- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-13
- Bylos Nr.
- N-62-8256-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 42.22pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarties R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Telšių apskrities viršininko administracijos pareigūnė 2009 m. birželio 26 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 52² straipsnį už tai, kad privačiame jos žemės sklype, kurio kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), įsiterpęs bendro naudojimo kelias sklypo savininkės buvo užstatytas dviem bičių aviliais ir užsodintas tujomis, tuo trukdant patekti į I. G. privatų mišką.
2009 m. liepos 30 d. Telšių apskrities viršininko administracijos nutarimu R. J. už ATPK 52² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 2 punkto pažeidimą paskirta 500 litų bauda.
Šalies argumentai
Teismui pateiktame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė nepripažįstąs, kad padarė teisės pažeidimą, taip pat manąs, kad skiriant nuobaudą padaryti pažeidimai, dėl kurių paskirta nuobauda negali būti laikoma teisėta. Jo nuomone, protokole bei nutarime nepagrįstai nenurodyta konkreti ATPK 52² straipsnio dalis, protokole nenurodytas Žemės įstatymo 21 straipsnio 2 punktas (nutarimu išplėstos kaltinimo ribos). Pareiškėja pažymėjo, kad joks kelias žemės sklypo plane nėra nurodytas, servitutai keliui nenumatyti, todėl jai keliami kaltinimai yra nepagrįsti. Jos nuomone, pažeidimo kvalifikavimas netinkamas, nes nenurodyta, kokias konkrečiai specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ji pažeidė, be to, nustačius tokį pažeidimą, jos veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal ATPK 51¹³ straipsnį. Dėl jai nesuprantamų kaltinimų pareiškėja nurodė negalinti tinkamai realizuoti savo teisės į gynybą. Mano, kad tiek protokolas, tiek nutarimas yra neteisėti, nes jų blankai nepaskelbti „Valstybės žiniose“, kad paskirta nuobauda yra neteisėta ir nepagrįsta.
Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios ir administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas prašė skundą atmesti ir paskirtą nuobaudą palikti nepakeistą. Mano, kad nutarime yra pateikta visa būtina informacija apie pažeidėją, padarytą pažeidimą bei jo pobūdį. Paaiškina, jog surašant nutarimą ir protokolą dėl darbuotojos rašymo klaidos nebuvo nurodyta, kad pareiškėja nubausta pagal ATPK 52² straipsnio 1 dalį (tai, kad taikyta ši nuostata, matyti iš paskirtos nuobaudos). Atsiliepime institucija nurodė, kad tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos Seimo nutarimai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų ir kolegialių institucijų priimti teisės aktai turi priedų (brėžinių, lentelių, grafikų, schemų, žemėlapių ar kt.), kuriuos paskelbti "Valstybės žiniose" nėra techninių galimybių, tokie teisės aktai oficialiai paskelbiami "Valstybės žinių" interneto tinklalapyje. Paaiškino, jog administracinio teisės pažeidimo protokolų ir nutarimų tipines formas parengė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, jos buvo paskelbtos minėtame tinklalapyje. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apskričių viršininkams išsiuntė Rekomendacijas dėl žemės naudojimo pažeidimų įforminimo, t.y. dėl administracinio teisės pažeidimo protokolų surašymo ir nutarimų priėmimo, registracijos bei administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo ir tvarkymo. Prie šių rekomendacijų buvo pridėtos administracinio teisės pažeidimo protokolų bei nutarimų formos. Atsiliepime sutinkama, kad pareiškėjos žemės sklypo kadastro duomenyse duomenų apie kelią nėra, paaiškinant, kad kelias yra valstybės nuosavybė, jis įsiterpęs į R. J. sklypo ribas, kelio plotas į R. J. žemės sklypo plotą neįskaitytas. Kadangi kelias yra valstybinė žemė, jokie naudojimosi keliu servitutai žemės sklypo savininkei nėra nustatyti. Nurodyta, kad joks gretimo sklypo naudotojas ar savininkas pagal įstatymą neturi teisės apriboti naudojimosi keliu.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi skundą patenkino dalinai, R. J. 2009 m. liepos 30 d. Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento direktorės nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą panaikino ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti Telšių apskrities viršininko administracijai, įpareigojant naujo nagrinėjimo metu tinkamai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimti nutarimą, pašalinant nutarties aprašomojoje dalyje nurodytus trūkumus ir neatitikimus.
Teismas nurodė, kad iš pateiktos schemos matyti, jog I. G. į savo mišką gali patekti tik keliu, kuris eina per R. J. žemės sklypą. Nustatyta, jog I. G. savavališkai nesiėmė drastiškų veiksmų – neišrovė susodintų tujų, nenukėlė avilių - apie esamą situaciją pranešė kompetentingai institucijai. Konstatuota, kad R. J. valstybinę žemę, t.y. kelią, naudoja savo reikmėms be jokio teisinio pagrindo, tačiau institucija nesprendė klausimo dėl atsakomybės už savavališką žemės naudojimą taikymo. Žemės naudojimo valstybinė komisija R. J. veiksmų netraktavo kaip žemės naudojimo ne pagal paskirtį, tai buvo traktuota kaip trukdymas kitam asmeniui naudotis savo žeme.
Nustatyta, jog skiriant administracinę nuobaudą padaryti procesiniai pažeidimai, kurie galėjo turėti įtakos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą. Teismas rėmėsi ATPK 259 straipsnio 1, 2 dalimis, 260, 286 straipsniais, nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas vertinamas kaip procesinis dokumentas, kuriuo pradedama byla, be to, kaip dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Analogiški reikalavimai turinio prasme keliami ir surašomam nutarimui administracinio teisės pažeidimo byloje. Teismas konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo antrame lape nurodyta, jog yra pažeista ATPK 52 straipsnio 2 dalis, tuo tarpu priimtame nutarime nurodyta, jog administracinė nuobauda skiriama pagal ATPK 52² straipsnį (protokolas ir nutarimas skiriasi ne tik turinio ir informatyvumo prasme, tačiau ir padaryto pažeidimo kvalifikavimo prasme), todėl nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir turi būti panaikintas, o byla grąžinta naujam nagrinėjimui Telšių apskrities viršininko administracijai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tiek surašytame protokole, tiek nutarime turi būti nurodyta konkreti ATPK 52² straipsnio dalis, pagal kurią skirtina nuobauda. Be to, priimtame nutarime, teismo nuomone, pakankamai motyvuotai nekonstatuota, kokiems kitiems žemės naudotojams, kokiais veiksmais bei kokiu žemės sklypu R. J. trukdo naudotis pagal paskirtį.
Atsižvelgęs į pateiktą bylos medžiagą (b.l.14-41), teismas konstatavo, jog R. J. veiksmuose yra požymiai pažeidimo, numatyto ATPK 52² straipsnio 1 dalyje. Iš žemės sklypo plano kopijos (b.l.35) nustatyta, jog 5 m pločio kelias yra neįskaitytas į R. J. žemės sklypo plotą, t.y. kelią užimantis žemės plotas priskirtas valstybinės žemės fondui. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė R. J. motyvus, jog jai jokie servitutai dėl kelio naudojimo nėra nustatyti, todėl ji pažeidimo nepadarė.
Teismas atmetė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentus ir dėl to, kad surašytas protokolas bei nutarimas yra neteisėti vien dėl to, kad jų formos nebuvo paskelbtos „Valstybės žiniose“. Teismas rėmėsi institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, argumentais, nustatė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolų ir nutarimų tipines formas parengė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, šios formos buvo paskelbtos „Valstybės žinių“ tinklalapyje, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apskričių viršininkams išsiuntė Rekomendacijas dėl žemės naudojimo pažeidimų įforminimo, prie rekomendacijų pridėdama administracinio teisės pažeidimo protokolų bei nutarimų formas.
III.
Apeliaciniu skundu R. J. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti ir bylą nutraukti. Apeliantė mano, kad teismas teisėtai ir pagrįstai panaikino 2009 m. liepos 30 d. nutarimą, tačiau nepagrįstai bylą grąžino nagrinėti iš naujo Telšių apskrities viršininko administracijai. Apeliantė pažymi, kad aptariamas kelias nėra juridiškai įteisintas, neaišku kokiais teisiniais pagrindais ir kaip jis suformuotas. Iš Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų, kadastro žemėlapio ištraukos matyti, jog žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ar bent jau vizualiai toje žemės sklypo vietoje, kurioje suprojektuotą kelią nurodo institucija, priėmusi nutarimą, nėra jokio kelio, kuris būtų įteisintas kaip valstybinė žemė Nekilnojamojo turto registre ir kadastre. Nėra įrodymų, jog kelią užimantis žemės plotas priskirtas valstybinės žemės fondui. Apeliantė remiasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 ir 4 straipsniuose nurodyta Nekilnojamojo turto registro paskirtimi, pažymėdama, jog visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pažymi, kad kelias, kaip apibrėžia Statybos įstatymas, yra statinys, kuris turi būti nustatyta tvarka suprojektuotas, suformuotas natūroje riboženkliais, koordinatėmis, įteisintas kaip valstybinė žemė nekilnojamojo turto registre. Apeliantė nurodo, kad jos nuosavybės teise valdomas žemės sklypas pagal Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenis yra vientisas masyvas. Jei būtų įteisintas kelias, kurį nurodo institucija, priėmusi nutarimą, apeliantės manymu, būtų buvę suformuoti du jos nuosavybės teise valdomi sklypai (kelias padalintų žemės sklypą į du nesusijungiančius, neturinčius bendrų taškų žemės plotus). Apeliantei nesuprantama teismo išvada, jog privačiame žemės sklype, kaip jį apibrėžia Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 punktas, gali būti kelio užimtas žemės plotas, priskirtas valstybinės žemės plotui. Ji pažymi, kad privačiame žemės sklype juridiškai galimas tik kelio servituto nustatymas, o visos teisės bei pareigos, susijusios su servitutu, atsiranda tik įregistravus servitutą Nekilnojamojo turto registre. Šiuo atveju jos žemės sklypui įregistruotų kelio servitutų ar kitų apribojimų, susijusių su keliais, nėra. Apeliantė paaiškina, kad prie L. G. priklausančio miško yra dar du privažiavimai, jau eilę metų I. G. veža medieną iš miško kitais keliais, o sutikimas kelio projektui (ne valstybinės žemės sklypo įterpimui) buvo išgautas apgaulės būdu. Nurodo, kad I. G. daro žalą, važinėja bet kuria jos sklypo vieta. Apeliantė akcentuoja, jog natūroje niekada nebuvo ir nėra jokių kelio riboženklių, niekas jo neįrenginėjo, nematavo, nėra matavimais ar vietos situacijos schema pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, jog sklype stovintys aviliai ir medžiai yra būtent toje vietoje, kurioje institucija, priėmusi nutarimą byloje, nurodo esant suprojektuotą kelią.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiama teismo nutartimi byla gražinta institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, tinkamai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimti nutarimą, pašalinant nutarties aprašomojoje dalyje nurodytus trūkumus ir neatitikimus. Konstatuota, jog administracinio teisės pažeidimo protokolo antrame lape nurodyta, kad yra pažeista ATPK 52 straipsnio 2 dalis, tuo tarpu priimtame nutarime nurodyta, jog administracinė nuobauda skiriama pagal ATPK 52² straipsnį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tiek surašytame protokole, tiek nutarime turi būti nurodyta konkreti ATPK 52² straipsnio dalis, pagal kurią skirtina nuobauda. Be to, priimtame nutarime, teismo nuomone, pakankamai motyvuotai nekonstatuota, kokiems kitiems žemės naudotojams, kokiais veiksmais bei kokiu žemės sklypu R. J. trukdo naudotis pagal paskirtį.
Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar nustatyti protokolo trūkumai kliudo bylą nagrinėti teisme – t. y., ar jie gali būti pašalinti taikant ATPK 284 straipsnio 2 dalį, ar tik institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, surašant naują administracinio teisės pažeidimo protokolą (byla Nr. N3-444/06; Administracinių teismų praktika Nr. 9, p. 31-40). Grąžinti bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima tik tuomet, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (byla Nr. N3-802/2007). Nurodyta, jog bylos grąžinimo institucijai motyvavimas inter alia apima ir aiškų trūkumų ar kitų priežasčių, trukdančių nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą teisme, nurodymą. Pažymėta, jog bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis bylą, pats ištaisyti negali. Pagal ATPK 284 straipsnio 2 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą pažeidimą. Tačiau ši teisės norma nesudaro galimybės teismui savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką galima perkvalifikuoti veiką tuomet, jei administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta teisės pažeidimo, į kurį asmens veika perkvalifikuojama, esmė ir ji nereikalauja papildomo tyrimo.
Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju ne tik pažymėjo kaip administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumą netinkamą ATPK nuostatos, pagal kurią kvalifikuota R. J. veika, nurodymą (šis trūkumas gali būti ištaisytas teismo, taikant ATPK 284 straipsnio 2 dalį), bet ir pagrįstai konstatavo, jog iš surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo bei priimto nutarimo neaišku, kokiu žemės sklypu R. J. trukdo naudotis pagal paskirtį. Nors nustatyta, kad R. J. valstybinę žemę, t.y. kelią, naudoja savo reikmėms be jokio teisinio pagrindo, institucija nesprendė klausimo dėl atsakomybės už savavališką žemės naudojimą taikymo. Be to, priimtame 2009 m. liepos 30 d. Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento direktorės nutarime nurodyta, kad R. J. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 2 punktą (jame aptarta, jog žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų), tuo išplečiant administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstyto R. J. pateikto kaltinimo ribas.
Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, pateiktas apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria byla gražinta institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, vertintina kaip pagrįsta ir paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. J. apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.