Tauragės apylinkės teismo nutartis

2024-08-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-70-351/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-30
Bylos Nr.
II-70-351/2024
Teisminio proceso Nr.
4-43-3-00020-2024-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virgina Pankauskienė
Pareiškėjas
D. A.
Kategorijos
  • 22.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-70-351/2024Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00020-2024-4Procesinio sprendimo kategorija 22.10.4. (S)
ROIK: 24231732496TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugpjūčio 30 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Virgina Pankauskienė,sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei,dalyvaujant pareiškėjui D. A. (nuotoliniu būdu),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. A. skundą dėl Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2024 m. vasario 22 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

D. A. pateikė skundą, kuriuo prašo: 1) grąžinti bylą policijos komisariatui išsamiam ir pilnam tyrimui; 2) priteisti iš pažeidėjo A. A. patirtas išlaidas 80 Eur durų atidarymui, teismo nuožiūra priteisti pareiškėjui iš A. A. neturtinę žalą už keturias dienas gyvenant be elektros energijos, šilumos, vandens, virtuvės ir vonios kambario.

Skunde nurodo, kad jis nesutinka su Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2024-02-22 nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos. Nutarime nėra nurodytas skundo pateikimo institucijos ir adreso. Šis įstatymų leidėjo reikalavimas daro skundo padavimo terminą neprasidėjusiu kol minėtas trūkumas nebus ištaisytas. Aukščiau minėtas nutarimas priimtas patikint A. A. versija. A. A. jau ne pirmą dešimtmetį turi psichinių sutrikimų, yra linkęs deginti ir kitaip gadinti ne jam priklausančius daiktus. A. A. nesidalina sodybos raktais. 2024-02-11 pareiškėjui parvykus iš (duomenys neskelbtini) jis pamatęs pareiškėją per video kamerą, atvažiavo iš (duomenys neskelbtini) ir įmontavo sklendę vonios kambaryje, užsklendė duris iš vidaus ir užrakino duris, nuo kurių raktą turi tik jis vienas. Taip pat jis įstatė spyną į virtuvės duris, jas užrakino. Iškviestas policijos ekipažas užfiksavo užrakintas spynas bei pavogtus pareiškėjo automobilio dokumentus ir raktus. Per keturias dienas A. A. neatidarė minėtų durų ir nedavė raktų. D. Z. jis pats prisipažino, kad tyčia įstatė spynas ir pasiėmė raktus. 2024-02-15 pareiškėjui teko kviesti avarinių spynų specialistus, kad atidarytų virtuvės ir vonios kambario duris, nes A. A. nedavė raktų nuo paminėtų durų. V. A. 2024-02-16 pareiškime nurodė, kad į bendro naudojimo patalpas nebegalėjo patekti jau nuo 2023 m. liepos mėnesio, nes A. A. jas buvo užrakinęs ir raktais tyčia nesidalino ir kitiems savininkams apie tai net nepranešė. A. A. žiemos metu sugadino vartų važiavimo spyną ir vartai stovi šiuo metu ir iki šiol neužrakinti. A. A. pavogė iš pareiškėjo miegamojo kambario automobilio raktą ir automobilio techninės registracijos liudijimą.

A. A. taip pat 2002 m. gruodžio mėnesį draudimo įmonei Compensa nurodė esantis namo (duomenys neskelbtini), vieninteliu savininku, nors tuo metu namas priklausė J. A..

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sodyba, esančia adresu (duomenys neskelbtini), naudojasi keturi asmenys, naudojimosi tvarka nenustatyta. Į bendro naudojimo patalpas patekti pareiškėjas negali. Teko kviesti firmą „(duomenys neskelbtini)“, kad būtų atrakintos durys. Už tai teko sumokėti 80 Eur. Prašo tenkinti skundą ir priteisti patirtas išlaidas 400 Eur bandant patekti į savo nuosavybės dalį (5 kartai po 80 Eur už durų atidarymą).

Atsiliepimas

Institucija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su skundu nesutinka, prašo skundo netenkinti ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą. Nurodo, kad iš byloje esančių šalių paaiškinimų matyti, kad tarp brolių D. A. ir A. A. vyksta nesutarimai dėl paveldėto turto, kad visada jie tarpusavyje nesutarė ir pykosi, vengia komunikuoti vienas su kitu. Šiame procese iškilęs ir turto padalijimo klausimas. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės teise priklauso keturiems asmenims: A. A. priklauso 2/3 dalis žemės sklypo, namo, kitų statinių, D. A., R. A. ir V. A. po 1/9 dalis. Kaip patvirtino A. A. namo naudojimosi tvarka nėra nustatyta nei bendru savininkų sutarimu, nei teismo sprendimu. Nuo sodybos raktus turi visi, t. y. namo, verandos, kiemo vartų, garažo, ūkinio pastato, išskyrus nuo vonios kambario, virtuvės ir elektros skydinės raktai yra tik pas A. A.. Kaip A. A. paaiškino, kad jis vienas prižiūri sodybą, žiemą kūrena, pjauna žolę, pašeria šunis, savo lėšomis sodybą draudžia, ką patvirtino ir broliai R. A., V. A., seserys. Iš turimos administracinės medžiagos matyti, kad minimo turto bendrasavininkiai yra keturi broliai, visi turi teises į namą, įskaitant jo pagerinimo darbus, todėl name esančių patalpų spynų pakeitimas pats savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu A. A. priklausančiomis turtinėmis teisėmis. Tačiau pagal teismų praktiką, už savavaldžiavimą asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia. Vis tik nagrinėjamu atveju, šalių paaiškinimu, spynos nuo vonios kambario, virtuvės ir elektros skydinės nėra pakeistos, tik raktai yra pas A. A., kadangi jis vienas prižiūri sodybą ir dažniausiai joje lankosi, kad tyčia neduotų raktų ir taip tyčia trukdytų broliams pateikti į minėtinas patalpas, nėra duomenų. R. A. paaiškino, kad kai nori apsilankyti sodyboje ir patekti į užrakintas patalpas, tiesiog susisiekia su broliu A. A., jis atvažiuoja ir visas patalpas atrakina, dėl to problemų jam nekyla, taip pat nesupranta brolio D. A. kaltinimų broliui A. A., visus įvardintus kaltinimus paneigė. A. A. paaiškino, kad brolis D. A., jam atvykus į sodybą, su juo nesikalbėjo, vengė jo, neprašė atrakinti patalpų nuo kurių jis neturi raktų. D. A. aiškino, kad būtent A. A. su juo nekalbėjo. Pastebėtina, jog A. A. veiksmai iš esmės galėjo atitikti ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo požymius, tačiau savavaldžiavimo faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Nagrinėjamu atveju be paties apelianto versijos, daugiau objektyvių duomenų, patvirtinančių A. A. padarytą teisės pažeidimą byloje nėra, todėl kilusios abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas grąžinti bylą policijos komisariatui išsamiam ir pilnam tyrimui bei priteisti žalą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2024-04-11 Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate registruotas D. A. pareiškimas apie tai, kad 2024-02-11 atvykęs į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), rado užrakintas virtuvės, vonios kambarių spynas, į juos negali patekti bei užrakinta elektros skydinė, namas šildomas elektra, negali įsijungti šildymo. Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2024-02-22 nutarimu nuspręsta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną motyvuojant tuo, jog padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Aiškinantis aplinkybes paaiškėjo, jog nuo name esančios vonios kambario, virtuvės kambario ir elektros skydinės raktus turi tik A. A.. Patalpos yra užrakintos. Kai D. A. buvo sodyboje į ją atvyko ir A. A., bet D. A. jo neprašė raktų ar, kad šis atrakintų užrakintas patalpas. Kaip A. A. teigė, jeigu D. A. būtų paprašęs atrakinti patalpas šis būtų atrakinęs, tačiau jo neprašė. Ir nors pareiškėjas nesutinka su priimtu nutarimu, teismo vertinimu, šis nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.

ANK 518 straipsnyje numatyta, kad savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams užtraukia administracinę atsakomybę. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kaip ir kiti administracinio nusižengimo sudėties elementai, taip ir pasekmės turi būti įrodytos ANK 569 straipsnyje įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis.

ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines veikos aplinkybes. ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas veiksmų, kuriuos pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę atlikti, t. y. apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymą atpažinti; atlikti akistatas; atlikti parodymų patikrinimą vietoje; atlikti eksperimentą; išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus ir kt. Taigi, pagal ANK įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės <...> (ANK 567 straipsnio 1 dalis).

Susipažinus su teismui pateikta medžiaga, pareiškėjo paaiškinimais teismo posėdžio metu ir proceso šalių rašytiniais paaiškinimais, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pateikti duomenys apie galimai padarytą administracinį nusižengimą buvo įvertinti išsamiai ir visapusiškai. Darydamas tokią išvadą teismas atsižvelgia į tai, kad tyrimą atlikę pareigūnai apklausė A. A., surinko duomenis iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro apie nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkus, telefonu susisiekė su kitais turto savininkais R. A. ir V. A. dėl susidariusios situacijos, surinko informaciją apie kitus pareiškėjo D. A. pareiškimus dėl A. A. veiksmų ir tuo pagrindu surinktą tyrimo medžiagą. Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką įrodymų rinkimas negali būti begalinis procesas – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų asmens kaltei pagrįsti ar nekaltumui įrodyti. Institucija, vertindama byloje surinktus įrodymus laikėsi įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, nešališkai, rėmėsi įrodymų visuma.

Teismo vertinimu, pareiškėjo D. A. skunde nurodyti motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti A. A. kaltę padarius ANK 518 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Vien tai, kad Institucijos priimtas sprendimas netenkina pareiškėjo, neleidžia skundžiamo nutarimo naikinti kaip nepagrįsto ar neteisėto, nes Institucija tinkamai taikė įstatymo nuostatas, teisingai įvertino bylos duomenis ir jų visumos pagrindu padarė motyvuotas išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių nebuvimo, kurių pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nepaneigia. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo skundas atmetamas.

Pažymėtina, jog pareiškėjo pateikti reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sprendžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2024 m. vasario 22 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną nepakeistą ir pareiškėjo D. A. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama (duomenys neskelbtini) apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja Virgina Pankauskienė