Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, dalyvaujant prokurorams Ingridai Gureckienei, Linui Gružui, kaltinamajai D. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d., Šiaulių r., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), Kašeikių k., Suginčių sen., Molėtų r., (deklaruojama gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 1 dalį ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. 2016 m. gegužės 29 d., apie 12.18 val., Vilniaus rajone, Nemenčinės seniūnijoje, vairuojamu automobiliu „N. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama magistraliniu keliu (A14) Vilnius – Utena nuo Vilniaus miesto pusės pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto reikalavimą, numatantį, kad lenkti draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Sankryža su šalutiniu keliu“, ir Kelių eismo taisyklių 1 priedo draudžiamojo kelio ženklo Nr. 325 reikalavimą, numatantį draudimą ženklo galiojimo ribose lenkti transporto priemones, tai yra kelio 26 – ame kilometre kelio ženklu „Sankryža su šalutiniu keliu“ pažymėtoje sankryžoje su šalutiniu keliu vairuojamu automobiliu išvažiavusi į kelio priešingos krypties eismo pusę lenkė ta pačia kryptimi prieš jos vairuojamą automobilį važiavusį ir sankryžoje į kairę, į šalutinį kelią link Bernotų kaimo sukusį A. K. vairuojamą automobilį „VAZ 2105“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), su kuriuo susidūrė. Šio eismo įvykio metu automobilio „VAZ 2105“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), keleivei H. Z. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, vairuotojui A. K. dėl patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, taip pat buvo apgadinti A. K. nuosavybės teise priklausantis automobilis „VAZ 2105“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir D. Š. nuosavybės teise priklausantis automobilis „N. M.“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji D. Š. kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad iš oro uosto paėmė marčią, važiavo į kaimą ir nematė, kad priekyje važiuojantis automobilis būtų rodęs posūkį, todėl lenkė. Atrodė, kad neveikė žibintai, automobilis buvo tamsus, kažkodėl stabdė. Kai automobilis stabdo, užsidega bent koks žibintas – stabdžių ar posūkio, bet ten nedegė nė viena lemputė. Lenkė pro kairę pusę, atrodė, kad suks į dešinę. Susidūrimas įvyko priešpriešinėje eismo juostoje. Stabdė, suko atgal į dešinę ir slystamuoju smūgiu kliudė kitą automobilį. Eismas buvo intensyvus, daug automobilių iš paskos važiavo. Tuo keliu važinėja 25 m., žino ženklą, kad lenkti draudžiama.

Be kaltinamosios D. Š. prisipažinimo jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 273 str., tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Nukentėjusios H. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-05-29, apie 12.15 val., sėdėdama priekinėje keleivio vietoje važiavo draugo A. K. vairuojamu automobiliu „VAZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo užsisegusi saugos diržą. A. K. vairuojamu automobiliu „VAZ“ važiavo keliu Vilnius – Utena nuo Vilniaus miesto pusės. Važiuodami privažiavo ties 26-uoju kilometru esančią sankryžą su nuvažiavimu link Bernotų, kuris buvo iš kairės pusės. Kadangi jie ketino sankryžoje sukti į kairę ir važiuoti minėto kaimo kryptimi, prie sankryžos priartėjęs A. K. įjungė kairio posūkio signalą ir sulėtino greitį. Įvažiavęs į sankryžą A. K. važiavo lėtai, tačiau kokiu greičiu, ji tiksliau nurodyti negali. Kadangi nebuvo priešinga kryptimi važiuojančių ar juos lenkiančių automobilių, A. K. automobilio nesustabdė, o lėtai važiuodamas sankryžoje pradėjo sukti kairėn į nuvažiavimą link Bernotų. Jau atliekant kairiojo posūkio manevrą, ji staiga pajuto labai stiprų smūgį į A. K. vairuojamo automobilio kairiojo šono galinę dalį ir išgirdo trenksmo garsą. Iš pradžių nesuprato kas įvyko. Automobilis „VAZ“ tapo nevaldomas, jį pradėjo „mėtyti“ į šonus, net išlūžo priekinės sėdynės, ant kurios ji sėdėjo, atlošas. Tuo metu ji susitrenkė ranką bei galvą. Po to jų automobilis sustojo. Buvo ištikta šoko, išsigandusi, todėl sėdėjo automobilyje. Prie jos buvo priėjusi jauna moteris ir vyriškis. Moteris ją apžiūrėjo, kaip suprato, ji buvo medikė, nes liepė jai pakelti ranką į viršų. Nematė ir negali nurodyti kaip iki transporto priemonių susidūrimo važiavo į jų automobilį atsitrenkęs automobilis „Nissan“ (b. l. 15-16);

Nukentėjusiojo A. K. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu, kad 2016-05-29, apie 12.15 val., vairuojamu automobiliu „VAZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo keliu Vilnius – Utena nuo Vilniaus miesto pusės. Kartu su juo važiavo draugė H. Z., kuri sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Tiek jis, tiek ir H. Z. buvo prisisegę saugos diržais. Važiuodamas apie 80-90 km/h greičiu artėjo prie kelio sankryžos su keliu, vedančiu link Bernotų. Ketino sankryžoje sukti į kairę ir minėtu keliu važiuoti link Bernotų. Apie 50 metrų atstumu prieš sankryžą pradėjo mažinti vairuojamo automobilio greitį, taip pat įjungė kairiojo posūkio signalą. Į sankryžą įvažiavo sumažinęs greitį maždaug iki 30 km/h. Kadangi nebuvo priešinga kryptimi per sankryžą tiesiai važiuojančių automobilių, taip pat nebuvo sankryžoje jį lenkiančių automobilių, jis nesustabdęs vairuojamo automobilio pradėjo sukti į kairę, link kelio vedančio į Bernotus. Kai vairuojamo automobilio priekine dalimi jau buvo įvažiavęs į minėtą kelią, jis pajuto stiprų smūgį į vairuojamo automobilio kairės pusės galinę dalį. Matė, kad eismo įvykio metu buvo nulūžęs kėdės, kurioje sėdėjo H. Z., atlošas. Po įvykio jam taip pat skaudėjo sutrenktą galvą ir petį, tačiau tikėjosi, kad skausmai praeis. Nematė kaip iki transporto priemonių susidūrimo važiavo automobilis „Nissan“ (b. l. 27-28);

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio alkotesterio parodymo kvito matyti, kad patikrinus alkoholio koncentraciją D. Š. biologinėje organizmo terpėje – iškvėptame ore, buvo nustatyta, kad D. Š. blaivi (0,00 promilių) (b. l. 49);

Iš byloje esančios Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvados (specialistė J. M. – Čobot), matyti, kad H. Z. eismo įvykio metu patyrė kairio raktikaulio petinio galo panirimą. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 21);

Iš byloje esančio alkotesterio parodymo kvito matyti, kad patikrinus alkoholio koncentraciją A. K. biologinėje organizmo terpėje – iškvėptame ore, buvo nustatyta, kad A. K. blaivus (0,00 promilių) (b. l. 23);

Iš byloje esančios Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvados (specialistė J. M. – Čobot), matyti, kad A. K. eismo įvykio metu patyrė poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose ir minkštųjų audinių patinimą kairio smilkinio srityje. Sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 29);

Iš byloje esančio eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2016-05-29 eismo įvykis kilo Vilniaus rajone, Nemenčinės seniūnijoje, magistralinio kelio (A14) Vilnius – Utena 26 – jame kilometre esančioje nelygiareikšmių kelių sankryžoje, kurioje minėtas kelias kertasi su keliu, vedančiu Bernotų kaimo kryptimi. Žiūrint nuo Vilniaus m. pusės, t. y. nustatyta eismo įvykio dalyvių važiavimo kryptimi prieš įvykį, kelias Vilnius – Utena su keliu, vedančiu link Bernotų, kertasi kairėje pusėje. Pagal prieš sankryžą (žiūrint nuo Vilniaus pusės), ties kelio Vilnius – Utena važiuojamąja dalimi esantį kelio ženklą Nr. 108 („Sankryža su šalutiniu keliu“) kelias Vilnius – Utena yra pagrindinis kelias. Be to, prieš sankryžą (žiūrint nuo Vilniaus pusės), ties kelio Vilnius – Utena važiuojamąja dalimi yra pastatytas kelio ženklas Nr. 325 („Lenkti draudžiama“), numatantis draudimą sankryžoje lenkti transporto priemones. Asfaltuotą kelio Vilnius – Utena važiuojamąją dalį šioje aptariamoje kelio atkarpoje (ties sankryža) sudaro dvi eismo juostos, t. y. po vieną 3 m pločio eismo juostą, skirtą važiuoti kiekviena iš krypčių. D. Š. eismo įvykio metu vairuotas automobilis „N. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po įvykio stovėjo nuvažiavęs nuo kelio Vilnius – Utena važiuojamosios dalies ribų į dešinę pusę (žiūrint nuo Vilniaus pusės), apie 7-8 m atstumu nuo šio kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto (žiūrint nuo Vilniaus pusės), kelio ilgio atžvilgiu – apie 20 m atstumu už kelio sankryžos su keliu, vedančiu į Bernotų kaimą (žiūrint nuo Vilniaus pusės). Tuo tarpu A. K. eismo įvykio metu vairuotas automobilis „VAZ 2105“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po įvykio stovėjo nuvažiavęs nuo kelio Vilnius – Utena važiuojamosios dalies ribų į kairę pusę (žiūrint nuo Vilniaus pusės) apie 4 m atstumu nuo šio kelio važiuojamosios dalies kairiojo krašto (žiūrint nuo Vilniaus pusės), kelio ilgio atžvilgiu – apie 5 m atstumu už kelio sankryžos su keliu, vedančiu į Bernotų kaimą (žiūrint nuo Vilniaus pusės). Ant asfaltuotos važiuojamosios dalies dangos, važiuojamųjų dalių sankirtoje (sankryžoje), kelio Vilnius – Utena eismo juostoje, skirtoje važiuoti nuo Utenos pusės link Vilniaus, kelio pločio atžvilgiu – arčiau kelio ašinės linijos (priešingos krypties eismo juostas skiriančios linijos), t. y. apie 0,3 m atstumu nuo šios linijos, buvo apie 1,2 m ilgio tikėtina automobilio „VAZ 2105“ ratų padangų paliktos slydimo žymės (b. l. 11);

Iš byloje esančio transporto priemonių apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykio metu susidūrę automobiliai buvo sugadinti (apgadinti). D. Š. eismo įvykio metu vairuoto automobilio „N. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas – D. Š.; civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draustas draudimo bendrovėje – AB „Lietuvos draudimas“) pagrindiniai apgadinimai lokalizavosi jo priekinėje dalyje, t. y. buvo apgadinti priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės, priekiniai pagrindiniai žibintai, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, variklio dangtis, priekinis stiklas, priekinės dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės ratas ir priekinis dešinės pusės sparnas. A. K. eismo įvykio metu vairuoto automobilio „VAZ 2105“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas – A. K., civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draustas draudimo bendrovėje – AAS „BTA B. I. Company“ filialas Lietuvoje) pagrindiniai apgadinimai lokalizavosi jo kairiojo šono galinėje ir galinėje dalyse, t. y. buvo apgadinti kairės pusės galinis ratas, kairės pusės galinis sparnas, galinės kairės pusės durys, galinis kairės pusės žibintas, galinis bamperis, bagažinės dangtis ir priekinis dešinės pusės žibintas (b. l. 12).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad D. Š. 2016 m. gegužės 29 d., apie 12.18 val., Vilniaus rajone, Nemenčinės seniūnijoje, vairuojamu automobiliu „N. M.“ važiuodama magistraliniu keliu (A14) Vilnius – Utena nuo Vilniaus miesto pusės pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto reikalavimą, numatantį, kad lenkti draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Sankryža su šalutiniu keliu“, ir Kelių eismo taisyklių 1 priedo draudžiamojo kelio ženklo Nr. 325 reikalavimą, numatantį draudimą ženklo galiojimo ribose lenkti transporto priemones, tai yra kelio 26 – ame kilometre kelio ženklu „Sankryža su šalutiniu keliu“ pažymėtoje sankryžoje su šalutiniu keliu vairuojamu automobiliu išvažiavusi į kelio priešingos krypties eismo pusę lenkė ta pačia kryptimi prieš jos vairuojamą automobilį važiavusį ir sankryžoje į kairę, į šalutinį kelią link Bernotų kaimo sukusį A. K. vairuojamą automobilį „VAZ 2105“, su kuriuo susidūrė. Šio eismo įvykio metu automobilio „VAZ 2105“, keleivei H. Z. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, vairuotojui A. K. dėl patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, taip pat buvo apgadinti A. K. nuosavybės teise priklausantis automobilis „VAZ 2105“, ir D. Š. nuosavybės teise priklausantis automobilis „N. M.“. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. D. Š. teisme prisipažino įvykdžiusi nusikalstamą veiką, jos nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiųjų parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, taip pat specialistės J. M. – Čobot paaiškinimai. Nusikalstamos veikos pasekmės nustatytos remiantis specialistės paaiškinimais. D. Š. padaryti KET pažeidimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 str. pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama D. Š. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. D. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šio straipsnio 1–6 dalis tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnis 1 dalis). Kaltinamoji D. Š. apklausiamas teisiamajame posėdyje nurodė, kad lenkdama priekyje važiojantį automobilį nematė, kad jis suka į kairę pusę. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad D. Š. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnis 3 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas D. Š. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalimi, BK 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina D. Š. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta vairuojant transporto priemonę, dienos metu, pažeidžiant KET reikalavimus, sukėlus dviejų žmonių sveikatos sutrikdymus. Įvertinama ir tai, kad D. Š. padarė nusikalstamą veiką dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamosios asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad D. Š. praeityje neteista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, charakterizuojama išimtinai teigiamai. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – baudą.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina galutinė bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 str., 307 str.,

nusprendė:

D. Š. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 12 MGL (451,92 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 8 MGL (301,28 euro (trijų šimtų vieno euro ir 28 ct)) baudą.

Nuosprendis per 20 d. gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.