Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei D. S., atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės atstovei J. M., trečiajam asmeniui R. K., jo atstovui advokatui Algirdui Biguzui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei Panevėžio miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui R. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. T. parodė, kad dirba AB „Panevėžio butų ūkis“ (duomenys neskelbtini). 2022 m. gruodžio 2 d. į tarnybą kreipėsi (duomenys neskelbtini) buto gyventoja, kad jos kambaryje drėksta sienos. Liudytojas nuvyko 2022 m. gruodžio 5 d. į virš to buto esantį 50 butą ir vonios patalpoje rado gedimą, kuris buvo akivaizdus, už vonios bėgo vanduo, grindys buvo drėgnos. Tokios problemos kyla dėl vamzdynų korozijos. 2022 m. rugpjūčio 28 d. liudytojas nuvyko apžiūrėti 47 buto, jame buvo atliktas remontas, pervesti vamzdžiai. Liudytojas pažymėjo, kad 2022 m. gruodžio 2 d. įvykis nesusijęs su bendrais inžineriniais tinklais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Nustatyta, kad ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir draudėja E. S. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. 220 0266242/2022, kuria laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 20 d. iki 2023 m. spalio 19 d. buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). AB „Panevėžio butų ūkis“ 2022 m. gruodžio 29 d. pateikė informaciją apie tai, kad 2022 m. gruodžio 2 d. į bendrovę kreipėsi minėto buto gyventojas dėl šlampančios sienos, 2022 m. gruodžio 5 d. į butą nuvykę bendrovės specialistai nustatė, kad vanduo sunkiasi iš 50 buto vonios patalpos sienoje esančio nesandaraus vandentiekio vamzdyno. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju, pagal turto žalos įvertinimo skaičiuotę apskaičiavo draudimo išmokos dydį ir draudėjai E. S. 2023 m. sausio 24 d. išmokėjo 1258,19 Eur draudimo išmoką. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), iš kurio nutekėjo vanduo, nuosavybės teise priklauso Panevėžio miesto savivaldybei (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas). 2007 m. gruodžio 9 d. sudaryta savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 2 5.2 Panevėžio miesto savivaldybė butą, esantį (duomenys neskelbtini), išnuomojo trečiajam asmeniui R. K.. Ieškovė prašo priteisti žalos atlyginimą iš atsakovės, kuri, kaip buto, iš kurio buvo užlietas žemiau esantis butas, savininkė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263, 6.266 straipsnių nuostatas privalo atlyginti kitam asmeniui nuostolius dėl žalos atsiradimo, dėl kurio ieškovė išmokėjo 1258,19 Eur draudimo išmoką.

8. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose 2023 m. kovo 28 d. pagal kreditorės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pareiškimą dėl 1258,19 Eur skolos, 11,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo priteisimo iš skolininkės Panevėžio miesto savivaldybės priimtas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-3058-664/2023. Atsakovei pareiškus prieštaravimus dėl reikalavimo, 2023 m. gegužės 3 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nutartimi 2023 m. kovo 28 d. teismo įsakymas panaikintas, priimtas ieškovės ieškinys, kuris pagal teismingumą perduotas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.

9. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Ieškovas privalo įrodyti tik aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo, turto techninės būklės nepalaikymo tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas, netinkamas naudojimas reiškia ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-204/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-534-611/2016, 12 punktas; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-310-916/2017).

10. Kaip jau buvo minėta, sprendžiant žalos, patirtos dėl užpylimo, atlyginimo klausimą, ieškovė neprivalo įrodyti, dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovei priklausančio buto, užtenka įrodyti, kad užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas, o ne kiti šaltiniai. Šioje byloje ieškovės pateikti įrodymai – 2022 m. gruodžio 12 d. pranešimas apie žalą turtui, 2022 m. gruodžio 12 d. apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad vanduo išsiliejo iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad apdraustas butas buvo užpiltas iš viršaus, t. y. iš atsakovei priklausančio buto. Šią aplinkybę taip pat patvirtina AB „Panevėžio butų ūkis“ 2022 m. gruodžio 29 d., 2023 m. rugpjūčio 31 d. raštai, liudytojo R. T., nuvykusio į įvykio vietą 2022 m. gruodžio 5 d., parodymai.

11. Atsakovė, nesutikdama su jai pareikštu reikalavimu, teigė, kad 2004 m. gruodžio 9 d. atsakovės su R. K. sudarytos nuomos sutarties 4.6.5 papunkčiu nuomininkas įsipareigojo savo lėšomis daryti gyvenamųjų patalpų ir įrenginių remontą: keisti ir remontuoti sanitarinės technikos įrenginius, 4.7 punktu nuomininkas įsipareigojo atlyginti visą žalą, atsiradusią kitų butų savininkams dėl nuomininko ar kartu gyvenančių asmenų kaltės. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Pagal 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatas, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatose nustatytos aplinkybės, t. y. jog žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Aplinkybė, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo užlietas kitas butas, yra išnuomotas trečiajam asmeniui, nepašalina buto savininko, t. y. atsakovės, atsakomybės, kadangi nuomos sutarties sąlygos reguliuoja tik šios sutarties šalių tarpusavio santykius, t. y. atsakovės ir trečiojo asmens, tačiau nereguliuoja trečiųjų asmenų ir ieškovo tarpusavio santykių bei neeliminuoja CK nuostatų, todėl ieškovė net neturėjo pareigos žalos atlyginimo reikalauti iš trečiojo asmens, t. y. buto nuomininko, todėl atsakovės argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti. Pažymėtina, kad ieškovė, t. y. kaip žalą atlyginęs asmuo, pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatas įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, t. y. buto savininkės – atsakovės, kuri, atlyginusi žalą ieškovei, taip pat įgis reikalavimo teisę reikalauti žalos atlyginimą iš nuomininko, t. y. trečiojo asmens.

12. Trečiasis asmuo eismo posėdžio metu pareiškė, kad nutekėjimas negalėjo įvykti bute, kuriame jis gyvena, nes jame vanduo nebėgo, nešlapo nei grindys, nei vamzdžiai. Tačiau tokie teiginiai yra tik paties trečiojo asmens paaiškinimai, byloje rašytinių ar kitų leistinų įrodymų, patvirtinančių kitas užliejimo priežastis bei trečiojo asmens nurodytas aplinkybes, kad draudėjai E. S. priklausantis butas buvo aplietas ir anksčiau, nėra ir nei atsakovė, nei trečiasis asmuo apie kitą buto užliejimo priežastį tokių įrodymų į nagrinėjamą civilinę bylą nepateikė (CPK 176-179 straipsniai).

13. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungimosi proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 61 punktas).

14. Nagrinėjamu atveju atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė teismui jokių neginčijamų įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus įrodymus byloje. Minėtų įrodymų visuma bei ta aplinkybė, kad kitų galimų užpylimo šaltinių byloje nėra nustatyta, atsižvelgiant į įrodymų pakankamumo taisyklę bei tikimybių pusiausvyros principą, leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju E. S. buto užliejimo šaltinis buvo atsakovei priklausantis ir trečiojo asmens nuomojamas butas ir kad dėl šio užliejimo atsiradę nuostoliai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais atsakovės pareigos naudotis jai priklausančiu turtu taip, kad nebūtų padaroma žala tretiesiems asmenims, nevykdymu. Šiuo atveju užliejimo priežastys nesvarbios, nes ieškovė turi įrodyti tik užpylimo iš atsakovės buto faktą, tačiau neturi įrodinėti užpylimo priežasties.

15. Buto savininkas privalo naudoti nuosavybės teisės objektą, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir pareigų (CK 4. 37 straipsnio 1 dalis), t. y. užtikrinti ir imtis priemonių, kad iš jam nuosavybės teise priklausančio buto netekėtų vanduo į aukštu žemiau esantį butą. Kadangi draudėjos butas buvo užpiltas iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, atsakovė yra kalta dėl žalos padarymo ir privalo visiškai atlyginti ieškovei savo veiksmais padarytą žalą (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Aplinkybes, jog atsakovės atstovai nedalyvavo įvertinant žalos dydį ar nebuvo informuoti apie įvykį, teismas laiko teisiškai nesvarbiomis nagrinėjamoje byloje. Taip pat teismas nevertina į bylą pateiktos 2004 m. gruodžio 9 d. AB „Panevėžio butų ūkis“ ir R. K. sudarytos pastato administravimo, techninės priežiūros, komunalinių ir kitų paslaugų teikimo ir mokesčių apmokėjimo sutarties bei AB „Panevėžio butų ūkis“ atsakomybės, nes minėta sutartis sudaryta dėl pastato bendrojo naudojimo konstrukcijų, patalpų, inžinerinės įrangos, o nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad įvykęs užpylimas nesusijęs su bendrojo naudojimo inžineriniais tinklais, šią aplinkybę patvirtina ne tik byloje esantys rašytiniai įrodymai, bet ir teismo posėdžio metu duoti liudytojo R. T. parodymai.

16. Ieškovė dėl šio draudimo įvykio išmokėjo 1258,19 Eur draudimo išmoką, ji yra paskaičiuota ir pagrįsta byloje esančiais įrodymais, išmokos dydžio iš esmės nei atsakovė, nei trečiasis asmuo neginčijo. Apžiūros akte nurodyta, kad bute (duomenys neskelbtini), 47-5 patalpoje užlieta 17,01 m² lubų, atklijavę 42 m² sienų tapetų, matosi akivaizdūs nubėgimai. Pagal turto žalos įvertinimo skaičiuotę remonto darbai įvertinti 1258,19 Eur. Tokio dydžio draudimo išmoka sumokėta E. S. 2023 m. sausio 24 d. bankinio mokėjimo nurodymu. Byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog žalos dydis yra mažesnis nei ieškovės paskaičiuota ir atlyginta suma.

17. Nustačius minėtas aplinkybės, darytina išvada, kad egzistuoja visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, kurias turi įrodyti ieškovė ir kurios yra būtinos civilinei atsakomybei konstatuoti (CK 6.245–6.249 straipsniai). Ieškinys tenkinamas, iš Panevėžio miesto savivaldybės subrogacijos pagrindais priteisiant ieškovei 1258,19 Eur dydžio žalą (CK 6.251, 6.266, 6.1015 straipsniai).

18. Iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210, 6.263, 6.37 straipsniai).

19. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteisiamos ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (29,00 Eur žyminis mokestis) bei 6,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš Panevėžio miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111104115, 1258,19 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 19 ct) žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (1258,19 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 29,00 Eur (dvidešimt devynių eurų) žyminį mokestį ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146.

Priteisti iš Panevėžio miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111104115, 6,64 Eur (šešių eurų 64 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei (įmokos kodas 5662), šią sumą sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“, LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“, LT74 4010 0510 0132 4763 - AB Luminor bank, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske bank A/S Lietuvos filiale, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB „Medicinos bankas“.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.