Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. M. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo (Akmenės rūmų) 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo K. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, K. M. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

K. M. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 17 d. apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), R. V. priklausančiame bute, išgertuvių metu kilus konfliktui sudavė vieną smūgį ranka į veidą nukentėjusiajai A. S. ir taip padarė nosies kaulų lūžį, poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, apeliantą pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tik prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, ir apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam K. M. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų iš esmės nepažeidė.

K. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo K. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad labai gailisi sudavęs nukentėjusiajai smūgį, tačiau iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu K. M. kaltės smurtavus prieš nukentėjusiąją nepripažino, kaltę pripažino tik teisiamojo posėdžio metu, bei teisme, kaip ir apeliaciniame skunde nurodė, kad dėl jo smurtinio elgesio kalta pati nukentėjusioji (ilgą laiką kalbėjo apie telefoninį skambutį), kritiškai nevertina savo elgesio, nukentėjusiosios atsiprašė tik baigiamųjų kalbų metu. Šios paminėtos aplinkybės neleidžia daryti išvadą, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl apylinkės teismas pagrįstai nepripažino K. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad jis gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje surinktais duomenimis, nenustatė ir kitų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Nuteistasis nevedęs, nuo (duomenys neskelbtini) registruotas darbo biržoje, nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, baustas administracine tvarka (per paskutinius penkerius metus baustas 11 kartų, iš jų net 8 kartus už administracinius nusižengimus (teisės pažeidimus), padarytus esant neblaiviam), turi galiojančių nuobaudų. Taip pat iš bylos matyti, kad anksčiau K. M. buvo teistas 6 kartus, iš jų vieną kartą už tyčinį nužudymą, du kartus už sveikatos sutrikdymą. Nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, K. M. padarė neišnykus teistumui už tyčinius nusikaltimus. Iš pažymos apie nuteistojo ankstesnius teistumus matyti, kad anksčiau K. M. paskirtomis bausmėmis (laisvės apribojimu, areštu) bei lygtiniu paleidimu anksčiau termino iš pataisos įstaigos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Įvertinus šias visas paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Skirti nuteistajam kitą bausmės rūšį, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje, – laisvės apribojimą ar areštą – nėra pagrindo.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 3 metų (bausmės vidurkis 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Esant nustatytai vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei ir nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei įvertinus tai, jog skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už jo įvykdytą nesunkų nusikaltimą paskirta bausmė yra artima sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, daroma išvada, kad K. M. paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta. Be to, apylinkės teismas taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir apeliantui paskirtą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu paskirdamas galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas K. M. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, BK 61, 64¹ straipsnių nuostatų nepažeidė. Dėl to konstatuojama, kad nuteistajam paskirta bausmė – laisvės atėmimas – savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, švelninti jos nėra pagrindo.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors K. M. nuteistas už nesunkų nusikaltimą, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų, ir dėl to yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis teistas ne kartą, kad jam anksčiau paskirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, nes jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas, kolegija laiko, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to atidėti apeliantui paskirtos bausmės vykdymą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 puntu, kolegija,

nutaria:

atmesti nuteistojo K. M. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo (Akmenės rūmų) 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžio.