- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-31
- Bylos Nr.
- 1A-216/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys (pirm.), Albinas Bielskis, Kęstutis Jucys
- Nuteistasis
- T. Ž., L. V., ir S
- Nukentėjusysis
- R.
- Advokatai
- Danguolė Elena Mikalauskaitė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. Ž. ir L. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:
T. Ž. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir nuteista laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2008 m. liepos 24 d. iki 2008 m. rugpjūčio 12 d.
L. V. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir nuteista laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2008 m. liepos 23 d. iki 2008 m. rugpjūčio 12 d.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir S. Ž. , tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neskundžiamas.
Iš S. Ž. , T. Ž. , L. V. solidariai priteista nukentėjusiajam R. R. 1686 Lt ir Valstybinei ligonių kasai 7905,57 Lt turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. Ž. nuteista už tai, kad įsibrovusi į butą, panaudodama fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: ji, 2007 m. rugsėjo 18 d. apie 21.00 val., veikdama bendrininkų grupėje kartu su S. Ž. ir L. V. , būdama apsvaigus nuo alkoholio, turint tikslą panaudojant fizinį smurtą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur S. Ž. sudavė vieną smūgį buteliu V. R. per galvą ir, pastarajam pargriuvus ant grindų, ji kartu su S. Ž. ir L. V. kojomis sudavė ne mažiau kaip tris smūgius V. R. į krūtinę ir kitas kūno vietas, tuo padarydama nukentėjusiajam dešiniųjų VI-VII šonkaulių lūžius, po ko iš buto pagrobė V. R. priklausantį turtą: vardinį laikrodį, 350 Lt vertės, 2 blokus cigarečių, 70 Lt vertės, bei maisto produktų už 69 Lt, iš viso už bendrą 489 Lt sumą.
L. V. nuteista už tai, kad įsibrovusi į butą, panaudodama fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: ji, 2007 m. rugsėjo 18 d. apie 21.00 val., veikdama bendrininkų grupėje kartu su S. Ž. ir T. Ž. , būdama apsvaigus nuo alkoholio, turint tikslą panaudojant fizinį smurtą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur S. Ž. sudavė vieną smūgį buteliu V. R. per galvą ir, pastarajam pargriuvus ant grindų, ji kartu su S. Ž. ir T. Ž. kojomis sudavė ne mažiau kaip tris smūgius V. R. į krūtinę ir kitas kūno vietas, tuo padarydama nukentėjusiajam dešiniųjų VI-VII šonkaulių lūžius, po ko iš buto pagrobė V. R. priklausantį turtą: vardinį laikrodį, 350 Lt vertės, 2 blokus cigarečių, 70 Lt vertės, bei maisto produktų už 69 Lt, iš viso už bendrą 489 Lt. sumą.
Šalies argumentai
Nuteistoji T. Ž. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendžiu jai paskirtos bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, nurodo, kad teismas paskyrė jai per griežtą bausmę, nuteistoji teigia, jog nusikaltimo padaryme dalyvavo, todėl, kad ten dalyvavo ir jos vyras S. Ž. , be to, ji buvo girta. Apeliantė pažymi, kad ji teisiama pirmą kartą, šiuo metu yra nėščia, be to, viena augina sūnų ir mažametę dukrą.
Nuteistoji L. V. apeliaciniu skundu prašo išsamiai peržiūrėti bylą, nurodo, kad nukentėjusiojo V. R. ji nemušė, iš nukentėjusiojo buto ji išėjo pirmoji, jokių nukentėjusiojo daiktų su savimi neišsinešė. Apeliantės teigimu, šias aplinkybes patvirtino ir nuteistieji S. Ž. bei T. Ž. . Be to, anot nuteistosios, ligoninėje apklausto nukentėjusiojo V. R. nurodyti jį užpuolusių asmenų – vyro ir dviejų moterų – bruožai nesutampa su jos, S. Ž. , T. Ž. bruožais, įvykio metu jie atrodė kitaip nei nurodė nukentėjusysis.
Apeliantė pažymi, kad 2009 m. gruodžio 11 d. ji pagimdė dukrą, kuri gimė su įgimta smegenų stuburo išvarža ir šiuo metu yra gydoma Kauno klinikose, jai esant Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, ji negali būti su savo dukra ir ja rūpintis.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistųjų gynėjos prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų T. Ž. ir L. V. apeliaciniai skundai atmetami.
L. V. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad 2007 m. rugsėjo 18 d., apie 21 val. kartu su S. Ž. ir T. Ž. , veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, turėdami tikslą panaudojant fizinį smurtą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į nukentėjusiojo V. R. butą, kur S. Ž. sudavė vieną smūgį buteliu V. R. per galvą ir, nukentėjusiajam nugriuvus ant grindų, ji kartu su S. Ž. ir T. Ž. kojomis sudavė ne mažiau kaip tris smūgius V. R. į krūtinę ir kitas kūno vietas, tuo padarydama nukentėjusiajam šonkaulių lūžius bei pagrobė V. R. priklausantį, 489 Lt vertės, turtą – vardinį laikrodį, du blokus cigarečių bei maisto produktus. Nuteistoji L. V. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek savo apeliaciniame skunde neneigia 2007 m. rugsėjo 18 d., apie 21 val. kartu su S. Ž. ir T. Ž. buvusi V. R. bute, tačiau tvirtina, jog į V. R. butą užėjo norėdama surasti L. M. , nukentėjusiojo nemušė ir jokių daiktų iš jo buto nepagrobė. Tačiau byloje surinktų įrodymų visetas paneigia šiuos nuteistosios L. V. teiginius. Nuteistasis S. Ž. parodė, kad pas V. R. į namus jie visi trys nuėjo L. V. prašymu, kadangi, kaip nurodė L. V. , ji V. R. bute prieš tai gėrė ir ten paliko savo daiktus, kuriuos paprašė padėti pasiimti. Jiems nuėjus prie nukentėjusiojo buto durų, jis stumtelėjo duris pečiu ir visi trys pateko į nukentėjusiojo butą. Nuteistojo teigimu, nukentėjusįjį V. R. delnais mušė ir kojomis spardė tiek L. V. , tiek jo žmona T. Ž. , L. V. atidarinėjo sekcijas, ieškojo kažkokių daiktų. Nuteistoji T. Ž. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad tą vakarą buvo labai girta, begeriant L. V. jiems su vyru lyg tai pasiūlė eiti į kažkokį butą, ji galvojo, kad jie eis dar išgerti, o pasirodo, kad L. V. paprašė vyro, kad jis paimtų kažkokius daiktus. Kadangi tą vakarą ji buvo labai girta, neprisimena, kaip buvo mušamas nukentėjusysis. Tuo tarpu, apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo T. Ž. parodė, kad jiems su vyru S. Ž. ir L. V. begeriant, L. V. pasakė, kad žino vyrą, pas kurį dar galima išgerti ir gauti pinigų, kadangi šis vyras gauna pensiją. Tada jie visi trys ir nuėjo į nukentėjusiojo V. R. butą, kurį parodė L. V. , S. Ž. pastūmė duris ir šios atsidarė. Kas tiksliai vyko bute nuteistoji teigė neprisimenanti, kadangi buvo labai girta. Liudytoja L. M. , kuri pirmoji surado sužalotą nukentėjusįjį V. R. , gulintį ant grindų jo bute, parodė, kad pamačiusi V. R. bute šviesą, ji užėjo į vidų, pamatė sulaužytą V. R. buto durų spyną, bute mėtėsi stiklo šukės, buvo praviros spintos, sekcijos. Nukentėjusiojo V. R. sūnus R. R. ir dukra I. M. patvirtino, kad, sužinoję apie tėvo užpuolimą ir nuėję į tėvo namus, jie pamatė išlaužtą tėvo buto durų spyną, tėvas gulėjo lovoje, ant jo veido matėsi įbrėžimų, jie pastebėjo, kad išverstos tėvo kostiumo kišenės, praviros spintelės, iš baro buvo dingęs laikrodis, cigaretės, iš šaldytuvo paimtas maistas, tėvas jiems pasakojo, kad pas jį atėjo vyras ir dvi moterys, pradėjo jį mušti, reikalavo pinigų. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje ant taburetės buvo surasta įėjimo durų atrakto dalis (t. 1, b. l. 36 – 44). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo perskaityti mirusio nukentėjusiojo V. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Nors nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nėra visavertis, savarankiškas įrodymų šaltinis, vien tik šiuose parodymuose užfiksuoti faktiniai duomenys negali būti apkaltinamojo nuosprendžio pagrindu, tačiau jie nėra ir beverčiai, niekiniai, nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai yra svarbūs kitų byloje surinktų įrodymui patikrinimui (Lietuvos Respublikos BPK 276 str.). Iš karto po įvykio Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje apklausto nukentėjusiojo V. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, patvirtina ir detalizuoja anksčiau aptartus įrodymus – nuteistųjų S. Ž. , T. Ž. parodymus, liudytojų L. M. , R. R. , I. M. parodymus, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotus duomenis. Nukentėjusysis V. R. parodė, kad 2007 m. rugsėjo 18 d., apie 21 val., jam būnant savo namuose, jis išgirdo, kad kažkas pasuko užrakintų buto durų spyną ir į kambarį įėjo vyras bei dvi moterys. Vyras, paėmęs ant grindų stovėjusį butelį, trenkė buteliu jam per galvą, nuo smūgio butelis sudužo, o jis nukrito ant grindų. Jam nugriuvus ant grindų, vyras ir abi moterys pradėjo jį spardyti, reikalavo pinigų, viena iš moterų pasakė, kad jis atiduotų pinigus arba išmes jį pro langą. Tuo metu vyras pradėjo atidarinėti spinteles, ieškodamas pinigų, merginos taip pat kartu ieškojo pinigų. Po to vyras su abiem moterimis išėjo iš buto. Vėliau jam sūnus pranešė, kad iš sekcijos dingo vardinis laikrodis, iš šaldytuvo buvo paimti visi maisto produktai (t. 1, b. l. 26 – 27).
Byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetas paneigia nuteistosios L. V. teiginius apie tai, kad į nukentėjusiojo V. R. butą ji su S. Ž. ir T. Ž. užėjo atsitiktinai, ieškodami L. M. ir, kad smurto prieš V. R. ji nevartojo bei patvirtina tai, jog į nukentėjusiojo V. R. butą visi trys nuteistieji nuėjo, būtent, L. V. iniciatyva, S. Ž. išlaužus nukentėjusiojo buto durų užraktą, visi trys nuteistieji įsibrovė į nukentėjusiojo butą, visi trys nuteistieji, tame tarpe ir L. V. , vartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, reikalavo pinigų bei pagrobė iš buto nukentėjusiajam priklausančius daiktus. Nors byloje nenustatyta, kuriuos konkrečiai daiktus iš nukentėjusiojo buto paėmė kiekvienas iš nuteistųjų, tame tarpe ir L. V. , tačiau byloje surinktais įrodymais – nukentėjusiojo V. R. , liudytojų L. M. , R. R. , I. M. parodymais - nustatyta, kad nukentėjusiojo V. R. daiktai – vardinis laikrodis, cigaretės ir maisto produktai iš nukentėjusiojo buto dingo, būtent, po nuteistųjų apsilankymo ir nukentėjusiojo sužalojimo, iš buto visi trys nuteistieji išėjo kartu, išsinešdami pagrobtus V. R. daiktus. Nuteistųjų patekimo į nukentėjusiojo butą būdas – sulaužant durų spyną – visų nuteistųjų, tame tarpe ir L. V. , aktyvūs veiksmai – smūgių rankomis ir kojomis sudavimas V. R. , reikalavimas pinigų bei grasinimai išmesti nukentėjusįjį pro langą, nukentėjusiajam priklausančių daiktų pagrobimas rodo, kad visi trys nuteistieji veikė bendrininkų grupe. Visi trys nuteistieji, tame tarpe ir L. V. , į nukentėjusiojo V. R. namus atėjo bendru susitarimu, turėdami vieningą tikslą - apiplėšti nukentėjusįjį, visi trys nuteistieji, veikdami bendrininkų grupe ir turėdami vieningą tyčią, realizavo bendrai daromos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Bendrininkų grupe padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama visiems vykdytojams vienodai, nepriklausomai nuo kiekvieno vykdytojo veiksmų apimties. Šiuo atveju neturi reikšmės kokį konkrečiai nukentėjusiojo V. R. turtą kiekvienas iš bendrininkų betarpiškai užvaldė, jeigu visi nusikalstamos veikos bendrininkai veikė vieninga tyčia, turėdami vieningą tikslą, visų bendravykdytojų veiksmai kvalifikuojami vienodai pagal bendrininkų tyčios turinį ir kryptingumą, pagal kilusias pasekmes, jei šios pasekmės buvo bendrininkų siekiamybė, išskyrus vykdytojo ekscesą (šiuo atveju S. Ž. veiksmai – gyvybės atėmimas nukentėjusiajam V. R. – buvo kvalifikuoti, kaip vykdytojo ekscesas). Todėl, nepriklausomai nuo to, kokį nukentėjusiojo turtą betarpiškai užvaldė nuteistoji L. V. , jos veika kvalifikuojama pagal visų nusikalstamos veikos bendrininkų veiksmus ir sukeltas pasekmes, tiek, kiek tai apėmė L. V. ir kitų bendrininkų susitarimas ir tyčia. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei teisingai nuteistosios L. V. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.
Nuteistosios L. V. apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusiojo V. R. nurodyti jį užpuolusių asmenų – vyro ir dviejų moterų – bruožai nesutampa su jos, S. Ž. , T. Ž. bruožais, neturi esminės reikšmės nei nustatant L. V. kaltumą, nei kvalifikuojant jos nusikalstamą veiką, kadangi, jau minėtų byloje surinktų įrodymų visetas yra pakankamas daryti neabejotinai išvadai, kad ne kas kitas, o, būtent, S. Ž. , T. Ž. ir L. V. įsibrovė į nukentėjusiojo V. R. butą ir, panaudoję prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, pagrobė V. R. priklausantį turtą.
Bausmės tiek nuteistajai L. V. , tiek nuteistajai T. Ž. paskirtos baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., reikalavimų. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
L. V. ir T. Ž. padaryta nusikalstama veika, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Nuteistosios tyčinę, smurtinę nusikalstamą veiką padarė prieš senyvą, ligotą, negalintį apsiginti asmenį. Byloje nustatytos dvi L. V. ir T. Ž. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką jos padarė bendrininkų grupe bei nusikalstamą veiką padarė apsvaigusios nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. L. V. praeityje teista, teistumas išnykęs, bausta administracine tvarka, iki nusikaltimo padarymo niekur nedirbo. T. Ž. praeityje neteista, bausta administracine tvarka, iki nusikaltimo padarymo taip pat niekur nedirbo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, motyvuotai ir pagrįstai tiek L. V. , tiek T. Ž. paskyrė bausmę, kuri nei rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta. Tiek L. V. , tiek T. Ž. pirmosios instancijos teismas paskyrė bausmę, mažesnę nei baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos mediana, todėl nuteistųjų L. V. ir T. Ž. apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės – T. Ž. teigia, kad augina mažametę dukrą bei šiuo metu laukiasi, L. V. nurodo, jog neseniai pagimdė dukrą – nelaikytinos pagrindu švelninti nuteistosioms paskirtas bausmes.
Nuteistoji T. Ž. savo apeliaciniame skunde neginčija kaltės ir jos veikos kvalifikavimo, tačiau, kaip galima suprasti iš nuteistosios apeliacinio skundo turinio, ji prašo paskirtos bausmės vykdymą atidėti trejiems metams. Bausmės vykdymo atidėjimą pilnamečiui asmeniui reglamentuoja Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatos. Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Lietuvos Respublikos BK 75 str. apriboja bausmės vykdymo atidėjimo taikymą šiomis formaliai būtinomis sąlygomis: asmuo nuteistas už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, t. y. nusikaltimo sunkumo laipsnis ir bausmės dydis. Nors T. Ž. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dydis – laisvės atėmimas trejiems metams – sudaro sąlygas taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas, tačiau tai yra tik vienas iš būtinų kriterijų, leidžiančių taikyti minėto straipsnio nuostatas bei atidėti bausmės vykdymą. Tuo tarpu, antroji būtina sąlyga, apsprendžianti Lietuvos Respublikos BK 75 str. taikymo galimybę – nusikaltimo sunkumo laipsnis – šiuo atveju neleidžia taikyti minėto straipsnio nuostatų. T. Ž. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl pagrindų ir sąlygų taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas bei nuteistajai T. Ž. paskirtos bausmės vykdymą atidėti šiuo atveju nėra.
Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinių skundų ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistųjų T. Ž. ir L. V. apeliacinius skundus atmesti.