Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-1027-872/2021

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-07-07
Bylos Nr.: eI3-1027-872/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03330-2020-6
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjas: Fausta Vitkienė (pirm.)
Pareiškėjas: UAB "Konresto grupė"
Atsakovas: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Advokatai: Karolis Ušinskas

Kategorijos

12.15pavadinimo nepavyko patikrinti
55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas

Administracinė byla Nr. eI3-1027-872/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03330-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 12.15; 55.1.3. (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė,sekretoriaujant Agnei Bartkevičienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Karoliui Ušinskui,atsakovo atstovui D. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Konresto grupė“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Inspekcija) 2020 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. (21.222E) FR0682-291 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir VMI Sprendimas) ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK, Komisija) 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. S-173 (7-149/2020) „Dėl UAB „Konresto grupė” skundo“ (toliau – ir MGK Sprendimas) dalis, kuriomis papildomai apskaičiuota 39 050 PVM mokesčio suma, nuo šios sumos apskaičiuoti delspinigiai ir bauda.

Nurodo nesutinkanti su VMI Sprendimo dalimi, kurioje konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau - PVMĮ) 58 straipsnio 1 dalį ir 64 straipsnio 9 dalį, nes įsigydama nekilnojamąjį turtą iš UAB „Kernavės būstas“ ir pirkimo pridėtinės vertės mokestį (toliau - PVM) įtraukdama į atskaitomą PVM, žinojo ir turėjo galimybę žinoti, jog pardavėjas UAB „Kernavės būstas“ PVM į biudžetą nesumokės, todėl elgėsi nesąžiningai ir prarado teisę į 39 050 PVM atskaitą.

Pareiškėja teigia, jog VMI 2020-04-23 patikrinimo akte Nr. (21.222) FR0680-210 (toliau – ir Patikrinimo aktas) detaliai išnagrinėjusi visas nekilnojamojo turto įsigijimo aplinkybes, neneigia sandorio, kuriuo buvo įsigytas nekilnojamasis turtas. VMI nustatė, kad įsigytas turtas naudojamas pareiškėjos ekonominėje veikloje. Inspekcija, įrodinėdama, kad pareiškėja žinojo ir turėjo galimybę žinoti, jog pardavėjas UAB „Kernavės būstas“ PVM į biudžetą nesumokės, iš esmės pasirinktinai ir autonomiškai nuo reikšmingų bylos aplinkybių išskyrė ir analizavo tik įmonei nepalankias aplinkybes, neatsižvelgdama į jų reikšmę.

Nesutinka su Inspekcijos Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėja galėjo žinoti apie UAB „Kernavės būstas“ sukčiavimą PVM srityje, nes abi įmonės valdomos susijusių asmenų, kurie laiku nesiėmė jokių veiksmų, kad PVM prievolei deklaruotos ir sumokėtos, tačiau formaliai nukėlė turto perdavimo momentą į 2018 m. gruodžio mėn., nors faktinis atsiskaitymas ir nuosavybės teisė perleista 2018 m. balandžio – gegužės mėn. Pareiškėjos nuomone, VMI, įrodinėdama jos žinojimą ar galėjimą žinoti, privalėjo vadovautis turinio viršenybės prieš formą principu, turėjo vertinti mokesčių mokėtojo veiklos turinį, o ne formalią jos išraišką.

Pareiškėja neneigia, kad įsigytu nekilnojamuoju turtu disponavo nuo 2018 m. balandžio 25 d. Teigia, jog notarinėje pirkimo-pardavimo sutartyje yra numatyta, kad UAB „Kernavės būstas“ įsipareigojo priduoti daugiabutį gyvenamąjį namą iki 2018 m. birželio 30 d., bet naujasis akcininkas ir direktorius A. G. pridavė valstybinei komisijai ir 2018 m. gruodžio 17 d. statybos užbaigimo aktas buvo registruotas viešajame registre. Pagal PVMĮ 79 straipsnio 1 dalį įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo UAB „Kernavės būstas“ PVM sąskaitą faktūrą išrašė 2018 m. gruodžio 31 d. Pirkimo PVM įtraukimą į PVM atskaitą reglamentuoja PVMĮ 64 straipsnis, o pareiškėja už įsigytą turtą PVM sąskaitą faktūrą gavo 2018 m. gruodžio 31 d., todėl, remiantis minėto straipsnio nuostatomis, atskaityti PVM galėjo tik už 2018 m. gruodžio mėn.

Nurodo, jog LR Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 str. 1 dalyje yra įtvirtinti civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai. Vienas iš šiame straipsnyje nurodytų principų įtvirtina teisėtų lūkesčių principą. Šio principo esmė šiuo atveju yra tai, kad įmonė neketino įsigyti nekilnojamo turto pastate, kuris nėra priduotas ir nėra įformintas 100 proc. baigtumas, nes tokio nekilnojamojo turto vertė rinkoje būtų žymiai mažesnė, lyginant su kitais nekilnojamojo turto objektais, kurių viso namo baigtumas būtų registruotas 100 proc.

Pareiškėja, būdama atsargi ir rūpestinga, sudarė notarinį sandorį, įformino nuosavybę, apdraudė bei įkeitė įsigytą nekilnojamąjį turtą bei suderino su pardavėju UAB „Kernavės būstas“ tolimesnius veiksmus - namo pridavimo procedūrą, nekilnojamųjų daiktų priėmimo ir perdavimo momentą. Skunde pažymima, kad nekilnojamojo turto nuosavybės teisės įregistravimas VĮ Registrų centre pagal CK nėra įmanomas be pardavėjo formalaus turto perdavimo pirkėjui. CK 6.398 straipsnio 4 dalyje nurodoma, jog aplinkybė, kad pirkėjas priėmė pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų neatitinkantį nekilnojamąjį daiktą, nėra pagrindas atleisti pardavėją nuo atsakomybės už netinkamą sutarties įvykdymą net ir tais atvejais, kai toks neatitikimas buvo aptartas nekilnojamojo daikto perdavimo dokumente. Tik UAB „Kernavės būstas“ visiškai įvykdžiusi savo sutartinius įsipareigojimus, numatytus notarinėje nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sutartyje, t. y. pabaigusi statyti ir pridavusi nekilnojamąjį turtą naudojimui, perdavusi tinkamus daiktus naudotis, išrašė PVM sąskaitas faktūras ir įteikė jas pareiškėjai ir tuo metu atsirado įmonės teisė į PVM atskaitą.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde neneigia fakto, kad jos ir UAB „Kernavės būstas“ atstovai buvo susiję asmenys. Nurodo, jog susijusių asmenų buvimas iki UAB „Kernavės būstas“ akcijų pardavimo nepagrindžia Inspekcijos išvados, jog pareiškėja, atsiskaičiusi su UAB „Kernavės būstas“, žinojo, kad PVM sąskaitos faktūros privalo būti išrašytos nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad imperatyvios PVMĮ 79 straipsnio nuostatos būtų įgyvendintos.

Nesutinka su VMI Sprendime padaryta išvada, kad prekių tiekėjas UAB „Kernavės būstas“ sukčiavo PVM. Ši išvada, pareiškėjos nuomone, įrodinėjant galimai nesąžiningą jos elgesį, naudojama tendencingai. Sprendime Inspekcija konstatavo, kad UAB „Kernavės būstas“ bankroto administratoriaus UAB „Eksmokumas“ įgaliotasis asmuo A. K. pagal Inspekcijos 2019-04-11 pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą Nr.(21.222) FR0687-359 2D19-05-30 pateikė patikslintas PVM deklaracijas, kuriose papildomai deklaravo 257 107 Eur pardavimo PVM. O tai, pareiškėjos tvirtinimu, parodo, kad 2019-04-08 UAB „Kernavės būstas“ iškelta bankroto byla yra nesusijusi su nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimais. Bankroto iškėlimo momentu Inspekcijai nebuvo žinomi UAB „Kernavės būstas“ galimai nedeklaruoti ir nesumokėti mokesčiai nuo parduoto nekilnojamojo turto. Be to, A. G. perėmė UAB „Kernavės būstas“ valdymą nuo 2018-07-02, o bankroto byla iškelta 2019-04-08.

Teigia, jog Inspekcija konstatavo, kad UAB „Kernavės būstas“ vadovas A. G. ar jo įgaliotas asmuo į VMI neatvyko ir buhalterinės apskaitos dokumentų mokestiniam tyrimui nepateikė, tuo pat metu Inspekcija nurodo, kad VMI duomenimis A. G. nuo 2019-02-11 atlieka laisvės atėmimo bausmę. Tai įrodo, kad Inspekcija patikrinimo metu įrodymus dėl galimai nesąžiningo įmonės elgesio rinko ir naudojo tendencingai ir neobjektyviai, nes nesiėmė jokių priemonių paimti paaiškinimą iš A. G. dėl UAB „Kernavės būstas“ įsigijimo aplinkybių, nekilnojamojo turto pardavimo sandorių, PVM deklaravimo. Pažymėjo, jog iš Inspekcijos pateiktų duomenų ir tik Patikrinimo metu gautos informacijos, A. G. yra nusikalstamas veikas nuolat vykdantis asmuo, sugebėjęs įtikinti ir apgauti ne vieną asmenį. Pardavus UAB „Kernavės būstas“ A. G. perėjo ir visi įsipareigojimai. A. G. turi fiduciarines pareigas UAB „Kernavės būstas“, t. y. pareigas veikti bendrovės interesais, ir šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia bendrovės vadovo asmeninę atsakomybę. Akcijų pardavimo metu perduotų grynųjų pinigų pakako visų įsipareigojimų įvykdymui. Šito fakto Inspekcija patikrinimo metu netyrė. Inspekcijos teiginys, kad pagal viešoje erdvėje esančia informaciją A. G. įvardijamas „talentingiausiu Lietuvos sukčiumi“ yra deklaratyvus, nes nei perduodant A. G. UAB „Kernavės būstas“ dokumentus, pinigus, nei parduodant akcijas A. G. nebuvo apribotos jokios teisės, nėra nustatyta, kad UAB „Kernavės būstas“ akcininkams ar vadovui buvo žinoma tokia informacija, kuri galėjo įtakoti mokestinių prievolių neįvykdymą. Inspekcija mokestinio patikrinimo metu nenagrinėjo UAB „Kernavės būstas“ veiklos už laikotarpį nuo tada, kai A. G. įsigijo UAB „Kernavės būstas“, nenagrinėjo bankroto bylos iškėlimo aplinkybių, nenustatė UAB „Kernavės būstas“ lėšų panaudojimo ir sąmoningo vengimo mokėti PVM, todėl Inspekcijos išvada: „tikslinga veikla siekiant išvengti su PVM susijusių prievolių patenka į sukčiavimo sąvoką PVM prasme“ yra teisiškai neargumentuota ir nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis.

Pažymi, jog nesant aiškių įrodymų, kad įmonė galėjo žinoti, kad bus sukčiaujama PVM srityje dėl nesąžiningų ir savanaudiškų A. G. kėslų, turint iš anksto numatomą tikslą ir motyvus sukčiauti, nesumokant valstybei mokesčių, dėl išvardintų priežasčių įmonė nesutinka su Inspekcijos ir MGK teiginiais dėl nesąžiningo elgesio, nes Inspekcija mokestinio patikrinimo metu nesurinko pakankamai faktinių duomenų, t. y. neįrodė, jog įmonė žinojo arba turėjo žinoti, kad įsigydama nekilnojamąjį turtą iš UAB „Kernavės būstas“, ji dalyvavo su sukčiavimu PVM srityje susijusiuose sandoriuose, nes visai nevertino A. G. veiksmų, UAB „Kernavės būstas“ mokumo po akcijų pirkimo pardavimo sandorių.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Nurodo, jog Inspekcija, vykdydama 2019-12-30 pavedima? tikrinti Nr. (21.222) FR0773-2687, atliko pareiške?jos PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinima? už laikotarpi? nuo 2018-01-01 iki 2019-06-30 ir surašė 2020-04-23 Patikrinimo aktą. Inspekcija nustatė, jog pareiškėja pažeidė PVMĮ 58 str. 1 dalį ir 64 str. 9 dalį, nes įsigydama nekilnojamąjį turtą iš UAB „Kernavės būstas“ ir pirkimo PVM įtraukdama į atskaitomą PVM, žinojo ir turėjo galimybę žinoti, jog pardavėjas UAB „Kernavės būstas“ PVM į biudžetą nesumokės, todėl elgėsi nesąžiningai ir prarado teisę į 39 050 Eur PVM atskaitą. Inspekcija, išnagrine?jusi pareiške?jos pastabas, i?vertinusi rašytinius bylos i?rodymus, išanalizavusi ginc?o teisini? santyki? reglamentuojanc?ius teise?s aktus ir LVAT praktika?, nusprendė patvirtinti 2020-04-23 patikrinimo aktą Nr. (21.222) FR0680-210 ir jame apskaičiuotą: 39 180 Eur PVM, apskaičiuoti 4483,42 Eur PVM delspinigių bei skirti 11 754 Eur PVM baudą.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjos skundo pagrindiniu argumentu, jog pareiškėja nebuvo atsakinga už A. G. veiksmus, o Inspekcija neištyrė visų aplinkybių dėl A. G. nesąžiningo veikimo. Paaiškina, jog pagal mokestiniam patikrinimui pareiškėjos pateiktus dokumentus nustatyta, kad pareiškėja (pirkėja) atstovaujama direktoriaus M. M. pagal notarinę 2018-04-25 butų, negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), negyvenamosios patalpos – pagalbinės patalpos ir žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „Kernavės būstas“, kurią pagal Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarės S. K. 2017 08-18 patvirtintą įgaliojimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), atstovavo J. V. iš A. V. įsigijo 5 nekilnojamojo turto objektus už bendrą 230 000 Eur kainą: 1) 3113/21775 žemės sklypo dalį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančią adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje įsigijo iš A. V. už 5 000 Eur; 2) Patalpą - Butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsigijo iš UAB „Kernavės būstas“ už 99 000 Eur, bendras plotas: 44,39 kv. m, vidutinė rinkos vertė – 80 700 Eur; 3) Patalpą - Butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsigijo iš UAB „Kernavės būstas“ už 98 000 Eur, bendras plotas: 42,33 kv. m, vidutinė rinkos vertė – 76 100 Eur; 4) Negyvenamąją patalpą – Garažą (boksą) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantį adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, įsigijo iš UAB „Kernavės būstas“ už 18 000 Eur, bendras plotas: 25,78 kv. m, vidutinė rinkos vertė – 8 760 Eur; 5) Negyvenamąją patalpą – pagalbinę patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančią adresu (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, įsigijo iš UAB „Kernavės būstas“ už 10 000 Eur, bendras plotas: 20,42 kv. m, vidutinė rinkos vertė – 5 610 Eur.

VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre pareiškėjos nuosavybės teise įsigytas minėtas nekilnojamas turtas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, įregistruotas nuo 2018-04-27, įregistravimo pagrindas: 2018-04-25 Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). 2018-04-25 pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 90 000 Eur pareiškėja sumokėjo ne notaro akivaizdoje grynaisiais pinigais prieš sutarties sudarymą, o likusius 140 000 Eur pareiškėja įsipareigoja sumokėti gavusi kreditą iš Vilniaus kredito unijos tokia tvarka: 123 751,23 Eur į Vilniaus kredito unijos sąskaitą, siekiant padengti UAB „Kernavės būstas“ įsiskolinimą pagal 2015-03-23 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 11 248,77 Eur į UAB „Kernavės būstas“ priklausančią banko sąskaitą; 5 000 Eur į A. V. priklausančią banko sąskaitą. Minėtoje 2018-04-25 pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad sutarties šalys patvirtina, kad perkamas turtas, taip pat visi su juo susiję dokumentai yra perduoti ir turto priėmimo – perdavimo akto momentas sutampa su šios sutarties pasirašymo momentu ir sutartis kartu laikoma ir priėmimo – perdavimu aktu.

Nustatyta, kad pagal 2018-04-10 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir tos pačios dienos 29 priedus prie šios sutarties, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjos vadovas M. M. suteikia iš viso 90 000 Eur (30 x 3 000 Eur) paskolą pareiškėjai, įnešant grynais į pareiškėjos kasą. 2018-04-10 Paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta tikslinė paskolos paskirtis – paskolą naudoti nekilnojamo turto įsigijimui dviem dviejų kambarių butams adresu (duomenys neskelbtini)-2 ir (duomenys neskelbtini)-9, Vilnius, ir požeminiam garažui (paskola turi būti grąžinta iki 2033-12-31, palūkanos sutartyje nenumatytos, t. y. paskolos sutartis sudaryta ilgam laikui – 15 m., nenustačius jokių paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonių (įkeitimo, garantijos ir pan.), nenumatant už suteiktą paskolą palūkanų mokėjimo). Prie atskaitingo asmens M. M. 2018-04-17 avanso apyskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pridėti UAB „Kernavės būstas“ 2018-04-16 kasos pajamų orderio kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) 45 000 Eur - avansas už butą (duomenys neskelbtini), Vilnius ir 2018-04-17 kasos pajamų orderio kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) 45 000 Eur - avansas už butą (duomenys neskelbtini)- Vilnius (toiau – kasos pajamų orderio kvitai). Abu kasos pajamų orderio kvitai pasirašyti pinigus UAB „Kernavės būstas“ priėmusio komercijos direktoriaus J. V.. Pareiškėjos buhalterinės apskaitos registruose nėra apskaityta jokių įsigyto nekilnojamo turto remonto (vidaus apdailos įrengimo) išlaidų nei iš UAB „Kernavės būstas“, nei iš kitų ūkio subjektų.

Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad prie Statybos inspekcijai pateikto prašymo patvirtinti deklaraciją apie statybos pabaigą buvo pateikta 2017-01-27 Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (žemės sklypo su statiniais kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuri sudaryta pagal matininkės O. A. 2017-01-23 atliktus kadastrinius matavimus). 2017-01-27 Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad viso pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius) baigtumas – 100 proc., tačiau 2018-04-25 notarinėje nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vadovaujantis 2018-04-11 VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo atliktu duomenų sandoriui patikslinimu, užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto baigtumas – 68 proc., nekilnojamojo turto įregistravimo pagrindas – nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, 2016-07-12 kadastrinius matavimus atliko O. A.. „InfoStatyba“ duomenimis 2016-07-12 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, kurioje nurodytas pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų baigtumo procentas – 68 proc., buvo pateikta Statybos inspekcijai prie prašymo gauti 2016-08-02 Pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad 2018-04-25 notarinėje pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) 6.3 papunktyje nurodyta: „Pardavėjui pranešus apie daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, pastatymą su 100 proc. baigtumu, apie statinio pridavimą valstybinei komisijai ir 100 proc. baigtumo įregistravimą VĮ „Registrų centras“, Pirkėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, nuo raštiško informavimo apie tai dienos, atvykti ir pasirašyti perdavimo – priėmimo aktą, PVM sąskaitą – faktūrą ir kadastrinių matavimų bylą su 100 proc. baigtumu“.

VMI atkreipia dėmesį, kad minėtos sutarties 5.1 papunktyje nurodytos sąlygos: „Šalys patvirtina, kad pardavėjas perdavė, o Pirkėjas priėmė Daiktą (visą perkamą nekilnojamąjį turtą), taip pat visus su Daiktu susijusius dokumentus. Parduodamo Daikto perdavimo-priėmimo akto momentas sutampa su šios pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo momentu. Pasirašius pirkimo pardavimo sutartį, kuri kartu laikoma ir Daikto perdavimo-priėmimo aktu, nuosavybės teisė į Daiktą pereina Pirkėjui“, todėl 6.3 papunkčio sąlygos „atvykti ir pasirašyti perdavimo – priėmimo aktą, PVM sąskaitą – faktūrą ir kadastrinių matavimų bylą su 100 proc. baigtumu“ yra prieštaringos ir nėra tikslios, nes nėra įvardinta kieno perdavimo – priėmimo aktą, PVM sąskaitą – faktūrą ir kadastrinių matavimų bylą su 100 proc. baigtumu pirkėjas turi atvykti ir pasirašyti. Nors VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre pagal 2018-04-25 notarinę pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytas nekilnojamas turtas Pareiškėjos nuosavybės teise įregistruotas 2018-04-27, tačiau PVM sąskaitos faktūros UAB „Kernavės būstas“ vardu įformintos žymiai vėliau - 2018-12-31.

Pažymi, kad jau 2017-09-21 įregistruojant pareiškėją VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registre bei 2017-09-22 – mokesčių mokėtojų registre, buvo nurodytas juridinio asmens (pareiškėjos) buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Vilniaus m. sav. Be to, pareiškėja mokestiniam patikrinimui pateikė 2017-09-22 generalinį įgaliojimą, kuriuo Pareiškėjos direktorė Z. L. įgalioja J. V. savo nuožiūra Pareiškėjos vardu ir sąskaita atlikti visus būtinus ar reikalingus veiksmus, sudaryti, pasirašyti, pateikti ir atsiimti visus dokumentus, atstovauti Pareiškėją santykiuose su visais ir bet kuriais fiziniais ir juridiniais asmenimis, visomis ir bet kuriomis valstybės ir savivaldybių institucijomis, visais ir bet kuriais registrais, kadastrais (įskaitant, bet neapsiribojant Juridiniu asmenų registru ir Nekilnojamojo turto registru) su tikslu vykdyti bei užtikrinti tinkamą ir efektyvią Pareiškėjos veiklą ir t.t., laikotarpiui iki 2020-12-31.

Inspekcija nustatė, jog pareiškėja nekilnojamuoju turtu disponavo nuo 2018-04-25 sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties, o ne nuo 2018-12-31 PVM sąskaitų faktūrų ir priėmimo – perdavimo aktų įforminimo. Nustatė, kad pareiškėjai ir UAB „Kernavės būstas“ 2018-04-25 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašymo momentu vadovavo/atstovavo asmenys, kurie pagal PVMĮ 2 str. 31 dalį yra susiję asmenys, t. y. UAB „Kernavės būstas“ pagal 2017-08-18 notaro patvirtintą įgaliojimą Nr. SK 8800 atstovavo J. V., akcininkė ir direktorė buvo Z. L., o Pareiškėjos akcininkas ir vadovas buvo M. M., o J. V. nuo 2017-09-22 turėjo generalinį įgaliojimą atstovauti Pareiškėją. Nustatyta, kad Z. L. yra J. V. motina, M. M. yra J. V. brolis, A. V. yra J. V. sutuoktinė.

2017-08-18 notarės S. K. patvirtintu įgaliojimu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Kernavės būstas“, kuriai pagal įstatus bei pagal 2017-05-23 vienintelio akcininko sprendimą Nr. 17/05-23 atstovauja direktorė Z. L. (kuri Sodros duomenimis UAB „Kernavės būstas“ nebuvo įdarbinta) įgaliojo J. V. atstovauti UAB „Kernavės būstas“ visuose sandoriuose susijusiuose su UAB „Kernavės būstas“ turto pardavimu, taip pat parduoti UAB „Kernavės būstas“ nuosavybės teise priklausančius butus, negyvenamąsias patalpas – garažus su žemės sklypu (sklypo dalimis), esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat atstovauti UAB „Kernavės būstas“ visais kitais klausimais ir atlikti visus veiksmus už Z. L.. Įgaliojimas galioja iki 2020-08-17.

UAB „Kernavės būstas“ mokesčių mokėtojų registre įregistruota 2008-03-06, teisinis statusas nuo 2019-04-09 iki 2019-08-29 bankrutuojantis, nuo 2019-08-29 bankrutavęs. PVM mokėtoja UAB „Kernavės būstas“ įregistruota 2008-05-01, išregistruota 2019-05-21. Laikotarpiu nuo nekilnojamojo turto statybų pradžios (2014-09-25) iki visų butų pardavimo (2018-05-07) UAB „Kernavės būstas“ valdė asmenys, kurie pagal PVMĮ 2 str. 31 d. yra susiję asmenys: A. V. (100 proc. akcijų nuo 2014 01 23 iki 2017-10-04, vadovė nuo 2012-12 19 - 2017-05-24), Z. L. (100 proc. akcijų nuo 2017-10-04 iki 2018-09-28, vadovė nuo 2017-05-24 iki 2018-10-04), J. V. (atstovas pagal 2012-12-20 įgaliojimą Nr. 12-02 ir 2017-08-18 įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini)) (Patikrinimo akto 2 lentelė).

UAB „Kernavės būstas“ mokestinio tyrimo metu (2019-04-11 pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (21.222) FR0687-359) dėl nedeklaruotų nekilnojamojo turto pardavimo sandorių UAB „Kernavės būstas“ vadovas A. G. ar jo įgaliotas asmuo į VMI neatvyko ir buhalterinės apskaitos dokumentų mokestiniam tyrimui nepateikė. Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Kernavės būstas“ pagal notarų patvirtintas nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo sutartis su juridiniais asmenimis (įskaitant ir Pareiškėją) sudarė 2017-03-20, 2018-04-09, 2018-04-16 ir 2018-04-25, tačiau PVM sąskaitas faktūras šiems pirkėjams išrašė 2018-12-31 ir 2019-01-11. Visose notarine tvarka sudarytose nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo sutartyse nurodyta, kad šios sutartys kartu laikomos ir turto perdavimo-priėmimo aktais, sandorio šalims pasirašius sutartis ir jas patvirtinus notarui, nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pereina pirkėjams. Pažymi, kad sutartyse nurodyti UAB „Kernavės būstas“ atstovai – J. V., A. V.. Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad pirkėjų įsigytas nekilnojamasis turtas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pirkėjų nuosavybės teisėmis tomis datomis, kada buvo pasirašytos ir notaro patvirtintos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys.

VMI pažymi, kad 2018 m. rugsėjo mėn., kuomet visas nekilnojamasis turtas buvo parduotas fiziniams ir juridiniams asmenims, gautas apmokėjimas už parduotą nekilnojamąjį turtą, pažeidžiant PVMĮ 14 str. 5 dalį nekilnojamojo turto pardavimo sandoriai buvo nedeklaruoti PVM deklaracijose ir pardavimo PVM nesumokėtas į biudžetą, UAB „Kernavės būstas“ 100 proc. akcijų 2018-09-28 parduota A. G.. Pagal Sodros duomenis A. G. UAB „Kernavės būstas“ buvo įdarbintas nuo 2018-07-02 iki 2018-11-01. Akcentuoja, kad viešoje internetinėje erdvėje buvo pakankamai informacijos apie A. G. publikuojamos dar iki A. G. paskyrimo l.e.p. direktoriaus pareigoms ir įdarbinimo UAB „Kernavės būstas“, pagal viešoje erdvėje esančią informaciją A. G. įvardijamas „talentingiausiu Lietuvos sukčiumi“. VMI duomenimis A. G. nuo 2019-02-11 atlieka laisvės atėmimo bausmę. Priimant A. G. į darbą bei perduodant jam disponavimą tokiais svarbiais UAB „Kernavės būstas“ dokumentais, banko prisijungimais, el. parašais, didelės vertės pinigais, tuo pačiu įsipareigojimus nekilnojamojo turto pirkėjams, įsipareigojimus valstybės biudžetui (nedeklaruotas ir nesumokėtas nekilnojamojo turto pardavimo PVM) UAB „Kernavės būstas“ atsakingi asmenys sąmoningai vengė iš nekilnojamojo turto sandorių kylančios mokestinės prievolės.

Pažymi, kad norint paneigti teisę į PVM atskaitą, argumentuojant tuo, kad asmuo, siekiantis pasinaudoti PVM atskaitos teise, žinojo ar turėjo žinoti, jog jis, įsigydamas prekes ir paslaugas, dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM srityje, privalu įrodyti, kad prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas sukčiavo PVM, kad prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sandoris, iš kurio kylančią teisę į atskaitą siekiama paneigti, yra susijęs su sukčiavimu PVM ir, kad asmuo, siekiantis pasinaudoti PVM atskaitos teise, įsigydamas prekes ir paslaugas, žinojo ar turėjo žinoti apie tai.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI 2020-06-25 sprendimo Nr. (21.222E) FR0682-291 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalies ir Komisijos 2020-09-18 sprendimo Nr. S-173 (7-149/2020) „Dėl UAB „Konresto grupė” skundo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal byloje esančius rašytinius duomenis nustatyta, jog Inspekcija, vykdydama 2019-12-30 pavedima? tikrinti Nr.(21.222) FR0773-2687, atliko pareiške?jos PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinima? už laikotarpi? nuo 2018-01-01 iki 2019-06-30 ir surašė 2020-04-23 Patikrinimo aktą (MGK byla, b. l. 50-60).

Inspekcija nustatė, jog: 1) pareiškėja pažeidė PVMĮ 58 str. 1 dalį ir 64 str. 9 dalį, nes įsigydama nekilnojamąjį turtą iš UAB „Kernavės būstas“ ir pirkimo PVM įtraukdama į atskaitomą PVM, žinojo ir turėjo galimybę žinoti, jog pardavėjas UAB „Kernavės būstas“ PVM į biudžetą nesumokės, todėl elgėsi nesąžiningai ir praranda teisę į 39 050 Eur PVM atskaitą; 2) pareiškėja pažeisdama PVMĮ 96 str. 1 d. 3 punktą neteisingai deklaravo pardavimo PVM sandorius ir neapskaičiavo 28 Eur pardavimo PVM; 3) pareiškėja pažeisdama PVMĮ 58 str. 1 dalį į PVM atskaitą įtraukė ir PVM deklaracijoje deklaravo 56 Eur pirkimo PVM už įsigytas prekes, kurios nebuvo skirtos naudoti Pareiškėjos PVM apmokestinamai veiklai; 4) pareiškėja pažeidė PVMĮ 14 straipsnį ir 79 str. 1 dalį, 89 straipsnį, nes neišrašė PVM sąskaitos faktūros už suteiktas nuomos paslaugas UAB „Alnitra“ bei šių pajamų neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 46 Eur pardavimo PVM (MGK byla, b. l. 50-60).

Pareiškėja 2020-05-22 pateikė VMI pastabas dėl Patikrinimo aktu nustatyto pažeidimo Nr. 1 bei pasiūlymą pasirašyti susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio (MGK byla, b. l. 46-49). Inspekcija, išnagrine?jusi pareiške?jos pastabu? motyvus, 2020-06-25 Sprendimu nusprendė patvirtinti 2020-04-23 Patikrinimo aktą ir jame apskaičiuotą: 39 180 Eur PVM, apskaičiuoti 4483,42 Eur PVM delspinigių bei skirti 11 754 Eur PVM baudą (MGK byla, b. l. 30-36).

Pareiškėja 2020-07-14 pateikė skundą Komisijai (MGK byla, b. l. 1-8). Komisijos 2020-09-18 d. Sprendimu pareiškėjos skundas atmestas (MGK byla, b. l. 212-231).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nesutinka su VMI Sprendimo dalimi, kurioje konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau - PVMĮ) 58 straipsnio 1 dalį ir 64 straipsnio 9 dalį, nes įsigydama nekilnojamąjį turtą iš UAB „Kernavės būstas“ ir pirkimo PVM įtraukdama į atskaitomą PVM, žinojo ir turėjo galimybę žinoti, jog pardavėjas UAB „Kernavės būstas“ PVM į biudžetą nesumokės, todėl elgėsi nesąžiningai ir prarado teisę į 39 050 PVM atskaitą. Pareiškėja iš esmės skundą grindžia tuo, kad nebuvo atsakinga už A. G. veiksmus ir Inspekcija neištyrė visų aplinkybių dėl A. G. nesąžiningo veikimo.

Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjos kontrahentas UAB „Kernavės būstas” sukčiavo PVM srityje ir, ar pareiškėja turėjo galimybes apie šį sukčiavimą PVM srityje žinoti.

Teisinius santykius, susijusius su PVM, reglamentuoja Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas. Kadangi PVM įstatymas priimtas, be kita ko, siekiant nacionalinėje teisės sistemoje įgyvendinti PVM direktyvą, be to, nacionaliniai teisės aktai tiesiogiai neįtvirtina sąlygų (atvejų, aplinkybių), kurioms esant apmokestinamojo asmens teisė į PVM atskaitą gali būti ribojama, nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl PVM įstatymo nuostatų taikymo ginčo teisiniams santykiams, turi būti atsižvelgiama ir į Europos Sąjungos teisės aktus (visų pirma, PVM direktyvos nuostatas) bei susijusią ESTTpraktiką.

Vadovaujantis PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punktu, PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. Šia įstatymo nuostata, be kita ko, yra įgyvendinamas PVM direktyvos 168 straipsnio a punktas, nustatantis, kad „jeigu prekes ir paslaugas apmokestinamasis asmuo naudoja savo apmokestinamiesiems sandoriams, apmokestinamasis asmuo turi turėti valstybėje <...> teisę iš PVM, kurį sumokėti jam tenka prievolė, atskaityti <...> mokėtiną ar sumokėtą PVM <...> už prekių tiekimą ar paslaugų teikimą, kurį jam atliko ar turi atlikti kitas apmokestinamasis asmuo.“

Pagal PVM įstatymo 64 straipsnio 9 dalies 1 punktą mokesčių administravimo įstatymo nustatytais pagrindais PVM mokėtojo turimose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos pirkimo PVM sumos negali būti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaita-faktūra atitinka visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-02-05 nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-705/2013, be kita ko, konstatavo, kad nacionalinės institucijos ir teismai turi teisę apmokestinamajam asmeniui atsisakyti suteikti teisę į PVM atskaitą, jei atsižvelgiant į objektyvius įrodymus nustatoma: 1) sandoriai, kuriais grindžiama ši teisė, sudaryti piktnaudžiaujant; arba 2) paties apmokestinamojo asmens sukčiavimas mokesčių srityje; arba 3) jei atsižvelgus į objektyvias aplinkybes, įrodoma, kad apmokestinamasis asmuo (pirkėjas) žinojo arba turėjo žinoti, jog įsigydamas prekes jis dalyvauja sandoryje, susijusiame su tiekėjo ar kito ūkio subjekto, dalyvaujančio šių tiekimų ar paslaugų grandinės pirkimo ar pardavimo sandoryje, atliktu sukčiavimu PVM srityje. Apmokestinamojo asmens piktnaudžiavimas, apmokestinamojo asmens sukčiavimas ir apmokestinamojo asmens dalyvavimas sukčiavime PVM srityje yra vienas nuo kito turinio prasme besiskiriantys atvejai, savarankiškai pagrindžiantys teisės į PVM atskaitą ribojimą. Vien pardavimo PVM nesumokėjimo į biudžetą faktas per se (pats savaime) negali būti pagrindu apriboti pirkėjo teisę į PVM atskaitą. Klausimas, ar už ankstesnius arba vėlesnius atitinkamų prekių pardavimo sandorius mokėtinas PVM buvo sumokėtas valstybės iždui, neturi įtakos apmokestinamojo asmens teisei atskaityti sumokėtą pirkimo PVM. Norint paneigti teisę į atskaitą, argumentuojant tuo, kad asmuo, siekiantis pasinaudoti PVM atskaitos teise, žinojo (turėjo žinoti), jog jis įsigydamas prekes ir paslaugas dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM srityje, privalu įrodyti, kad prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas sukčiavo PVM, kad prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sandoris, iš kurio kylančią teisę į atskaitą siekiama paneigti, yra susijęs su sukčiavimu PVM ir kad asmuo, siekiantis pasinaudoti PVM atskaitos teise, įsigydamas prekes ir paslaugas, žinojo (turėjo žinoti) apie tai. Žinodamas arba turėdamas žinoti, kad įsigydamas prekes ir paslaugas dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM srityje, pirkėjas elgiasi nesąžiningai ir tampa sukčiaujančio pardavėjo bendrininku, o tai nesuderinama tiek su Lietuvos, tiek su Europos Sąjungos teise, todėl tokio asmens teisė į atskaitą gali būti paneigta. Teisė į PVM atskaitą, kai egzistuoja tiek materialios, tiek formalios sąlygos jai atsirasti, gali būti nesuteikta (apribota) tuo atveju, kai apmokestinamasis asmuo, siekiantis pasinaudoti teise į atskaitą, žino (turi žinoti), kad dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM. Šią teisiškai reikšmingą aplinkybę objektyviais įrodymais privalo pagrįsti mokesčių administratorius.

LVAT 2019-12-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-276-602/2019 atkreipęs dėmesį į ESTT praktikoje formuluojamas taisykles, pažymėjo, jog ne apmokestinamasis asmuo, o mokesčių institucijos iš esmės turi atlikti reikalingus ūkio subjektų patikrinimus, siekdamos nustatyti pažeidimus ir sukčiavimą PVM srityje, ir taikyti sankcijas ūkio subjektui, padariusiam šiuos pažeidimus ar sukčiavus <...>. Mokesčių institucijos negali versti apmokestinamojo asmens, siekiančio neprarasti teisės į atskaitą, atlikti sudėtingus ir nuodugnius patikrinimus, taip de facto perduodamos jam savo tyrimo funkcijas.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, mokesčių administratorius atliko ir pateikė objektyviais duomenimis pagrįstą išsamų vertinimą, kad pareiškėja akivaizdžiai žinojo ar turėjo žinoti apie kontrahento sukčiavimą.

Kaip matyti iš mokestinio patikrinimo surinktų duomenų (MGK byla, b. l. 50-60, 61-74) Inspekcija nustatė, jog pareiškėja (pirkėja) atstovaujama direktoriaus M. M. pagal notarinę 2018-04-25 butų, negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), negyvenamosios patalpos – pagalbinės patalpos ir žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „Kernavės būstas“, kurią pagal Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarės S. K. 2017-08-18 patvirtintą įgaliojimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), atstovavo J. V. iš A. V. įsigijo 5 nekilnojamojo turto objektus už bendrą 230 000 Eur kainą.

Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis Nekilnojamojo turto registre pareiškėjos nuosavybės teise įsigytas minėtas nekilnojamas turtas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, įregistruotas nuo 2018-04-27, įregistravimo pagrindas: 2018-04-25 Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (MGK b. l. 9-18). 2018-04-25 pirkimo – pardavimo sutarties 4.1-4.2 punktuose nurodyta, kad 90 000 Eur pareiškėja sumokėjo ne notaro akivaizdoje grynaisiais pinigais prieš sutarties sudarymą, o likusius 140 000 Eur pareiškėja įsipareigoja sumokėti gavusi kreditą iš Vilniaus kredito unijos tokia tvarka: 123 751,23 Eur į Vilniaus kredito unijos sąskaitą, siekiant padengti UAB „Kernavės būstas“ įsiskolinimą pagal 2015-03-23 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 11 248,77 Eur į UAB „Kernavės būstas“ priklausančią banko sąskaitą; 5 000 Eur į A. V. priklausančią banko sąskaitą. Minėtos 2018-04-25 pirkimo – pardavimo sutarties 5.1 punkte nurodyta, kad sutarties šalys patvirtina, kad perkamas turtas, taip pat visi su juo susiję dokumentai yra perduoti ir turto priėmimo – perdavimo akto momentas sutampa su šios sutarties pasirašymo momentu ir sutartis kartu laikoma ir priėmimo – perdavimu aktu (MGK byla, b. l. 62-71).

Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pagal 2018-04-10 paskolos sutartį Nr. 20180410 ir tos pačios dienos 29 priedus prie šios sutarties, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjos vadovas M. M. suteikia iš viso 90 000 Eur (30 x 3 000 Eur) paskolą pareiškėjai, įnešant grynais į pareiškėjos kasą (MGK byla, b. l. 132-162). 2018-04-10 Paskolos sutartyje Nr. 20180410 nurodyta tikslinė paskolos paskirtis – paskolą naudoti nekilnojamo turto įsigijimui dviem dviejų kambarių butams adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir požeminiam garažui (paskola turi būti grąžinta iki 2033-12-31, palūkanos sutartyje nenumatytos, t. y. paskolos sutartis sudaryta ilgam laikui – 15 m., nenustačius jokių paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonių (įkeitimo, garantijos ir pan.), nenumatant už suteiktą paskolą palūkanų mokėjimo). Prie atskaitingo asmens M. M. 2018-04-17 avanso apyskaitos Nr. 201806 pridėti UAB „Kernavės būstas“ 2018-04-16 kasos pajamų orderio kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) 45 000 Eur - avansas už butą (duomenys neskelbtini)-2, Vilnius ir 2018-04-17 kasos pajamų orderio kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) 45 000 Eur - avansas už butą (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – kasos pajamų orderio kvitai). Abu kasos pajamų orderio kvitai pasirašyti pinigus UAB „Kernavės būstas“ priėmusio komercijos direktoriaus J. V. (MGK byla, b. l. 164-165).

Pareiškėjos vadovas M. M. 2020-02-27 VMI teiktame paaiškinime (MGK byla, b. l. 75-76) dėl pareiškėjai suteiktos 90 000 Eur paskolos nurodė: „Aš neatsimenu, ar Pareiškėjai suteikiau paskolą su palūkanomis. Neatsimenu dėl to, kad visas sutartis surašė brolis - J. V.. Prie paskolos sutarties sudaryta daug priedų dėl to, kad nereiktų sutarties registruoti pas notarą. Aš manau, kad įnešiau į Bendrovės kasą 90 000 Eur grynais pinigais. Negaliu visko paaiškinti apie UAB „Konresto grupė“ veiklą, kadangi priimti sprendimus dėl bendrovės valdymo man padeda mano brolis - J. V.. Šiai dienai paskolos Bendrovė man nėra grąžinusi. Aš nežinau kaip Bendrovės apskaitoje apskaityta ši paskola – ar kaip atskaitingam asmeniui grąžintina suma, ar kaip paskola“. Be to, pareiškėjos vadovas M. M. dėl pareiškėjos sprendimo įsigyti nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, 2020-02-27 paaiškinime (MGK byla, b. l. 75-76) nurodė, kad: „Nekilnojamąjį turtą pirkti būtent iš UAB „Kernavės būstas“ pasiūlė mano brolis J. V., jis juos ir surado, o be to jis UAB „Kernavės būstas“ dirbo direktoriumi. Aš sutikau. Žinojau, kad UAB „Kernavės būstas“ stato nekilnojamąjį turtą ir jį parduoda apie tai man papasakojo brolis. Visas sutarties sąlygas derinau su broliu - J. V.. Sutartį parengė taip pat jis. Nuo sutarties sudarymo momento (2018m. balandžio mėn.) Bendrovė faktiškai pradėjo naudotis šiuo nekilnojamuoju turtu. Aš neatsimenu už kokią kainą Bendrovė įsigijo šį nekilnojamąjį turtą. Remontas vyko nuo įsigijimo pradžios iki 2019 m. pradžios. Remontą atliko UAB „Kernavės būstas“, kuriame direktoriumi dirbo mano brolis. Kaip įrengti butus sprendė UAB „Kernavės būstas“.”

Patikrinimo akte Inspekcija nurodė, jog pareiškėjos buhalterinės apskaitos registruose nėra apskaityta jokių įsigyto nekilnojamo turto remonto (vidaus apdailos įrengimo) išlaidų nei iš UAB „Kernavės būstas“, nei iš kitų ūkio subjektų (MGK b. l. 53).

Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad prie Statybos inspekcijai pateikto prašymo patvirtinti deklaraciją apie statybos pabaigą buvo pateikta 2017-01-27 Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (žemės sklypo su statiniais kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuri sudaryta pagal matininkės O. A. 2017-01-23 atliktus kadastrinius matavimus). 2017-01-27 Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje (MGK b. l. 82) nurodyta, kad viso pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius) baigtumas – 100 proc., tačiau 2018-04-25 notarinėje nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vadovaujantis 2018-04-11 VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo atliktu duomenų sandoriui patikslinimu, užsakymo Nr. 17368026, nekilnojamojo turto baigtumas – 68 proc., nekilnojamojo turto įregistravimo pagrindas – nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, 2016-07-12 kadastrinius matavimus atliko O. A.. „InfoStatyba“ duomenimis 2016-07-12 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, kurioje nurodytas pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų baigtumo procentas – 68 proc., buvo pateikta Statybos inspekcijai prie prašymo gauti 2016-08-02 Pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad 2018-04-25 notarinės pirkimo – pardavimo sutarties 6.3 papunktyje nurodyta: „Pardavėjui pranešus apie daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, pastatymą su 100 proc. baigtumu, apie statinio pridavimą valstybinei komisijai ir 100 proc. baigtumo įregistravimą VĮ „Registrų centras“, Pirkėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, nuo raštiško informavimo apie tai dienos, atvykti ir pasirašyti perdavimo – priėmimo aktą, PVM sąskaitą – faktūrą ir kadastrinių matavimų bylą su 100 proc. baigtumu.

Sutiktina su Inspekcijos išvada, kad minėtos sutarties 5.1 papunktyje nurodytos sąlygos: „Šalys patvirtina, kad pardavėjas perdavė, o Pirkėjas priėmė Daiktą (visą perkamą nekilnojamąjį turtą), taip pat visus su Daiktu susijusius dokumentus. Parduodamo Daikto perdavimo-priėmimo akto momentas sutampa su šios pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo momentu. Pasirašius pirkimo pardavimo sutartį, kuri kartu laikoma ir Daikto perdavimo-priėmimo aktu, nuosavybės teisė į Daiktą pereina Pirkėjui“, todėl 6.3 papunkčio sąlygos „atvykti ir pasirašyti perdavimo – priėmimo aktą, PVM sąskaitą – faktūrą ir kadastrinių matavimų bylą su 100 proc. baigtumu“ yra prieštaringos ir nėra tikslios, nes nėra įvardinta kieno perdavimo – priėmimo aktą, PVM sąskaitą – faktūrą ir kadastrinių matavimų bylą su 100 proc. baigtumu pirkėjas turi atvykti ir pasirašyti.

Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog pagal 2018-04-25 notarinę pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytas nekilnojamas turtas pareiškėjos nuosavybės teise įregistruotas 2018-04-27, tačiau PVM sąskaitos faktūros UAB „Kernavės būstas“ vardu įformintos žymiai vėliau - 2018-12-31 (MGK byla, b. l. 89-92).

Pareiškėja buhalterinės apskaitos registruose apskaitė iš UAB „Kernavės būstas“ gautas 4 PVM sąskaitas faktūras 225 000 Eur sumai (185 950,41 Eur + 39 049,59 Eur PVM):

- 2018-12-31 PVM sąskaita faktūra Serija BUS Nr. 0000000112 – 99 000 Eur (81 818,18 Eur + 17 181,82 Eur PVM) už butą (duomenys neskelbtini), Vilnius;

- 2018 12 31 PVM sąskaita faktūra Serija BUS Nr. 0000000113 – 98 000 Eur (80 991,74 Eur + 17 008,26 Eur PVM) už butą (duomenys neskelbtini), Vilnius;

- 2018 12 31 PVM sąskaita faktūra Serija BUS Nr. 0000000114 – 18 000 Eur (14 876 Eur + 3123,97 Eur PVM) už garažą (duomenys neskelbtini);

- 2018-12-31 PVM sąskaita faktūra Serija BUS Nr. 0000000115 – 10 000 Eur (8 264,46 Eur + 1 735,54 Eur PVM) už patalpą (duomenys neskelbtini), Vilnius.

PVM sąskaitos faktūros pasirašytos UAB „Kernavės būstas“ direktoriaus A. G. ir pareiškėjos direktoriaus M. M. (MGK byla, b. l. 89-92).

Pažymėtina, jog pareiškėja neginčija, jog ji nekilnojamuoju turtu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, disponavo jau nuo 2018-04-25 nekilnojamojo turto pirkimo sutarties įforminimo (faktiškai atsiskaityta už turtą iki 2018-05-02), nors 2018-04-25 pirkimo sutartyje buvo įrašytos formalios kitoms sutarties sa?lygoms prieštaraujanc?ios są?lygos siekiant išvengti vykdyti PVMĮ reikalavimus dėl PVM sąskaitų? faktūrų? išrašymo ir pardavimo PVM skaičiavimo ir mokėjimo į? biudžetą?.

Ginčo atveju mokestinio patikrinimo metu buvo nustatytas ne tik UAB „Kernavės būstas“ sukčiavimo PVM sandorio su pareiškėja sudarymo faktas - UAB „Kernavės būstas“ pagal 2018-04-25 sutartį pardavusi ir realiai perdavusi pareiškėjai 4 nekilnojamojo turto objektus, šių ūkinių operacijų neįformino PVM sąskaitomis faktūromis ir 2018 m. balandžio PVM deklaracijoje nedeklaravo šių operacijų gautų apmokestinamųjų pajamų ir pardavimo PVM, bei pardavimo PVM į valstybės biudžetą nesumokėjo (nevykdė PVMĮ 14 straipsnio 5 dalies, 79 straipsnio reikalavimų), bet ir aplinkybės, jog UAB „Kernavės būstas“ analogiškai nekilnojamojo turto pardavimo sandorius vykdė bei formino ir su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis. Todėl pritartina mokečių administratoriaus išvadai, jog UAB „Kernavės būstas“ 2018-04-25 notariškai i?forminusi nekilnojamojo turto pardavimo sandorį, turėjo prievolę šį turto tiekimą įforminti ir PVM sąskaitomis faktūromis, taip pat prievolę deklaruoti ir sumokėti nuo iš šio turto tiekimo gautų pajamų pardavimo PVM, tačiau to nepadarė. Vadinasi, UAB „Kernavės būstas“ dar iki jos akcijų? perleidimo A. G. momento sukčiavo PVM.

Pareiškėja skunde neneigia fakto, kad jos ir UAB „Kernavės būstas“ atstovai buvo susiję asmenys. Nesutiktina su pareiškėjos teiginiu, jog susijusių asmenų buvimas iki UAB „Kernavės būstas“ akcijų pardavimo nepagrindžia Inspekcijos išvados, jog pareiškėja, atsiskaičiusi su UAB „Kernavės būstas“, žinojo, kad PVM sąskaitos faktūros privalo būti išrašytos nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad imperatyvios PVMĮ 79 straipsnio nuostatos būtų įgyvendintos.

Įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, sutiktina su mokesčių administratoriaus išvada, jog ginčo atveju konstatuotinas UAB „Kernavės būstas“, kuriai iki 2018 m. rugsėjo mėn. įvykusio šios įmonės akcijų pardavimo atstovavo artimais giminystės ryšiais susiję asmenys, atstovų sąmoningas siekis išvengti mokestinių prievolių – pardavimo PVM nuo iš nekilnojamojo turto pardavimo gautų apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo į valstybės biudžetą bei siekis išvengti atsakomybės už šių prievolių valstybės biudžetui nevykdymą, parduodamt šios įmonės akcijas A. G.. Pardavus UAB „Kernavės būstas“ akcijas A. G., šiai bendrovei 2019-04-09 buvo iškelta bankroto byla, tik bankroto administratorius pagal Inspekcijos 2019-04-11 pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą 2019-05-30 patikslino PVM deklaracijas papildomai deklaruodamas 257 107 Eur PVM, tačiau mokesčių administratorius nurodė, jog PVM į valstybės biudžetą nėra sumokėtas, UAB „Kernavės būstas“ 2020-03-27 turima nepriemoka valsybės biudžetui yra 316 581,28 Eur.

Pareiškėja teigia, jog Inspekcija patikrinimo metu įrodymus dėl galimai nesąžiningo įmonės elgesio rinko ir naudojo tendencingai ir neobjektyviai, kadangi nesiėmė jokių priemonių paimti paaiškinimą iš A. G. dėl UAB „Kernavės būstas“ įsigijimo aplinkybių, nekilnojamojo turto pardavimo sandorių, PVM deklaravimo. Teismas su šiuo pareiškėjos teiginiu nesutinka. Mokestinio patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su UAB „Kernavės būstas“ PVMĮ pažeidimais ginčo sandorių sudarymo metu, yra pakankamas pagrindas konstatuoti šios įmonės sukčiavimo PVM srityje faktą, tuo tarpu nagrinėti UAB „Kernavės būstas“ veiklą už laikotarpį nuo tada, kai A. G. įsigijo šią įmonę, nagrinėti bankroto bylos iškėlimo aplinkybes ar aiškinti UAB „Kernavės būstas“ akcijų pardavimo A. G. aplinkybes (nors jos gana detaliai aptartos mokesčių administartoriaus surašytuose procesiniuose dokumentuose) bei galimą A. G. atsakomybę tinkamai neveikus UAB „Kernavės būstas“ interesais, kaip siūlo pareiškėja, nėra tikslinga, nes tai negali eliminuoti UAB „Kernavės būstas“ atsakomybės už ginčui aktualiu laikotarpiu įvykdytus mokestinius pažeidimus PVM srityje. Pažymėtina, jog pareiškėjos kontrahento sukčiavimas bei jos pačios nesąžiningumas šiuo atveju yra mokestine teisine prasme ir šis vertinimas nėra tapatus vertinimui, kuris atliekamas kitų teisenų (civilinės, baudžiamosios) atvejais. Todėl tai, kad UAB „Kernavės būstas“ ar jos vardu veikusių atstovų sukčiavimas PVM nebuvo konstatuotas išnagrinėjus atitinkamas civilines ar baudžiamąsias bylas (įmonės bankrotas nebuvo pripažintas tyčiniu, jos vardu veikę atstovai nepatraukti baudžiamojon atsakomybėn ir pan.) nėra pagrindas šių aplinkybių (sukčiavimo PVM) vertinti kaip neįrodytų ir mokestinėje byloje.

Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius surinko pakankamą kiekį duomenų dėl pareiškėjos ir UAB „Kernavės būstas“ (atitinkamai šių bendrovių steigėjų, akcininkų, vadovų, įgaliotų asmenų) sąsajumo. Pareiškėja šios aplinkybės neginčija, pati nurodo, jog tai buvo šeimos verslas, kuris, įvykdžius nekilnojamojo turto objektą, buvo parduotas. Byloje nustatyta, jog UAB „Kernavės būstas“ ginčo nekilnojamojo turto pardavimą pareiškėjai PVM sąskaitomis faktūromis įformino tik 2018-12-31, kuomet bendrovės akcijos 2018-09-28 jau buvo parduotos A. G.. Tuo tarpu pareiškėja, gavusi UAB „Kernavės būstas“ PVM sąkaitas faktūras, išrašytas pažeidžiant PVMĮ reikalavimus, siekia pasinaudoti teise į PVM atskaitą. UAB „Kernavės būstas“ 2018-04-25 notariškai įforminusi nekilnojamojo turto pardavimo sandorį, turėjo prievolę šį turto tiekimą įforminti ir PVM sąskaita faktūra, taip pat prievolę deklaruoti ir sumokėti nuo šio turto tiekimo gautų pajamų pardavimo PVM, tačiau to nepadarė. Vadinasi, UAB „Kernavės būstas“ dar iki jos akcijų perleidimo A. G. momento sukčiavo PVM. Tuo tarpu kitaip vertinti mokesč?iu? administratoriaus Pareiškėjos mokestinio patikrinimo metu nustatytas UAB „Kernavės būstas“ akcijų perleidimo A. G. aplinkybes (visi UAB „Kernavės būstas“ dokumentai, pinigine?s lėšos, banko prisijungimai, elektroninis parašas ir kt. buvo perduoti A. G. nuo 2018-06-02, t. y. anksčiau, nei jis tapo šios bendrovės vadovu ar akcininku (2018-09-28), tačiau jo reputacija, patikimumu nebuvo net pasidomėta), kaip kad jas i?vertino Inspekcija – tai buvo sąmoningas UAB „Kernavės būstas“ atstovų siekis išvengti atsakomybės už mokestinių prievolių PVM srityje nevykdymą, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog mokesčių administratorius atliko išsamų mokestinį patikrinimą bei surinko pakankamai faktinių duomenų priimtiems sprendimams pagrįsti, o pareiškėja mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių ir mokėtinų sumų apskaičiavimo objektyviais įrodymais nepaneigė, todėl teismas konstatuoja, kad ginčijami VMI ir Komisijos sprendimai priimti šių institucijų kompetencijos ribose, neprieštarauja jų tikslams bei uždaviniams, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytų pagrindų, dėl kurių jie turėtų būti panaikinti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Konresto grupė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Fausta Vitkienė