Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ARN group“ ieškinį atsakovei R. J. dėl skolos, palūkanų, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai jam įteikiami asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą.

4. Nagrinėjamu atveju teismo procesiniai dokumentai, siųsti atsakovei ieškinyje nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini), Vilnius), 2020 m. liepos 7 d. įteikti asmeniškai atsakovei.

5. Atsakovė, būdama tinkamai informuota apie jos atžvilgiu iškeltą civilinę bylą, per teismo nustatytą 14 (keturiolikos) dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė. Esant ieškovės prašymui, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

6. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

8. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Remiantis CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostata, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.

9. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė 2019 m. birželio 19 d. su atsakove sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 139931, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 500,00 Eur vartojimo kreditas už 810,24 Eur kredito kainą 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui, t. y. iki 2021 m. birželio 19 d. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas. Laiku nesumokėjusi eilinės įmokos, atsakovė įsipareigojo mokėti 46,68 procentų metines kredito (grąžinimo uždelsimo) palūkanas ir 0,05 procentų dydžio netesybas (delspinigius) už piniginių prievolių termino praleidimą nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną (žr. Vartojimo kredito sutarties Specialiųjų sąlygų 1 dalies skiltį „Pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais mokamos netesybos ir palūkanos“).

10. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi prievolę atsiskaityti su ieškove (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Kaip minėta, atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškinyje nurodytų aplinkybių bei skolos dydžio neginčijo. Kadangi atsakovė pažeidė savo sutartinę prievolę atsiskaityti su kreditore tinkamai ir laiku, todėl ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovės 409,06 Eur dalį negrąžinto kredito ir 76,71 Eur nesumokėto kredito kainą yra pagrįsti, tenkintini (CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnis).

11. CK 6.258 straipsnyje numatyta, jog įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Atsakovė pagal sutartį įsipareigojo mokėti 46,68 procentų metines uždelsimo palūkanas ir 0,05 proc. dydžio netesybas (delspinigius) už piniginių prievolių termino praleidimą nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovės 2,18 Eur uždelsimo palūkanas ir 1,94 Eur delspinigius (delspinigių skaičiavimo norma – 0,05 procentų) taip pat laikytini pagrįstais, todėl yra tenkintini.

12. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės priteistinos 5,00 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (489,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

13. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinas patirtų bylinėjimosi išlaidų – 15,00 Eur dydžio žyminis mokesčio - atlyginimas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktai, 7 dalis).

14. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „ARN group“ (juridinio asmens kodas 302249035) iš atsakovės R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 409,06 Eur (keturi šimtai devynių eurų 06 ct) dalį negrąžinto kredito, 76,71 Eur (septyniasdešimt šešių eurų 71 ct) nesumokėtą kredito kainą, 2,18 Eur (dviejų eurų 18 ct) palūkanas, 1,94 Eur (vieno euro 94 ct) delspinigius, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (489,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.