Kauno apylinkės teismo įsakymas

2018-10-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3513-836/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-10-02
Bylos Nr.
1-3513-836/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42181-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Kaltinamasis
V. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3513-836/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42181-2018-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.12.; 1.1.9.10.; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.3; 2.12.1.4.; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 2 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokurorės Ingos Balkūnės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalyje (2 epizodai) ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. N., 2018 m. rugpjūčio 30 d., apie 13.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, grasino nužudyti savo šeimos narę- motiną V. N. ir realizuodamas šį siekį, išreikštą žodžiais „užmušiu ir viską išdaužysiu“, tyčia delnais keturis kartus sudavė nukentėjusiajai į galvos sritį, po to ranka sugriebęs V. N. už plaukų, ją tąsė, bei vieną kartą ranka pastūmė ją į dešinį šoną, taip smurtaudamas sukėlė V. N. fizinį skausmą, bei sukėlė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. rugsėjo 7 d., apie 07.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia ranka sugriebė savo šeimos narei- motinai V. N., už naktinių marškinių ties krūtine, ir purtė nukentėjusiąją bei tris kartus patąsė, taip smurtaudamas sukėlė V. N. fizinį skausmą.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo

ir grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą

Kaltinamasis V. N. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai, 2018-08-30 apie 13.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), grasino užmušti savo motiną V. N.taip pat viską išdaužyti. Teigia, jog norėjo, kad mama išsigąstų. Pasak įtariamojo, jis motinai delnais sudavė keturis kartus per galvą, tąsė už plaukų, pastūmė. Supranta, kad sukėlė fizinį skausmą, gailisi. (2 t. b. l. 68-69).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė pilnai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

Pranešimu apie pradėta ikiteisminį tyrimą ( 1 t., b. l. 1-2, 13-14).

Tarnybiniais pranešimais (1 t., b. l. 27, 30-33).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2018-08-31 19.20 val. nukentėjusioji V. N. pranešė, kad 2018-08-30 sūnus V. N. ranka jai sudavė 4-5 kartus per galvą, taip sukėlė fizinį skausmą. V. N. buvo labai susijaudinusi (1 t. b. l. 30-33).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, jog V. N. nurodė, kad sūnus vakar (2018-08-30) vartojo fizinį smurtą, keturis kartus ranka trenkė per galvą, patyrė fizinį skausmą(1 t., b. l. 34-36).

Įvykio vietos apžiūros protokolu kur nurodyta, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pėdsakų, tinkamų identifikavimui, nenustatyta, padarytos fotonuotraukos (1 t., b. l. 39-46).

Nukentėjusioji V. N. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-08-30 apie 13.00 val., grįžęs blaivus sūnus V. N., kuris gyvena kartu su ja, jai būnant virtuvėje, ėmė rėkti, buvo labai agresyvus, pagriebė iš rankų vaikštynę ir numetė į kampą, kad ji negalėtų paeiti. Jai laikantis už stalo, jis abiejų rankų delnais keturis kartus sudavė jai per galvą. Skaudėjo. Po smūgių sudavimo ji ėmė verkti, prašė, kad nemuštų, iš baimės drebėjo. N. viena ranka sugriebė jai už plaukų, pakaušio srityje ir tąsė kelis kartus. Plaukų neišrovė, tačiau skaudėjo galvą toje vietoje. Ji bandė eiti link savo kambario, tačiau sūnus ranka vieną kartą stipriai pastūmė ir juto fizinį skausmą dešiniame šone. Po to V. N. dar išmėtė daiktus. Kai sūnus sudavė smūgius, rėkdamas grasino, kad ją užmuš ir viską išdaužys. Mano, kad grasinimai jai buvo realūs, ji bijojo, kad jis agresyvus ir savo grasinimų neįvykdytų, nes jis vis kartojo "aš žiaurus, aš žiaurus", norėdamas, kad jo išsigąstų. Jis jau ne pirmą kartą grasina padegti butą ir susprogdinti namą. Sūnus pastoviai vartojo alkoholinius gėrimus, tapo labai agresyvus, jo elgesys neprognozuojamas. Į medikus dėl sužalojimų nesikreipė, nes jokių kraujosruvų ar kitų sužalojimo žymių nėra, bet juto labai didelį fizinį skausmą, ir dabar skauda galvą (1t. 63-64, 65-68).

Liudytojas A. C. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jau metai laiko su žmona V. C. gyvena Kėdainiuose, nes prižiūri žmonos V. mamą V. N., kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Žmonos mama gyvena su sūnumi V. N., kuris niekur nedirba, gyvena iš gaunamos pensijos, kurią išleidžią maistui ar alkoholiui. Kai nebeturi pinigų, tai reikalauja iš V. Prieš porą metų girtas V. reikalavo iš V. pinigų, o kai ji nedavė, tai prieš ją nesmurtavo, bet buvo išdaužęs bute, kambaryje šviestuvus, grasindavo, kad susprogdins namą. Jis asmeniškai grasinimų V. nėra girdėjęs. 2018 metų rugpjūčio 30 d. apie 13.00 val. jis su žmona V. nuėjo pas V. aplankyti, nunešė valgyti, ir tik įėjus į butą, kurio duris buvo atrakintos, išgirdo V. rėkimą ant V. dėl greitosios iškvietimo. V. stovėjo visa drebanti įsikibusi į vonios duris, kad nenugriūtų, nes vos vaikšto ir tik su vaikštyne. V. N. papasakojo, kad V. jai davė plaštaka per veidą keturis ar penkis kartus. Ji buvo susijaudinusi, verkė, buvo pakilęs kraujo spaudimas, todėl davė vaistų, kad nusiramintų. Aprimusi V. pasakojo, kad V. grįžo namo ir ėmė rėkti ant jos bei plaštaka smūgiavo jai 4-5 kartus per veidą. Policijos nekvietė, nes pati V. sakė, kad nereikia kviesti, o ir akivaizdžių sužalojimo žymių nesimatė. 2018-08-31 dienos metu V. grįždamas girtas namo, laiptinėje, lifte ir savo bute visur pridergė. Todėl buvo iškviesti policijos pareigūnai. Tuo pačiu pareigūnams nurodė ir dėl smurto atvejo (1 t. b. l. 90-91).

Liudytoja V. C. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė analogiškai kaip ir liudytojas A. C.(1 t. b. l. 96-98).

Liudytojas S. Š. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra (duomenys neskelbtini), namo bendrijos pirmininkas. Jis yra buvęs pas V. N., gyv. (duomenys neskelbtini), namuose, ne vieną kartą. V. yra sakiusi, kad jos sūnus V. reikalauja iš jos pinigų, kai savo prageria, ir yra sakiusi, kad pinigų jam duoda, nes jis grasina padegti namus, susprogdinti namą, jeigu neduos pinigų, ji jo bijo. Yra su juo klabėjęs dėl jo elgesio, bet jis į jo prašymus, kad negrasintų savo motinai, kad negertų, nereaguoja. V. paskutiniu metu labai pasikeitė, tapo agresyvus, pastoviai geria alkoholį, rėkauja, triukšmauja. 2018 metų rugpjūčio 30 d. jam niekas iš gyventojų nesiskundė dėl V. N. elgesio, o 2018-08-31, apie 19 val., sutiko prie (duomenys neskelbtini) namo V. sesę V., kuri pasakė, kad V. yra visiškai girtas, pridergęs laiptinę, liftą ir namus, bei skundėsi, kad V. vakar- 2018-08-30 mušė mamą V. Jis nusprendė dėl V. N. elgesio su mama, dėl smurto prieš ją panaudojimo, nes artimieji nekvietė policijos, pats iškviesti policijos pareigūnus. Tikslių V. N. sumušimo aplinkybių nežino (1 t. b. l. 103-104).

Liudytoja G. U. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-08-31 apie 21.15 val. gavo pranešimą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus ir bendraujant su V. N., pastaroji nurodė, kad 2018-08-30 apie 13 val. sūnus V. N. sudavė ranka jai 4 kartus į galvą, tąsė už plaukų, teigė, kad skaudėjo ir dabar dar skauda galvą. V. N. buvo susijaudinusi, sakė, kad sūnus pastoviai girtauja (1 t. b. l. 109-110).

Liudytoja D. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė analogiškai kaip ir liudytoja G. U. (1 t. b. l. 115-116).

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtus nusikaltimus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narę – motiną panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji kaltinamojo grasinimą suvokė kaip realią grėsmę savo gyvybei ar sveikatai. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo 2018-09-07

Kaltinamasis V. N. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai, 2018-09-07 apie 07.00 val., būdamas neblaivus reikalavo iš motinos V. N. pinigų, nes labai norėjo išgerti, ir kai motina pasakė, kad neturi sugriebė už naktinių baltinių ir patąsė, papurtė. Supranta, kad galėjo sukelti motinai fizinį skausmą, gailisi dėl savo veiksmų (2 t. b. l. 68-69).

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė pilnai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

Tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2018-09-07 apie 07.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), V. N. sugriebęs už atlapų savo šeimos narei- motinai V. N., ją purtė ir tąsė, dėl ko V. N. jautė fizinį skausmą. Moteris sužalojimų nepatyrė, GMP pagalbos nereikia. V. N. iš namų pasišalinęs (1 t. b. l. 119-120).

Apžiūros protokolu, kur nurodyta, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pėdsakų, tinkamų identifikavimui, nenustatyta. (1 t. b. l. 123-130).

Apžiūros protokolu, kur nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, jog V. N. nurodė, kad sūnus už marškinių atlapų ją tampė, jai skaudėjo (1 t. b. l. 131-132).

Policijos suvestinių išrašu (1 t., b. l. 136-141);

Nukentėjusioji V. N. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sūnus V. N.gyvena kartu su ja. Jam prieš savaitę laiko pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto ir jam yra uždrausta lankytis bute. 2018-09-07 apie 07.00 val., sūnus V. neišsiblaivęs atėjo prie jos gulinčios lovoje ir pradėjo reikalauti pinigų. Atsakius, kad pinigų neduos, kad pinigus atidavė dukrai, jis pradėjo rėkti, sugriebė už naktinių rūbų atlapų ir pradėjo tąsyti, purtyti. Kai sūnus tampė ir tąsė už rūbų ji juto fizinį skausmą, tačiau sužalojimų jokių neliko. Paaiškino, kad kai jai ranka paėmęs ties krūtine už naktinių baltinių stipriai tąsė, tai jo ranka trenkėsi jai į krūtinę ir juto fizinį skausmą, bei skaudėjo kaklą, nugaros pusėje, nes kai stipriai tempė už naktinių baltinių, tai apykaklė tempė jai kaklo odą ir tuo metu jautė fizinį skausmą. (1 t. b. l. 143-144, 146-148).

Liudytoja V. C. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 metų rugsėjo 7 dieną, apie 08.00 val., ji kartu su vyru A. C. nuėjo pas mamą V. N., adresu (duomenys neskelbtini), nunešė pusryčius. Įėjus į butą pamatė, kad mamos kambaryje stovi V., kuris tylėjo ir žiūrėjo į ją ir vyrą. Ji įėjo į mamos kambarį, mama sėdėjo ant lovos ir pasakė, kad V. reikalavo pinigų ir jai nedavus, jis rankomis suėmė jai už rūbų, rodė ranka ant savęs ties krūtinę paėmusi sau už naktinių. Tada vyras A. pasakė, kad V. išeitų, nes jis pagal teismo nutartį negali būti pas mamą bute ir bendrauti su ja. Mama buvo susijaudinusi, išsigandusi. Apie incidentą daugiau neklausinėjo, nes motinai pakilo kraujospūdis ir ji nenorėjo jos daugiau nervinti (1 t. b. l. 152-153).

Liudytojas A. C. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė analogiškai kaip ir liudytoja V. C.. (1 t. b. l. 158-159).

2018-09-07 14.00 val. V. N.nustatytas 0,97 promilės neblaivumas. (2 t. b. l. 39)

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narę – motiną panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka (2 t., b. l. 118-120).

Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę dėl jam inkriminuojamų veikų lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažintina kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Jis padarė trys nesunkius nusikaltimus (BK 11 str.), civilinio ieškinio nėra, neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirba (2 t., b. l. 95-98, 102), VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje, Priklausomybės ligų priežiūros grupėje nėra (2 t., b. l. 101). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., 61 str., siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir teisingumo principą, atsižvelgiant į tai, kad bausmės tikslas yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6 d. 1 p., 4 p. į bausmės laiką įskaitant kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-08-31 iki 2018-09-02 ir nuo 2018-09-07 iki 2018-09-09 ( 2 t., b. l. 8-10, 47-49), vieną sulaikyme praleistą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (Lietuvos Respublikos BK 65 str., 66 str.). Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį kaltinamajam skirtinos vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 8 p. ir 9 p., 72¹ str. 72² str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios yra būtinos siekiant apsaugoti nukentėjusios teisėtus interesus į saugumą nuo sūnaus galimo agresyvaus elgesio ateityje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: du kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, saugomi byloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje. (1 t., b. l. 38, 135).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. (2 t., b. l. 72-73, 78-79).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

V. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį nubausti jį laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant: nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu ir gydytis nuo alkoholizmo.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį nubausti jį laisvės apribojimu 10 (dešimt) mėnesių, įpareigojant: nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu ir gydytis nuo alkoholizmo.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2018-09-07 nusikalstama veika) nubausti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant: nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu ir gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį (2018-08-30) subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti jam laisvės apribojimą 10 (dešimt) mėnesių, įpareigojant: nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu ir gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant: nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu ir gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant V. N.:

1) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu;

2) gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis BK 72¹ str., kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę - per visą bausmės vykdymo laiką V. N. įpareigoti gyventi skyrium nuo nukentėjusios V. N..

Vadovaujantis BK 72² str. kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismas išaiškina, kad asmenys nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamos vietos; vykdyti nustatytus įpareigojimus ir draudimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-08-31 iki 2018-09-02 ir nuo 2018-09-07 iki 2018-09-09.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: du kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, saugomi byloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti V. N., kad

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jiems įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Henryta Gerdvilė