Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GelvoraSergel“ ieškinį atsakovei L. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

2. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tokiais argumentais:

2.1. Atsakovė ir UAB „SNORAS distressed assets“ (toliau– pradinė kreditorė) 2006 m. rugsėjo 8 d. sudarė Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė atsakovei suteikė kreditą. Atsakovė įsipareigojo kreditą grąžinti Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sumas pagal Sutartį. Atsakovė nesilaikė sutarties sąlygų, todėl pradinė kreditorė Sutartį nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti visą likusį kreditą ir kitus mokėjimus. 2016 m. rugpjūčio 26 d. pradinė kreditorė ir ieškovė sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 16-50-10, pagal kurią pradinė kreditorė perleido, o ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovę pagal Sutartį. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovei buvo pranešta.

2.2. Ieškovės reikalavimą sudaro: pagrindinė skola – 2 992,38 Eur, delspinigiai – 366,12 Eur (96,81 Eur pradinės kreditorės apskaičiuoti delspinigiai pagal Sutarties 9.10 papunktį ir 269,31 Eur ieškovės apskaičiuoti delspinigiai už 180 dienų už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 17 d. iki 2024 m. gegužės 15 d.

3. Atsakovei ieškinys su priedais ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – buvo siunčiami deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikomi įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje adresu, t. y. 2024 m. birželio 24 d. Atsakovė per teismo nustatytą 14 (keturiolikos) dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. nutartimi buvo netenkintas ieškovės prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo. Įvertinus ieškinio faktinį pagrindą ir ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų turinį, nuspręsta, kad teismo sprendimas šioje byloje, vien tik atlikus formalų įrodymų tyrimą, negali būti priimtas. Rimtų abejonių sukėlė ieškovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovei suteikto kredito pagal Sutartį (su pakeitimais).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

5. Remiantis ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pradinė kreditorė pagal 2006 m. rugsėjo 8 d. su atsakove sudarytą Sutartį atsakovei suteikė kortelę su 289,62 Eur kredito limitu, už kreditą mokant 14,95 procentų palūkanas. Sutartis buvo keičiama, padidinant limitą, t. y. 2006 m. rugsėjo 10 d., kredito limitas buvo padidintas iki 868,86 Eur, 2006 m. lapkričio 1 d. – iki 1 013,67 Eur, 2007 m. vasario 21 d. – iki 1 448,10 Eur, 2007 m. vasario 27 d. – iki 2 896 Eur.

6. Pagal ieškovės pateiktus dokumentus nustatyta, kad reikalavimo teises į prievoles, kylančias iš Sutarties, pradinė kreditorė pagal su ieškove 2016 m. rugpjūčio 26 d. sudarytą Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 16-50-10 perleido ieškovei. Apie reikalavimo perleidimą atsakovei buvo pranešta pranešimu, taip pat įteikus ieškovės ieškinį su priedais. Dėl to spręstina, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės neįvykdytų prievolių pagal Sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1 dalis).

7. Sutarties 6.1 papunktyje nustatyta, kad jeigu kortelės sąskaitoje trūksta nuosavų lėšų debeto operacijai atlikti, automatiškai naudojamas suteiktas kredito limitas (įskaitant Sutartyje numatytus atvejus, kai kredito limito sąskaita padengiamos palūkanos, viršyto kredito palūkanos, banko mokesčiai ir kitos pagal susijusias sutartis mokėtinos sumos).

8. Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalies redakciją, galiojusią Sutarties sudarymo metu, vartojimo kredito sutartimis buvo laikomos sutartys, kai kredito davėjas suteikia ar įsipareigoja suteikti kredito gavėjui fiziniam asmeniui (vartotojui): 1) kreditą atidėto apmokėjimo, taip pat mokėjimo išdėstymo (apmokėjimo dalimis) būdu; 2) kreditus, įskaitant einamosios sąskaitos kreditą, bendrosios vienkartinės sumos kreditą ir daiktui ar paslaugai pirkti teikiamą kreditą. Sutarties turinys patvirtina, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės buvo susiklostę vartojimo kredito teisiniai santykiai, nes atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, buvo išduota banko kortele su kredito limitu, kuris turėjo būti automatiškai panaudotas debeto operacijų atlikimo metu atsakovės sąskaitoje nesant pakankamai nuosavų lėšų.

9. Remiantis bendrąja paskolos sutarties samprata reglamentuojančia teisės norma (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, kuri nesikeitė nuo Sutarties sudarymo) spręstina, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti kreditą pagal vartojimo kredito sutartį, neužtenka banko ar kitos kredito įstaigos įsipareigojimo suteikti kreditą jo gavėjui, tačiau yra būtina jį realiai suteikti. Tik gavęs pinigines lėšas kredito gavėjas įgyja prievolę jas grąžinti kredito davėjui.

10. Todėl byloje, kuriose prašoma priteisti negrąžintą kreditą, ieškovė turi pareigą įrodyti, kad faktiškai atsakovė pasinaudojo jai suteiktu kredito limitu. Vien sandorio sudarymas savaime nereiškia, kad suteiktu kredito limitu buvo pasinaudota. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė pagal Sutartį naudojosi jai suteiktu kreditu ir kad jo nėra grąžinusi. Sutartis patvirtina tik tai, kad atsakovei buvo suteiktas limitas ir kad ji, jeigu jos kortelėje trūksta nuosavų lėšų debeto operacijoms atlikti, gali automatiškai naudoti jai pradinės kreditorės suteiktą kreditą iki jo limito. Tačiau bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovei sąskaitoje trūko lėšų debeto operacijoms atlikti ir ji naudojosi kreditu. Taip pat byloje nėra duomenų, kad kredito limito sąskaita buvo dengiamos palūkanos, viršyto kredito palūkanos, banko mokesčiai ir kitos pagal susijusias sutartis mokėtinos sumos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. nutartimi ieškovei buvo pasiūlyta pateikti įrodymus, kad atsakovei pagal Sutartį (su visais jos pakeitimais) buvo suteiktas 2 992,38 Eur kreditas, kurį ieškovė prašo priteisti ieškiniu (pvz., pateikti kortelės turėtojo sąskaitos išrašus, iš kurių būtų galima spręsti, kada, kiek buvo panaudota lėšų iš atsakovei suteikto kredito limito, kokia dalis buvo grąžinta, kokia kredito dalis liko negrąžinta, kt.). Ieškovė šia teise nesinaudojo, nustatytu terminu papildomų įrodymų nepateikė.

11. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė nustatyta CPK 178 straipsnyje, pagal kurį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).

12. CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų praeities įvykiams tiksliai nustatyti nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą.

13. Kadangi ieškovė, prašydama iš atsakovės priteisti 2 992,38 Eur skolą pagal Sutartį, nepateikė įrodymų, kad šią sumą atsakovė panaudojo (kad jai tokio dydžio lėšos buvo perduotos, apmokant atsakovės banko kortele vykdomas debeto operacijas), sprendimas priimamas ieškovės, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta, nenaudai. Dėl šios priežasties ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo atmetamas.

14. Kadangi reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo dėl skolos priteisimo, atmetus pagrindinį ieškinio reikalavimą, atmetami ir šie reikalavimai.

15. Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

16. Teismas byloje turėjo 8,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškinį atmetus, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GelvoraSergel“ 8,64 Eur (aštuonių eurų 64 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.