Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Artūras Pažarskis Baudž. byla Nr. 1A–998-648/2012

Teisėja Aldona Tumelionytė Teisminio proceso Nr. 1-13-1-03391-2010-5

2012 m. gruodžio 18 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Lauretos Ulbienės ir Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. nuteistas

pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. (dėl žinučių I. B.) laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. (dėl žinučių U. B.) laisvės atėmimu 1 metams ir 4 mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d., 65 str. 1 d., R. B. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir R. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams ir 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., R. B. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant jų atlikimo trukmę - per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. už tai, kad jis laikotarpyje nuo 2010-12-01, 11.54 val., iki 2011-04-10, 11.51 val., siųsdamas iš savo asmeninių mobiliojo ryšio telefonų abonentiniais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvusiai žmonai I. B. į mobiliojo ryšio telefoną abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) trumpąsias SMS žinutes su bauginamo pobūdžio tekstu, vartodamas necenzūrinius žodžius, t. y. sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, o būtent: 2010-12-01, 12:04:06 val., iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė trumpąją SMS žinutę į abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini) su tekstu „jau tuoj pareis ir tavo ir tavo gaidžiu paskutinioji. Ir dar nukentės ju seimos. O tau (necenzūrinis žodis)“; 2010-12-08, 15:13:53 val., iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė trumpąją SMS žinutę į abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini) su tekstu „Pabandyk nors paliest sampyna ir vytinta mėsa. Atkaposiu ataugas. O uz kitas 3 operacijas as sumokėsiu. Skanios tau (necenzūrinis žodis) gaidiškos (necenzūrinis žodis).“; 2010-12-16, 18:47:01 val., iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė trumpąją SMS žinutę į abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini) su tekstu „Tavo kaimo padaras jau namie. Vel (necenzūrinis žodis) nuvarei. Oi kaip viskas šitas atsiruks. Laikykitės kaimo pasmirde (necenzūrinis žodis). Jau greit.“; 2010-12-18, 00:43:18 val., iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė trumpąją SMS žinutę į abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini) su tekstu „Pažiūrėsim kam reikės gydytis. Jau dasizaidet padarai. Niekas niekada nebus pamiršta ir tu (necenzūrinis žodis) pati tai puikiai žinai. Cia tau sėkmes“; 2010-12-19, 00:16:21 val., iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė trumpąją SMS žinutę į abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini) su tekstu „Ruoškitės padarai ATA“; 2010-12-19, 10:40:01 val., iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė trumpąją SMS žinutę į abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini) su tekstu „Atsimeni sakiau kad atsakysi ir uz gaidy ir uz dukra ir uz viską. Tavo gyvenimas baigtas“; 2010-12-24, 16:59:51 val., iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė trumpąją SMS žinutę į abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini) su tekstu „Su sventem (necenzūrinis žodis) linkiu kad tu ir tavo prasmyrdes kaimo ožys- gaidys greiciau uzsilenktumet. Jau esate užkerėti prakeikti ir užkeikti visiems laikam pamatysit. Ir atsimink NIEKADA nepamirsk juk kalėdos stebuklu metas viskas dar atsiruks. Daugiau jokiu SMS dar busit nubausti ciau (necenzūrinis žodis)“; 2011-01-01, 22:36:15 val., iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė trumpąją SMS žinutę į abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini) su tekstu „Oi (necenzūrinis žodis) neįsivaizduoji kaip artėja tavo nelaboji. Atsakysi tu (necenzūrinis žodis) ir uz dukra ja palikusi ir už viską“; 2011-0108, 10:56:09 val., iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė trumpąją SMS žinutę į abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini) su tekstu „E (necenzūrinis žodis) pardavei dukra net neskambini. Mano kantrybe truko. Saugokis (necenzūrinis žodis) kai pasigausiu tavo gyvenimas labai sutrumpės. Geriau jau dink is Lietuvos“; 2011-01-09, 00:34:29 val., iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė trumpąją SMS žinutę į abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini) su tekstu „Ko taip toli masina palikai nuo savo gaidzio. Galvoji nerasiu. Pas mus rankos ilgos. Gerai kad kastuvas masinoi yra. Bus su kuo kast“, iš viso išsiuntė 91 trumpąją SMS žinutę su panašaus turinio bauginamo pobūdžio tekstais vartodamas necenzūrinius žodžius.

Taip pat R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. už tai, kad jis laikotarpyje nuo 2010-10-26, 8.17 val., iki 2010-12-17, 22.32 val., siuntė iš savo asmeninių mobiliojo ryšio telefonų abonentiniais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) U. B. į mobiliojo ryšio telefoną abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) trumpąsias SMS žinutes su bauginamo pobūdžio tekstu vartodamas necenzūrinius žodžius, t. y. sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, o būtent: 2010-11-28, 06.25.28 val., iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė trumpąją SMS žinutę į abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini) su tekstu „Karkis gaidy. Tau (necenzūrinis žodis). Tu jau invalidas.“; 2010-11-28, 13.14.05 val., iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė trumpąją SMS žinutę į abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini) su tekstu „Palauk truputėli. Tuoj tavo valandėle bus cia pat. Sėkmes invalide. Tau gaidi gyvenmas jau priartoje prie paskutinio taško.“; 2010-11-29, 19.15.41 val., iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė trumpąją SMS žinutę į abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini) su tekstu „Tau ATA (necenzūrinis žodis)“; 2010-11-29, 19.55.33 val., iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė trumpąją SMS žinutę į abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini) su tekstu „Tau (necenzūrinis žodis). Viskas. ATA. Ir tavo mama tegul meldžiasi.“, iš viso išsiuntė 17 trumpųjų SMS žinučių su panašaus turinio bauginamo pobūdžio tekstais vartodamas necenzūrinius žodžius.

Taip pat R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. už tai, kad jis grasino nužudyti žmones, būnant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. 2011-12-02, 21.08 val., būdamas šalia (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo iš savo asmeninio mobiliojo ryšio telefono abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) parašė vieną trumpąją SMS žinutę buvusiai žmonai I. B. į mobiliojo ryšio telefono abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė pastarajai skubiai nusileisti prie automobilio, tačiau I. B. nepaklusus, jis apie 21.20 val., pakilo į namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ketvirtąjį aukštą, užėjo į neužrakintą butą Nr. (duomenys neskelbtini), pastūmė U. B., išsitraukė specialiąją priemonę „bananą“ ir sudavė gulinčiam U. B. per šonus, po ko, išsitraukė šaunamąjį ginklą ir atkišo gulinčiam U. B. prie veido bei pasakė „nušausiu“, tuo metu atsistojusią nuo fotelio I. B. pastūmė, po ko, atkišo šaunamąjį ginklą prie pastarosios veido bei pasakė, kad „abu nušaus“ ir pasišalino.

Taip pat R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. už tai, kad jis 2010-12-02, apie 21.20 val., būdamas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, name, neturėdamas teisės, atidarė minėtame name esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) įėjimo duris, po ko, pastūmė jam užtvėrusį kelią ir nenorėjusį jo įsileisti į butą U. B., dėl ko šis nukrito, ir tokiu būdu panaudodamas smurtą prieš savininko įgalioto asmens U. B. valią, įsibrovė į kito žmogaus gyvenamą butą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) name, Vilniuje.

Taip pat R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. už tai, kad jis 2010-12-02, apie 21.20 val., būdamas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, name, įsibrovė į butą Nr. (duomenys neskelbtini), sudavė smūgį specialiąja priemone „bananu“ U. B. per šoną, po ko, pastarajam traukiantis į kambarį, priėjo ir sudavė vieną smūgį ranka į veidą, dėl ko nukentėjęs U. B. nukrito ant žemės, tęsdamas savo veiksmus, minėtame bute buvusiai I. B. bandant atsistoti nuo fotelio, sudavė vieną smūgį į veidą, dėl ko pastaroji nukrito ant žemės, t. y. mušdamas sukėlė nukentėjusiajam U. B. ir nukentėjusiajai I. B. fizinį skausmą.

Pasak apelianto, teisminio nagrinėjimo metu nebuvo surinkta objektyvių įrodymų, kad jis, siųsdamas trumpąsias SMS žinutes, siekė įbauginti nukentėjusiuosius, o ne gynėsi nuo tokio paties turinio įžeidinėjimų jų siunčiamomis trumposiomis SMS žinutėmis. Įžeidžiantis jo siųstų žinučių turinys vertintinas kaip neviešas įžeidimas ir atitiktų nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d., požymius, tačiau teismas, priimdamas nuosprendį nepasisakė dėl to.

Dėl R. B. 2010-12-02 veiksmų apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo nagrinėjamos ir 2010-11-07 įvykio aplinkybės, dėl ko skundžiamame nuosprendyje konstatuota, jog jis yra buvęs bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, du kartus, t. y. 2010-11-07 ir 2010-12-02, kai tuo tarpu kaltinimai jam buvo pateikti tik dėl 2010-12-02 padarytų veiksmų. Tokiu būdu teismas, išeidamas iš kaltinimo ribų, įrodinėjo jo veiksmus bei įvykio aplinkybes, kurios nebuvo susijusios su kaltinime išdėstytais faktais.

Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas O. K. parodė, kad 2010-12-02 atvykęs po įvykio į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nepamena, jog I. B. būtų sakiusi apie specialiosios priemonės - guminės lazdos panaudojimą. Tą patį tvirtino ir liudytojas E. Š., kuris paėmė iš nukentėjusiųjų paaiškinimus. Taigi, be pačių nukentėjusiųjų niekas nepatvirtino, kad R. B. būtų turėjęs guminę lazdą. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pažymos nustatyta, kad apeliantui kartu su D. B., 2010-12-02 vykdžiusiems tarnybą automobiliu, kurio šaukinys yra „Dainava-16“, buvo išduoti tarnybiniai ginklai, o guminė lazda nei vienam iš jų nebuvo išduota. Pastaroji specialioji priemonė buvo išduota tuo pačiu automobiliu dirbantiems policijos pareigūnams G. J. ir J. S.. Šie liudytojai patvirtino, kad jie turėjo išduotas gumines lazdas, nes jos yra privalomos, be to, nešasi jas po darbo namo. Nė vienas iš minėtų liudytojų nenurodė, kad patruliai privalo turėti gumines lazdas, jei asmeniškai pasirašytinai nėra pasiėmę jų. R. B. tvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju jam specialioji priemonė - guminė lazda nebuvo išduota. Tą patvirtino ir liudytojas T. T.. Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių instrukcijos 52.2. p. numato, kad patruliai turi turėti specialiąsias priemones, tačiau neišvardintos visos privalomos turėti tokios priemonės. Šis įsakymas galiojo iki 2011-07-19, kai buvo priimtas naujas įsakymas Nr. 5-V-673, kuriame jau numatyta, jog patrulis privalo turėti guminę lazdą. Taigi, iki 2011-07-19 pagal minėtą instrukciją patruliams nebuvo privaloma turėti guminę lazdą.

Pasak apelianto, patys nukentėjusieji davė nenuoseklius parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu I. B. parodė, kad nuo smūgio gumine lazda U. B. buvo mėlynė ant dešinio šono, o teisiamajame posėdyje jau parodė, jog jam mėlynė buvo ant kairiojo šono. U. B. apskritai negalėjo prisiminti, kuris šonas jam buvo sumuštas. Nei vienas iš nukentėjusiųjų nesikreipė į asmens sveikatos priežiūros specialistus, tačiau teismas visiškai nevertino minėtų aplinkybių ir pripažino jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 165 str. 1 d. remdamasis vien spėjimais ir nukentėjusiųjų parodymais.

Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad iš vieningosios pajėgų pildymo sistemos duomenų bazės pažymos nustatyta, jog 2010-12-02 Kelių policijos rinktinės ekipažas „Dainava-16“ atvyko į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir 21:12:20 buvo atidarytos priekinės vairuotojo pusės durelės, o po to fiksuotas priekinių durelių atidarymas 21:14:48, iš ko darytina išvada, jog R. B. prabuvo ne automobilyje 2 min 48 s ir tai buvo pakankamas laiko tarpas jam nubėgti į butą 4 aukšte, atlikti veiksmus ir grįžti į automobilį. Tokia teismo išvada visiškai nepagrįsta. Visų pirma, teismas klaidingai nurodė laiką 2 min 48 s, kai tuo tarpu dokumentuose užfiksuotas laikas yra 2 min 28 s. Be to, teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti gynybos prašymą įpareigoti prokurorą papildyti tyrimą, t. y. atlikti eksperimentą siekiant nustatyti, ar R. B. galėjo atlikti inkriminuotus veiksmus per nurodytą laiko tarpą.

Pasak R. B., teismo nuosprendyje nėra aišku, kokie jam pareikšti kaltinimai buvo panaikinti, o kokie palikti. Nuosprendžio 17 lape teigiama, kad „byloje įrodyta nuosekliais nukentėjusiųjų parodymais, kad kaltinamasis bute buvo du kartus, o būdamas bute 2011-12-02 sudavė specialiąja priemone „bananu“ U. B., sudavė jam ranka į veidą bei sudavė I. B. vieną kartą kumščiu sukeldamas jiems fizinį skausmą, tikslinant šioje dalyje įtarimą ir išjungiant iš įtarimo, kad „bananu“ sudavė U. B. du kartus ir I. B. kumščiu ir jo veika šioje dalyje pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, įrodyta“.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras - apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priešingai nei teigia nuteistasis, pirmosios instancijos teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė būtent išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar Lietuvos Respublikos BPK normų pažeidimu.

Dėl R. B. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Pagal teismų praktiką sistemingas asmens bauginimas yra pavojingas psichinis poveikis, pasireiškiantis įvairiais atvirais ar anoniminiais grasinimais, pasikartojančiais ne mažiau kaip tris kartus, kuriais siekiama sukelti žmogui stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Grasinimai turi būti realūs — turi būti konstatuotas pakankamas pagrindas manyti, kad jie gali būti realizuoti. Vertinant grasinimų realumą, reikšmės turi jų turinys, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama, ir pan. Sistemingas bauginimas visuomet būna nukreiptas į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortą. Veiksnių, kuriuos nukentėjusysis sieja su neigiamu psichologiniu poveikiu, visuma yra individualaus pobūdžio, todėl, vertinant grasinimo realumą, labai svarbu atsižvelgti į tai, kaip jį suprato nukentėjusysis. Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., pakanka nustatyti, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus realizuotas; nėra būtina kiekvienu atveju įrodyti, kad kaltininkas ketina atlikti grasinimuose nurodomus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-542/2011).

Baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad R. B. laikotarpyje nuo 2010-12-01 iki 2011-04-01 yra išsiuntęs 112 trumpųjų SMS žinučių I. B., o laikotarpyje nuo 2010-10-26 iki 2010-12-17 - 17 trumpųjų SMS žinučių U. B.. Nukentėjusioji I. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad dėl gaunamų trumpųjų SMS žinučių ji blogai morališkai jautėsi, negalėjo dirbti, patyrė dvasinį smurtą, R. B. grasinimai atėmė daug sveikatos. I. B. nuolat dairosi, ar jos neseka (t. 2, b.l. 188, t. 3, b.l. 71). Nukentėjusysis U. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad susipažinus su I. B. ir pradėjus bendrauti, prasidėjo R. B. grasinimai, žinutės. U. B. suprato, kad apeliantas trukdys jam gyventi. R. B. vis kartodavo, kad nušaus, U. B. suprato, kad netrukus tai turėtų įvykti (t. 2, b.l. 192-193). Taigi, nukentėjusieji suprato R. B. siųstas trumpąsias SMS žinutes kaip grasinamojo pobūdžio. Baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, kad tarp R. B. ir nukentėjusiųjų yra konfliktiniai santykiai. Atkreiptinas dėmesys, kad pats U. B. nurodė, jog jis pradėjo gauti iš R. B. trumpąsias grasinamojo pobūdžio SMS žinutes tik po to, kai jis pradėjo bendrauti su buvusia R. B. žmona. Pirmosios instancijos teismo 2012-03-14 nutarties pagrindu 2012-05-04 priimtame Lietuvos teismo ekspertizės akte Nr. 11-769 (12) padaryta išvada, kad R. B. siųstoje 91 trumpojoje SMS žinutėje I. B. yra pavartoti žodžiai, žodžių junginiai ir sakiniai, turintys siekimo pakenkti sveikatai bei kėsinimosi į gyvybę reikšmes, arba žinutėse, išsiųstose I. B., pavartoti žodžiai, žodžių jungiai ir sakiniai, iš kurių reikšmės adresatui leidžiama suprasti, kad galimi įvykiai, turėsiantys U. B. neigiamų padarinių. Minėtame ekspertizės akte taip pat konstatuota, kad R. B. išsiuntė U. B. tokio pobūdžio trumpųjų SMS žinučių iš viso 17 (t. 3, b.l. 167-181). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių būtų pagrindas abejoti ekspertės, turinčios aukštąjį filologinį išsilavinimą, lingvistikos teismo ekspertės kvalifikaciją ir 35 metų ekspertės darbo stažą, duota išvada. Įvertinus R. B. siųstų trumpųjų SMS žinučių kiekį, jų turinį, santykius tarp apelianto ir nukentėjusiųjų, nėra jokių abejonių, kad R. B. sistemingai baugino I. B. ir U. B., o pastarieji turėjo realų pagrindą manyti (bijoti), kad nuteistasis gali realiai įgyvendinti jiems siunčiamose žinutėse išreikštus grasinimus.

Žinučių turinys, nusikalstamų veiksmų trukmė ir intensyvumas taip pat įrodo, kad R. B. veikė tiesiogine tyčia, t. y. sąmoningai grasino nukentėjusiesiems siekdamas sukelti jiems nesaugumo jausmą, todėl apeliacinio skundo teiginys, kad jo siųstų trumpųjų SMS žinučių turinys vertintinas kaip neviešas įžeidimas, atitinkantis Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį, atmetamas kaip nepagrįstas.

R. B. veiksmų kvalifikavimui neturi jokios reikšmės nei tai, kad nukentėjusieji atrašydavo į apelianto siųstas trumpąsias SMS žinutes, nei tai, koks tų atrašytų trumpųjų SMS žinučių turinys. Nukentėjusieji parodė, kad būtent nuteistasis pradėjo siųsti jiems grasinamojo pobūdžio trumpąsias SMS žinutes, t. y. apeliantas atliko tokio pobūdžio veiksmus savo iniciatyva. Liudytoja A. P. teisiamajame posėdyje taip pat parodė, kad R. B. pradėdavo rašyti anksčiau aptarto pobūdžio trumpąsias SMS žinutes (t. 3, b.l. 35). Todėl priešingai nei teigia R. B., tokie jo veiksmai negali būti pripažinti kaip gynimasis nuo nukentėjusiųjų įžeidinėjimų.

Įvertinus visas aplinkybes, R. B. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d.

Dėl R. B. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d. ir 165 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją.

Nukentėjusiųjų I. B. ir U. B. parodymais nustatyta, kad R. B. 2010-12-02, apie 21.20 val., panaudodamas smurtą, prieš nukentėjusiojo U. B. valią įsibrovė į neužrakintą butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. R. B. panaudojo fizinį smurtą suduodamas nukentėjusiajam į šoną su specialiąja priemone „bananu“ ir smūgį jam į veidą bei suduodamas vieną smūgį I. B. į veidą. Be to, apeliantas, būdamas toje pačioje vietoje, buvo išsitraukęs šaunamąjį ginklą ir, nukreipęs šį ginklą į nukentėjusiuosius, grasino juos nušauti. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių būtų pagrindas abejoti nukentėjusiųjų parodymais, jų parodymai viso proceso metu yra iš esmės nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, vieni kitus papildo, todėl laikytini patikimais. Tai, kad I. B. proceso metu skirtingai nurodė, kuris U. B. šonas buvo sumuštas, o U. B. negalėjo nurodyti, koks jam šonas buvo sumuštas, nelaikytini esminiais prieštaravimais ir netikslumais, kurie leistų pripažinti nukentėjusiųjų parodymus kaip neobjektyvius.

Apeliaciniame skunde didelis dėmesys yra skiriamas tai aplinkybei, ar R. B. įvykio metu turėjo specialiąją priemonę guminę lazdą -„bananą“, ar ne. Nukentėjusysis U. B. nuo pat proceso pradžios nurodė, jog R. B. sudavė minėta specialiąja priemone jam per šoną (t. 1, b.l. 3, 97-99, t. 2, b.l. 192-197). Nors I. B. įvykio dieną nenurodė minėtos aplinkybės (t. 1, b.l. 1, 23-24), tačiau vėliau proceso metu patvirtino, kad R. B. turėjo specialiąja priemonę guminę lazdą ir sudavė ja U. B. per šoną (t. 1, b.l. 25-26, 28-31, 32, t. 2, b.l. 187-191). Atsižvelgiant į tai, vien įvykio dieną I. B. nenurodymas minėtos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas nesivadovauti nukentėjusiosios parodymais. Nukentėjusiųjų parodymų nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodyti liudytojai (policijos pareigūnai) O. K., E. Š., D. B., G. J., J. S. ir T. T., o R. B. pateikia minėtų liudytojų teisiamajame posėdyje duotų parodymų interpretaciją sau naudinga linkme. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas naudojo fizinį smurtą ne tik pasitelkdamas specialiąja priemonę guminę lazdą, bet ir suduodamas smūgius nukentėjusiesiems į veidus. Vien pastarųjų R. B. veiksmų atlikimo užtenka konstatuoti Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą. Nors nei I. B., nei U. B. nesikreipė į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl patirtų sužalojimų, tačiau tai neturi reikšmės kvalifikuojant apelianto veiksmus kaip nukentėjusiesiems fizinio skausmo sukėlimą, nes akivaizdu, kad nuo R. B. atliktų veiksmų jie patyrė fizinį skausmą.

Nagrinėjamu atveju grasinimas nušauti asmenis panaudojant šaunamąjį ginklą pripažintinas kaip pakankamas pagrindas manyti, kad toks grasinimas gali būti įvykdytas. Todėl R. B. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. Kadangi apeliantas, panaudodamas smurtą, neteisėtai įsibrovė į kito asmens butą, todėl jo veiksmai atitinka ir Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasisakė, kad R. B. buvo U. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir 2010-11-07, nes apeliantas nebuvo kaltinamas dėl šios dienos įvykių, kita vertus, ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo pripažinti apkaltinamąjį nuosprendį kaip neteisėtą ir nepagrįstą dėl R. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Skundžiamame nuosprendyje nurodant, kad R. B. nebuvo automobilyje ne 2 min 28 s, o 2 min 48 s, buvo padaryta aiški rašybos klaida, kuri nepaneigia jo padarytų nusikaltimų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė įpareigoti prokurorą papildyti ikiteisminį tyrimą eksperimento atlikimu, nes pats apeliantas neneigia atėjęs iki buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o jo inkriminuoti veiksmai yra įrodyti baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nepadarė esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, kurie lemtų skundžiamo nuosprendžio neteisėtumą ir nepagrįstumą ar baudžiamosios bylos nevisapusišką išnagrinėjimą.

Remiantis tuo, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-09-24 nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje neteisingai nurodė, kad nustatyta, jog R. B. 2011-12-02, o ne 2010-12-02 savo veiksmais padarė Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai, tokia klaida ištaisytina.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo R. B. apeliacinį skundą.

Ištaisyti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytą klaidą nurodant, kad Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatytą nusikaltimą R. B. padarė 2010 m. gruodžio 2 d.