Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. Š., S. Š., A. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė pareiškimą, paaiškino, kadangi visas turtas buvo registruotas tėčio vardu, todėl mirus mamai negalvojo, kad reikia atskirai įforminti, todėl tėtis to nepadarė, tiesiog valdė tą turtą, gyveno, tvarkė, remontavo, prižiūrėjo viską. Registrų centre nauja byla suformuota, dar daromi geodeziniai matavimai, sprendžiami techniniai klausimai. Suinteresuoti asmenys yra brolio V. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai. Po tėčio mirties pareiškėjas kreipėsi į notarą. 1990-1992 metais buvo padaryti žemės dokumentai, kurie šiuo metu yra pas geodezininkus. Po mamos mirties tėtis liko vienas gyventi namuose. Pareiškėjas gyveno Anykščiuose, savaitgaliais atvažiuodavo į tuos namus, o brolis V. gyveno Visagine. Suinteresuoti asmenys nepretenduoja į šį turtą, jie gali bet kada juo naudotis, nes palikti raktai pas kaimynus. Tėvai laikė vištas, nes sveikata buvo prasta. Prašo tenkinti prašymą, kad galėtų užbaigti visus juridinius dalykus ir tvarkyti toliau tėvo paliktą turtą.

4. Liudytojas R. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad D. Š. yra jo kaimynas. Pernai mirė jo tėvas. D., motina mirė prieš 20 metų. Turtas buvo bendras, namas, baldai, ūkiniai pastatai, garažas, pirtis. Kai motina buvo gyva gyveno visa šeima, jai mirus gyventi liko tėvas. D. savaitgaliais atvažiuodavo. D. brolis yra miręs, jo vaikai Lietuvoje negyvena.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

6. Bylų nagrinėjimas ypatingąją teisena (Civilinio proceso kodekso XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 8 dalis).

7. Vadovaujantis 2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsniu, civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus (2001-07-01) šiam kodeksui. Kadangi M. Š. mirė iki šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. (duomenys neskelbtini), todėl paveldėjimo santykius reglamentuoja 1964-07-07 priimtas Civilinis kodeksas (Žin., 1964, Nr. 19-138). Palikimo priėmimas reglamentuojamas šio kodekso 587 straipsnyje, kurio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Analogiški palikimo priėmimo būdai įtvirtinti ir šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

8. Bylos medžiaga, pareiškėjo D. Š., liudytojo R. P. paaiškinimais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama M. Š., o M. Š. sutuoktinis P. Š. mirė (duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenę (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 7). Pareiškėjo brolis V. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Po M. Š. mirties nė vienas iš įpėdinių per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kadangi M. Š. vardu nebuvo registruota jokio turto. Gyvenamasis namas ir žemė, esantys (duomenys neskelbtini) buvo tėvo P. Š. vardu, tačiau laikytini bendra jungtine nuosavybe, todėl dalis šio turto priklauso ir M. Š. (b. l. 11-15). Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės Jolitos Viederienės raštas, patvirtina, kad po M. Š. mirties (duomenys neskelbtini) į Anykščių rajono savivaldybės 1-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė (b. l. 9). Tačiau pareiškėjo tėvas P. Š. po savo sutuoktinės M. Š. mirties liko gyventi santuokos metu įsigytame name, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo jį, rūpinosi žemės sklypu, naudojosi jiems abiem priklausiusiais namų apyvokos daiktais, sutuoktiniui iki mirties priklausiusiais asmeninio naudojimo daiktais, atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad P. Š. palikimą po savo sutuoktinės M. Š. mirties priėmė, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

9. (Duomenys neskelbtini)mirė pareiškėjo tėvas P. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini), mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini). (b. l. 7). Po P. Š. mirties palikimą priėmė pareiškėjas D. Š., ką patvirtina 2018 m. balandžio 30 d. Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės Rimutės Bučinskienės išduotas liudijimas (b. l. 10). Pareiškėjos tėvas P. Š. iki sutuoktinės M. Š. mirties (duomenys neskelbtini) gyveno ir prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą ir gyvenamąjį namą. Po sutuoktinės M. Š. mirties P. Š. toliau liko gyventi gyvenamajame name, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo jį, rūpinosi žeme, naudojosi jiems abiems priklausiusiais namų apyvokos daiktais, sutuoktiniui iki mirties priklausiusiais asmeninio naudojimo daiktais, atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad P. Š. po savo sutuoktinės M. Š. mirties palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Pareiškėjo tėvo P. Š. aktyvius veiksmus po sutuoktinės mirties patvirtina ir liudytojo parodymai.

10. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi parodymai nuoseklūs bei kiti bylos įrodymai neprieštarauja tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjo D. Š. pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).

11. Konstatuotina, jog pareiškėjo tėvas P. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą nebuvo išduotas. Kadangi nei pareiškėjas D. Š., nei suinteresuoti asmenys po M. Š. mirties per įstatymo nustatytą laiką nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, todėl pareiškėjo tėvas P. Š. turi teisę paveldėti turtą, likusį po sutuoktinės mirties (CK 5.13 straipsnis).

12. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

13. Byloje susidarė 1,73 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios nepriteisiamos, nes yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų 3,00 Eur sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 ir 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. Š. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinės M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėjęs valdyti jai priklausiusį turtą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės ir nuosavybės teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.