žymos, kuri patvirtintų, jog šis prašymas buvo užregistruotas Marijampolės PN administracijoje. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog tokio prašymo nebuvo gavęs. Teismas neturi pagrindo netikėti oficialiai pateiktais atsakovės atstovo paaiškinimais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo prašymas dėl įdarbinimo nebuvo išnagrinėtas arba buvo nepagrįstai atmestas.

Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reguliavimą, galiojusį tiek iki 2022-01-01, tiek šiuo metu, taip pat į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką ir šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju valstybei nekilo imperatyvi pareiga įdarbinti pareiškėją, juolab, kad jis pataisos namų administracijai tokio pageidavimo neišreiškė. Todėl pareiškėjo skundo argumentai, jog Marijampolės PN neteisėtai nepasiūlė ir nesuteikė jam darbo, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl pareiškėjo argumentų, jog jam turėjo būti išmokėta išeitinė kompensacija atleidimo iš darbo metu, teismas pažymi, jog pagal šiuo metu galiojančios BVK redakcijos 131 straipsnio 1 dalį, nuteistųjų užimtumas darbine veikla pataisos įstaigos teritorijoje nelaikomas darbo santykiais, todėl darbo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai šios veiklos nereglamentuoja, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. To paties straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad už darbinės veiklos rezultatus, atsižvelgdama į šios veiklos sudėtingumą, apimtį ir veiklai atlikti skirtą laiką, pataisos įstaiga nuteistiesiems moka pinigines išmokas. Pareiškėjo atleidimo iš darbo metu galiojusios BVK redakcijos 131 straipsnyje buvo reglamentuojama, kad nuteistųjų darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-13 nutarime Nr. 228 „Dėl Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, galiojusiame iki 2021-12-31, buvo nustatyta, kad jeigu darbo rezultatų negalima apskaičiuoti konkrečiais rodikliais, suimtiesiems ir nuteistiesiems darbo užmokestis mokamas taikant valandinį tarifinį atlygį. Valandinį tarifinį atlygį nustato laisvės atėmimo vietų ar valstybės įmonių prie pataisos įstaigų vadovai, taikydami koeficientus, kurie nustatomi pagal pareigybei keliamus reikalavimus.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui kas mėnesį buvo mokamas tam tikras darbo užmokestis (b. l. 17-27), tačiau Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios socialines garantijas atleidžiant darbuotoją iš darbo, taip pat ir išeitinių išmokų mokėjimą, pareiškėjo atveju nėra taikomos. Aptartuose pareiškėjo darbinę veiklą pataisos įstaigoje reglamentuojančiuose teisės aktuose (BVK, Kalėjimų departamento direktoriaus 2018-11-26 įsakymu Nr. V-514 patvirtintame Nuteistųjų asmenų įdarbinimo organizavimo tipinės tvarkos apraše, iki 2021-12-31 galiojusiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-13 nutarimu Nr. 228 patvirtintame Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos apraše) nėra reglamentuojama išeitinė išmoka iš darbo atleidžiamam nuteistajam. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl jam priklausančios išmokos bei dėl to susidariusios turtinės žalos, laikytini nepagrįstais.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atitinkamai nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, t. y. nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmestini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Urbonienė