Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2019-11-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-318-718/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-11-07
Bylos Nr.
II-318-718/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01105-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-318-718/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01105-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 9.38.; 21.10.4. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. lapkričio 7 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė,sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei,dalyvaujant skundą pateikusiam D. N., jo atstovui advokatui M. M.,Klaipėdos teritorinės muitinės įgaliotai atstovei L. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracine tvarka nubausto D. N., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2019 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. MD-LM00-ANR_N-470-2019 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnas 2018-05-31 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. N. už tai, kad jis, būdamas L. O. komercinės firmos deklarantu, 2018-05-28, 12.31 val., pateikė importo bendrąjį administracinį dokumentą (IM BAD) muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (MDAS), kuriam suteiktas numeris 18LTLC0100IM036DE4. Pateiktu dokumentu D. N. patikrinimui deklaravo prekę – lengvąjį automobilį. Automobilio markė – Nissan, modelis – Rogue, spalva – pilka, pagaminimo metai – 2016, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), variklio talpa – 2500, variklio galia – 127, degalų rūšis – benzinas, aprašymas – po avarijos. Atlikus prekės fizinį tikrinimą (patikrinimo aktas Nr. 18LTLC0100IM1349637) nustatyta, kad į turto vertinimo ataskaitą Nr. SIG180566 (2018-05-16) ir numatomų remonto darbų protokolą nepagrįstai įtraukta dalis darbų ir detalių, dėl ko deklaracijos 46 langelyje neteisingai deklaruota prekės statistinė vertė – 3679,07 Eur. Teisinga prekės statistinė vertė turi būti 4578,55 Eur (91 BBND). Taip pat deklaracijos 47 langelyje neteisingai apskaičiuoti už prekę mokėtini mokesčiai (teisingas mokesčio pagrindas muito paskaičiavimui – 4578,55 Eur, mokėtino muito suma 458 Eur, teisingas mokesčio pagrindas PVM paskaičiavimui 5236,55 Eur, mokėtino PVM suma 1100 Eur). Dėl neteisingai pateiktų duomenų atsirado 90 Eur muito ir 208 Eur PVM mokesčio nepriemoka. Viso nepriskaičiuota 298 Eur muito ir PVM mokesčių (5,9 BBND). L. O. komercinės firmos deklarantas D. N. pateikęs muitinės įstaigai minėtą bendrąjį administracinį dokumentą ir pateikdamas neteisingus duomenis, pažeidė prekių deklaravimo tvarką, numatytą 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 str. 2 d. (b.l. 46-47).

Klaipėdos teritorinės muitinės 2019-06-05 nutarimu Nr. MD-LM00-ANR_N-470-2019 D. N. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 950 Eur bauda (b.l. 44-45).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2019-06-28 buvo gautas D. N. skundas, kuriuo jis prašė nutarimą administracinio nusižengimo byloje panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Skunde pažymi, kad vertinimo ataskaita yra parengta vadovaujantis galiojančiais teisės aktais bei kitais teisės aktais, nurodytais Vertinimo ataskaitos 4 punkte (Informaciniai šaltiniai). Vertinimo ataskaitą sudarė ir turto vertinimą atliko turto vertintojas N. G., kurio turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A000125, išduotas 2000-03-22, taigi Vertinimo ataskaitos parengimo metu turto vertintojo darbinė patirtis buvo daugiau nei 18 metų. Jis, D. N., pats nedalyvavo ir jokiu būdu neprisidėjo prie transporto priemonės vertinimo bei Vertinimo ataskaitos parengimo. Dėl to ginčo su muitine nėra, todėl vien jau šis faktas patvirtina, kad nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi jo deklaruota transporto priemonės vertė ir visi kiti duomenys buvo pateikti tokie, kokius Turto vertinimo ataskaitoje nurodė transporto priemonės vertinimą atlikęs kvalifikuotas ekspertas. Netikėti ar abejoti turto vertintojo pateiktais duomenimis, jis, D. N., objektyviai neturėjo apskritai jokio pagrindo. Konstatuojant asmens kaltę pagal ANK 212 straipsnį nepakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista prekių (daiktų) deklaravimo tvarka. Būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko tyčia arba dėl neatsargumo. Nagrinėjamu atveju nėra absoliučiai jokio pagrindo teigti, kad jis, D. N., jam inkriminuotus veiksmus padarė juos suvokdamas kaip neteisėtus, norėjo taip elgtis, siekė atsiradusių padarinių ir leido jiems kilti, todėl tiesioginės tyčios požymių jo veiksmuose nėra pagrindo konstatuoti. Tokio pobūdžio nusižengimas gali būti padaromas ir neatsargia forma, kuomet jis padarytas dėl pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Nusižengimas padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Šiuo atveju, nėra absoliučiai jokio pagrindo konstatuoti, kad jis, D. N., muitinės nurodytus, tariamai jo atliktus veiksmus, būtų atlikęs tyčia ar dėl neatsargumo, taigi nėra jo kaltės, kaip vienos iš būtinų sąlygų administracinės nuobaudos skyrimui. Jis jokių neteisėtų veiksmu neatliko. Pažymi, kad transporto priemonė muitinės buvo išleista pagal pirminę jo pateiktą informaciją bei nurodytą statistinę deklaruotos prekės - transporto priemonės - vertę. Taigi muitinės veiksmai, vienu atveju išleidžiant transporto priemonę pagal pirminį jo prašymą, nekoreguojant nurodomos statistinės vertės bei neįpareigojant jo atlikti jokių kitų veiksmų (t.y. muitinei iš principo pripažįstant ir savo veiksmais patvirtinant, kad jo pateikta informacija yra teisinga ir pakankama), o kitu atveju skundžiamu nutarimu skiriant administracinę nuobaudą už muitinės nurodomą pažeidimą, kurio jis nepadarė, prieštarauja vienas kitam. Muitinei išleidus transporto priemonę, darytina pagrįsta išvada, kad visos procedūros buvo atliktos tinkamai ir pagal teisės aktus, o jis jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinės vertės nustatymo tvarką ir šiai vertei nustatyti naudojamų muitinio įvertinimo metodų taikymo sąlygas ir ypatybes reglamentuoja Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklės, patvirtintos Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009-06-26 įsakymu Nr. 1B-361. Pagal Taisyklių 16 punktą, jeigu muitinė apgadintoms importuojamoms naudotoms transporto priemonėms įvertinti netaiko sandorio vertės metodo ir kitų Sąjungos muitinės kodekse nustatytų muitinio įvertinimo metodų, apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitinė vertė gali būti nustatoma remiantis turto vertintojų surašytomis turto vertinimo ataskaitomis, kuriose apskaičiuota apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių rinkos vertė. Turto vertinimo ataskaitos pateikiamos iki apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių išleidimo. Jo, D. N., pateiktoje vertinimo ataskaitoje aiškiai ir pagrįstai nurodyta, kad transporto priemonė apgandinta. Pažymi, kad jis nėra ekspertas, galintis ar turintis teisę atlikti transporto priemonių vertinimą, tuo labiau, nėra subjektas, galintis ginčyti, keisti ar naikinti kvalifikuoto vertintojo vadovaujantis teisės aktais atlikto vertinimo bei surašytos turto vertinimo ataskaitos. Todėl, akivaizdu ir nenuginčijama, kad jis negalėjo ir neturėjo numatyti, kad dėl turto vertintojo užfiksuotų transporto priemonės sugadinimų detalizacijos, jam reikės kreiptis papildomai dar ir į transporto priemonės gamintojų įgaliotus atstovus. Todėl į tokius įgaliotus atstovus jis kreipėsi tik po to, kai muitinė pateikė sprendimą neišleisti transporto priemonės ir jame aprašė savo tokio sprendimo motyvus (b.l. 3-6).

Atsiliepimas

Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepimu nesutinka su D. N. skunde išdėstytais motyvais. Nurodo, kad ANK 212 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už deklaranto netikslios ir neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui. 2015-07-28 Komisijos Deleguotojo Reglamento 2015/2446 Bl-01 Priedo 11 antraštinės dalies 3 skyriaus, 7 pastraipoje pažymėta, kad „deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą, visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžią, įvykdymą“. 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau - Sąjungos muitinės kodeksas) 15 str. 1 d. reglamentuota, kad „bet kuris asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus arba muitinį tikrinimą, muitinės prašymu per nustatytą terminą tinkama forma pateikia jai visus būtinus dokumentus bei informaciją ir suteikia visą tiems formalumams arba tikrinimui atlikti būtiną pagalbą“. To paties teisės akto 15 str. 2 d. nustato, jog „pateikdamas muitinei deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina - visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą“. Vadovaujantis išdėstytomis nuostatomis, darytina išvada, kad Pareiškėjui turėjo būti žinoma ši jam, kaip deklaraciją pasirašančiam ir teikiančiam muitinės įstaigai asmeniui, tenkanti pareiga. 2009-06-26 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-361 (redakcija nuo 2016-12-17) patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių, 16 p. yra nurodyta, kad jeigu muitinė apgadintoms importuojamoms naudotoms transporto priemonėms įvertinti netaiko sandorio vertės metodo ir kitų Sąjungos muitinės kodekse nustatytų muitinio įvertinimo metodų, apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitinė vertė gali būti nustatoma remiantis turto vertintojų surašytomis turto vertinimo ataskaitomis, kuriose apskaičiuota apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių rinkos vertė. Turto vertinimo ataskaitos pateikiamos iki apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių išleidimo. To paties teisės akto 17 p. 2 d. numato, kad nustatant vertinamų apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių atkūrimo (remonto) kaštus importuojamų naudotų transporto priemonių turimiems vizualiai nematomiems defektams, kurių neįmanoma nufotografuoti ir identifikuoti importuojamų naudotų transporto priemonių vizualios apžiūros (fizinio tikrinimo) metu, pašalinti reikalingos išlaidos skaičiuojamos (vertinamos) tik tada, jeigu prie turto vertintojų sudarytų importuojamų naudotų transporto priemonių vertinimo ataskaitų pridėti transporto priemonių gamintojų įgaliotų atstovų Lietuvoje arba transporto priemonių remonto įmonių, įtrauktų į Muitinės departamento sudarytą Transporto priemonių remonto įmonių, kurios gali atlikti importuojamų transporto priemonių tikrinimą, sąrašą, dokumentai, kuriuose surašyti duomenys apie nustatytus defektus. Šiuose dokumentuose turi būti nurodyta, kad jie yra skirti turto vertintojams apgadintų transporto priemonių vertės nustatymui. Skunde Pareiškėjas nurodo, kad neturėjo pagrindo netikėti ar abejoti turto vertinimo ataskaitoje turto vertintojo pateiktais duomenimis. Vis tik pagal aukščiau minėtą teisinį reglamentavimą, tai neatleidžia jo nuo pareigos įsitikinti, ar turto vertintojo duomenys yra teisingi ir juos galima nurodyti deklaracijoje. Deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis teisinių pasekmių, veiksmas. Deklarantas, pateikdamas duomenis deklaracijoje, tampa atsakingu, kad faktiniai duomenys apie prekes atitinka duomenis, nurodytus deklaracijoje. Tai, kad Pareiškėjas pateikė deklaraciją remdamasis turto vertintojo duomenimis, nepasitikrinęs vizualiai, tokiu būdu su neteisingai apskaičiuotais mokesčiais, nepasitikrinęs duomenų teisingumo, nepašalina jo kaltės, o yra aplinkybė, apibūdinanti teisės pažeidimo netyčinį pobūdį ir kaltės laipsnį. Patikrinimo aktu Nr. 18LTLC0100IM1349637 nustatyta, kad į turto vertinimo ataskaitą Nr. SIG180566 (2018-05-16) nepagrįstai įtraukta dalis darbų ir dalių buvo akivaizdžiai matomos, todėl joms nustatyti nereikėjo specialiųjų žinių. Turto vertinimo savininkui ir (arba) užsakovui arba jų įgaliotiems asmenims yra numatyta pareiga dalyvauti atliekant vertinamo objekto apžiūrą. Pareiškėjo kaltė sietina ne su turto vertintojo ar pareigūnu veiksmais, o su jo kaip deklaranto nerūpestingumu. Deklarantas nebuvo aktyvus, deklaruojama prekė nebuvo vizualiai apžiūrėta ir nesutikrinta su turto vertinimo ataskaitoje esančia informacija. Pareiškėjas turi didelę patirtį transporto priemonių deklaravimo srityje, yra baustas administracine tvarka už prekių deklaravimo taisyklių nusižengimus, todėl jam akivaizdžiai žinoma transporto priemonių deklaravimo specifika bei rizika. Mano, kad muitinė tinkamai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, o paskirta nuobauda pagrįsta bei teisėta ir naikinti jos nėra teisinio pagrindo, todėl prašo D. N. skundą atmesti (b.l. 86-89).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. N. į skundo nagrinėjimą atvyko, palaikė skundą jame išdėstytais motyvais, prašė bylą jo atžvilgiu nutraukti. Teigia įvykdęs visus 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 str. 2 d. reikalavimus, buvo atsakingas ir rūpestingas. Pažymėjo, kad transporto priemonė muitinės buvo išleista pagal pirminę jo pateiktą informaciją bei nurodytą statistinę deklaruotos prekės - transporto priemonės - vertę. Tokie muitinės veiksmai, vienu atveju išleidžiant transporto priemonę pagal pirminį jo prašymą, nekoreguojant nurodomos statistinės vertės bei neįpareigojant jo atlikti jokių kitų veiksmų, o kitu atveju skundžiamu nutarimu skiriant administracinę nuobaudą už muitinės nurodytą pažeidimą, kurio jis nepadarė, yra nelogiški ir prieštarauja vienas kitam. Pateikdamas deklaraciją muitinei rėmėsi transporto priemonės vertinimo ataskaita, kurią sudarė ir turto vertinimą atlikto kvalifikuotas turto vertintojas, turintis 18 metų stažą. Todėl vertinimo ataskaitos teisingumu neabejojo. Automobilio defektai nebuvo paslėpti. Defektai nustatyti vizualiai apžiūrėjus transporto priemonę. Jis pats tuos defektus matė. Vertinimas atliktas vadovaujantis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009-06-26 įsakymu Nr. 1B-361 „Dėl importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių patvirtinimo“. Muitinės pareigūnai, apžiūrėję automobilį, teigė, kad apgadinimų, nurodytų vertinimo ataskaitoje ir numatomų remonto darbų protokole, iš tikrųjų nėra, tam tikrų detalių keisti nereikia. Neišleidus automobilio, vyko į oficialų Nissan autoservisą, kur buvo išrašyta pažyma, kad iš tikrųjų yra tie apgadinimai ir būtini remonto darbai. 2019-04-16 automobilis buvo išleistas su tais pačiais dokumentais, tais pačiais defektais. Tikslo sumažinti prekės muitinę vertę neturėjo. Muitinės pareigūnams apžiūrint automobilį, jis, D. N., dalyvavo. Apžiūrą atlikę muitinės pareigūnai jokio techninio išsilavinimo neturi. Iki turto vertinimo ataskaitos surašymo pats automobilio apžiūrėjęs nebuvo, nes turto vertintoju pasitikėjo, tik pasirašė turto vertinimo ataskaitą.

Klaipėdos teritorinės muitinės įgaliota atstovė L. S. paaiškino, kad muitinė laikosi pozicijos, kad kai prekės detalės yra matomos, deklarantas tampa atsakingu už vertinimo duomenų teisingumą, o kai defektai paslėpti ir reikalingos specifinės žinios, laikoma, kad teisės pažeidimas padarytas dėl turto vertintojo kaltės. Nagrinėjamu atveju buvo vizualiai matomi automobilio nesantys defektai, kurie įtraukti į vertinimo ataskaitą, ir tuo pagrindu sumažinta automobilio statistinė vertė ir mokėtini mokesčiai. Pažymėjo, kad transporto priemonę apžiūrėjo penki muitinės pareigūnai, todėl jų padarytomis išvadomis nėra pagrindo abejoti. Deklarantas D. N. pats automobilio neapžiūrėjo ir neįsitikino, kad vertinimo ataskaitoje nurodyti duomenys yra teisingi. Taigi, D. N. pasielgė nerūpestingai, neapžiūrėjo transporto priemonės. 2019 m. antrą kartą išleidžiant transporto priemonę atsirado reikalingas priedas, tai yra transporto priemonės gamintojo įgaliotas atstovas išdavė transporto priežiūros apžiūros protokolą. Atsižvelgiant į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, prašo teismo D. N. skundą išnagrinėti savo nuožiūra.

Skundą pateikusio D. N. atstovas advokatas M. M. prašė D. N. skundą tenkinti, administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Pažymėjo, kad transporto priemonės vertinimo ataskaita surašyta vadovaujantis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009-06-26 įsakymu Nr. 1B-361 „Dėl importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių patvirtinimo“, todėl pagrindo abejoti jos teisingumu nėra. Skundą pateikusio D. N. veiksmuose tyčia ar neatsargumas nėra nustatyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

D. N. skundas tenkintinas.

D. N. kaltinamas tuo, kad jis, L. O. komercinės firmos deklarantu, atsakingu už prekių pateikimą muitiniam tikrinimui, jų deklaravimą nustatyta tvarka ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, pateikė importo bendrąjį administracinį dokumentą (IM BAD) muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje, jame nurodydamas neteisingus duomenis, kas lėmė neteisingą mokėtinų mokesčių apskaičiavimą, taip pažeidė prekių (daiktų) deklaravimo tvarką.

Skundą pateikęs D. N. savo kaltės, padarius administracinį nusižengimą, nepripažino, nurodė, kad vadovavosi turto vertintojo pateiktais duomenimis, kuriais abejoti jokio pagrindo neturėjo.

D. N. administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 2 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą. ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už netikslios ir neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą.

Europos Sąjungos Komisijos deleguotojo reglamento 2015/2446 B-01 II priedo antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje nurodyta, kad deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už: 1) deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą; 2) kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą; 3) visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą.

Šios nuostatos apibrėžia subjektą, kuris atsakingas už pirmiau paminėtų pareigų tinkamą įvykdymą, tačiau nei konkrečios prekių deklaravimo tvarkos, nei už jos pažeidimus taikomų sankcijų nenustato (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-48-511/2019)

Tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ANK 212 straipsnį, nepakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista prekių (daiktų) deklaravimo tvarka, tačiau taip pat būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko ar jų neatliko, nors turėjo pareigą atlikti, tyčia arba dėl neatsargumo.

Nustatyta, kad D. N. muitiniam įforminimui 2018-05-28, 12.31 val., pateikė importo bendrąjį administracinį dokumentą (IM BAD) Nr. 18LTLC0100IM036DE4, kuriame nurodė neteisingą importuojamo automobilio vertę, dėl to susidarė valstybei mokėtinų mokesčių nepriemokos (b.l. 59). Byloje taip pat nustatyta, kad deklaruodamas automobilio vertę, jis vadovavosi kilnojamojo turto – transporto priemonės – vertinimo ataskaita Nr. SIG180566 (b.l. 9-37). Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos teigimu, vertinimo ataskaitoje buvo nepagrįstai sumažinta automobilio vertė, joje nurodant nesamus automobilio apgadinimus ir trūkumus, o administracinėn atsakomybėn patrauktas D. N., būdamas atsakingas už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą ir tikrumą, neapžiūrėjęs automobilio ir lengvabūdiškai pasitikėdamas vertinimo išvada, to nepastebėjo.

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. gruodžio 26 d. įsakymu Nr. 1B-361 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių (toliau – Muitinio įvertinimo taisyklės) 16 punkte nustatyta, kad jeigu muitinė apgadintoms importuojamoms naudotoms transporto priemonėms įvertinti netaiko sandorio vertės metodo ir kitų Sąjungos muitinės kodekse nustatytų muitinio įvertinimo metodų, apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitinė vertė nustatoma remiantis turto vertintojų surašytomis turto vertinimo ataskaitomis, kuriose apskaičiuota apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių rinkos vertė. Nagrinėjamu atveju muitinė taikė būtent šį metodą, kai naudotos transporto priemonės vertė nustatoma pagal turto vertintojo ataskaitą.

Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas turto ar verslo vertinimas – nešališkas turto vertės nustatymas taikant šiame įstatyme nurodytus turto vertės nustatymo metodus ir apimantis vertintojo nuomonę apie turto būklę, jo tinkamumą naudoti bei tikėtiną piniginę vertę rinkoje (2 straipsnio 8 punktas); šį vertinimą gali atlikti fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto išduotą turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą ir besiverčiantis turto vertinimo veikla (2 straipsnio 5 punktas), ar įmonė, įregistruota Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka ir turinti Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto išduotą kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę verstis turto vertinimo veikla (2 straipsnio 6 punktas); turto vertintojų ir turtą vertinančių įmonių veiklos valstybinę priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas (27 straipsnis).

Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią, jeigu ji atitinka šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytus reikalavimus, t. y. sudaryta raštu, nepriklausomo turto vertintojo sudarytą turto vertinimo ataskaitą pasirašęs ją sudaręs turto vertintojas ir turtą vertinančios įmonės vadovas arba jo įgaliotas asmuo, ataskaita patvirtinta įmonės antspaudu, vidaus turto vertintojo sudaryta turto vertinimo ataskaita pasirašyta turto vertintojo. Šioje ataskaitoje turi būti nurodyta: 1) ataskaitos pavadinimas; 2) vertinamo turto pavadinimas, identifikavimo duomenys, buvimo vieta, vertinimo atvejis ir data; 3) užsakovas; 4) turtą vertinusios įmonės pavadinimas, vadovo arba jo įgalioto asmens ir vertintojo vardai, pavardės; 5) ataskaitos surašymo data; 6) išvada dėl turto vertės; 7) sąlygos ir aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos turto vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta; 8) vertinimo prielaidos, ypatybės ir metodai; 9) vertinamo turto aprašymas; 10) turto vertės nustatymo pagrindimas. Todėl Muitinio vertinimo taisyklių 16 punkte nustatytu atveju deklarantui kyla pareiga pateikti šiuos įstatymo nustatytus formos ir turinio reikalavimus atitinkančią turto vertinimo atskaitą, tačiau teisės aktai nenustato deklaranto pareigos tikrinti turto vertintojo ataskaitos duomenų apie nustatomo turto vertę teisingumą, taikytus vertės nustatymo metodus, tikrinti, ar ataskaitoje nepadaryta klaidų ir pan. Tai nėra deklaranto kompetencija. Remiantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka.

Muitinio vertinimo taisyklių 17 punkte nustatyta, kad turto vertinimo ataskaitos pagrindžia apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitinę vertę, jeigu jų rinkos vertė nustatyta laikantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimų ir vadovaujantis minėtose taisyklėse išdėstytomis Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos bei Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos ir šių taisyklių nuostatomis. Šiomis taisyklių nuostatomis nustatydamas transporto priemonės vertę turi vadovautis turto vertintojas, o ar turto vertinimo ataskaitos pagrindžia apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitinę vertę, patikrina muitinės pareigūnas, priimdamas vieną iš šių taisyklių 19 punkte nurodytų sprendimų.

Taigi, remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, turto vertinimą atlieka įstatymų nustatytus reikalavimus atitinkantys asmenys, turintys tam atitinkamą kvalifikaciją, o ne muitinės deklarantas. Nagrinėjamu atveju automobilio vertė nustatyta remiantis UAB „I. G.“ atliktu vertinimu. Pažymėtina, kad minėta vertinimo ataskaita panaikinta nebuvo, joje nurodyti duomenys taip pat nebuvo užginčyti, o skundą pateikęs D. N. pareigos tikrinti turto vertinimo ataskaitos duomenis neturėjo.

Taigi, nagrinėjamojoje byloje nebuvo nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas D. N. deklaraciją būtų neteisingai užpildęs tyčia arba neatsargiai, t.y. kad jis numatė, jog deklaracijoje pateikti duomenys gali būti neteisingi ir sukelti žalingų pasekmių, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, ar kad to nenumatė, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Todėl jo veikoje nėra kaltės.

Administracinio nusižengimo byloje nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę bei įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, D. N. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina, nenustačius D. N. veiksmuose kaltės, o Klaipėdos teritorinės muitinės 2019-06-05 nutarimas Nr. MD-LM00-ANR_N-470-2019 naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2019 m. birželio 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-LM00-ANR_N-470-2019 ir administracinio nusižengimo teiseną D. N. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 2 dalį nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Laimutė Venckuvienė