- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-30
- Bylos Nr.
- 2-1951-251/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gema Janušienė, Tikra Teisėja, Gema Janušienė
- Pareiškėjas
- W. L. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- K. U., Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Advokatai
- Petras Rimantas Brazys
- Kategorijos
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.10pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjos W. L. Z. atstovei O. J., atstovui advokatui Petrui Rimantui Braziui,
liudytojams K. B., O. B. M.
nedalyvaujant suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos W. L. Z. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2010-02-05 pareiškėja W. L. Z. kreipėsi į teismą su pareiškimu suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tikslu paveldėti mirusios sesers N. G. turtą.
Pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini)mirė jos sesuo N. G., kuriai iki mirties asmeninės nuosavybės teise priklausė piniginės lėšos, esančio bankuose. Mirusioji buvo našlė, vaikų neturėjo, pareiškėja yra mirusios sesers giminaitė – ketvirtos eilės įpėdinė, paveldint pagal įstatymą. Po N. G. mirties pareiškėja kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo dokumentų sutvarkymo, tačiau paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) išduotame JAV piliečio pase jos vardas ir pavardė nurodyti W. L. Z., kai gimimo liudijime, įrašyta L. V. P. , t.y. varduose yra neatitikimų, dėl ko ji negali įrodyti giminystės su mirusiąja. Pareiškimą prašė patenkinti ir nustatyti giminystės santykių juridinę reikšmę turintį faktą, kad W. L. Z. yra N. G. sesuo.
Pareiškėjos atstovė O. J. nurodė, kad yra pareiškėjos atstovė, nėra jos giminaitė. Prižiūrėjo pareiškėjos seserį N. G.. V. P., būdama apie 16 metų amžiaus, išvyko su tėvais į Kanadą, o vėliau į Jungtines Amerikos Valstijas. Bekeliaujant per keletą šalių, keičiant dokumentus, buvo sumaišyti vardai. Gal jos tėvas sumaišė vardus. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. L. Z. yra ta pati V. P., išvykusi iš Lietuvos ir yra mirusios N. G. sesuo.
Pareiškėjos atstovas advokatas Petras Rimantas Brazys palaikė atstovaujamosios pareiškimą ir siūlė jį patenkinti.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo K. U. su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai. 2010-02-18 atsiliepime į pareiškimą pareiškimui neprieštaravo ir prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.
Suinteresuotas asmuo K. U. paaiškino, kad yra mirusios N. G. krikšto sūnus. O. J. prižiūrėjo N. G.. Jis paveldėjo iš N. G. butą. Tas butas jau seniai buvo jam pažadėtas. Žinojo, kad užsienyje gyvena N. sesuo. N. vyras ir sūnus jau mirę. Turėdamas įgaliojimą, sužinojo, kad banke dar yra N. piniginis indėlis. Natalija jam pasakojo, kad jos sesers V. gimimo liudijimas buvo suklastotas dėl maisto gavimo. V. buvo Lietuvoje rugsėjo mėnesį, kai tvarkėsi dokumentus. Jis su ja bendrauja elektroniniu paštu.
Liudytoja O. B. M. paaiškino, kad su pareiškėja nėra giminės. Pažinojo mirusią N. G. ir žinojo apie jos šeimą, apie seserį iš jos pasakojimų. N. G. pažinojo apie 40 metų. Dirbo knygyne, o N. buvo jos pirkėja. Jos seserį V. matė, kai buvo atvažiavusi į Lietuvą anksčiau ir dar kartą, po N. G. laidotuvių. Žino, kad N. dar viena sesuo yra mirusi ir du broliai žuvę. Žino, kad ją pakvietė byloje paliudyti, kad V. yra N. G. sesuo.
Liudytojas K. B. parodė, kad nėra pareiškėjos giminaitis. Jį pakvietė liudyti byloje O. J., nes reikalinga patvirtinti faktą, kad N. G. turėjo seserį V.. Nuo 1973 metų bendravo su mirusios N. G. sūnumi R., kuris pasakojo, kad jo mamos sesuo gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose. Yra matęs N. G. seserį V. kai ji buvo atvykusi į Lietuvą. Buvo pakviestas į susitikimą.
Šalies argumentai
Pareiškėja paveldėjimo liudijimui gauti prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. G., a.k(duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), yra jos, W. L. Z. , gim. (duomenys neskelbtini)sesuo, tai yra prašė nustatyti giminystės santykių faktą.
Vienas iš juridinių faktų, kurį galima nustatyti teismine tvarka, yra giminystės santykių faktas. Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.130 straipsnio 1 dalis). Asmenų giminystės faktą patvirtina specialūs dokumentai - civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas vieningą praktiką šiuo klausimu, ne kartą yra nurodęs, kad giminystės santykių faktas negali būti nustatomas teismine tvarka, jeigu yra pareiškėjo gimimo akto įrašas ar gimimo liudijimas, patvirtinantis giminystės santykius. Giminystės santykių faktas teismine tvarka gali būti nustatytas tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystės santykių faktą, nėra ir pareiškėja šių dokumentų kitokia tvarka atkurti negali, o siekiamas nustatyti faktas pareiškėjui gali sukelti tam tikrus teisinius padarinius, tai yra visos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje suformuluotos sąlygos, kurios reikalingos juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Ši įstatymo norma reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 str.). Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta byloje pagal pareiškėjų A. A. L. M., V. R. J. ir R. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-111/2006; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis priimta byloje pagal pareiškėjos L. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-459/2006).
Asmenų civilinę būklę arba teisinį statusą lemia teisės normose nustatyti juridiniai faktai, t.y. veiksmai ar įvykiai, kurie sukuria, pakeičia ar panaikina tam tikras teises ar pareigas. Šie faktai, išvardyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.280 straipsnio 1 dalyje - gimimas, mirtis ir kiti, yra registruojami kaip civilinės būklės aktai. Civilinės būklės aktų negalima tapatinti su civilinės būklės aktų įrašais. Aktai – tai patys įvykiai ar veiksmai, o aktų įrašai – tai žinios apie tuos aktus, valstybės suteiktų įgaliojimų pagrindu atitinkamų institucijų įregistruotus įstatymo nustatyta tvarka. Civilinės būklės aktų įrašai turi svarbią juridinę reikšmę, nes patvirtina, kad įvyko gimimas, mirtis ar kitas civilinės būklės aktas ir nurodo tam tikrų pareigų ir teisių atsiradimo laiką.
Pareiškėja pateikė dokumentus, patvirtinančius giminystės santykius, tačiau iš įrašų jos gimimo liudijime (b.l. 8), P. N. gimimo liudijime (b.l. 33), velionės mirties liudijime (b.l. 26) matyti, kad šiuose dokumentuose nesama įrašų netaisyklingumo.
Įstatymas skiria civilinės metrikacijos dokumentų atstatymo ir įrašų šiuose dokumentuose ištaisymo institutus, o galimybę šių kategorijų bylas nagrinėti teisme sieja su privaloma išankstine neteismine atitinkamų klausimų sprendimo tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato nutarimo Nr.56 (2005-12-29) Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje 6 straipsnyje yra nurodyta, kad kai pareiškėjas turi civilinės metrikacijos įstaigų išduotus dokumentus, kuriuose matyti giminystės ryšiai, tačiau juose, pareiškėjo nuomone, nurodyti neteisingi duomenys, teismas atsisako priimti tokį pareiškimą, o jeigu jis priimtas - bylą nutraukia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktas).
Asmenų giminystės faktą patvirtina specialūs dokumentai – civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Jeigu suinteresuotas asmuo turi civilinės metrikacijos įstaigų išduotus dokumentus, tačiau juose nurodyti neteisingi duomenys, jis privalo kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl įrašų ištaisymo. Pažymėtina, jog giminystės santykių faktas gali būti nustatomas teismine tvarka tik tada, kai pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių jo giminystę su kitu asmeniu, ir negali jų gauti ne teismo tvarka. Kai pareiškėjas turi civilinės metrikacijos įstaigų išduotus dokumentus, iš kurių matyti giminystės santykiai, tačiau šiuose dokumentuose, jo nuomone, nurodyti neteisingi duomenys, teismas negali nustatinėti giminystės santykių fakto – šiuo atveju asmuo turi kreiptis dėl civilinės būklės aktų netikslumų ištaisymo. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, jog pareiškėja turi dokumentų, iš kurių galima spręsti apie giminystės ryšius, todėl tokiu atveju giminystės santykių faktas negali būti nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis). Kai yra dokumentų, patvirtinančių asmens prašomą nustatyti juridinį faktą, teismas atsisako priimti pareiškimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis jau priimtas, – nutraukia civilinę bylą kaip nenagrinėtiną teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktas).
Todėl, nustačius, kad pareiškėja turi civilinės metrikacijos įstaigų išduotus gimimo liudijimus iš kurių matyti L. V. P. ir N. P. giminystės santykiai, civilinė byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio1 punktu, 294 straipsnio 1 dalimi, 290-292 str., teismas,
nutarė:
Civilinę bylą Nr.2-1951-251/2010 pagal pareiškėjos W. L. Z. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nutraukti.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.