Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo

S. S. nuteistas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo S. S. priteista 1466 Lt gydymo išlaidų Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. nuteistas už tai, kad 2005 m. gegužės 29 d., apie 3 val. nakties, (duomenys neskelbtini) esančios naktinės parduotuvės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios priežasties, nepaisydamas elementarių elgesio ir moralės normų bei rodydamas aiškų visuomenės ir asmens negerbimą, t. y. dėl chuliganiškų paskatų, rankoje turėtu virtuviniu peiliu sudavė vieną smūgį į pilvo sritį Ž. K., padarydamas nukentėjusiajam kiauryminę-pjautinę pilvo sienos kairiojo klubo srities žaizdą su durtiniais-pjautiniais klubinės žarnos ir plonžarnės pasaito sužalojimais, lydimais kraujo išsiliejimo į pilvaplėvės ertmę. Tokiu būdu S. S. dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė Ž. K. sveikatą.

Teismo posėdyje nuteistasis S. S. prašo jo apeliacinį skundą patenkinti, jį išteisinti arba sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nuteistojo gynėja prašo S. S. apeliacinį skundą patenkinti, nuosprendį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį. Prokuroras prašo nuteistojo S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, išnagrinėtus įrodymus įvertino tinkamai ir pagrįstai pripažino S. S. kaltu. Kvalifikuojant nuteistojo nusikalstamą veiką teismas baudžiamąjį įstatymą irgi pritaikė tinkamai.

Iš apeliacinio skundo turinio matosi, kad nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto suformuluoti prašymai išdėstyti nekonkrečiai ir prieštaringai. Apeliantas skunde nurodo, kad buvo per griežtai nubaustas, t. y. nesutinka su teismo paskirta bausme, tačiau kiti skundo argumentai rodo, kad nuteistasis nesutinka ir su teismo išvadomis dėl faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių, apeliantas neigia savo kaltę nurodydamas, kad galėjo tik netyčia sužaloti nukentėjusįjį pats gindamasis nuo užpuolimo. Apeliaciniame skunde taip pat išdėstyti argumentai dėl išnagrinėtų įrodymų vertinimo ir bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo. Kolegija atmeta visus nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, nes jie yra nepagrįsti, neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir yra paneigti visuma išnagrinėtų įrodymų.

Kad nuosprendyje išdėstytomis aplinkybėmis S. S. dėl chuliganiškų paskatų peiliu sunkiai sutrikdė sveikatą Ž. K., patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, specialisto išvada ir kiti nuosprendyje išdėstyti įrodymai, iš dalies tai patvirtina ir paties S. S. parodymai. Kai kurios faktinės aplinkybės jokių abejonių nekelia ir jas patvirtina arba pripažįsta pats nuteistasis S. S.. Byloje esantys policijos tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos ir daiktų apžiūrų protokolai bei teismo medicinos specialisto išvados patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje Ž. K. tikrai buvo sužalotas vienu peilio smūgiu į pilvo sritį ir tokiu būdu nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat nustatyta, kad po Ž. K. sužalojimo peiliu, toje pačioje vietoje prie naktinės parduotuvės nenustatyti asmenys sumušė ir patį nuteistąjį S. S., kuris naktį irgi buvo nuvežtas į tą pačią ligoninę ir jam buvo nustatyti kūno sužalojimai, įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nors ir neprisipažindamas kaltu, nuteistasis S. S. neneigia, kad galėjo sužaloti Ž. K. peiliu. Jo ir nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai iš esmės skiriasi dėl skirtingai nurodomų prie naktinės parduotuvės įvykusio konflikto kilimo priežasčių, taip pat dėl smūgio peiliu sudavimo Ž. K. ir paties nuteistojo S. S. sumušimo aplinkybių.

Nuteistasis S. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad šio įvykio išvakarėse užėjo pas savo kaimyną Valdą, kalbėjosi, išplovė jam indus ir pasiskolino iš jo virtuvinį peilį. Tas peilis jam buvo reikalingas pjaustyti maistą, peilį įsidėjo į kišenę ir apie tai net pamiršo. Naktį jam kaimynas davė pinigų ir paprašė atnešti alkoholinių gėrimų, jis išėjo į naktinę parduotuvę. Tuo metu buvo išgėręs keletą taurių šampano, viena jo ranka buvo sugipsuota ir parišta. Priėjęs prie naktinės parduotuvės per langelį nusipirko butelį degtinės ir 2 litrų talpos butelį alaus. Prie to paties langelio eilėje stovėjo keletas žmonių, jo nuomone, 4 vyrai ir viena moteris, jokių konfliktų su jais nebuvo. Butelį degtinės jis pasiėmė į kairę ranką, o alaus butelį užsidėjo ant sugipsuotos rankos. Tada nusileido laiptais ir pamatė, kad jam kelią užstojo 4 jaunuoliai. Trys iš jų rankose laikė beisbolo lazdas, o vienas lazdos neturėjo, vėliau paaiškėjo, kad tai buvo Ž. K.. Būtent jis priėjęs atėmė iš jo butelį degtinės ir pastatė netoliese ant žolės. Supratęs, kad reikės gintis, jis dešinę ranką nuėmė nuo binto, kuriuo ji buvo parišta, ir ta ranka iš kišenės išsitraukė peilį. Pamatęs, kad tie jaunuoliai artėja, jiems pasakė, kad nieko nenori sužeisti, o nori tik eiti namo. Ž. K. artėjo prie jo, o kai tarp jų buvo maždaug 2,5 žingsnio atstumas, iš už nugaros jam buvo suduotas smūgis į galvą lazda, jis griuvo ir neteko sąmonės. Jo nuomone, po šio smūgio griūdamas jis galėjo netyčia Ž. K. suduoti peiliu. Tą peilį toje vietoje ir pametė, atgavęs sąmonę pajuto, kad guli gatvėje, jį kažkas nunešė į šalį ir ten toliau daužė lazdomis. Atsipeikėjo tik ligoninėje, o ten pamatė, kad guli vienoje palatoje su Ž. K.. Kitą dieną atvyko kažkoks policininkas, liepė susitaikyti, pasirašyti kažkokį dokumentą ir išėjo. Išleistas iš ligoninės pats dėl šio įvykio niekur nesikreipė ir nežinojo, kad paskelbta jo paieška. Teisme S. S. dar parodė, kad jo pirmieji parodymai neteisingai užrašyti, protokolus jis pasirašinėjo neskaitydamas, apklausų metu nedalyvavo gynėjas. Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje S. S. papildomai parodė, kad tuo metu butą nuomojosi pas vyriškį, kurio duomenų jau neprisimena, taip pat žino, kad tas kaimynas Valdas, pas kurį buvo užėjęs tą vakarą, jau miręs. Nuteistasis parodė, kad peilį pasiskolino ne pas tą Valdą, o pas kitą bendrabučio kaimynę, be to, tai buvo ne peilis, o mažas peiliukas. Keletas taurių šampano reiškė dvi taures ir jis girtas nesijautė. Apie tolesnius įvykius prie naktinės parduotuvės S. S. parodė iš esmės taip pat, kaip ir pirmosios instancijos teisme, išskyrus kai kurias detales. Parodė, kad alkoholį iš jo atėmęs Ž. K. iš jo dar pasišaipė, klausė, ar jis nenori nupirkti dar. Jam atrodo, kad Ž. K. jam norėjo suduoti į veidą, netrukus iš už nugaros pajuto smūgį į galvą, pargriuvo ir buvo spardomas. Kai Ž. K. jį puolė, jis galėjo jam įdurti peiliu. Nors kelią jam pastojo 4 jaunuoliai, už jų buvo ir daugiau. S. S. papildomai parodė, kad kai ligoninėje gulėjo vienoje palatoje su Ž. K., šis prašė jo nerašyti pareiškimo ir jie susitaikė. S. S. tos pačios apklausos metu pripažino, kad tikrai įdūrė Ž. K. peiliu, tačiau gerai neprisimena, kaip tai įvyko.

Nukentėjusysis Ž. K. teisme nurodė visiškai kitokias įvykio aplinkybes. Jis parodė, kad iki šio įvykio su S. S. pažįstamas nebuvo. Tą naktį su pusbroliu Ž. R. ir jo drauge S. R. automobiliu atvažiavo prie naktinės parduotuvės. Jis vienas nuėjo prie parduotuvės ir užlipo laiptais prie langelio, per kurį buvo prekiaujama gėrimais. Rankose neturėjo nieko, tik pinigus, ketino pirkti alaus. Prie langelio stovėjo dar keli žmonės. Stovėdamas eilėje apsisuko apsižiūrėti, staiga pamatė, kad nepažįstamas vyriškis bėga į jo pusė rankoje laikydamas peilį. Pribėgęs dūrė jam tuo peiliu į pilvą. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo S. S.. Po dūrio peiliu jį užplūdo karščio jausmas ir jis greitai nubėgo atgal prie automobilio. S. R. kartu su dar viena mergina jį iš karto išvežė į ligoninę, o kas toliau vyko prie tos naktinės parduotuvės, jis nežino. Vėliau iš įvairių kalbų sužinojo, kad kažkokie vaikinai ten S. S. sumušė. Jis pats S. S. smūgių nesudavė, iš jo nieko neatėmė ir nereikalavo, o už ką jis jam dūrė peiliu, jis nežino. Ligoninėje jį operavo, o atsigavęs palatoje pamatė, kad ten guli ir S. S.. Jis žadėjo jam atlyginti žalą, bet to taip ir nepadarė, S. S. vėliau buvo sutikęs Lentvaryje, o po to jo daugiau nematė. Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje Ž. K. parodė, kad dabar visko gerai jau neprisimena, tačiau nurodė iš esmės tokias pačias įvykių aplinkybes. Jis parodė, kad nežino, kiek tą naktį buvo išgėręs alaus, tačiau girtas nebuvo. Su pusbroliu Ž. R. susitiko prie savivaldybės, iš ten jo automobiliu nuvažiavo prie naktinės parduotuvės, automobilyje dar buvo Ž. R. draugė S. R., o ar buvo dar viena mergina, neprisimena. Kai atvažiavo prie parduotuvės, viskas įvyko labai greitai. Jis vienas užlipo laiptais prie langelio, ten iki tol nepažįstamas S. S. netikėtai dūrė jam peiliu į pilvą ir jis iš karto ėmė bėgti atgal prie automobilio. Kiek dar žmonių buvo prie parduotuvės, net nespėjo įsidėmėti, tačiau buvo ne mažiau kaip du žmonės. Po to prisimena, tik tai, kad S. R. ir dar viena mergina jį automobiliu vežė į ligoninę, kur jį iš karto operavo. Palatoje pats su S. S. nekalbėjo, bet jį lankydavo jo draugai, šie su S. S. gal ką ir kalbėjo.

Nukentėjusiojo Ž. K. parodymus patvirtino liudytojai Ž. R. ir S. R.. Ž. R. teisme parodė, kad nukentėjusysis Ž. K. yra jo pusbrolis, o nuteistojo jis nepažįsta. Tą naktį jo automobiliu jis pats, jo draugė S. R., dar viena mergina ir Ž. K. atvažiavo prie naktinės parduotuvės. Buvo išgėrę, Ž. K. irgi buvo išgėręs, bet negirtas. Prie parduotuvės stovėjo nemažai žmonių. Ž. K. vienas nuėjo į parduotuvę nupirkti alaus, matė, kaip jis lipa laiptais. Kas ten įvyko, jis nežino, tačiau po kelių minučių Ž. K. grįžo laikydamasis už šono ir pasakė, kad jį „padūrė“. Jam buvo labai bloga, todėl S. R. draugė, kuri buvo blaiva, ir pati S. R. jo automobiliu Ž. K. iš karto išvežė į ligoninę. Pasilikęs prie parduotuvės jis matė, kaip S. S. peiliu gąsdino ten buvusius žmones. Vėliau kiti žmonės jį pagavo, laikė paguldytą ant žemės maždaug už 20 metrų nuo parduotuvės. Kas ir kaip mušė S. S., jis nematė, taip pat pas nieką nematė beisbolo lazdų. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje Ž. R. nurodė tokias pačias aplinkybes, tik parodė, kad jau neprisimena, ar prie parduotuvės atvažiavo kartu su Ž. K., ar susitiko su juo prie parduotuvės. Jis pats S. S. nemušė, jokios lazdos neturėjo, nuteistąjį prie parduotuvės pagavo kiti ten buvę žmonės. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje iki tol teisme nebuvusi apklausta liudytoja S. R. parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį Ž. K., bet nepažįsta nuteistojo. Tą naktį prie parduotuvės atvažiavo ji, Ž. R. ir Ž. K., visi buvo išgėrę, vairavo Ž. R.. Tos pačios apklausos metu S. R. vėliau patikslino, kad iš tikrųjų Ž. K. į automobilį įsėdo jau netoli parduotuvės. Jie nutarė dar nusipirkti alaus ir Ž. K. vienas nuėjo į parduotuvę. Kas ten įvyko, ji nematė, tačiau Ž. K. netrukus grįžo „pripjautas“. Ji pamatė netoli parduotuvės buvusią iš matymo pažįstamą Alioną, kuri turėjo vairuotojo pažymėjimą, ir jos abi iš karto Ž. R. automobiliu išvežė sužeistą Ž. K. į Trakų ligoninę. Prie parduotuvės buvo daug žmonių, kai kuriuos ji pažinojo, bet tik iš matymo. Pas nieką jokių lazdų ji nematė.

Svarbias šios bylos aplinkybes nurodė liudytoja R. Š.. Teisme ji parodė, kad dirbo nurodytoje naktinėje parduotuvėje pardavėja. Iš matymo pažinojo nuteistąjį S. S., kuris ateidavo į parduotuvę apsipirkti, taip pat šiek tiek pažinojo jos kaimynystėje gyvenusį nukentėjusįjį Ž. K.. Toje parduotuvėje ji dirbo ir 2005 m. gegužės 29 d. naktį. Prisimena, kad S. S. prie parduotuvės buvo priėjęs du kartus, bet nė karto nieko nepirko, buvo kažkodėl nervingas, pirmą kartą priėjęs „apsimėtė“ žodžiais ir kažkur nuėjo. Tuo metu prie parduotuvės langelio stovėjo ir daugiau vaikinų, jų galėjo būti 7-10. Jų tarpe ji matė ir Ž. K., šis šnekėjosi su kitais prie langelio stovėjusiais vaikinais. Ar Ž. K. prie langelio atėjo vienas, ji nematė. Būdama parduotuvėje tuo metu išgirdo triukšmą. Ji pamatė vėl atėjusį S. S., visi šaukė, kad jis turi peilį ir ėmė bėgti laiptais žemyn. S. S. stovėjo ant laiptų, o šalia jo stovėjo Ž. K., rankomis susiėmęs už pilvo, ir ji suprato, kad S. S. jam dūrė peiliu. Iki tol prie parduotuvės jokių konfliktų nebuvo. Kai S. S. matė stovintį ant laiptų, jis rankose jokių butelių neturėjo, viena jo ranka buvo sugipsuota, bet ar buvo parišta, ji neprisimena. Ant laiptų ir priešais parduotuvę S. S. niekas nemušė. Jau po to, kai buvo sužeistas Ž. K., kiti vaikinai rėkė, kad S. S. turi peilį, pagavo jį ir sumušė. Liudytoja taip pat parodė, kad S. S. tą naktį buvo neblaivus, tai ji suprato iš jo judesių ir elgesio. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. Š. parodė, kad tą naktį prie parduotuvės langelio stovėjo keletas jaunuolių, tarp jų ji pastebėjo ir Ž. K.. Dar iki tol prie parduotuvės buvo priėjęs ir iš matymo pažįstamas maždaug 50 metų amžiaus vyras, priėjo prie langelio, bet nieko nepirko ir nuėjo. Jis grįžo maždaug po 10 minučių, priėjo prie tų jaunuolių, ir ji matė, kaip tas vyriškis ranka smogė Ž. K. į šoną. Kiti jaunuoliai iš karto išsibėgiojo į šalis ir ėmė šaukti, kad tas vyriškis turi peilį. Ji matė, kaip tas pats vyriškis, laikydamas rankoje kažką panašaus į peilį vaikėsi kitus jaunuolius, o šie jį pargriovė ant žemės ir pradėjo spardyti. Tai vyko jau ant gatvės važiuojamosios dalies. Maždaug už pusvalandžio atvažiavo greitoji pagalba. Tą vyriškį spardė maždaug 10 jaunuolių, bet jų ji gerai nematė, be to, iš visų prie parduotuvės buvusių žmonių pažinojo tik Ž. K., nes šis buvo jos kaimynas. Liudytoja dar parodė, kad visa tai įvyko apie 3 val. nakties (t. 2, b. l. 28-30). Teisme perskaičius šiuos parodymus, R. Š. juos patvirtino. Atsakydama į S. S. užduotą klausimą dar kartą parodė, kad nuteistasis tą naktį nieko nepirko, buvo nervingas, o kai priėjo prie parduotuvės antrą kartą, ji jį pamatė stovintį su peiliu prie Ž. K.. Iš bylos matosi, kad liudytoja R. Š. pagal nuotraukas atpažino S. S. ir nurodė, kad tai tas pats vyriškis, kuris peiliu sužalojo Ž. K. (t. 2, b. l. 34-35). Parodymų patikrinimo vietoje metu R. Š. nurodė vietas, kur matė prie parduotuvės stovinčius Ž. K. ir S. S., kryptį, kur nubėgo Ž. K., susiėmęs už pilvo (t. 2, b. l. 31-33).

Nuteistasis S. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu jis prašė iškviesti ir apklausti liudytojus, kurie galėtų duoti objektyvius parodymus apie tikrąsias įvykio aplinkybes ir nurodytų tų jį užpuolusių vaikinų pavardes, pats buvo nurodęs tų liudytojų pavardes, tačiau jo prašymai nebuvo patenkinti. Apeliantas nurodo, kad tuo buvo pažeista jo teisė į gynybą. Šiuos apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta. Iš bylos matosi, kad policija pranešimą iš ligoninės apie sunkiai sužalotą Ž. K. gavo dar tą pačią naktį, 2005 m. gegužės 29 d. buvo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 str. 1 d. Taip pat tą pačią naktį policija apžiūrėjo įvykio vietą, kurioje surado peilį su panašiomis į kraują dėmėmis (t. 1, b. l. 4-5). Taip pat dar tą pačią naktį liudytojais buvo apklausti S. R. ir Ž. R.. Tačiau po to byloje jokie tyrimo veiksmai nebuvo atliekami, nors policijai buvo žinoma, kad Ž. K. gydomas ligoninėje, jis pirmą kartą buvo apklaustas tik 2005 m. liepos 15 d., o specialisto išvada apie tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, buvo gauta tik 2005 m. rugsėjo 19 d. S. S. paieška buvo paskelbta tik 2006 m. spalio 23 d., S. S. sulaikytas 2007 m. birželio 18 d. ir pirmą kartą apklaustas tų pačių metų birželio 19 d., t. y. praėjus po įvykio daugiau negu dvejiems metams. Daugiausia tuo ir galima paaiškinti, kodėl šioje byloje nebuvo nustatyti jokie kiti asmenys, buvę įvykio vietoje ir galėję duoti parodymus apie svarbias bylos aplinkybes. Išsamesnis ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliktas tik po to, kai Trakų rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 21 d. nutartimi šią bylą, kurioje S. S. tuomet buvo kaltinamas pagal BK 135 str. 1 d., perdavė prokurorui. Byloje yra keletas prokuroro ir tyrėjo nurodymų nustatyti kitus įvykį mačiusius asmenis, tačiau policijos tarnybiniuose pranešimuose atsakyta, kad tokių asmenų nustatyti nepavyko.

Vis dėlto pažymėtina, kad pats nuteistasis S. S. savo prašymuose apklausti liudytojus nė vieno asmens, kuris galėjo būti įvykio vietoje ir galėtų duoti parodymus apie to įvykio aplinkybes, nenurodė. Pirmosios instancijos teisme S. S. nurodė, kad jau po to įvykio susipažino su dviem žmonėmis, kurie jam pasakė, kad matė įvykius prie naktinės parduotuvės ir pareiškė prašymą juos apklausti. Teismas šį jo prašymą atmetė, nes kaltinamasis apie prašomus apklausti asmenis nenurodė jokių duomenų. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, kolegija patenkino nuteistojo prašymus nustatyti galimus įvykio liudytojus ir suteikti galimybę apeliantui pačiam parodyti, kur jie gyvena. Buvo priimta nutartis įpareigoti prokurorą atlikti byloje papildomus tyrimo veiksmus, nustatyti ir apklausti liudytojais kitus įvykį mačiusius arba kitokias bylai reikšmės turinčias aplinkybes galinčius nurodyti asmenis (t. 2, b. l. 234-236). Iš prokuroro teismui pateiktos papildomos bylos medžiagos (t. 2, b. l. 245-282) matosi, kad kitų nusikaltimo įvykio liudytojų vis tiek nustatyti nepavyko. Tokie liudytojai nebuvo nustatyti ir dar kartą padarius S. S. parodymų patikrinimą vietoje, kurio metu S. S. pats bandė nurodyti gyvenamąsias vietas tų asmenų, kurie tariamai patvirtintų jo parodymus šioje byloje. Tokie asmenys buvo nenustatyti arba parodė, kad apie nusikaltimo įvykį nieko nežino. Nagrinėjant nuteistojo prašymus taip pat nustatyta, kad apeliantas, nurodydamas vis naujus asmenis, kurie galėtų patvirtinti jo versijas, tiesiog spėlioja arba bando klaidinti ikiteisminį tyrimą ir teismą. Dar ikiteisminio tyrimo metu jis buvo pareiškęs prašymą nustatyti moterį, vardu Olia, tačiau nustačius, kad ši moteris yra A. D., kuri, apklausta liudytoja, parodė apie įvykį nieko nežinanti, nuteistasis prašymo apklausti ją teisme atsisakė. Nuteistasis taip pat parodė, kad po įvykio išėjęs iš ligoninės susitiko su vyriškiu vardu Sigis, kuris jam pasakė, kad gerai matė įvykius prie naktinės parduotuvės ir viską papasakos. Buvo nustatyta, kad apelianto nurodytas Sigis yra S. G. ir kolegija jį apklausė teismo posėdyje liudytoju. Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje S. G. parodė, kad nukentėjusysis Ž. K. mokėsi vienoje klasėje su jo sūnumi, o nuteistąjį S. S. jis pažinojo tik iš matymo, su juo niekada nėra bendravęs. Liudytojas parodė, kad žino, kur yra naktinė parduotuvė, tačiau įvykio metu miegojo ir kas vyko prie tos parduotuvės, nieko nematė. Kolegija taip pat patenkino apelianto prašymą ir teismo posėdyje liudytoju apklausė šiuo metu tardymo izoliatoriuje kalinamą A. M.. Prieš jo apklausą nuteistasis S. S. teisme parodė, kad pats A. M. nepažįsta, tačiau apie jį jam laiške parašė kažkoks žmogus, pranešęs, kad A. M. gali paliudyti apie svarbias bylai aplinkybes. Tuo tarpu apklausus A. M. liudytoju, šis parodė, kad susipažino su S. S. maždaug 2009 m. gegužės mėn., kai kartu gulėjo laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Jis perskaitė S. S. nuosprendį ar kaltinamąjį aktą ir suprato, kad jam pačiam žinomos šios bylos aplinkybės. A. M. parodė, kad pats gyveno (duomenys neskelbtini), gerai pažinojo Ž. K., kartu su juo girtaudavo ir kitaip leisdavo laisvalaikį. Maždaug 2005-2006 m. pats Ž. K. jam papasakojo, kad gulėjo ligoninėje, nes buvo sužalotas. Pasakė, kad prie kiosko pats prisikabino prie „žmogučio“ ir šis gindamasis dūrė jam peiliu. A. M. taip pat parodė, kad jis teistas jau tris kartus, laisvės atėmimo vietose praleido puspenktų metų ir kad Ž. K. „kalėjimo supratimu“ taip elgtis negalėjo. Todėl ir sutiko liudyti šioje byloje. Šiuos liudytojo parodymus kolegija atmeta. Pirmiausia, nerealu, kad šis liudytojas, vadindamas Ž. K. geru savo pažįstamu, savo noru ir iniciatyva duotų jam nepalankius parodymus. A. M. pats parodė, kad skaitė S. S. jam duotą nuosprendžio ar kaltinamojo akto nuorašą, o tai reiškia, kad šiam liudytojui jau iš anksto buvo žinomos šios bylos aplinkybės. Nuteistasis S. S., prašydamas apklausti A. M. liudytoju, melavo teismui apie tai, kad A. M. iš viso nepažįsta ir apie jį jam tariamai pranešė kažkoks neįvardintas asmuo. Ir S. S., ir A. M. po keletą kartų teisti ir susipažino laisvės atėmimo vietoje, todėl visos šios aplinkybės ir paties A. M. parodymai apie „kalėjimo supratimą“ leidžia pagrįstai manyti, kad nurodytas liudytojas davė melagingus parodymus susitaręs su S. S. ir bandydamas palengvinti jo padėtį. Bet kuriuo atveju A. M. parodymai nenusveria kitų šioje byloje išnagrinėtų įrodymų. Bylą toliau nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistasis S. S. pats nurodė, kad daugiau jokių prašymų atlikti papildomus tyrimo veiksmus jis neturi.

Kolegijos nuomone, šioje byloje visos galimybės surinkti kitus įrodymus jau yra išnaudotos, tačiau tie įrodymai, kurie jau išnagrinėti teisiamajame posėdyje, neginčijamai patvirtina S. S. kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad teismas buvo šališkas, nes neatsižvelgė į jo parodymus, yra nepagrįsti. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir BPK 20 str. 5 d. nuostatų nepažeidė. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, laikantis BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimų, išdėstyti ne tik įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, bet ir išsamūs motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Nuosprendyje išdėstyti motyvai, dėl kurių teismas atmetė nuteistojo S. S. parodymus, o patikėjo nukentėjusiojo Ž. K. ir liudytojų parodymais, yra išsamūs ir įtikinantys. Vertinant įrodymų patikimumą teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į nuteistojo parodymų nenuoseklumą. Iš perskaitytų S. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, matosi, kad apeliantas savo parodymus apie svarbias bylos aplinkybes dažnai keitė. Pirmą kartą apklaustas įtariamuoju 2007 m. birželio 19 d. (t. 1, b. l. 40-41) S. S. parodė, kad kai jis, nusipirkęs degtinės ir alaus, leidosi žemyn parduotuvės laiptais, prie jo priėjo trys vaikinai ir nieko nesakydami atėmė iš jo nusipirktus gėrimus. Po to pamatė, kad vienas iš tų vaikinų išsitraukė beisbolo lazdą. Tada jis iš striukės kišenės išsitraukė peiliuką norėdamas pagąsdinti arba apsiginti, tačiau prie jo priėjo dar daugiau vaikinų. Jis pradėjo peiliu „mosikuoti“ ir tam vaikinui, kuris iš jo atėmė degtinę ir alų, pataikė į pilvo apatinę dalį. Vėliau jam per galvą buvo suduotas smūgis lazda ir jis prarado sąmonę. Kaip „mosikavo“ peiliu, kaip ir į kurią vietą įdūrė Ž. K., S. S. tą pačią dieną parodė jo parodymų patikrinimo vietoje metu, tai aiškiai matosi ir iš prie šio protokolo pridėtų nuotraukų (t. 1, b.l. 42-45). Šią bylą nagrinėjant Trakų rajono apylinkės teisme S. S. parodė, kad nulipus parduotuvės laiptais, jam kelią užtvėrė trys vaikinai, tarp jų buvo ir Ž. K., kažkuris iš jų turėjo beisbolo lazdą. Kažkas jam smogė lazda per nugarą ir tada jis galbūt sudavė kam nors gindamasis. Tos pačios apklausos metu po to parodė, kad Ž. K. paprašė jo atiduoti gėrimus, o kai jis atidavė, tada Ž. K. jį puolė kumščiais, po to pajuto smūgį į galvą ir neteko sąmonės. Atsakydamas į teismo klausimus S. S. tas pačias aplinkybes nurodė dar kitaip. Parodė, kad kai pamatė artėjančius vaikinus, išsitraukė peilį, o Ž. K. jį puolė. Tačiau pripažino, kad sudavė nukentėjusiajam peiliu, kai jam pačiam dar nebuvo suduotas nė vienas smūgis. Po to, kai jis sudavė smūgį peiliu nukentėjusiajam, šis sudavė jam į rankas, o po to kažkas sudavė jam smūgį lazda į galvą. Tos pačios apklausos metu S. S. parodė dar ir apie tai, kad nukentėjusysis galėjo ant peilio „užšokti“ (t. 1, b. l. 158-159). Vėl apklaustas įtariamuoju 2008 m. sausio 8 d. (t. 2, b. l. 41-42) S. S. parodė, kad visiškai patvirtina parodymus, duotus pirmosios apklausos metu, tačiau jis parodė, kad išsitraukus peilį jis su Ž. K. vienas kitą dar įkalbinėjo, jis prašė leisti jam praeiti, o Ž. K. jį įkalbinėjo numesti peilį. Tuo metu pajuto stiprų smūgį į pakaušį ir prarado sąmonę. Mano, kad griūdamas galėjo sužaloti Ž. K. peiliu. Darant dar vieną parodymų patikrinimą vietoje (t. 2, b. l. 44-48) S. S. vėl parodė, kaip dūrė peiliu nukentėjusiajam į pilvą. Paskutinį kartą apklaustas įtariamuoju 2008 m. gegužės 8 d. (t. 2, b. l. 96-97) S. S. patvirtino ankstesnės apklausos metu duotus parodymus. Tačiau šios apklausos metu jis taip pat parodė, kad ankstesnio teisminio nagrinėjimo metu apžiūrėtą peilį jis atpažino ir tai buvo būtent tas peilis, kuriuo jis sužalojo Ž. K.. S. S. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai jau buvo išdėstyti. Apeliantas parodė, kad jam pirma buvo suduotas smūgis į galvą ir kad jis netyčia galėjo sužaloti nukentėjusįjį peiliu griūdamas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis vėl parodė, kad įvykio metu turėjo ne peilį, o mažą peiliuką, nors anksčiau pats buvo nurodęs, kad atpažino peilį, rastą įvykio vietos apžiūros metu. Iš daiktų apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 10-11) matosi, kad šio peilio kriaunų ilgis 9,5 cm, o geležtės – 11,4 cm. Nors apie mažą peiliuką nuteistasis nurodo ir savo apeliaciniame skunde, aptartos aplinkybės šį jo argumentą irgi paneigia. Apelianto argumentai apie tai, kad jis tariamai buvo bejėgiškos būklės dėl sugipsuotos rankos, taip pat paneigti. Pirmiausia juos paneigia paties nuteistojo parodymai, kad jis pats išlaisvino tą savo ranką iš binto, ja ištraukė peilį iš kišenės ir būtent ta ranka sudavė ar galėjo suduoti smūgį peiliu nukentėjusiajam. Iš specialisto išvados (t. 2, b. l. 56-57) matosi, kad po S. S. dešinio raktikaulio lūžio iki nusikaltimo įvykio jau buvo praėję pusantro mėnesio laiko ir jau formavosi kaulinis rumbas, taigi šie duomenys taip pat paneigia apelianto teiginį, kad jis dėl šios traumos negalėjo suduoti smūgio peiliu. Toje pačioje specialisto išvadoje nurodyta, kad galimai kaltinime nurodytu laiku S. S. buvo padaryta muštinė žaizda dešinėje blauzdoje ir kūno sumušimai. Šie sužalojimai buvo įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Gydymo stacionare ligos istorijoje dar nurodyta, kad nuteistajam buvo nustatytas ir galvos smegenų sukrėtimas I°. Šie duomenys kelia abejonių ir dėl nuteistojo parodymų apie tai, kad jis prarado sąmonę nuo stipraus į galvą suduoto smūgio beisbolo lazda, nes jokie ženklesni išoriniai galvos sužalojimai medicininiuose dokumentuose nepaminėti. Visi aptarti duomenys patvirtina teismo išvadą apie nuteistojo parodymų nenuoseklumą ir jo bandymus visas įvykio aplinkybes paaiškinti tik sau palankia linkme. Apelianto aiškinimus apie tai, kad jo apklausų metu jo parodymus neteisingai užrašė tyrėjas, o jis apklausų protokolus pasirašė jų neskaitęs, nes pasitikėjo pareigūnais, be to, apklausų metu nedalyvavo gynėjas, kolegija atmeta. Iš bylos matosi, kad gynėjas nedalyvavo tik pirmosios S. S. apklausos metu, be to, tada įtariamasis gynėjo pats atsisakė. Visų kitų apklausų metu gynėjas dalyvavo, o S. S. savo pirmuosius parodymus tvirtino ir vėlesnių apklausų metu. Tuo tarpu nukentėjusiojo Ž. K. parodymus teismas pagrįstai įvertino kaip nuoseklius, be to, jo parodymus visiškai patvirtino byloje apklausti liudytojai. Iš teismo medicinos specialisto išvados (t. 1, b. l. 23-24) matosi, kad atvežto į ligoninę sužaloto Ž. K. kraujyje rasta 1,73 promilių etilo alkoholio, tai reiškia, kad jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Ir nukentėjusysis, ir liudytojai Ž. R. bei S. R. patys pripažįsta, kad jie prie naktinės parduotuvės atvyko jau būdami išgėrę, tačiau dėl to netikėti jų parodymais nėra pagrindo. Jų parodymuose yra kai kurių neesminių prieštaravimų dėl to, kada ir kur jie susitiko, kada į automobilį įsėdo Ž. K., kas tą automobilį vairavo ir ar tuo automobiliu iki atvykimo prie parduotuvės važiavo S. R. pažįstama mergina vardu Aliona. Vis dėlto šie parodymų prieštaravimai neesminiai, dalį jų galima paaiškinti ir tuo, kad Ž. R. nebuvo linkęs prisipažinti, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus. Tuo tarpu nukentėjusiojo ir nurodytų liudytojų parodymai apie tolesnius įvykius nuoseklūs ir vieni kitus papildantys. Paties nukentėjusiojo Ž. K. parodymai apie tai, kaip S. S. sudavė jam smūgį peiliu, taip pat nuoseklūs, būtent jo parodymus patvirtina kiti teisme išnagrinėti įrodymai. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad teismas rėmėsi tik Ž. K. draugų ir pažįstamų parodymais ir kad šie liudytojai melavo bijodami patys būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Šie apelianto argumentai taip pat nepagrįsti, be to, juos paneigia paties S. S. parodymai. Liudytojas Ž. R. pripažino, kad jis yra Ž. K. pusbrolis, o liudytoja S. R. tuo metu buvo Ž. R. draugė, tačiau vien dėl to netikėti jų parodymais pagrindo nėra. Kad šie liudytojai nebandė apkaltinti S. S. savo melagingais parodymais, galima spręsti jau iš to, kad nė vienas iš šių liudytojų neparodė, kad matė, kaip S. S. sudavė Ž. K. smūgį peiliu. Ž. R. ir S. R. parodė tik apie tai, kad Ž. K. vienas nuėjo prie naktinės parduotuvės nupirkti alaus, tačiau po kelių minučių grįžo sužalotas su žaizda pilvo srityje. Niekuo nepagrįsti ir apelianto argumentai, kad liudytojai tariamai patys bijojo būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Pats S. S. visų apklausų metu parodė, kad jį užpuolė ir mušė tik vaikinai, moterų ar merginų tarp jų nebuvo. Tuo tarpu apie Ž. R. dalyvavimą muštynėse pats S. S. irgi nieko neparodė, nors matė šį liudytoją teismo posėdžių metu ir būtų jį atpažinęs. Kolegijos nuomone, nėra pagrindo abejoti ir liudytojos R. Š. parodymais. Pirmiausia pažymėtina, kad ši liudytoja vienintelė iš visų apklaustų įvykį mačiusių ar jame dalyvavusių asmenų buvo blaivi, todėl jos parodymai gali būti vertinami kaip patys objektyviausi vien dėl šios priežasties. Be to, ši liudytoja tuo metu dirbo naktinės parduotuvės pardavėja ir geriausiai matė, kas prie tos parduotuvės vyko tą naktį. Tai, kad R. Š. pažinojo Ž. K. kaip savo kaimyną, taip pat negali būti pagrindu suabejoti šios liudytojos parodymais. Jos ir Ž. K. bendrų interesų galimybę be to visiškai paneigia ir R. Š. šeimyninė padėtis bei jų amžiaus skirtumas. Liudytojos R. Š. parodymai jau buvo išdėstyti. Ji parodė, kad matė, kaip S. S. antrą kartą priėjus prie naktinės parduotuvės, kur stovėjo Ž. K., iš karto kilo triukšmas, o po to ji pamatė Ž. K. susiėmusį už pilvo. Be to, ši liudytoja aiškiai parodė, kad tą vakarą ir naktį S. S. toje parduotuvėje tikrai nepirko jokių alkoholinių gėrimų. Nuosprendyje teismas padarė pagrįstą išvadą apie tai, kad šie liudytojos R. Š. parodymai iš viso paneigia nuteistojo S. S. versiją apie tai, kad jis buvo užpultas ir kad iš jo Ž. K. ir kokie nors kiti asmenys atėmė alkoholinius gėrimus. Šie parodymai paneigia netgi nuteistojo aiškinimus apie jo ėjimą į parduotuvę tų gėrimų nusipirkti.

Visuma jau aptartų įrodymų, kolegijos nuomone, patvirtina, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Šią bylą nagrinėjant apeliacine tvarka atliktas papildomas įrodymų tyrimas tik patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą. Visuma išnagrinėtų įrodymų patvirtina, kad iš pradžių S. S. be jokios priežasties sudavė Ž. K. smūgį peiliu į pilvo sritį padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą, ir tik po to prie naktinės parduotuvės buvę kiti, nors ir nenustatyti, asmenys sumušė patį S. S. padarydami jam specialisto išvadoje nurodytus kūno sužalojimus. Tuo pačiu visuma išnagrinėtų įrodymų paneigia nuteistojo aiškinimus apie būtinąją gintį ir apie nukentėjusiojo sužalojimą peiliu dėl neatsargumo. Skunde apeliantas nurodo, jog neįtikėtina, kad jis be jokios priežasties būtų užpuolęs jam visiškai nepažįstamus žmones, tačiau į šiuos apelianto argumentus jau atsakyta skundžiamame nuosprendyje. Nuteistasis savo girtumą nusikaltimo padarymo metu neigia, tačiau jis pats visų apklausų metu parodė, kad prieš eidamas prie naktinės parduotuvės buvo išgėręs keletą taurių šampano. Tik bylą nagrinėjant apeliacine tvarka paaiškino, kad keletas taurių reiškia tik dvi taures. Apie tai, kad S. S. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat parodė liudytoja R. Š., kuri tokią išvadą padarė matydama S. S. judesius ir jo elgesį. Be to, tai patvirtina ir jau paminėta teismo medicinos specialisto išvada (t. 2, b. l. 56-57), iš kurios matosi, jog gydymo stacionare ligos istorijoje yra nurodyta, kad į ligoninę atvežtam S. S. buvo nustatyti ne tik kūno sužalojimai, bet ir girtumas. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo išgerto alkoholio kiekis faktiškai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tuo pačiu tai paaiškina tą aplinkybę, kad nuteistasis be jokios priežasties sudavė smūgį peiliu iki tol nepažįstamam žmogui. Kad S. S. jau seniai turi priklausomybę nuo alkoholio ir tai gali turėti įtakos jo elgesiui, patvirtina ir kiti bylos duomenys. Iš prie bylos pridėto Širvintų rajono apylinkės teismo dar 1993 m. birželio 3 d. nuosprendžio (t. 1, b. l. 62-63) matosi, kad nuteisęs S. S. pagal 1961 m. BK 146 str. 1 d., tuo pačiu nuosprendžiu teismas jį įpareigojo toliau gydytis nuo lėtinio alkoholizmo socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigoje.

Kvalifikuodamas S. S. nusikalstamą veiką teismas baudžiamąjį įstatymą irgi pritaikė tinkamai. Tarp nuteistojo veiksmų suduodant smūgį peiliu ir atsiradusių padarinių – nukentėjusiajam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Suduodamas dideliu peiliu smūgį nukentėjusiajam į pilvo sritį nuteistasis suprato, kad padarys žmogui sunkų sveikatos sutrikdymą, numatė tokius savo veikos padarinius ir jų norėjo. Todėl teismo išvada, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, yra pagrįsta. Sunkų sveikatos sutrikdymą S. S. Ž. K. padarė be jokios dingsties, viešoje vietoje ir tai matant kitiems asmenims, rodydamas aiškų visuomenės ir žmogaus negerbimą ir paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas. Tokią nuteistojo nusikalstamą veiką teismas tinkamai įvertino kaip sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų ir šią veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 135 str. 2 d. 8 p.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad bylą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas, be to, buvo pažeista jo teisė į gynybą. Šie apelianto argumentai dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų irgi nepagrįsti, į juos iš esmės jau buvo atsakyta nagrinėjant kitus apeliacinio skundo argumentus. Jau buvo nurodyta apie tai, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu S. S. buvo užtikrintas gynėjo dalyvavimas, išskyrus pirmąją jo apklausą, kai įtariamasis gynėjo atsisakė savo iniciatyva. Apeliantas savo teisės į gynybą pažeidimą sieja su tuo, kad teismas atsisakė patenkinti jo prašymus apklausti jo nurodomus liudytojus. Tai irgi jau buvo aptarta. Pirmosios instancijos teismas S. S. prašymą atmetė pagrįstai, nes nuteistasis nenurodė iš viso jokių asmenų, kuriuos prašė apklausti, duomenų, iš esmės tai buvo prašymas ne liudytojus apklausti, o pačiam teismui juos nustatyti. Be to, visi nuteistojo prašymai apklausti papildomus liudytojus jau buvo išnagrinėti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Aplinkybių, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą, sąrašas pateiktas BPK 58 str. Teisminio nagrinėjimo metu S. S. teisėjai nušalinimo nepareiškė, o apeliaciniame skunde jokių argumentų dėl teisėjos neobjektyvumo ar suinteresuotumo nepateikė. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas buvo šališkas, nes nepatikėjo jo parodymais. Tokius nuteistojo argumentus kolegija atmeta, nes tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip pageidavo apeliantas, nereiškia, kad teismas buvo šališkas. Jokių kitų aplinkybių, kurios rodytų galimą bylą išnagrinėjusio teismo šališkumą, taip pat jokių kitų esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų šioje byloje kolegija taip pat nenustatė.

Skirdamas nuteistajam bausmę teismas BK 41 ir 54 straipsnių bei kitų BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmių skyrimo taisykles, reikalavimų taip pat nepažeidė. Teismas nenustatė jokių S. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažino veikos padarymą apsvaigus nuo alkoholio, nes nuteistojo girtumas nusikalstamos veikos padarymui turėjo tiesioginės įtakos, tai šioje nutartyje jau buvo aptarta. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Buvo atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kilusias pasekmes, taip pat į duomenis apie nuteistojo asmenybę. Buvo atsižvelgta ir į S. S. ankstesnius teistumus bei į nusikaltimų, už kuriuos jis anksčiau buvo teistas, pobūdį. BK 135 str. 2 d. sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 12 metų, o teismas paskyrė S. S. , nors ir artimą, tačiau švelnesnę už sankcijos vidurkį, bausmę. Įvertinus jau aptartas aplinkybes, apibūdinančias S. S. padarytą nusikalstamą veiką ir jo asmenybę, ši bausmė nėra aiškiai per griežta ir ją švelninti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo S. S. apeliacinį skundą atmesti.