Kauno apygardos teismo sprendimas

2012-05-07 · Civilinė byla Nr. 2A-1119-657/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2012-05-07
Bylos Nr.
2A-1119-657/2012
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-04901-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Atsakovas
V. B.
Ieškovas
Uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“
Kategorijos
  • 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1119-657/2012Teisminio proceso Nr. 2-28-3-04901-2012-3
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Teresė Klimienė
Procesinio sprendimo kategorija 45.5.;121.14.; (S) 121.18.; 121.11.; 121.21. 121.22.
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-116-301/2012 pagal ieškovo Uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ ieškinį atsakovui V. B. dėl įsiskolinimo bei delspinigių priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl įsiskolinimo bei delspinigių priteisimo.

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 954,71 Lt dydžio skolos už daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo patalpų šildymą bei šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą susidariusią už laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2011-05-01-23, 23,46 Lt delspinigių, 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 5). Nurodė, kad atsakovas yra buto (duomenys neskelbtini) savininkas, todėl kartu su kitais bendraturčiais turi mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą bei šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Kadangi atsakovas šios prievolės gražiuoju nevykdo, susidariusi skola 978,17 Lt priteistina teismo tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo V. B. ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ naudai 954,71 Lt įsiskolinimo už bendro naudojimo patalpų šildymą ir karšto vandens sistemų priežiūrą už laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2011-05-01; 23,46 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011-11-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 73,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (T.1, b.l. 77-80).

Teismas nustatė, kad atsakovas yra buto (duomenys neskelbtini), bendro ploto 116,93 kv. m, esančio adresu (duomenys neskelbtini) savininkas (T.1, b.l. 49). Iš bylos duomenų matyti, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai, atstovaujami administratoriaus UAB „Marijampolės būtų ūkis“, iš vienos pusės, ir UAB „Litesko“, atstovaujamos UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“, iš kitos pusės, 2007-06-22 sudarė pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras naudingas plotas 1221,97 kv.m., pastato šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūros sutartį (T.1, b.l. 51-53). Šios sutarties 6 punktu butų / patalpų savininkai įsipareigojo mokėti ieškovui per mėnesį už vieną aptarnaujamojo bendrojo naudingo ploto kvadratinį metrą 0,2 Lt be PVM sutartinį mokestį už šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūrą, o 7-uoju punktu už mokėjimo terminų pažeidimą 0,04% dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną praleistą dieną. Nors atsakovo bute centralizuotos namo šildymo sistemos nėra (butą atsakovas šildosi elektra bei dujomis), teismas nustatė, jog atsakovo 2007-09-03 prašymu jo bute buvo įvestas karšto vandens įvadas ir karštas vanduo į atsakovo butą buvo tiekiamas (T.1, b.l. 44-46). Tokiu būdu abiejų šalių valia – tiekti ir vartoti karštą vandenį – šiuo atveju buvo realizuota konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str. 1 d., 6.384 str. 1 d.). Iš šalių aiškinimų, bylos duomenų (b.l.60) konstatuota , kad atsakovas už jo butui iki 2010-12-01 tiektą karštą vandenį yra visiškai atsiskaitęs. Nuo 2010-12-01 karštas vanduo atsakovo valia į jo butą netiekiamas.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad CK 4.83 str. 3 d. nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 str. 3 d. butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 25 str. daugiabučio gyvenamojo namo buto ir (ar) kitų patalų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos (nagrinėjamoje byloje- atsakovas butą šildosi savarankiškai elektra bei dujomis). Todėl atsakovas, kaip daugiabučio namo buto savininkas, nėra atleidžiamas nuo pareigos - tai yra mokėti ieškovui už bendro naudojimo patalpų šildymą ir karšto vandens sistemų priežiūrą, - kylančios iš įstatymo jam suteiktos pareigos proporcingai savo daliai dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą ir iš įstatymo jam suteiktos pareigos dalyvauti kaip buto savininkui proporcingai savo daliai apmokant jam tenkančią dalį šilumos.

Tokiu būdu nustačius, kad atsakovas, būdamas buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas nesumokėjo ieškovui 954,7 Lt įsiskolinimo už bendro naudojimo patalpų šildymą ir karšto vandens sistemų priežiūrą už laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2011-05-01 bei 23,46 Lt delspinigių teismas ieškinį tenkino ir kartu priteisė 5% dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme ( 2011-11-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti, kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir ieškinį atmesti (T.2, b.l. 2-73). Nurodo, kad teismo priimtas sprendimas iš esmės pažeidžia materialines ir procesines teisės normas bei jo, kaip vartotojo, teises ir neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovo pateiktus faktus ir aplinkybes, kad atsakovo butas, esantis (duomenys neskelbtini), turi atskirą laiptinę, kurios įėjimu naudojasi tik jo šeimos nariai. Nurodo, kad pateikė planą, iš kurio matosi, kad kitų įėjimų į jo butą nėra. Be to, teismas, formaliai remdamasis pagal seną namo projektą parengtais VĮ Registrų centras duomenimis, neatsižvelgė į faktus, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra ne dvi, o keturios laiptinės.

2. Teismas taip pat neįvertino faktų, jog atsakovo bute (duomenys neskelbtini) nėra centralizuotos šildymo sistemos bei tai, kad vienoje šio daugiabučio namo laiptinėje šildymo įrenginių apskritai nėra, o prie jos esančiame koridoriuje jie atjungti. Nurodo, kad jis pats, atsakovas, šildydamas savo patalpas kartu šildo ir bendro naudojimo patalpas, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas turi proporcingai prisidėti prie visų išlaidų už bendro naudojimo patalpų šildymą ir karšto vandens sistemų priežiūrą, nors atsakovas teismui nurodė faktus, kad (duomenys neskelbtini) daugiabutis namas (duomenys neskelbtini) nėra standartinis. Apylinkės teismas neįvertino fakto, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos punktą su jame esančia įranga ir apskaitos prietaisais pirko „Litesko“, todėl pats ieškovas turi pareigą prižiūrėti savo turtą.

3. Teismas netyrė ieškovo veiksmų nesąžiningumo, nesigilindamas į atsakovui taikomų šilumos tiekimo ir šilumos vartojimo sąlygų nesąžiningumą, nors privalėjo tai padaryti, prieš nuspręsdamas dėl skolos už bendro naudojimo patalpų šildymą ir karšto vandens sistemų priežiūrą pagrįstumo. Be to, nurodo, kad teismas nesudarė galimybės surinkti ir pateikti papildomus įrodymus, t.y. neapklausė „Litesko“ šilumos punktą prižiūrinčių darbuotojų bei daugiabučio namo priežiūrą atliekančio administratoriaus – UAB „Marijampolės butų ūkis“ atstovų bei neskyrė pakankamai laiko atlikti reikiamas technines ekspertizes.

4. Teismas, prieš priimant sprendimą byloje, nesiėmė veiksmų, gauti kompetentingų valstybės institucijų išvadas, ir neįtraukė šių institucijų dalyvauti byloje. Be to, jis kaip vartotojas yra silpnesnioji sutarties šalis, todėl teismas turėjo ginti vartotojo interesus nuo nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų, nes įsteigti bendriją nebuvo jokios galimybės, kadangi dalis būstų yra priskiriami socialiniams būstams, kitose patalpose įsikūrę visuomeninės organizacijos.

5. Be to, ieškovas, atlikdamas mokėtinų sumų apskaičiavimus, taikė netinkamas mokesčių apskaičiavimo metodikas, nes dėl skirtingų sienų storio, šilumos apskaitos prietaisų įrengimo vietos, šilumos kiekis nėra vienodas skirtinguose butuose. Pagal taikomą ieškovo metodą išdalinama ne visa name suvartota šiluma, o tik centralizuotai tiekiama jos dalis. Be to, apeliantas nurodo, kad mokestis už šilumos punktų priežiūrą yra neteisėtas. Apelianto nuomone, nei karšto vandens tiekimo sistemos, nei bendro naudojimo patalpos nėra prižiūrimos. Teismas, priimdamas sprendimą, neteisingai apskaičiavo priteistų delspinigių dydį, nes jie nebuvo numatyti jokioje sutarties nuostatoje.

Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat prašė teismo: 1) konkliudentiniais veiksmais tarp šalių sudarytą šilumos tiekimo vartojimo sutartį pripažinti neteisėta; 2) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, o bylos nagrinėjimą sustabdyti, kadangi LR Seimo narys Naglis Puteikis jau yra pateikęs Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl tam tikrų teisės aktų pripažinimo negaliojančiais; 3) nustatyti ir pripažinti, kad atsakovui taikomi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinti šilumos paskirstymo metodai, kaip nesąžiningos standartinės sutarties sąlygos, prieštarauja LR Šilumos ūkio įstatymo 19 str. 4 d., 25 str., LR Civilinio kodekso 4.76 str., 4.82 str. bei proporcingumo principui; 4) įtraukti dalyvauti byloje kompetentingas valstybės institucijas – Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą bei Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją kaip institucijas teikiančias išvadas; 5) nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 6) prijungti papildomus įrodymus: UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ 2012-01-10 raštą Nr.32, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties nuorašą, LR Seimo nario Naglio Puteikio prašymo teismui nuorašą, fotonuotraukas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“ prašė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą (T.2, b.l. 97-102). Nurodo, kad su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, nes teismas materialinės teisės normas pritaikė teisingai, sistemiškai ir kompleksiškai, procesinių teisės normų pažeidimų taip pat nepadarė.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodo, kad neginčija, jog daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėse ir dalyje aukštų koridoriuose radiatoriai yra demontuoti, tačiau pažymi, kad bendro naudojimo patalpos yra šildomos ne tik nuo jose įrengtų radiatorių, o bendro naudojimo patalpų sąvoka apima ne tik daugiabučio namo laiptinės patalpas. Šiluma yra suvartojama ne tik bendro naudojimo patalpose, bet ir bendruose šilumos įrenginiuose, kurie bendros dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovui. Konkliudentiniais veiksmais tarp šalių sudarytos šilumos tiekimo vartojimo sutarties pagrindu tarp šalių susiklosčiusiems santykiams yra taikomos šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos bei kiti teisės aktai, t.y. ir Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr.5. Taikyti kitokį šilumos paskirstymo būdą, nei tai numato teisės aktai ieškovas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Ieškovo nuomone minėtuose teisės aktuose yra įtvirtintos visos reikiamos teisės bei pareigos ir visapusiškai apginti vartotojo interesai. Ieškovas neginčija aplinkybės, kad apelianto butui šilumos energija nėra tiekiama, bet pažymi, kad buto šildymo įrenginių atjungimas ar nepajungimas nuo daugiabučio namo šildymo sistemos nereiškia, kad buto savininkas nėra daugiabučio namo bendraturtis ir kad jam negalioja teisės aktuose įtvirtintos bendraturčių teisės ir pareigos. Taigi, ieškovas laikosi pozicijos, kad jis pagrįstai, vadovaudamasis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintu Metodu Nr.5, atsakovui, kaip daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės subjektui, apskaičiuoja tenkančią bendro naudojimo patalpose ir įrenginiuose suvartotos šilumos energijos dalį, o atsakovas, nepaisant to, kad jam priklausančio buto šildymo įrenginiai yra atjungti nuo bendros namo šildymo sistemos, privalo už šilumos dalį atsiskaityti ieškovui. Pagal galiojančius teisės aktus ieškovas, kaip daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas, prižiūri esamą pastato šildymo ir karšto vandens sistemą ir neturi nei teisės, nei pareigos ją pertvarkyti. Apelianto prašymą dėl valstybės kompetentingų institucijų įtraukimo į bylą ieškovas laiko nepagrįstu ir atmestinu. Taip pat ieškovas vertina ir apelianto prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Iš byloje esančio VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų išrašo matyti, kad atsakovui priklauso nuosavybės teise 116,93 kv.m. butas, esantis (duomenys neskelbtini) daugiabučiame name (T.1, b.l. 9, 47-50), į kurį per prijungtą šilumos energijos tiekimo tinklą tiekia šilumos energiją UAB „Litesko“ (filialas „Marijampolės šiluma“). 2007-06-22 tarp ieškovo ir namo administratoriaus UAB „Marijampolės butų ūkis buvo pasirašyta pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartis Nr. 4005050002, kurioje nustatytos šilumos mazgo ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros darbų vykdymo ir tarpusavio atsiskaitymo sąlygos (T.1, b.l. 51-53). Pagal pateiktus ieškovo paskaičiavimus už laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2011-05-01, atsakovo skola 954,71 Lt už gyvenamųjų patalpų ir atsakovui tenkančios bendrojo naudojimo patalpoms sunaudotos šilumos energijos tiekimą bei suteiktas karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas ir 23,46 Lt delspinigių (T.1, b.l. 6-7).

Atsakovas skunde teigė ir tai, kad jo bute atjungtas centralizuotas šildymas, kad jis nesinaudoja laiptinėmis, o turi atskirą įėjimą į butą, todėl neprivalo mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su šiuo atsakovo argumentu. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-07-22 nutarime Nr. 03-41 nustatyta, kad ir atjungtų nuo centrinio šildymo sistemos butų savininkai privalo mokėti už šilumos energiją, sunaudotą bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Bendro naudojimo patalpos gyvenamajame name, kuriame atsakovas V. B. turi nuosavybės teise priklausantį butą yra ne tik laiptinės, bet ir koridoriai, palėpės, šilumos magas, kt. patalpos. Ta aplinkybė, kad atsakovas turi įsirengęs atskirą įėjimą į savo butą yra jo teisė, bet ieškovė dėl to nepraranda teisės reikalauti skolos už bendro naudojimo patalpų šildymą bei šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą sumokėjimo. Esant šioms aplinkybėms atsakovo argumentas, jog jis turi įsirengęs atskirą įėjimą į butą, kad jo butas yra atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos ir dėl to neprivalo mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą, atmestinas.

LR Šilumos ūkio įstatymo 25 str. reglamentuoja apmokėjimą už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą bei numato, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. LR Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 3 d. numato, kad tais atvejais, kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Šių butų ir kitų patalpų savininkai ūkio ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens dalį. Paminėtas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad, nepriklausomai nuo faktinės aplinkybės, kad apeliantas jam nuosavybės teise priklausančias patalpas yra teisės aktų nustatyta tvarka atjungęs nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, pareiga mokėti šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams už bendrosios dalinės nuosavybės teise jam priklausančioms patalpoms tenkančią šilumą išlieka, kaip namo bendraturčiui.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovas kaip daugiabučio namo buto savininkas, nėra atleidžiamas nuo pareigos - tai yra mokėti ieškovui už bendro naudojimo patalpų šildymą ir karšto vandens sistemų priežiūrą, - kylančios iš įstatymo jam suteiktos pareigos proporcingai savo daliai dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą ir iš įstatymo jam suteiktos pareigos dalyvauti kaip buto savininkui proporcingai savo daliai apmokant jam tenkančią dalį šilumos. Ieškovas atsiskaitymo laikotarpiu apmokėjimą už šilumos energiją skaičiuoja pagal Šilumos skirstymo metodą Nr. 5 (2005-07-22 patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-41). Apmokėjimo už sunaudotą energiją tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso IV dalies XXIII skyriaus septintojo skirsnio 6.388 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 str. CK 6.388 str. 1 d. nustatyta, jog abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 1 d. pakartoja CK 6.388 str. 1 d. nustatytą normą - šilumos vartotojai atsiskaito tiekėjui už patiektą šilumą ir karštą vandenį pagal šilumos ir karšto vandens rodmenis, jeigu sutartimis nenustatyta kitaip. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad, kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Kol vartotojai patys pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas, ir toks metodas šilumos tiekėjo vienašališkai negali būti pakeistas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog jis, nemokėdamas mokesčių dėl, jo nuomone, netinkamo mokesčių apskaičiavimo, būtų kėlęs klausimą dėl mokesčio apskaičiavimo tinkamumo patalpų savininkų susirinkimuose ir pan. Nepateikė kitų įrodymų, kurių pagrindu galima būtų kategoriška išvada apie sąskaitose užfiksuotų duomenų neatitikimą buvusiai faktinei padėčiai. Atsakovas nepasirūpino faktinių aplinkybių, pagrindžiančių mokesčio apskaičiavimo nustatymu, neiniciavo klausimo dėl taikomo šilumos paskirstymo metodo Nr. 5 mokesčių paskirstymo pakeitimo nagrinėjimo, ir be teisėto pagrindo naudojosi savigynos priemone - nemokėjo jam apskaičiuotų mokesčių. Apelianto reikalavimas dėl apmokėjimo už tiekiamą šilumos energiją apskaičiavimo tvarkos turi būti reiškiamas savarankišku ieškiniu arba, jei yra tenkinamos CPK 143 str. numatytos sąlygos, priešieškiniu. Jokių kitų argumentų, susijusių su šilumos paskirstymo metodų parinkimo pagrįstumu ar pateiktų paskaičiavimų atitikimu nurodytam metodui atsakovas nepateikė, nenurodė jokių konkrečių teisės aktų pažeidimų ar atliktų paskaičiavimų klaidų, akcentuodamas taikomo metodo neatitikimą teisingumo principui. Todėl teismas teisingai taikė CK 4.84 str. ir 4.85 str. nuostatas reglamentuojančias butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vieno iš bendraturčių naudojimasis ar nesinaudojimas bendromis patalpomis galėtų turėti įtakos skaičiuojant mokesčius už šių patalpų šildymą atsakovui tik tokiu atveju, jeigu būtų sudarytas bendraturčių susitarimas, tačiau nagrinėjamu atveju toks susitarimas nėra pateiktas, o atsakovas nėra atsidalinęs iš bendrosios dalinės nuosavybės jam priklausančių patalpų, todėl nėra teisinio pagrindo atleisti jį nuo mokesčių mokėjimo už bendrojo naudojimo objektų šildymą ar karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas. Atsakovas, kaip bendrojo naudojimo patalpų bendraturtis, turi pareigą mokėti su šiomis patalpomis susijusius mokesčius, nepriklausomai nuo jam asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų padėties. Atsakovas, nemokėdamas už suteiktas paslaugas, pažeidė savo prievolinius įsipareigojimus. Pagal CK 6.38 str. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kadangi atsakovas prievolę vykdė netinkamai, t.y. neužtikrino apmokėjimo už suteiktas šilumos energijos tiekimo paslaugas, jis laikomas pažeidusiu prievolę.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes ir teisingai nurodė, kad ieškovas tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis patvirtino įrodymus, susijusius su skolos dydžiu ir jos apskaičiavimu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Įvertinusi nurodytas aplinkybes ir tai, kad pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė teisingai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrė aplinkybes, svarbias teisingam kilusio ginčo sprendimui, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, išaiškino ir taikė materialines bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias tarp šalių susiklosčiusius santykius, ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326 str. 1d. 1p.).

Apeliantas išreiškė pageidavimą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 str. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pats pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Taigi šia išimtimi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju apeliaciniam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.), todėl netenkintini apelianto prašymai - konkliudentiniais veiksmais tarp šalių sudarytą šilumos tiekimo vartojimo sutartį pripažinti neteisėta bei nustatyti ir pripažinti, kad atsakovui taikomi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinti šilumos paskirstymo metodai, kaip nesąžiningos standartinės sutarties sąlygos, prieštarauja LR Šilumos ūkio įstatymo 19 str. 4 d., 25 str., CK 4.76 str., 4.82 str. bei proporcingumo principui.

Apeliantas V. B. teigia, kad pirmosios instancijos teismas byloje nebuvo aktyvus, nerinko reikalingų įrodymų, savo iniciatyva neapklausė asmenų, atliekančius šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, neįtraukti dalyvauti byloje kompetentingas valstybės institucijas – Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą bei Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją kaip institucijas teikiančias išvadas. Teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad aktyvus teismo vaidmuo, kartu ir viešojo intereso ir gynimas savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi (CPK 179 str.). Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6 str., 12 str., 13 str.), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams net ir šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civ. byloje Nr. 3K-P-186/2010, 2010 m. spalio 4 d. nutartis civ. byloje 3K-3-375/2010). Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia našta pagal CPK nuostatas tenka šalims (CPK 178 str.); be to, teismas tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus bei sprendžia dėl jų pakankamumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-540/2009). Atsižvelgdama į byloje atliktus įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procesinius veiksmus ir įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, teismas nekonstatuoja byloje CPK 178 str., 179 str., 185 str. išdėstytų įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, todėl apelianto prašymas įtraukti dalyvauti byloje kompetentingas valstybės institucijas – Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą bei Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją kaip institucijas teikiančias išvadas bei prijungti papildomus įrodymus – UAB„Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ 2012-01-10 raštą Nr.32, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties nuorašą, LR Seimo nario Naglio Puteikio prašymo teismui nuorašą, fotonuotraukas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sustabdžius civilinę bylą, teismo procesas ir šalių ginčo sprendimas užsitęsia, todėl teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti vien formaliai ir kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, sudarančios įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.

Apeliantas nurodo, jog būtina bylos nagrinėjimą sustabdyti ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Be to, LR Seimo narys Naglis Puteikis jau yra pateikęs Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl tam tikrų teisės aktų pripažinimo negaliojančiais.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 3 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad bendrosios kompetencijos teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą (1 dalis), o gavęs įsiteisėjusį administracinio teismo sprendimą dėl norminio akto, bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atnaujina sustabdytos individualios bylos nagrinėjimą. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi tokiu teisės aktu vadovautis. Apeliantas išreiškė prašymą, kad teismas kreiptųsi į administracinį teismą kad šis nustatytų, jog atsakovui taikomi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinti šilumos paskirstymo metodai, kaip nesąžiningos standartinės sutarties sąlygos, prieštarauja LR Šilumos ūkio įstatymo 19 str. 4 d., 25 str., LR Civilinio kodekso 4.76 str., 4.82 str. bei proporcingumo principui. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, neatitinka įstatymų ar Vyriausybės norminių aktų reikalavimų. Savo teises apeliantas gali ginti pats savarankiškai pateikdamas prašymą teismui. Be to, pažymėtina, kad tik įsiteisėjus administracinio teismo sprendimui dėl atitinkamo norminio teisės akto (ar jo dalies) atitikties įstatymui, toks norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kurią oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas. Byloje nėra duomenų, kad mokesčių skaičiavimo laikotarpiu taikyti norminiai aktai būtų panaikinti ar prieštarautų įstatymo reikalavimams, todėl stabdyti bylos ir kreiptis į administracinį teismą apelianto nurodytu motyvu nėra pagrindo.

Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į skundą išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Žibutė Budžienė