Kauno apygardos teismo nutartis

2021-07-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-469-317/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-22
Bylos Nr.
1S-469-317/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21562-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
A. D.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-469-317/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21562-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. D. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. birželio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. D. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas galutine 7 metų laisvės atėmimo bausme.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. gruodžio 15 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 16 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2021 m. gegužės 26 d.) – 2 metai 3 mėnesiai 20 dienų.

3. Komisija 2021 m. gegužės 26 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė taikyti nuteistajam A. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija nutarimą motyvavo tuo, kad nuteistasis atliko būtiną bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte, elgesys bausmės atlikimo metu nepriekaištingas, požiūris į taikomas socialinės reabilitacijos priemones, apribojimus ir priežiūrą teigiamas, numatytas resocializacijos priemones vykdo, nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika bei rodo pažangą ją mažindamas, todėl Komisijai buvo pagrindas manyti, kad nuteistasis po galimo paleidimo tinkamai adaptuosis visuomenėje, laikysis priimtinos elgesio tvarkos ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartimi atsisakė patvirtini Komisijos 2021 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas sprendė, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Šalies argumentai

5. Nuteistasis A. D. skundžia Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis yra atlikęs reikiamą bausmės dalį, kuomet gali būti taikomas lygtinis paleidimas, jo nusikalstamo elgesio rizika yra nustatyta kaip žema, nuo paskutinio tikrinimo sumažėjusi 5 balais, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra kelis kartus skatintas, yra įvykdęs visus finansinius įsipareigojimus, turi didelį darbo stažą bei darbo patirtį, vykdo visas numatytas priemones, palaiko gerus socialinius ryšius su artimaisiais. Šios aplinkybės rodo, jog jis jau yra pasiruošęs grįžti laisvėn, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Nurodo, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, jis vis tiek bus prižiūrimas ir stebimas probacijos tarnybų. Teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai nevertino teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, o išimtinai dėmesį skyrė tik neigiamai jį apibūdinančioms aplinkybėms.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. D. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, apylinkės teismo nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis A. D. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Apylinkės teismo motyvai dėl Komisijos nutarimo, kurį buvo atsisakyti tvirtinti, yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį pagrindo nėra. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. D. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog pagal „OASys“ metodiką nuteistajam A. D. nustatoma žema – 19 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nors ir rizika nuo paskutinio tikrinimo yra sumažėjusi 5 balais, tačiau tai nėra pagrindas besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, remiantis Socialinio tyrimo išvada, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudarantys 16 balų yra dinaminiai, tai yra juos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju būtina įvertinti A. D. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

9. Įvertinus A. D. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir skunde, teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, 2 kartus skatintas, drausmine tvarka nebaustas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, išėjęs į laisvę turės nuolatinę gyvenamąją vietą, civilinį ieškinį atlygino pilnai. Taigi nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama A. D. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

10. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, šis teistumas A. D. yra pirmasis. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (nužudymas), padarymą, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nors aplinkybės, susijusios su padaryta veika, už kurios padarymą A. D. šiuo metu atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, ką apylinkės teismas ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys – kriminogeniniai veiksniai, galintys paskatinti pakartotinį nusikalstamumą ir pan.

11. Abejonių lygtinio paleidimo efektyvumu A. D. atžvilgiu teisėjų kolegijai vis dar kelia nuteistojo mąstymas ir elgesys, kuris yra nustatytas kaip kriminogeninis veiksnys, galintis paskatinti nuteistojo nusikalstamą elgesį. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nusikalstama veika, už kurią atlieka paskirtą laisvės atėmimo bausmę, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, teismo apkaltinamajame nuosprendyje yra minimas girtavimas. Gyvenimo stilius ir socialinės aplinkos sritis yra tiesiogiai susijusi su jo nusikalstamo elgesio raiška, nuteistajam nesugebėjus atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos įtakos bei nekeičiant savo gyvenimo būdo, jo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas. Taip pat iš pateiktos išvados matyti, jog nuteistajam iš dalies trūksta savianalizės įgūdžių – sunku įvardinti teigiamas ir neigiamas savo charakterio savybes. Nusikalstama veika buvo padaryta spontaniškai, konflikto metu, veikė impulsyviai, neapgalvojęs tolimesnių savo elgesio pasekmių. Nustatyta, kad nuteistasis yra linkęs prarasti savikontrolę provokuojančiose, stresinėse situacijose, pereinant prie galimų smurtinių veiksmų, nėra atsparus neigiamoms emocijoms, stresui, įtampai, savo problemas atpažinti nuteistajam yra sudėtinga, neatskiriamos sritys, kurios susijusios su nusikalstamu elgesiu, konstruktyvių problemų sprendimo būdų paieška taip pat ribota. Nors dėl padaryto nusikaltimo kaltę pripažįsta, gailisi, tačiau tuo pačiu linkęs kaltinti nukentėjusį asmenį dėl šio gyvenimo būdo. Šios aplinkybės gali apsunkinti nuteistojo adaptaciją ir integraciją laisvėje, gebėjimą gyventi laikantis įstatymų keliamų reikalavimų.

12. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog labai sunkią nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrų suvaržymų ir kitas neigiamas pasekmes. Įvertinama ir ta aplinkybė, kad A. D. neatliktos bausmės dalis 2 metai 3 mėnesiai 20 dienų neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti ir nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

13. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. D. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, nors ir yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Byloje nėra duomenų, kad svarstant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, būtų pažeistos jo procesinės teisės. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog Komisija tik vienpusiškai įvertino nuteistojo A. D. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius, nutylėdama nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama vien tik teigiamus.

14. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis A. D. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

15. Taigi, įvertinus A. D. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teigti, jog, nuteistasis, jam taikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals, teisinio pagrindo vis tik nėra. Taip pat nėra pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią A. D. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų.

16. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, jame nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padarytų nusikaltimų pobūdis, paskirtos ir atliktos bausmės dydis bei elgesys bausmės atlikimo metu. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

17. Kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. birželio 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo ją naikinti skunde nurodytais argumentais, todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o A. D. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. D. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. birželio 23 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėValdas Vitunskas