Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamo maitinimo ženkliai sumažėjo jo kūno svoris bei pablogėjo sveikata. Teigia, kad dėl netinkamo, nevisaverčio maitinimo ne kartą kreipėsi į Marijampolės kalėjimo administraciją. Prašo skundą partenkinti skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Paaiškina, kad Marijampolės kalėjimas periodiškai pateikia maisto pavyzdžius Kauno technologijos universiteto maisto instituto tyrimų centrui (toliau – ir tyrimų centras), be to, pataisos įstaigos maisto kokybę tikrina valstybinės institucijos. Paskutinį tyrimą atliko Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Marijampolės departamentas 2023 m. gegužės 8 d., surašytas patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu teikia 2022 m. gegužės 24 d. patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. vasario 24 d. patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2021 m. spalio 14 d. patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. kovo 28 d. tyrimų centras kaloringumo ir kokybės nustatymui netikėtai paėmė dienos pietų porciją, surašytas tyrimų protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidimų nenustatyta, kaloringumas atitiko keliamus reikalavimus. Taip pat teikia 2023 m. rugsėjo 19 d. tyrimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. liepos 7 d. tyrimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio 19 d. tyrimų protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 20 d. tyrimų protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugpjūčio 30 d. tyrimų protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. balandžio 4 d. tyrimų protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. spalio 15 d. tyrimų protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitus patikrinimo aktus dėl nuteistųjų maitinimo aktualiu laikotarpiu. Teigia, kad siekiant užtikrinti maitinimo paslaugų kokybę ir jos kontrolę, ne rečiau kaip kartą per pusmetį yra atliekami laikomų asmenų maisto davinių laboratoriniai tyrimai, kad nustatyti ar paros maisto davinio energetinė vertė atitinka nustatytus reikalavimus. Taip pat sudaryta maitinimo paslaugos tikrinimo komisija, kuri ne rečiau nei kartą į mėnesį atlieka maitinimo paslaugų kokybės patikrinimą.

Pažymi, kad laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 8 d. iki 2022 m. lapkričio 7 d. pareiškėjas galėjo papildomai įsigyti norimų maisto produktų pataisos įstaigos parduotuvėje, nes lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiama įsigyti papildomo maisto. Net ir priklausydamas drausmės grupei, laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 8 d. iki 2024 m. liepos 8 d., pareiškėjas galėjo įsigyti šviežių vaisių ir daržovių. Pareiškėjas tokia suteikta teise naudojosi.

Atsakovės atstovės vertinimu, vien subjektyvus maisto skonio ar jo vertės suvokimas savaime nesudaro pagrindo atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų konstatavimui. Teigia, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl pablogėjusios emocinės bei fizinės būklės į sveikatos priežiūros specialistus dėl neužtikrinto tinkamo, visaverčio ir kokybiško maitinimo, svorio kritimo, nesikreipė.

Atsakovės atstovės vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų, kad patyrė neturtinę žalą, t. y. neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo) fakto, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas.

Atsakovės atstovė taip pat prašo taikyti ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo, teigdama, kad nėra objektyvių priežasčių terminui atnaujinti, o likusią skundo dalį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 20 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš valstybės institucijos neteisėtų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų – tinkamo maitinimo, atlyginimo už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 18 d. iki 2024 m. liepos 8 d. priteisimo. Be to, pareiškėjas prašo jam iš atsakovės priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, jog teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (žr. EŽTT 1975 m. vasario 21 d. sprendimą Golder prieš Jungtinę Karalystę ). Nacionalinių valstybių numatyti ribojimai bus nesuderinami su Konvencijos 6 straipsniu, numatančiu teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, jeigu jie nebus įtvirtinti siekiant teisėto tikslo, jeigu priemonės bus neproporcingos siekiant numatytų tikslų (žr. EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą Ashingdane prieš Jungtinę Karalystę, 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimą Bellet prieš Prancūziją). EŽTT yra nurodęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali būti priskiriama ir ieškinio senatis, bei pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr. EŽTT 1996 m. spalio 22 d. sprendimą Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis) padarytos žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau ir - ABTĮ)15 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio Kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose: 2007 m. kovo 26 d. Nr. A6-317/2007,2010 m. birželio 14 d. Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. Nr. A556-150/2011,2014 m. vasario 24 d. Nr.A146-134/2014 ir kt.).

CK 1.125 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad atskirų rūšių reikalavimams taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.126 straipsnio 1 dalyje 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Šio teisinio reguliavimo kontekste pabrėžtina, kad teismas negali taikyti ieškinio senatį savo iniciatyva ir gali taikyti tik tuo atveju, jei ginčo šalis reikalauja.

Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovė reikalauja taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo iki 2021 m. liepos 8 d.

Iš pareiškėjo skundo turinio ir atsakovės atstovės į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės kalėjime laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 18 d. iki skundo padavimo teismui dienos.

Įvertinus pareiškėjo nurodyto teisės pažeidimo pobūdį bei aplinkybes, kuriomis remiantis teigiama, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, darytina išvada, kad periodiškai kalintas Marijampolės kalėjime, visą jo nurodytą laikotarpį pareiškėjas žinojo, be to, šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdžio metu, jog jo teisė į tinkamą maitinimą nėra užtikrinta. Byloje nėra duomenų, kad teisė susipažinti su teisės aktais ar gauti reikiamą informaciją, kreiptis į kalinimo įstaigos administraciją ar teismą pareiškėjui buvo suvaržyta. Kadangi su skundu į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2024 m. liepos 11 d., esant atsakovės atstovės prašymui, reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 18 d. iki 2021 m. liepos 11 d. taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis) ir šioje dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų tarnybos) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 straipsnis), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 straipsnis).

Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. su vėlesniais pakeitimais) 173 straipsnio 5 dalis, kuri nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maisto pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkančio jų religinius įsitikinimus <...>. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai ir atitinkamai BVK 92 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems tiekiamas maistas turi atitikti rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas ir, kiek tai įmanoma, – jų religinius įsitikinimus. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. su vėlesniais pakeitimais).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. su vėlesniais pakeitimais) 173 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maisto pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkančio jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai.

Suimtųjų ir nuteistųjų maitinimas Marijampolės kalėjime organizuojamas, vadovaujantis Taisyklėmis ir Įsakymu.

Vadovaujantis Taisyklių 14–16 punktais, maistas virtuvėje turi būti gaminamas 3 ar 4 kartus per parą pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius. Valgiaraščiuose nurodyti patiekalai gaminami pagal patiekalų receptūras, panaudojant maisto produktus ir žaliavas pagal valgiaraščių prieduose nurodytus kiekius, atsižvelgiant į suimtųjų ir nuteistųjų (dirbančių ir nedirbančių) skaičių. Gaminant maistą, būtina griežtai laikytis gamybos technologinio proceso nuoseklumo. <...> Kalinimo įstaiga bent vieną kartą per pusmetį atlieka maisto laboratorinius tyrimus.

Įsakymu patvirtinti pagal galimybes pagerinti valgiaraščiai, dietiniai valgiaraščiai suderinti su gydytojų dietologų rekomendacijomis.

Bylos duomenimis, ginčo laikotarpiu suimtųjų ir nuteistųjų maitinimo paslaugą Marijampolės kalėjime teikė UAB „Niklita“ (1 t., b. l. 32-33, 34-46, 47-64).

Siekiant gerinti bei užtikrinti maitinimo paslaugos kokybę, Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. V-715 „Dėl nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo akto patvirtinimo“, Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. V-974 „Dėl bausmės atlikimo vietoje nuteistiesiems teikiamo maisto ir maitinimo paslaugos kokybės tikrinimo komisijų sudarymo“ pagrindu buvo atliekami patikrinimai. Byloje esantys 2023 m. lapkričio 20 d., 2023 m. gruodžio 19 d., 2023 m. gruodžio 13 d., 2023 m. spalio 25 d., 2023 d. rugsėjo 28 d.; 2024 m. birželio 18 d., 2024 m. gegužės 23 d., 2024 m. balandžio 23 d., 2024 m. kovo 20 d., 2024 m. vasario 27 d., 2024 m. sausio 24 d. patikrinimo aktai (1 t., b. l. 65-68, 69-72, 73-76, 108-111, 112-116; 2 t., b. l. 5-7, 9-12, 13-16, 17- 20, 21-24, 25-28) patvirtina, jog trūkumai nenustatyti.

Bylos duomenimis, 2023 m. rugpjūčio 7, 16, 22, 28 d.; 2023 m. liepos 5, 11, 19, 24 d.; 2023 m. birželio 5, 12, 20, 28; 2023 m. gegužės 24 d., 2023 m. balandžio 27 d., gegužės 2-3 d., 2023 m. balandžio 5, 11, 17, 20, 24 d., 2023 m. vasario 6, 14, 17, 22, 28 d.; 2023 m. vasario 13, 21, 23 d., 2023 m. sausio 5, 17, 30 d., taip pat 2021 m. liepos 14, 27 d., 2021 m. rugpjūčio 20, 25 d., 2021 m. rugsėjo 20, 28 d., 2021 m. spalio 21, 27 d., 2021 m. lapkričio 5, 11, 16, 25 d., 2021 m. gruodžio 3, 9, 16 d., 2022 m. sausio 5, 13,17, 25 d., 2022 m. vasario 2, 10, 17, 23 d., 2022 m. kovo 3, 9, 14, 24, 29 d., 2022 m. balandžio 4, 8, 13, 14, 19, 25 d., 2022 m. gegužės 10, 12, 18, 19, 25, 26, 30 d., 2022 m. birželio 1, 3, 7, 9, 13, 15, 20, 27, 29 d., 2022 m. liepos 1, 4, 13, 20 d., 2022 m. rugpjūčio 1, 12, 17, 29 d., 2022 m. rugsėjo 7, 19, 22, 27 d., 2022 m. spalio 7, 12, 19, 24 d., 2022 m. lapkričio 8, 15,24, 29 d., 2022 m. gruodžio 2, 5, 12, 20 d. Marijampolės kalėjime buvo atlikti maitinimo organizavimo patikrinimai (1 t., b. l. 124-126; 128-131; 132-135; 136-138; 139-141; 142-145; 146-149; 150-153; 153-155; 2 t., b. l. 29-30, 31-32, 33-34, 35-36, 37-39, 40-41, 66-68, 69-71, 72-74, 75-77, 78-81, 82-86, 87-89, 90-92, 93-95, 96-98, 99-101, 102-104), kurių metu nustatyta, kad maiste esančių produktų racionas yra tinkamas pagamintoms porcijoms ir atitinka patvirtintus valgiaraščius, temperatūros nukrypimų nuo normų nenustatyta.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento 2021 m. spalio 14 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 180-187) nurodyta, kad esminių teisės aktų pažeidimų nenustatyta, 2022 m. vasario 24 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 170-179) nurodyta, kad turi būti patikslintos ir atnaujintos receptūros, gamybos technologiniai aprašymai ir jais privaloma vadovautis, 2022 m. gegužės 24 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 163-169) nurodyta, jog esminiai teisės aktų reikalavimai neatitikimai nenustatyti, 2023 m. gegužės 8 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 156-162) nurodyta, jog teisės aktų reikalavimų nenustatyta. Nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo akte (1 t. b. l. 117-121) nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 14 d. pateikiamas maistas valgiaraštyje nustatyto svorio ir maistinės vertės neatitiko dalinai.

Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, matyti, jog Marijampolės kalėjime nuteistųjų maitinimo organizavimas buvo periodiškai tikrinamas, o nustačius, kad pateikiamas maistas dalinai neatitinka valgiaraštyje nustatyto svorio ir maistinės vertės, suimtųjų ir nuteistųjų maitinimo paslaugą teikianti įmonė buvo įpareigota užtikrinti, kad patiekalai būtų gaminami tik pagal nustatytus valgiaraščius, tokiu būdu užtikrinant tinkamą maistinę vertę ir tiekiamų produktų patiekaluose kiekį (1 t. b. l. 120).

Skunde nedetalizuota, kada ir kokių maisto produktų, nustatytų valgiaraštyje, trūko pareiškėjui.

Iš byloje esančių Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščių (1 t., b. l. 189-194) matyti, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas turėjo galimybę maisto produktų įsigyti iš parduotuvės.

Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į medikus ar psichologus nesikreipė (1 t., b. l. 195, 197). Nenustatyta, kad pagal medicinines indikacijas pareiškėjui būtų rekomenduotas ar skirtas specialus maitinimas.

Teismo vertinimu, vien pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai dėl netinkamo maitinimo, nesant įrodymų, kad dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės kalėjimo administraciją, nepatvirtina Marijampolės kalėjimo pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra įrodyta, kad Marijampolės kalėjime nebuvo vykdomi asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

Nenustačius nei vienos iš esminių sąlygų viešajai civilinei atsakomybei kilti, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkinus, skundo reikalavimas pareiškėjui iš atsakovės priteisti 5 proc. metinių palūkanas netenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą