Kauno apylinkės teismo nutarimas

2015-03-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-1962-358/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-1962-358/2015Nutarimas · 2015-03-10Kauno apylinkės teismas
  2. ATP-391-319/2015Nutartis · 2015-04-29Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-03-10
Bylos Nr.
A2.6.-1962-358/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01470-2015-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audronė Levinskienė
Pažeidėjas
R. J.
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP byla Nr. A2.6.-1962-358/2015
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01470-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7.; 52.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. kovo 10 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. 2015 m. vasario 14 d. apie 23.50 val. Kaune, S. Daukanto g. ties namu Nr. 10, vairavo automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nustatytas 0,84 promilių girtumas, tuo pažeidė KET 14 p. reikalavimus, t. y. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.

R. J. savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad buvo išgėręs du bokalus alaus, pavalgė, praėjo laikas, negalvojo, kad yra neblaivus. Važiuodamas iš kiemo užkliudė stulpą, išlipęs iš mašinos apžiūrėjo mašiną ir stulpą, suprato, kad stulpui nieko nebuvo apdaryta, tik apgadintas jo vairuojamas automobilis. Iš įvykio vietos pasitraukė, nes pradėjo rinktis žmonės, nenorėjo dėmesio. Pateiktos nuotraukos patvirtina, kad jis tvarko tą stulpą. Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbui.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė ir pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. faktas įrodytas administracinio teisės pažeidimo medžiaga : administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1), tarnybiniais pranešimais (b. l. 3, 4), asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad 2015-02-15 00.02 val. R. J. nustatytas 0,82 promilių girtumas (b. l. 6), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 17).

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad R. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatomas lengvas (nuo 0,41 iki 1,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis, todėl yra baustinas.

Administracinio teisės pažeidimo protokole R. J. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d., kuri numato atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytą neblaivaus asmens, taip pat pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., kuri numato atsakomybę už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Kaip matyti iš UAB ,,Kauno gatvių apšvietimas“ rašto, 2015-02-14 Kaune, S. Daukanto g. 10 automobiliui Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkus į gatvės apšvietimo stulpą, materialinė žala nepadaryta. Iš fotonuotraukų matyti, kad apgadintas tik paties R. J. vairuojamas automobilis (b. l. 9, 11).

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia, todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., o tuo pačiu ir minėto straipsnio 3d. numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. nekyla (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis N62-7988/2010). Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (pvz.: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2010 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010). Toks Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 3d. normos aiškinimas sietinas su tuo, kad įstatymų leidėjas, numatydamas atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), siekė, kad administracinėn atsakomybėn būtų traukiamas asmuo, kuris, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, apgadina kito eismo dalyvio valdytą transporto priemonę ar kitokį turtą.

Byloje nustatyta, kad R. J. užkliudęs stulpą išlipo, apžiūrėjo, suprato, kad nieko jam nepadarė, tik apgadino savo vairuojamą automobilį.

Teismas konstatuoja, kad byloje nesant pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog R. J. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., sudėtis, todėl šio administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p.

ATPK 30 straipsnis, reglamentuojantis nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo taisykles, nurodo, kad teismas, skirdamas nuobaudą, įvertina pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir atsakomybę sunkinančias bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Teismas, vertindamas pažeidėjo asmenybę, pažymi, kad jis administracine tvarka baustas. Lengvinanti aplinkybė – nuoširdžiai gailisi, sunkinančios aplinkybės – per metus padarytas tokios pat rūšies pažeidimas, už kurį buvo skirta administracinė nuobauda.

Teismas konstatuoja, kad siekiant administracinės nuobaudos tikslų (ATPK 20 str.) pažeidėjas už Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. pažeidimą baustinas sankcijoje numatyta administracine nuobauda – bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30 ² str., 286, 287 str. teismas,

nutaria:

R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. ir skirti jam administracinę nuobaudą – 300 EUR (trijų šimtų eurų) baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams.

Teisės vairuoti transporto priemones atėmimą laikyti netekusiu nuo nutarimo priėmimo dienos.

Administracinio teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., bylos teiseną nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimą išsiųsti vykdymui Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Audronė Levinskienė