- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-22
- Bylos Nr.
- 2A-1159-258/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Vidas Stankevičius
- Atsakovas
- G. I., O. K.
- Ieškovas
- G. G.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 21-asis notarų biuras, Vilniaus miesto 42-asis notarų biuras
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Ritos Kisielienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių G. I. ir O. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovėms G. I. ir O. K. dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 21-asis notarų biuras ir Vilniaus miesto 42-asis notarų biuras.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas G. G. prašė pripažinti jam teisę į privalomąją palikimo dalį – ¼ dalį palikimo, atsiradusio po sutuoktinės B. G. mirties. Nurodė, kad jo sutuoktinė B. G. mirė (duomenys neskelbtini). Nors buvo su ja sutarę, kad vieno iš jų mirties atveju, vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), atiteks pergyvenusiam sutuoktiniui, sužinojo, jog prieš mirtį B. G. jai priklausančią ½ dalį minėto buto testamentu paliko atsakovei G. I.. Šio testamento vykdytoja paskirta O. K.. Paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas, nes vyksta ginčas su atsakovėmis. Ieškovas mano, kad jam priklauso teisė į privalomąją palikimo dalį, nes palikėjos mirties momentu jam buvo reikalingas išlaikymas: gaunamos pajamos buvo mažesnės, nei minimali mėnesinė alga, jokio nekilnojamojo ar registruotino turto, išskyrus ½ ginčo buto bei specialiems poreikiams pritaikytą automobilį, neturėjo. Kitas automobilis ZAZ, v/n (duomenys neskelbtini) dėl gedimų ir 20 metų eksploatacijos buvo netinkamas naudoti. Ieškovas buvo 1 grupės invalidas ir serga lėtine galvos smegenų išemija, todėl negali dirbti ir gauti papildomų pajamų. Atsižvelgiant į tai, ieškovas turi teisę į ½ dalį tos dalies, kuri tektų jam paveldint pagal įstatymą. Kadangi mirusioji pirmos ir antros eilės įpėdinių neturėjo, ieškovas turėtų paveldėti ½ dalį B. G. priklausiusios ½ ginčo buto dalies.
Atsiliepimas
Atsakovės G. I. ir O. K. prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nesirūpino mirusiąja B. G., visiškai jos neprižiūrėjo, mirusioji savo valią išreiškė 2006-05-11 oficialiu testamentu, palikdama jai priklausiusią buto dalį G. I.. B. G. mirties dieną ieškovui nebuvo reikalingas išlaikymas, nes po sutuoktinės mirties paveldėjo dvi transporto priemones, metalinį garažą, ½ dalį ginčo buto. Be to, pagal testamentinę išskirtinę jam leista gyventi ginčo bute iki mirties. B. G. ieškovui išlaikymo neteikė. Tai patvirtina aplinkybė, kad ji gavo tik apie 700 Lt pensiją ir visus pinigus skyrė savo pragyvenimui bei gydymui, nes jo būklė apie pusę metų prieš mirtį ypač pablogėjo. Gauti pensiją G. G. buvo įgaliojusi savo seserį V. K., nes ieškovas jos nemaitino ir neprižiūrėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2010 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nustatė ieškovui G. G. privalomąją palikimo dalį į ¼ dalį palikimo – buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsiradusio po jo sutuoktinės B. G. mirties (duomenys neskelbtini). Iš atsakovių G. I. ir O. K. priteisė ieškovui G. G. po 550 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad ieškovui jo žmonos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, nes jam buvo neterminuotai nustatytas antros grupės invalidumas, gaunamas pajamas tesudarė 463,44 Lt invalidumo pensija ir 31,25 Lt transporto išlaidų kompensacija, t.y. gaunamos pajamos buvo mažesnės nei minimali mėnesinė alga (550 Lt), lėtinė galvos smegenų išemija kartu su judėjimo negalia apsunkino ieškovui galimybę dirbti ir gauti papildomas pajamas, jokio nekilnojamojo turto, išskyrus ½ dalį santuokoje įgyto ginčo buto, nuosavybės teise ieškovas neturėjo, ieškovo vardu registruota rankinio valdymo transporto priemonė VW Jetta, v/n (duomenys neskelbtini) skirta specialiems ieškovo poreikiams tenkinti dėl judėjimo negalios, o automobilis (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) faktiškai nenaudojamas ir pasibaigus eksploatacijos laikui, 2008-10-14 išregistruotas, jokių indėlių sutuoktinės mirties dieną ieškovas bankuose neturėjo, o 4 143,91 Lt suma ieškovui išmokėta kaip kompensacija specialaus automobilio įsigijimo išlaidoms padengti. Kadangi B. G. pirmos ir antros eilės įpėdinių neturėjo, ieškovas, kaip sutuoktinis, pagal įstatymą paveldėtų visą jos mirties likusį palikimą, t.y. ½ dalį buto. Atsižvelgiant į tai, privalomąją palikimo dalį sudaro 1/4 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovės G. I. ir O. K. prašė panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovo G. G. ieškinį dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo atmesti. Nurodė, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-33/2008 ir 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-596/2008 klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą, turtines teises, asmens konkrečius poreikius, sudarančius asmens būtinų gyvenimo reikmių visumą. Pirmos instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad B. G. savo valią išreiškė testamentu. Testamentas sudarytas su testamentine išskirtine, pagal kurią G. G. įpareigota leisti ieškovui gyventi ginčo bute iki jo mirties. Tenkinus ieškinį, ieškovo materialinė padėtis niekaip nepagerėtų, nes reikalaujamo palikimo dydis yra menkas, tai nežymi vieno kambario, kuriame jis ir taip gyvena bei naudojasi be apribojimų, dalis. Ieškovas pats nurodė, kad po B. G. mirties jis paveldėjo dvi transporto priemones, metalinį garažą, ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Taigi gavo pakankamai turto, liudijančio gerą jo turtinę padėtį. B. G. neteikė išlaikymo ieškovui (teismas to nenustatinėjo). Tai patvirtina aplinkybė, kad ji gavo tik apie 700 Lt pensiją ir visus pinigus skyrė savo pragyvenimui bei gydymui, nes jos būklė apie pusę metų prieš mirtį ypač pablogėjo. Gauti pensiją G. G. buvo įgaliojusi savo seserį V. K., nes ieškovas jos nemaitino ir neprižiūrėjo. Pats ieškovas nurodė, kad į socialinį paramos centrą kreipėsi tik prieš metus, vadinasi B. G. mirties dieną ir 3 metus po to ieškovo turtinė padėtis nebuvo bloga.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas G. G. prašė apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovės nepagrįstai apeliuoja į testamentinės išskirtinės teisę, nes testamentinė išskirtinė nėra daiktinė teisė. Ji nėra perleidžiama kitiems asmenims ar nuomojama. Be to, vykdyti testamentinę išskirtinę įsipareigoja testamentinis įpėdinis, todėl šia prasme ieškovas yra priklausomas nuo atsakovių. Apeliantės nepagrįstai teigia, kad reikia nustatyti, ar palikėjas teikė išlaikymą pretenduojančiajam į privalomąją palikimo dalį. Teisė į privalomąją palikimo dalį nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu – reikšmingas yra išlaikymo reikalingumo faktas, kuris konstatuojamas pagal visumą bylos aplinkybių. B. G. mirties dieną ieškovo gaunamos pajamos buvo 494,69 Lt, t.y. mažesnės, nei minimali mėnesinė alga. Pajamų ar kitokių su darbo santykiais susijusių išmokų ieškovas gauti neturėjo galimybių dėl invalidumo (pirma grupė) ir lėtinės smegenų išemijos. Specialiems poreikiams pritaikytas automobilis neturėtų būti vertinamas kaip turtas, liudijantis ieškovo turtinę padėtį. Metalinio garažo sutuoktinės mirties dieną ieškovas taip pat neturėjo. Asmenų, galinčių materialiai padėti nebuvo, o valstybės paramos neužteko specialiems poreikiams tenkinti ir vieno kambario butui išlaikyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo G. G. sutuoktinė B. G. (t. 1, b.l. 6,7). Jie santuokos metu įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). Po sutuoktinės mirties palikimą priėmė ieškovas ir G. I. (t. 1, b.l. 16), kuriai B. G. 2006-05-11 testamentu paliko pusę buto, esančio (duomenys neskelbtini), nurodžiusi testamento vykdytoja O. K. ir įpareigojusi G. I. leisti mirusiosios sutuoktiniui G. G. gyventi minėtame bute iki mirties (t. 1, b.l. 14-15). Byloje kilęs ginčas, ar ieškovas G. G., esant testamentinei išskirtinei, turi teisę į pusę atsakovės G. I. paveldėtos ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies kaip mirusiosios sutuoktinis, kuriam jos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas.
CK 5.20 str. 1 d. numato, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Iš šios teisės normos matyti, kad įstatymų leidėjas teisę į privalomąją palikimo dalį sieja tik su išlaikymo reikalingumu. CK 5.20 str. 1 d. aiškiai nurodo, kad teisei į privalomąją dalį neturi reikšmės testamento turinys. Vadinasi ir testamentinė išskirtinė iki gyvos galvos naudotis vieno kambario buto dalimi, kaip dalis testamento turinio, nėra aplinkybė, kuri galėtų turėti reikšmės ieškovo teisei į ½ dalį G. I. paveldėtos buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad minėta teisė nėra siejama ir su mirusiosios teiktu išlaikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-596/2008). Atsižvelgiant į tai, nėra nagrinėjami ir apeliacinio skundo argumentai dėl teismo pareigos nustatyti ieškovui palikėjos teiktą išlaikymą, aplinkybes, kuriomis įrodinėjamas tokio išlaikymo teikimas. Taigi sprendžiant dėl teisės į privalomąją palikimo dalį būtina įvertinti tik reikalavimą reiškiančios šalies išlaikymo reikalingumą palikėjos mirties dieną.
CK 3.72 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės, tačiau ši prezumpcija byloje gali būti nuginčyta, t. y. nedraudžiama teismui nustatyti priešingai, kad pensininkas ar neįgalusis yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas. Apeliantės pirmos instancijos teismo nustatytą išlaikymo ieškovui reikalingumą ginčija, teigdamos, kad ieškovo paveldėtos dvi transporto priemonės, metalinis garažas, ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), rodo pakankamai gerą ieškovo turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo motyvais nesutinka. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas yra pensijinio amžiaus (t. 1, b.l. 5, 26), jis nuo 1992-05-01 pripažintas nedarbingu ( be termino) (t.1, b.l.135-136). Taigi šios aplinkybės atitinka CK 3.72 str. 2 d. numatytą išlaikymo reikalingumo prezumpciją. Ji nėra paneigta ir kitais įrodymais, nes iš VSDFV Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriaus pažymos matyti, kad palikėjos mirties dieną ieškovo gaunamos pajamos nesiekė net 2005-04-04 Vyriausybės nutarimu Nr. 361 patvirtintos minimalios mėnesinės algos (t. 1, b.l. 133-134), o dėl pensijinio amžiaus, neįgalumo, diagnozuotos lėtinės galvos smegenų išemijos (t.1, b.l. 21) jis objektyviai negalėjo užsidirbti papildomų pajamų ir pagerinti savo turtinę padėtį. Nors ieškovas paveldėjo 1/2 dalį ginčo buto, tačiau, bylos duomenimis, tai vienintelis jo nekilnojamasis turtas, be to, vienintelis jo gyvenamasis būstas, beje labai kuklus, nes butas tėra vieno kambario (t. 1, b.l. 11; t.2, b.l. 14-15). Taigi ši aplinkybė visiškai neįrodo geros ieškovo turtinės padėties ir nepaneigia išlaikymo jam reikalingumo. Taip pat ieškovo paaiškinimais, kitais byloje esančiais įrodymais paneigtas apeliančių argumentas dėl ieškovui priklausančio metalinio garažo (t. 2, b.l. 105, 112). Nors VĮ „Regitra“ 2008-08-08 pažyma patvirtina, kad ieškovo G. G. vardu buvo registruotos dvi transporto priemonės, tačiau atsižvelgiant į automobilio (duomenys neskelbtini) valst Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metus – 1986, bei aplinkybę, kad jis 2008-10-14 išregistruotas baigus jo eksploataciją, darytina išvada, kad nors B. G. mirties dieną ieškovas turėjo šią transporto priemonę, ji buvo menkavertis turtas, neįrodantis jo geros turtinės padėties ir nepaneigiantis išlaikymo reikalingumo. Šio fakto nepaneigia ir disponavimas kita transporto priemone – VW Jetta, valst Nr. (duomenys neskelbtini), nes ji taip pat labai sena ir skirta specialiems ieškovo poreikiams tenkinti. Taigi iš jos, kaip ir iš automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas jokių reikšmingų papildomų pajamų gauti negalėjo, be to, transporto priemonė, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra specialios tikslinės paskirties, kurios įsigijimui lėšų buvo skyrusi valstybė (b.l. 30). Nors šias lėšas (su palūkanomis 4 155,61 Lt) ieškovas jo žmonos mirties dieną turėjo banke, tačiau jos, atsižvelgiant į visumą įrodymų apie menką ieškovo turtą ir pajamas, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išlaikymo jam reikalingumo. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo išvada, kad ieškovas palikimo atsiradimo dieną gavo nepakankamai pajamų, kad galėtų pragyventi, o dėl negalios negalėjo jų ir objektyviai gauti, todėl jam buvo reikalingas išlaikymas.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad sudarydama testamentą, kuriuo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), paliko G. I., palikėja išreiškė savo valią dėl jai priklausančio turto nuosavybės perėjimo. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas galimybę sudaryti testamentą, suteikia laisvę asmeniui nuspręsti, kam po jo mirties palikti savo turtą. Tačiau atsižvelgdamas į viešą interesą apsaugoti išlaikymo reikalingus palikėjo šeimos narius, įstatymas įtvirtino minėtos testamento laisvės ribojimą – teisę į privalomąją palikimo dalį. Kadangi ši teisė, nepaisant testamento turinio, įtvirtinta įstatyme, ir jos pagrįstumas įrodytas byloje esančiais duomenimis, pirmos instancijos teismas nepažeidė testamento laisvę reglamentuojančių teisės normų, susiaurinęs palikėjos valią privalomąja palikimo dalimi ieškovui.
Ieškovas pateikė įrodymus, kad atsiliepimui į apeliacinį skundą parengti naudojosi advokatės J. K. paslaugomis (t. 2, b.l. 143) bei patyrė 500 Lt atstovavimo išlaidų (b.l. 142). Patirtos išlaidos atitinka LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, numatytus dydžius (8.11 p.), todėl priteistinos iš atsakovių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui G. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovių G. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir O. K. (a.k(duomenys neskelbtini) po 250 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.