Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Vytauto Masioko,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. Ž., L. L. ir M. T. kasacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. Ž. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už dvi nusikalstamas veikas, padarytas 2004 m. spalio 13 d. ir 2004 m. spalio 19 d., už kiekvieną veiką paskirta po ketverius metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 4 dalimis, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams devyniems mėnesiams.

L. L. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už keturias nusikalstamas veikas, padarytas 2004 m. spalio 13 d., 2004 m. lapkričio 2 d., 2004 m. lapkričio 3 d., 2004 m. lapkričio 4 d., už kiekvieną veiką paskirta po ketverius metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 4 dalimis, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams.

M. T. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tris nusikalstamas veikas, padarytas 2004 m. lapkričio 2 d., 2004 m. lapkričio 3 d., 2004 m. lapkričio 4 d., už kiekvieną veiką paskirta po ketverius metus laisvės atėmimo, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas 30 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 4 dalimis, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams.

Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis, kuria nuteistųjų M. Ž., L. L. ir M. T. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. T. nuteistas už tai, kad 2004 m. rugsėjo 20 d., apie 7.15 val., autobusų stotelėje, esančioje Klaipėdos rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, t. y. sukurdamas tokią situaciją, kad nukentėjusysis A. B. suprato, jog, neįvykdžius M. T. reikalavimo, prieš jį bus panaudotas fizinis smurtas, pagrobė A. B. 199 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Siemens A 60“.

L. L. ir M. Ž. nuteisti už tai, kad 2004 m. spalio 13 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdami bendrininkų grupe, Klaipėdoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdami tikslą parduoti, įgijo narkotinių medžiagų kanapių (ir jų dalių), kurių bendra masė 0,7958 g, jas laikė ir gabeno bei tą pačią dieną, apie 19.00 val., automobilyje už 35 Lt pardavė nusikalstamos veikos imitacijos modelio (toliau – NVIM) dalyviui Nr. l ir taip jas platino.

M. Ž. nuteistas už tai, kad 2004 m. spalio 19 d., apie 17.00 val., Klaipėdoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, įgijo narkotinių medžiagų kanapių (ir jų dalių), kurių bendra masė 0,9 g, jas laikė ir gabeno bei tą pačią dieną, apie 17.00 val., automobilyje už 40 Lt pardavė NVIM dalyviui Nr. l ir taip jas platino.

Be to, L. L. ir M. T. nuteisti už tai, kad 2004 m. lapkričio 2, 3, 4 d., tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, veikdami bendrininkų grupe, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdami tikslą parduoti, įgijo narkotinių medžiagų kanapių (ir jų dalių), atitinkamai 0,623 g, 0,68l g ir 1,1938 g, jas laikė ir gabeno bei tomis pat dienomis, kai įgijo, pardavė NVIM dalyviui Nr. l: Klaipėdos rajone, prie namo, už 40 Lt ir du kartus bute, esančiame Klaipėdos rajone, už 40 Lt ir už 80 Lt ir taip platino narkotines medžiagas.

Dėl 2004 m. spalio 19 d. padarytos nusikalstamos veikos kasatorius nurodo, kad liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, buvo įkalbinėjamas ir kurstomas padaryti nusikaltimą, nes jis pats niekam neketino parduoti narkotinių medžiagų, tačiau minėtas liudytojas telefonu primygtinai prašė surasti, kas galėtų jas parduoti. Kasatorius teigia, kad jis tik suvedė pardavėją su pirkėju, o darytas vaizdo įrašas patvirtina, kad jis tik perdavė ant automobilio užpakalinės sėdynės sėdėjusiam pardavėjui pinigus, kuriuos jam davė NVIM dalyvis. Todėl mano, kad jo veikoje nėra nusikaltimo sudėties. Be to, kasatorius nurodo, kad teismas nutartyje nenurodė, kodėl atmetė jo teiginius, o rėmėsi kitais įrodymais, neturinčiais įrodomosios reikšmės (BPK 332 straipsnio 3 dalis).

Taip pat kasatorius nesutinka su teismo išvada, kad A. B. turtą pagrobė plėšimo būdu, nes jis nukentėjusiajam negrasino nei veiksmu nei žodžiu. Kasatoriaus pasakyti žodžiai ,,apieškosiu ir atradęs pasiimsiu telefoną“ nėra grasinimas panaudoti fizinį smurtą. Be to, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad jis ir A. B. yra pažįstami ir kad įvyko pasikeitimas telefonais, nes buvo išsikrovusi kasatoriaus telefono baterija.

Motyvuojamoji dalis

Kasaciniai skundai iš dalies tenkintini.

Nuteistųjų M. Ž., L. L. ir M. T. apeliaciniuose skunduose, be kitų argumentų, buvo nurodyta, kad kai kurios pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, nes teismo išvadų nepatvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios galėjo paveikti teismo išvadas, todėl teismo išvada, kad kanapes įgijo, laikė, gabeno ir pardavinėjo veikdami atitinkamos sudėties grupe – abu bendrininkai, yra nepagrįsta, o neteisingai nustatytos bylos aplinkybės lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dalies šių argumentų apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo arba juos išnagrinėjo neišsamiai. Apeliantai ginčijo kai kurių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes teigdami, jog suvedė narkotinių medžiagų pirkėją su jų pardavėju, tačiau jokių narkotinių medžiagų neįgijo, nelaikė, negabeno ir jų niekam nepardavė. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu konstatuota, kad L. L. su M. Ž. 2004 m. spalio 13 d., tiksliau nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupe, Klaipėdoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdami tikslą parduoti, įgijo narkotinių medžiagų kanapių (ir jų dalių), kurių bendra masė 0,7958 g, jas laikė ir gabeno bei tą pačią dieną, apie 19.00 val., automobilyje už 35 Lt pardavė NVIM dalyviui Nr. l ir taip jas platino. Nuosprendyje L. L. ir M. Ž. kaltė pagrįsta liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, liudytojo R. V. parodymais, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolu, jog liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, narkotines medžiagas pirko iš L. L. ir vaikino, pravarde ,,B“ (M. Ž.), bei kitais duomenimis. Tačiau liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, parodė (T. 1, b. l. 115, T. 2, b. l. 135), kad kai kreipėsi 2004 m. spalio 13 d. į L. L. prašydamas parduoti kanapių, šis atsakė, kad šiuo metu neturi ir pasiūlė nuvažiuoti pas M. T., o šio namuose neradę, L. L. nurodymu važiavo į Klaipėdą, kur susirado vaikiną, pravarde ,,B“, ir būtent iš šio vaikino už 40 Lt nusipirko. Tas pačias aplinkybes patvirtina ir operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas (T. 1, b. l. 59). Nuosprendyje ir kitais nusikalstamų veikų dėl narkotinių medžiagų pardavimo atvejais konstatuota, kad L. L. su M. T., veikdami bendrininkų grupe, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo narkotinių medžiagų, jas laikė, gabeno ir pardavė NVIM dalyviui Nr. l. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje bylos aplinkybės nurodytos labai glaustai, iš jų neaišku, kokius veiksmus atliko kiekvienas bendrininkas. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje tarp liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymų (susiskambinus su vienu iš bendrininkų ir atvažiavus į jo nurodytą vietą, narkotines medžiagas parduodavo kitas bendrininkas) ir kitų įrodymų (liudytojo R. V. parodymų, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo) yra prieštaravimų. Apeliacinės instancijos teismas į šias aplinkybes neatkreipė dėmesio, nors apeliantai ginčijo teismo nustatytas bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tik teisingai nustačius bylos aplinkybes ir kiekvieno asmens veiksmus bus galima tinkamai kvalifikuoti kaltininkų veiką. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai visų trijų kasatorių veiksmus dėl neteisėto narkotinių medžiagų disponavimo ir jų pardavimo pripažino kaip bendrininkų – bendravykdytojų veiksmus. BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas...“. Taigi neteisėtą narkotinių medžiagų disponavimą turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti ar jų pardavimą sudaro keletas alternatyvių požymių – gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimas ar kitoks platinimas – ir padarius bent vieną minėtą alternatyvią veiką atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Bendravykdytojas yra asmuo, kuris padaro bent dalį nusikalstamos veikos sudėtyje numatytų objektyviosios pusės veiksmų. Bendrininkavimo atveju objektyviąją nusikalstamos veikos sudėties pusę įgyvendina ne visi bendrininkai, o tik vykdytojas (bendravykdytojai), todėl apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad ta aplinkybė, jog narkotines medžiagas pirkėjui parduodavo tai vienas tai kitas apeliantas, neturi reikšmės jų veikų (to asmens, kuris jų neįgijo, nelaikė ir nepardavė) kvalifikavimui, yra neteisingas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BK 24 straipsnio 2 dalis numato, kad nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. Be to, kvalifikuojant nusikalstamas veikas, kuriose dalyvauja asmuo, veikiantis pagal NVIM, žemesnės instancijos teismai turi atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų formuojamą praktiką (baudžiamoji byla Nr. 2K-56/2002).

Toks nuteistųjų M. Ž., L. L. ir M. T. apeliacinių skundų išnagrinėjimas negali būti pripažintas atitinkančiu BPK 320 straipsnio 3 dalyje apibrėžtas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas: teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniais skundais buvo prašoma tikrinti tiek nuosprendžio pagrįstumą, tiek jo teisėtumą. Nei to, nei kito nuosprendžio aspekto apeliacinės instancijos teismas tinkamai nepatikrino. Abu nurodyti nuosprendžio aspektai yra vienodai svarbūs ir glaudžiai tarpusavyje susiję, tačiau apeliacinės instancijos teismas itin kruopščiai turi patikrinti nuosprendžio pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. Ši aplinkybė svarbi todėl, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ar nutartis tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) ir nuosprendžio pagrįstumą gali patikrinti tik tiek, kiek tai susiję su apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais, numatytais BPK 369 straipsnyje, t. y. baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo taikymo tinkamumu. Be to, baudžiamojo proceso įstatymas kasacinės instancijos teismui nesuteikia galimybės atlikti įrodymų tyrimo, todėl šio teismo galimybės pačiam patikrinti nuosprendžio pagrįstumą yra ribotos. Dėl šių priežasčių tuo atveju, kai apeliaciniame skunde argumentuotai teigiama, kad nuosprendis nepagrįstas, o apeliacinės instancijos teismas šios aplinkybės pilnai nepatikrina, negalima padaryti ir išvados, jog nuosprendis yra teisėtas.

Taigi apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma nuteistųjų M. Ž., L. L. ir M. T. apeliaciniuose skunduose, ir pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatytus reikalavimus, taip pat nutartyje nenurodė motyvų, paaiškinančių, kodėl atmetami esminiai apeliacinio skundo argumentai, o nuosprendis pripažįstamas teisingu, ir pažeidė BPK 332 straipsnio 5 dalyje numatytus reikalavimus. Nurodytų baudžiamojo proceso įstatymo normų reikalavimų pažeidimai laikytini esminiais, nes sukliudė šiam teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.