Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2024-05-08 · Civilinė byla Nr. e2SP-5651-1136/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-05-08
Bylos Nr.
e2SP-5651-1136/2024
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02142-2024-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Miltenytė
Pareiškėjas
I. K., L. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2SP-5651-1136/2024Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02142-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2.; 3.4.5.20. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 8 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Loreta Miltenytė, veikdama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų vardu,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. K. ir L. K. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. pareiškėjai prašė patvirtinti jų 2024 m. gegužės 6 d. sudarytą taikos sutartį. Prašyme nurodė, kad siekia tarpusavio nuolaidomis išspręsti ginčą ir užbaigti visus esamus ar galimus nesutarimus dėl nepilnamečio sūnaus M. K., gim. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo teikimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2. prašymas atmestinas.

3. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalies, 6.985 straipsnio 1 dalies nuostatomis, taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Vertinant sudarytos taikos sutarties sąlygas, atsižvelgiama į sutarties šalių valią, sutarties atitikimą imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, šalių teises ir teisėtus interesus, nebuvimą kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negalėtų būti tvirtinama.

4. Pateikta taikos sutartimi, pareiškėjai susitarė dėl sūnaus M. K., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarkos nustatymo, gyvenimo vietos ir išlaikymo teikimo.

5. Atlikdamas taikos sutarties atitikties teisės reikalavimams vertinimą, teismas turi būti aktyvus net ir dispozityviose bylose ir, esant abejonėms, reikalauti šalis pagrįsti, kad nėra jokių teisinių kliūčių tvirtinti sandorį. Nustatęs, jog egzistuoja bent vienas taikos sutarties nuginčijimo pagrindas ar yra kitų šio sandorio negaliojimo sąlygų, teismas turi atsisakyti tvirtinti taikos sutartį. Teismas netvirtina taikos sutarties, jeigu jos sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajam interesui, pažeidžia kitų asmenų teises ir įstatymo saugomus interesus (CK 6.983-6.986 straipsniai, CPK 42 straipsnio 2 dalis). Kai taikos sutartyje sprendžiami klausimai susiję su nepilnamečio vaiko interesais, taikos sutarties teisėtumo teisminė kontrolė orientuota į tai, kad būtų apsaugoti būtent nepilnamečio vaiko interesai.

6. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikysi savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjai sutarė, kad nepilnamečio sūnaus M. K. išlaikymui bendrai kas mėnesį skirs bendrą 400 Eur sumą (sutarties (duomenys neskelbtini) punktas), tačiau toks susitarimas negali būti pripažintas atitinkančiu įstatymo reikalavimus ir nepažeidžiančiu nepilnamečio vaiko interesų, kadangi nėra aišku, kokiomis konkrečiai sumomis pareiškėjai teiks išlaikymą nepilnamečiui vaikui, tokios sutarties nuostatos vykdymo procesas būtų labai komplikuotas.

7. Teismui pateiktoje sutarties šalys susitarė, kad su nepilnamečiu sūnumi M. K. bendraus tokia tvarka: antrą ir ketvirtą mėnesio pirmadienį, vaiko tėvas L. K. bendrauja su sūnumi M. K. pasiimdamas pirmadienį sūnų iš ugdymo įstaigos (kai vaikas lanko tuo metu ugdymo įstaigą) ar vaiko motinos gyvenamosios vietos, ar kitos tėvų sutartos vietos ir grąžindamas vaiką kitą pirmadienį į ugdymo įstaigą (kai vaikas lanko tuo metu ugdymo įstaigą) ar vaiko motinos gyvenamąją vietą, ar kitą tėvų sutartą vietą; pirmą ir trečią mėnesio pirmadienį, vaiko motina I. K. bendrauja su sūnumi M. K., pasiimdama pirmadienį sūnų iš ugdymo įstaigos (kai vaikas lanko tuo metu ugdymo įstaigą) ar vaiko tėvo gyvenamosios vietos, ar kitos tėvų sutartos vietos ir grąžindamas vaiką kitą pirmadienį į ugdymo įstaigą (kai vaikas lanko tuo metu ugdymo įstaigą) ar vaiko tėvo gyvenamąją vietą, ar kitą tėvų sutartą vietą. Šalių susitarta bendravimo tvarka negali būti pripažinta atitinkančia įstatymo reikalavimus ir nepažeidžiančia nepilnamečio vaiko interesų, kadangi ne visi mėnesiai metuose turi tik keturias savaites, yra mėnesių, kurie turi dalį penktos savaitės, t .y. jos pradžią (pvz. kaip šių metų liepa, rugsėjis, gruodis). Taikos sutarties sąlygose šalys tiksliai nesusitarė, su kuo vaikas bendraus penktą mėnesio savaitę, kas neatitinka vaiko interesų ir gali sukelti šalių nesutarimus dėl sutarties sąlygų vykdymo.

8. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, jog pateikta taikos sutartis prieštarauja viešajai tvarkai, nepilnamečio vaiko interesams ir įstatymų numatytai tėvų pareigai išlaikyti nepilnamečius vaikus bei nustatytai bendravimo tvarkai, todėl prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkintinas (CPK 579 – 582 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290- 292 straipsniais, 582 straipsnio 2 - 6 dalimis,

nutaria:

pareiškėjų I. K. ir L. K. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo atmesti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienosTeisėja Loreta Miltenytė